Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-05-24 · Civilinė byla Nr. 2-1354-1081/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-24
Bylos Nr.
2-1354-1081/2019
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-00235-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Vorienė
Ieškovas
R. I.
Atsakovas
G. I.
Kategorijos
Civilinė byla Nr.2-1354-1081/2019Proceso Nr. 2-25-3-00235-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos 2.3.2.4.3.; 3.2.6.1.; 3.4.1.2. (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 24 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Kristina Vorienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danutei Šolinskienei,dalyvaujant ieškovei R. I.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. I. ieškinį atsakovui G. I. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė R. I. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama nutraukti jos ir atsakovo G. I. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 14. Nurodė, jog nepilnamečių vaikų su atsakovu neturi. Su atsakovu kartu nebegyvena, bendro ūkio nebeveda, nes nesutapo jų požiūriai į gyvenimą, sutuoktiniai konfliktuodavo, nes atsakovas pastoviai vartoja alkoholinius gėrimus, dažnai būna agresyvus, ieškovė ne kartą kreipėsi į policiją dėl atsakovo elgesio su ja. Kadangi atsakovas pastoviai vartoti alkoholio neatsisako, savo elgesio nekeičia, ieškovė nebegali gyventi su atsakovu ir prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Santuokoje nekilnojamojo turto neįgijo, kilnojamąjį turtą pasidalijo gera valia, kreditorių neturi. Santuokoje įgytą automobilį Renault Megane Scenic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prašo priteisti ieškovei. Po santuokos nutraukimo, prašo palikti dabar turimas pavardes.

Atsakovas G. I., kuriam procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas įteikti asmeniškai, atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Teismo posėdyje ieškovė R. I. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Paaiškino, kad nori nutraukti santuoką su atsakovu, nes jis nuolat girtauja, maždaug šešerius metus nedirba, nuolat prieš ją psichologiškai smurtauja. Taip pat ji du kartus kreipėsi į policiją dėl atsakovo prieš ją panaudoto fizinio smurto. Paaiškino, kad nuo 2018 m. gruodžio mėnesio su atsakovu nebegyvena, išeidama pasiėmė tik savo daiktus ir automobilį. Automobilis pirktas santuokoje važinėtis jai, nes atsakovui jau seniai yra atimta teisė vairuoti. Automobilį prašo priteisti jai, nesutinka mokėti atsakovui kompensacijos už jam tenkančią turto dalį. Nurodė, jog santuokoje gimę vaikai yra pilnamečiai, kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš ieškinio teismui bei pateikto bylai rašytinio įrodymo - santuokos liudijimo, teismas nustatė, kad G. I., gimusio (duomenys neskelbtini), ir R. I., gimusios (duomenys neskelbtini), santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 14. Šalys nepilnamečių vaikų neturi, nuo 2018 m. gruodžio mėnesio kartu nebegyvena, santuokinių ryšių nepalaiko, bendro ūkio neveda. Atsakovui 2015 m. rugpjūčio 6 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį dėl ieškovės R. I. nežymaus sveikatos sutrikdymo, kuris 2015 m. spalio 7 d. Klaipėdos apygardos Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu nutrauktas įtariamajam G. I. susitaikius su nukentėjusiąja R. I.. 2017 m. birželio 14 d. Kretingos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu G. I. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo sutuoktinei R. I..

Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Teismas, nustatydamas, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, atsižvelgia į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Iš pateiktų įrodymų, ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, jog atsakovas G. I. nevykdė sutuoktinio pareigų, numatytų CK 3.27, 3.28 straipsniuose, nedirbo, girtavo, nesirūpino šeima, taip pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigą remti vienas kitą moraliai ir materialiai, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Be to, atsakovas G. I. žiauriai elgėsi su sutuoktine, smurtavo prieš ją ir dėl to buvo pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, todėl sutinkamai su CK 3.60 straipsnio 3 dalimi preziumuojama, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

CK 3.61 straipsnyje numatyta, jog sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo ar abiejų sutuoktinių kaltės. Byloje dėl santuokos nutraukimo įstatymu šalims suteikiamos vienodos procesinės teisės ir pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 42 straipsnyje.

Atsakovas, kuriam procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, prieštaravimų dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių nereiškė, todėl teismas pripažįsta, jog santuoka iširo dėl atsakovo G. I. kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Santuokoje sutuoktiniai nėra įgiję nekilnojamojo turto, ieškovės vardu registruotas santuokoje įgytas automobilis Renault Megane Scenic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad automobilis pirktas iš jos pačios ir uošvienės jai duotų pinigų, buvo skirtas naudotis būtent jai, nes atsakovui jau seniai yra atimta teisė vairuoti transporto priemones.

Remiantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). CK 3.123 straipsnyje nurodytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis, atsižvelgus į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes; į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju šalys nepilnamečių vaikų neturi, duomenų apie ieškovės sveikatos būklę ar sunkią turtinę padėtį byloje nėra, tačiau teismo vertinimu egzistuoja kitos svarbios aplinkybės nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad automobilis buvo pirktas naudotis jai ir šiuo automobiliu naudojosi ji viena, nes atsakovui jau seniai yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, atsakovas jai pretenzijų dėl automobilio niekada nereiškė, todėl darytina išvada, kad tinkamiausias šio turto padalijimo būdas yra priteisti automobilį Renault Megane Scenic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei. Ieškinyje ieškovė nurodė ir iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad automobilio Renault Megane Scenic, 2000 m. laidos vidutinė rinkos vertė yra 300 Eur, todėl už ieškovei priteistiną santuokoje įgytą automobilį, atsakovui turėtų būti priteista 150 Eur kompensacija. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės paaiškinimus apie tai, kad atsakovui girtaujant ir nedirbant, visus komunalinius mokesčius, kitas šeimos išlaidas apmokėdavo ji, taip pat įvertinęs mokėtinos kompensacijos dydį, tai, kuo pasireiškia atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo, sprendžia, jog yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti automobilį Renault Megane Scenic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei, nepriteisiant atsakovui kompensacijos už jam tenkančią turto dalį.

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina jos pavardė „I., atsakovui jo pavardė – „I.“.

Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CK 3.66 straipsnis, CPK 385 straipsnis ).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 120,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 115,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 235,00 Eur. Ieškinį patenkinus, šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259-270 ir 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 14, tarp ieškovės R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. I., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl sutuoktinio G. I. kaltės.

Priteisti ieškovei R. I., a. k. (duomenys neskelbtini) automobilį Renault Megane Scenic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti jos pavardę „I.“, atsakovui jo pavardę – „I.“.

Priteisti ieškovei R. I., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 235,00 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Kristina Vorienė