Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Odeta Gruodienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. J. atstovės advokatės Rasos Kalkauskienės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų (toliau – ir Panevėžio apylinkės teismas) 2026 m. kovo 9 d. nutarties, kuria V. J. skundas netenkintas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 31 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), V. J., už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalyje, skirta 900,00 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonės: specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 21 mėnesiams ir daikto konfiskavimas, konfiskuojant automobilio „Toyota Yaris”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio VIN kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis), vidutinę rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą – 16 780,00 Eur sumą. Nutarimu V. J. nubaustas už tai, kad jis 2025 m. liepos 26 d., 22.24 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairavo Automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

3.6. Apeliantės teigimu, Panevėžio apylinkės teisme nagrinėjant V. J. skundą buvo pažeisti administracinio nusižengimo teisenos principai, kadangi teismas nevertino, kad administracinę bylą nagrinėjanti institucija nesiėmė priemonių bylai teisingai išspręsti, reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, dėl ko nebuvo nustatyta, administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka tikrovės, nes jame nebuvo nurodyta esminė aplinkybė, kad V. J. vairavo automobilį ne tik neturėdamas teisės vairuoti, bet ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Apeliantės teigimu, pirmos instancijos teismas nesiaiškino, kodėl 2025 m. spalio 16 d. administracinio nusižengimo protokole nusižengimas kvalifikuotas pagal ANK 242 straipsnio 5 dalį, nors nebuvo nurodyta jokių tokiam kvalifikavimui reikalingų nusižengimo požymių.

3.7. Apeliantės vertinimu, V. J. iš viso negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, o jam surašyti administracinio nusižengimo protokolo nebuvo jokio pagrindo, kadangi Panevėžio apylinkės teismas bylos nagrinėjimo metu turėjo duomenis apie iškeltą baudžiamąją bylą ir turėjo pagrindą Institucijos nutarimą panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalies pagrindu apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu iš esmės keliamas klausimas dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, kadangi V. J. iškelta baudžiamoji byla pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kurioje bus vertinami tie patys veiksmai, tačiau pačios įvykio aplinkybės nėra ginčijamos.

6. Apygardos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde bei skundžiamoje Panevėžio apylinkės teismo nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo sprendimas atmesti pareiškėjo skundą ir palikti Institucijos Nr. (duomenys neskelbtini) nutarimą nepakeistą yra pagrįstas ir teisėtas.

7. ANK 424 straipsnyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti, vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimą tokiam asmeniui vairuoti, vairavimą nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytus veiksmus, kurie padaryti pakartotinai arba asmeniui, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą arba kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui už ANK 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę.

8. Nagrinėjamu atveju 2025 m. spalio 31 d. Institucijos nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog V. J. 2025 m. liepos 26 d., 22.24 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje vairavo transporto priemonę „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti. Remiantis Administracinių Nusižengimų Registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus), matyti, jog 2024 m. lapkričio 14 d. nutarimu V. J. buvo paskirta administracinė nuobauda, įskaitant specialiosios teisės vairuoti atėmimą 36 mėnesių laikotarpiui, todėl 2025 m. liepos 26 d., nagrinėjamo įvykio metu, šios teisės administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neturėjo. Atsižvelgiant į tai, nutarimas V. J. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti yra teisiškai pagrįstas ir atitinka nustatytas faktines aplinkybes.

9. Aukštesnysis teismas pažymi, jog ANK 424 straipsnio 5 dalies dispozicijoje neblaivumo požymis nėra numatytas, kadangi transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti, kai tokie veiksmai padaryti neblaivaus (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmens, reglamentuoja ANK 424 straipsnio 6 dalis. Akcentuotina, kad tais atvejais, kai nustatomas didesnis negu 1,5 promilės neblaivumo laipsnis, asmens veiksmai gali būti vertinami baudžiamosios atsakomybės kontekste, o administracinė atsakomybė pagal ANK 424 straipsnio 6 dalį tokiu atveju nekvalifikuojama, tačiau tai savaime neeliminuoja galimybės veiką kvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, kadangi šių normų sudėtys yra savarankiškos ir apibrėžia skirtingas teisinės atsakomybės ribas. Todėl nagrinėjamu atveju Institucija pagrįstai apsiribojo būtent teisės vairuoti neturėjimo aplinkybės konstatavimu, o apeliantės argumentas dėl neblaivumo fakto nenurodymo nutarime yra nepagrįstas, kadangi ši aplinkybė nėra būtinasis nagrinėjamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, sudėties požymis.

10. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog dėl nustatyto 2,55 promilių neblaivumo laipsnio V. J. atžvilgiu buvo pradėtas baudžiamasis procesas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kuri numato baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonės vairavimą esant didesniam nei 1,51 promilės neblaivumui. Šiuo metu Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose nagrinėjama byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje V. J. inkriminuojama aptariama nusikalstama veika, kadangi jis, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,55 promilių etilo alkoholio neblaivumas), tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. Tuo tarpu aplinkybė, kad asmuo neturėjo teisės vairuoti, kaltinime nėra nurodyta kaip inkriminuojamos veikos sudėties dalis. Tai patvirtina, kad administracinėje ir baudžiamojoje bylose nagrinėjami skirtingi pažeidimai: administracine tvarka – vairavimas neturint teisės, o baudžiamąja – vairavimas esant neblaivumui. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pati apeliantė skunde nurodo, jog Institucija informavo V. J., kad protokolas administracinėje byloje jo atžvilgiu surašytas už tai, kad vairavo neturėdamas teisių, o baudžiamoji byla yra iškelta už tai, kad vairavo neblaiviame stovyje.

11. Apygardos teismo vertinimu, šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nagrinėjamos veikos, nors ir susijusios bei artimos laiko ir vietos požiūriu, nėra tapačios. Veikos nagrinėjamu atveju skiriasi objektyviaisiais sudėties požymiais, o patys veiksmai nėra pakankamai susiję, kad galėtų būti laikomi viena veika. Nors abiem atvejais pažeistas tas pats KET 14 punktas, šis punktas apima skirtingus draudimus – tiek vairavimą neblaiviam, tiek vairavimą neturint teisės. Todėl pagrįsta skundžiamos nutarties išvada, jog įstatymų leidėjas pažeidimus diferencijuoja, nustatydamas skirtingas atsakomybės rūšis priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, o nagrinėjamu atveju administracinė ir baudžiamoji bylos nagrinėja skirtingus teisinius interesus ir skirtingas veikos sudėtis.

12. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį, kad baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) šiuo metu nėra baigta nagrinėti ir joje nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas. Tai reiškia, kad V. J. baudžiamoji atsakomybė dar nėra konstatuota, todėl vien baudžiamojo proceso faktas savaime nepaneigia ir neeliminuoja administracinės atsakomybės taikymo galimybės. Vien tai, kad dėl V. J. veiksmų vyksta baudžiamasis procesas, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti tapatų teisinį vertinimą ar nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

13. Skunde taip pat nurodoma, kad V. J. nesupranta lietuvių kalbos, moka tik rusų ir vokiečių kalbas, todėl administracinio nusižengimo protokolas, surašytas lietuvių kalba, jam nebuvo aiškus, o jo turinį jis suprato tik iš dalies, prašydamas draugų pagalbos verčiant. Vis dėlto, iš bylos medžiagos matyti, kad V. J. su Institucija bendravo elektroniniais laiškais lietuvių kalba, jokio pageidavimo dėl vertimo neišreiškė ir nenurodė, jog nesupranta lietuvių kalbos, be to, skundą pirmosios instancijos teismui jis pateikė lietuvių kalba. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, V. J. turėjo gynėją, taip pat buvo patenkintas prašymas dėl vertėjo, o procesiniai dokumentai jam buvo pateikti rusų kalba. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad asmuo nesuprato ar nežinojo administracinio nusižengimo esmės.

14. Už ANK 424 straipsnio 5 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą įstatyme numatyta bauda nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. Institucija, priimdama nutarimą V. J. atžvilgiu, atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau yra baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemonių, o už kitus nusižengimus paskirtos piniginės baudos nėra sumokėtos, administracinės nuobaudos tebegalioja. Įvertinus tai, kad ankstesnės nuobaudos nepasiekė savo tikslų ir nesulaikė V. J. nuo naujų, analogiškų pažeidimų, pagrįstai paskirta didesnė nei minimali 900 eurų bauda, kuri laikytina proporcinga padarytam pažeidimui.

15. ANK 424 straipsnio 7 dalis numato, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Aukštesniojo teismo vertinimu, Institucijos paskirtas 21 mėnesio specialiosios teisės atėmimo terminas patenka į įstatymo nustatytas ribas ir atitinka teisinio reguliavimo reikalavimus. Kaip jau minėta, 2024 m. lapkričio 14 d. nutarimu V. J. jau buvo paskirtas specialiosios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones 36 mėnesiams, tačiau jis ir toliau vairuoja transporto priemones, nepaisydamas galiojančių draudimų. Tokios aplinkybės rodo sistemingą teisės aktų nepaisymą, todėl ilgesnis nei minimalus – 21 mėnesio – teisės vairuoti atėmimo terminas vertintinas kaip pagrįstas ir proporcingas, siekiant užtikrinti nuobaudos tikslų įgyvendinimą bei užkirsti kelią tolesniems pažeidimams.

16. ANK 424 straipsnio 8 dalis numato, kad už 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Vadovaujantis ANK 29 straipsnio nuostatomis, konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, be to, konfiskuotas gali būti tik toks turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė. ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už ANK 424 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

17. ANK 29 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. J. vairuotas automobilis priklauso UAB (duomenys neskelbtini), ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų bylos duomenimis taip pat nenustatyta, todėl iš V. J. pagrįstai išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Remiantis byloje pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma nustatyta, jog transporto priemonės – automobilio Toyota Yaris valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vidutinė kaina Lietuvoje yra 16 780,00 Eur. Kadangi būtent šia transporto priemone buvo padarytas administracinis nusižengimas, laikytina, kad konfiskuotino turto vertės išieškojimas yra pagrįstas ir proporcingas. Institucija, paskirdama šią administracinio poveikio priemonę, atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, ir, vadovaudamasi įstatymu bei remdamasi objektyviais duomenimis, pagrįstai paskyrė minėtą poveikio priemonę.

19. Apeliantės argumentas dėl netinkamo veikos kvalifikavimo laikytinas nepagrįstu, kadangi tiek 2025 m. spalio 16 d. administracinio nusižengimo protokole, tiek skundžiamoje nutartyje nurodymas į ANK 242 straipsnio 5 dalį vertintinas kaip techninio pobūdžio rašymo apsirikimas. Pažymėtina, jog visame bylos kontekste, įskaitant faktinių aplinkybių aprašymą ir teisinį vertinimą, nuosekliai remiamasi ANK 424 straipsnio 5 dalimi, kurios požymiai atitinka V. J. padarytą nusižengimą. Dėl šios priežasties minėtas netikslumas nelaikytinas esminiu proceso pažeidimu ar turinčiu įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, tačiau yra taisytinas.

20. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad administracinėje ir baudžiamojoje bylose būtų sprendžiama dėl identiškos teisinės ir faktinės sudėties veikos, todėl pagrindo teigti, jog administracinė teisena dubliuojasi ar turi būti nutraukta, nėra.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. kovo 9 d. nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta, joje tinkamai ir nuosekliai atliktas teisės normų aiškinimas bei taikymas, pagrįstai konstatuota, jog administracinė teisena pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį V. J. atžvilgiu yra pradėta ir vykdyta teisėtai. Nustatyta, kad nei materialiosios, nei proceso teisės normos nebuvo pažeistos, o paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės atitinka proporcingumo, teisingumo ir individualizavimo principus. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį ar Institucijos priimtą nutarimą, taip pat nėra pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. J. atstovės advokatės Rasos Kalkauskienės apeliacinio skundo netenkinti.

Ištaisyti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. kovo 9 d. nutartyje padarytą rašymo apsirikimą ir nurodyti, jog V. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį vietoje ANK 242 straipsnio 5 dalies.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.