- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-12-05
- Bylos Nr.
- 1-166-630/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44955-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Antanaitienė
- Kaltinamasis
- L. L.
- Nukentėjusysis
- R. L.
- Advokatai
- Osvaldas Radimonas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.4.6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Šakiuose, Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), Lietuva, išsiskyrusi, vaiko auginimo atostogose, teista: 1) Šakių rajono apylinkės teismo 2003-04-10 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį, teistumas išnykęs; 2) Šakių rajono apylinkės teismo 2015-02-03 pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteista laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 8 punktu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamoji L. L. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, tai yra, 2016 m. rugsėjo 22 d. apie 01.40 val., (duomenys neskelbtini), A. D. priklausančiuose namuose, tarpusavio ginčo metu, tyčia sudavė vieną smūgį metaliniu puodo dangčiu savo vyrui R. L. į veidą ir tokiu būdu nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji L. L. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykis buvo rugsėjo mėnesį. R. L. dieną atėjo pas ją į namus, pavalgė, aplankė vaikus. Namuose L. su A. D. vartojo alkoholį. Ji kartu su jais negėrė. Jiems dar trūko alkoholio ir naktį jie išėjo pas D. į namus. Ji suprato, kad jie ketina dar nusipirkti alkoholio, kad L. planuoja pragerti mergaitės pinigus, todėl ji supyko ir nuėjo paskui jį pas D. į namus. Kadangi R. L. neteikė dukrai išlaikymo, būnant pas A., ji paprašė R. L. pinigų. Jis pasakė, kad dar neįsiteisėjo teismo sprendimas dėl išlaikymo dukrai teikimo ir pinigų neduos, todėl tarp jų kilo konfliktas. Prie durų stovėjo kažkoks krepšys, jis buvo lengvas ir ji paleido tą krepšį į L. Tada L. atsistojo, puolė link jos ir ji automatiškai paleido į jį šalia ant spintelės buvusį puodo dangtį. Nežino, ar buvo jai gresiantis pavojus, ar L. būtų ją puolęs. Ji nematė, kur paleido puodo dangtį, jį tiesiog metė į L., tačiau netaikė į konkrečią kūno vietą. L. nuo jos buvo apie metrą. Ji nematė, ar sužeidė L., nematė kur pataikė. Kitą dieną A. pasakė, kad ji sumušė vyrą. L. paskambino jai ir pasakė, kad iškvietė policiją, rašys pareiškimą policijai. Įvykio metu ji nebuvo apsvaigusi nuo alkoholio. Pas D. alkoholio jie nevartojo. Alkoholį L. su D. vartojo pas ją namuose.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. L. parodė, kad kaltinamoji buvo jo sutuoktinė. Jis sėdėjo pas kaimyną A. D., atėjo žmona. Pradėjo triukšmauti, rėkauti. Paleido iš rankšluosčio, maišo, paskui iš dangčio paleido. Prakirto galvą. Tuo metu buvo išgėręs. Akivaizdžiai matėsi, kad ir kaltinamoji išgėrusi. Kada ir kur ji gėrė nematė, su jais kaltinamoji taip pat negėrė. Matėsi, kad buvo išgėrusi, nes neadekvačiai elgėsi, triukšmavo, rėkavo, buvo agresyvi, akys stiklinės. Civilinio ieškinio byloje nereiškia.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. D. parodė, kad su L. L. ir R. L. yra kaimynai. Iš pradžių su L. gėrė pas L. namuose, paskui perėjo pas jį į namus. Po kiek laiko atėjo L. L.. Ji su R. L. susikivirčijo dėl skyrybų, kad L. nepragertų pinigų, skirtų vaiko išlaikymui, L. supyko ir metė iš dangčio L. Ir pas L., ir pas jį su juo gėrė tik L., L. su jais negėrė. Ji buvo blaivi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pagarsino liudytojo A. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur liudytojas A. D. parodė, kad „tada atėjo R. L. žmona L., kuri pradėjo priekaištauti R., kad jis tik ateina pas ją pavalgyti. Po to griebė ant žemės buvusį plastikinį maišelį metė į R., tačiau nepataikė. Tada išėjusi pro duris į koridorių, griebė ten buvusio puodo dangtį, kurį paėmusi metė į L. ir juo prakirto jam skruostą. Po to ji išėjo, o R. L. paskambino į policiją. 2016-09-21 vakare pas L. namuose visi trys, tai yra aš, R. ir L., vartojome alkoholinius gėrimus“ (b. l. 29-30).
Pagarsinus liudytojo A. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas A. D. parodė, kad kaltinamoji L. L. pas jį tikrai negėrė. Alkoholio trise, t. y. jis, L. ir R., rugsėjo 21 d. vakare L. namuose tikrai nevartojo. Kai atėjo pas jį į namus, L. pasirodė blaivi. Jis pats incidento metu buvo per daug girtas. Apklausos metu jis buvo neblaivus ir nesuprato tyrėjo klausimų.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios L. L. kaltę įrodo jos pačios visiškas prisipažinimas ir kita baudžiamosios bylos medžiaga: tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 7-8), pranešimas apie galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį (b. l. 9), pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas (b. l. 11-14), apžiūros protokolas (b. l. 17-18), asmens apžiūros protokolas (b. l. 23-26) ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Kaltinamoji L. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nepripažino, kad nusikalstamą veiką padarė būdama neblaivi. Nors nukentėjusysis R. L. parodė, kad kaltinamoji „buvo agresyvi, todėl mano, kad girta“, tačiau nusikaltimo padarymo metu pats nukentėjusysis R. L. buvo neblaivus, todėl teismas laiko, kad jis galėjo neadekvačiai įvertinti situaciją. Be to, iš seniūnijos charakteristikos matyti, kad tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusysis dažnai konfliktuoja, abu agresyvūs, impulsyvūs, todėl tarp jų kilęs konfliktas neatsitiktinis. Nors liudytojas A. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gėrė kartu su kaltinamąja L. L., tačiau teisiamojo posėdžio metu šios aplinkybės nepatvirtino ir parodė, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu buvo neblaivus, todėl galimai nesuprato klausimo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra daugiau įrodymų, kurie patvirtintų kaltinamosios apsvaigimą nuo alkoholio nusikaltimo padarymo metu, į tai, kad teisiamojo posėdžio metu teismui nepavyko pašalinti abejonių dėl galimo kaltinamosios apsvaigimo nuo alkoholio, visos abejonės aiškinamos kaltinamosios naudai, todėl iš kaltinimo šalintina aplinkybė dėl kaltinamosios girtumo.
Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamosios L. L. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi kaltinamoji sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. tarpusavio ginčo metu, tyčia sudavė vieną smūgį metaliniu puodo dangčiu savo vyrui R. L. į veidą ir tokiu būdu nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad kaltinamoji prisipažino dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skiriant bausmę kaltinamajai teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – nusikaltimas nesunkus; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl emocinio nesusivaldymo, padidėjusio pykčio ir agresyvumo; į kaltinamosios asmenybę, amžių, socialinę brandą, – pilnametė, teista, nusikalstamą veiką padarė tuoj po 2015 m. vasario 3 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pasibaigimo, bausta, nedirbanti, vaiko priežiūros atostogose, gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojama neigiamai kaip piktnaudžiaujanti alkoholiu, ūmaus būdo. Seniūnija gauna informacijos ir nusiskundimų dėl keliamų barnių, muštynių ir girtavimo, nuo 2016 m. sausio 25 d. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašus; gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašyta, tačiau turinti adaptacijos sutrikimą; į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę; į tai, kad baudžiamojoje byloje nereiškiamas civilinis ieškinys, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 straipsnyje numatytus tikslus bei paveiktų, kad kaltinamoji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas konstatuoja, jog kaltinamajai skirtina 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Kadangi kaltinamoji prisipažino padariusi nusikaltimą, nusikaltimas yra nesunkus, augina keturis nepilnamečius vaikus, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra pagrindas manyti, jog kaltinamoji ateityje laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nedarys, todėl taikytinas BK 75 straipsnis ir jos atžvilgiu paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).
Teismui pateikta 2016-10-11 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-10856, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą L. L. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 34,74 Eur advokato užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, o BPK 105 straipsnio 2 dalyje sakoma, kad teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kaltinamoji niekur nedirba, augina keturi nepilnamečius vaikus, šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, be to, atsižvelgiant į tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę pasinaudoti advokato paslaugomis tokioje padėtyje, kai byla nagrinėjama teisme pagreitinto proceso tvarka, kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui, nepaisant ir jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei vadovaujantis teismų praktika (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-322/2014), teismas sprendžia, jog kaltinamoji nėra pajėgi apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jų nepriteisia.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, puodo dangtis, saugomas Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas A. D..
Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
L. L. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus išlaidų iš L. L. nepriteisti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, puodo dangtį, saugomą Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. D..
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.