Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis, N1-27-416/2021

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-04-23
Bylos Nr.: N1-27-416/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-45926-2018-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Laimondas Noreika
Kaltinamasis: T. M., J. Š., A. Š., M. K., A. B., P. I., L. L., A. M., M. L.
Civilinis ieškovas: P. I.

Kategorijos

1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)

Baudžiamoji byla Nr.N1-27-416/2021Proceso Nr. 1-01-1-45926-2018-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3.;1.2.14.10.1.

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 23 d.Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Laimondas Noreika,

sekretoriaujant S. Š. ir R. K.

dalyvaujant prokurorams R. K., O. M. ir R. U.,kaltinamiesiems T. M., J. Š., A. Š., M. K., A. B., P. I., L. L., A. B., A. M. ir M. L.,kaltinamųjų atstovams pagal įstatymą: I. M., A. L., I. B., G. L., L. M., O. Š., V. Š.,

kaltinamųjų gynėjams advokatams R. B., R. K., R. A., A. F., K. K., V. A. ir A. S., advokatų padėjėjams V. R. ir A. K.,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui P. I., jo atstovui advokatui V. P.,teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį.

J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis(duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas, tačiau 2018-04-27 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 str., paskiriant auklėjamo poveikio priemones, kaltinamas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas 2018-06-13 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose bei tęsti mokslus, kaltinamas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

P. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas 2021-03-03 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalyje, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant mokytis, ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, ar dirbti, atlyginti nusikalstama veika J. B. padarytą 200 Eur neturtinę žalą iki 2021-05-01. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant mokytis, ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, ar dirbti, atlyginti nusikalstama veika J. B. padarytą 200 Eur neturtinę žalą iki 2021-05-01, kaltinamas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas 2019-07-09 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalyje, 12 MGL (600 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 MGL (400 Eur) bauda, bauda sumokėta, kaltinamas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M., M. K., A. B., J. Š., A. Š., P. I., M. L., A. M., L. L., veikdami bendrai, sugadino svetimą turtą: 2018 m. rugsėjo mėn. iš 21 į 22 dieną, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bendrais veiksmais kartu su tyčia daužydami, lankstydami, mėtydami, laužydami, degindami, sugadino P. I. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), turtą: sulaužė, sulankstė, išmėtė: 2 vnt. šiukšliadėžių, kurių vienos vertė 39,99 eurų, bendra vertė 79,98 eurų; taburetes 3 vnt., kurių vienos vertė 24,20 eurų, bendra vertė 72,60 eurų; 5 pirties kepures, kurių vienos vertė 6 eurai, bendra vertė 30 eurų; pelenines 2 vnt., kurių vienos vertė 4,54 eurų, bendra vertė - 9,08 eurų; sulaužė klozetą, kurio vertė 96,90 eurų; sulaužė dušo vandens įrenginį, kurio vertė 63,10 eurų; sulaužė plastikines kėdes 4 vnt., kurių vieno vieneto vertė 10,99 eurų, bendra vertė 43,96 eurų; sulaužė vieną plastikinį stalą, kurio vertė 28 eurai; sulankstė šaldytuvą, kurio vertė 260 eurų; sulaužė, sulankstė kubilo dangtį, kurio vertė 459,80 eurų; sulaužė ir išmėtė 1 vnt. gėlių vazoną, kurio vertė 38,92 eurų, kitus 4 vazonus, kurių vieno vertė 10,49 eurų, bendra vertė 41,96 eurų; sulaužė du šviestuvus, kurių vieno vertė 180 eurų, bendra vertė 360 eurų; išpurškė 1 gesintuvą, 1 gesintuvą įmetė į tvenkinį, vieno gesintuvo vertė 36,30 eurų, bendra vertė 72,60 eurų; sugadino kubilo masažo burbulų sistemą, kurios vertė 570 eurų, garso kolonėlę, kurios vertė 307 eurai, apsaugos sistemą, kurios vertė 343,14 eurų; sudaužė indus: 10 vnt. lėkščių, kurių vienos vertė 1,99 eurų, bendra vertė 19,90 eurų; 11 vnt. stiklinių, kurių vienos vertė 0,29 euro, bendra vertė 3,19 eurų; 12 vnt. stikliukų, kurių bendra vertė 9,18 eurų; sudaužė grindų plyteles, kurių vieno kvadrato kaina 7,99 eurų, bendra vertė už 36.82 kvadratus 294,18 eurų; suplėšė, pradegino, išmėtė: staltieses 2 vnt., kurių vienos vertė 14,48 eurų, bendra vertė 28,96 eurų; paklodes 4 vnt., kurių vienos vertė 13,19 eurų, bendra vertė 52,76 eurų; patalynės komplektus 5 vnt., kurių vieno vertė 20,76 eurų, bendra vertė - 103,80 eurų; pagalvę, kurios vertė 2,49 eurų; antklodę, kurios vertė 25,99 eurų; supjaustė, pradegino linoleumą, kurio vieno kvadrato vertė 5,19 eurų, bendra vertė už 24,37 kvadratinius metrus yra 126,48 eurų; apdegino USB plokštę, kurios vertė 18.85 eurų; išrovė ir išmėtė gėles, kurių bendra vertė 45 eurai, kalninę pušį, kurios vertė 39,99 eurų; alyvos medį, kurio vertė 15 eurų ir tokiais bendrais veiksmais nukentėjusiajam P. I. padarė bendrą 3662,81 eurų turtinę žalą.

T. M. kaltu prisipažino iš dalies, tačiau patikslinus kaltinimo faktines aplinkybes nurodė, jog kaltę pripažįsta visiškai. Paaiškino, kad sodyboje „(duomenys neskelbtini)“ organizavo savo gimtadienį. Šventė vyko 2018 m. iš rugsėjo 21 d. į rugsėjo 22 d. Sodybą išsinuomojo išgalvotu M. T. vardu, nes įtarė, kad viskas taip gali pasibaigti. Kadangi trūko pinigų gimtadieniui surengti, tai ir sukvietė daug asmenų, už kurių suneštus pinigus praktiškai ir gavosi suneštinis balius. Į sodybą atvažiavo pirmas. Sudarydamas sutartį, bendravo su moterimi, kuri aprodė sodybą. Ji buvo tvarkinga. Apie 20 val. atvyko svečiai M. K., A. B., J. Š., A. Š., A. B., P. I., A. M., A. M., M. L., I. K., T. U., N. Č., L. L. ir panelės J. B., M. S., M. K., V. P. ir A. K.. Iškart sėdo prie stalo. Visi linksminosi, vartojo alkoholį, šoko. Apie 24 val. dėl girtumo nuėjo miegoti į antrą aukštą. Antrame aukšte buvo draugų, bes kas tiksliai – neprisimena. Miegoti nuėjo pirmas, o kiti svečiai dar liko prie stalo ir linksminosi. Pabudo tik kitos dienos 6 val. ryto. M. L. parodė, kas sodyboje pridaryta. Prie pat lovos buvo langas į tvenkinį, todėl pirmiausia pamatė jame sumestus suoliuką, butelius, prilaistyta patalpose, pridaužyta. Viską pamatęs pagalvojo, kad baisu, bet tingėjo ką nors daryti, pagalvojo, kad turtas ne jo, todėl galima viską taip ir palikti. Ryte su A. B. ir dar keliais vaikinais išėjo namo pėsčiomis. Tik įėjus į miestą, jam skambino mama, kuri pasakė, kad jie sugadino sodybą ir padarė žalos už 2500 eurų. Tuomet jie su mama nuvažiavo į minėtą sodybą ir bandė daryti tvarką. Patvirtina, kad tvenkinyje plaukiojo gesintuvas, daug tuščių butelių, medinis suolas. Antrame aukšte buvo betvarkė, suversta patalynė, mėtėsi traškučiai. Matė, kad buvo įlenktas šaldytuvas, daugiau niekas sulaužytas neužsifiksavo. Pirmame aukšte taip pat buvo betvarkė, buvo prilaistyta gėrimų, nutraukta staltiesė ant žemės, matė sudužusį stikliuką. Po to išėjo į kiemą, kur matė išmėtytas plastikines kėdes, viena iš jų buvo sulaužyta, po to nuėjo prie kubilo, kur buvo nuimtas kubilo dangtis ir padėtas šalia. Ant dangčio užlipo ir jis sulinko. Prisipažįsta, kad kubilo dangtis buvo sugadintas jo veiksmais. Dėl to prisipažįsta ir gailisi. Daugiau savo veiksmais nieko nesugadino. Dar vakare matė gadinamą šaldytuvą. Tai padarė A. Š. rankomis smūgiuodamas į šaldytuvo dureles. Nematė, kad kas būtų nuspirta, deginama. Matydamas daužomą šaldytuvą, juokėsi, nes buvo stipriai apsvaigęs. Dėl to ne viską atsimena, kas vyko ir kas ką konkrečiai padarė. Ryte taip pat dar buvo apsvaigęs po vakarykščio šventimo. Ką ryte pamatė, tą atsimena. Tik išsinuomojęs sodybą, ją apžiūrėjo. Sodyboje buvo lėkštės, stiklinės. Šiais indais naudojosi. Taip pat naudojosi ir vienkartiniais indais, kurių buvo atsivežę patys. Taip pat sodyboje buvo patalynė, kuri buvo apvilkta švariais užvalkalais. Matė sodyboje gesintuvą, kuris sekančią dieną jau buvo tvenkinyje. Nematė, ar jis buvo išpurkštas. Baldai buvo mediniai - stalas, suolai, o antrame aukšte lovos. Plastikinių baldų neprisimena, kad būtų matęs. Augalų ir gėlių iš vakaro nepastebėjo, tik kai su mama grįžo į sodybą, pamatė išrautas gėles. Kad žalos galėjo padaryti už 2000 eurų, minėjo ir A. B. mama. Kai su motina sugrįžo į sodybą, ten jau buvo nukentėjusieji bei dirbo du policijos ekipažai. Patvirtina, kad su keliais draugais iš sodybos ryte išėjo paskutiniai. Nekviestų asmenų ten nebuvo. Iš kaltinime išvardintų daiktų pats sulaužė tik kubilo dangtį, nes ryte ant jo užlipo. Dar prisimena, kad J. Š. vakare kažką su gėlių vazonais darė. Ką padarė kiti, negali įvardinti. Asmeniškai sutinka atlyginti žalą už kubilo dangtį. Jau po visko bendravo su kitais vakarėlio dalyviais ir bandė išsiaiškinti, kas ką konkrečiai padarė, tačiau jam tai nepavyko. Pripažįsta, jog svetima pavarde prisistatė savininkei, norėjo apsisaugoti nuo tokios baigties. Dėl pinigų trūkumo sukvietė daug žmonių, tarp kurių buvo ir menkai pažįstamų. Patvirtina, kad garsiai sakė, kad ne savo vardu užsakė sodybą, todėl galima daryti bet ką, kas ką nori. Nežino ar šiuos jo žodžius kas nors girdėjo, nes tuo metu linksminosi apie 25 žmonės. Mano, kad didžioji dalis galėjo girdėti šį pasakymą. Gal tai ir galėjo būti akstinu svečiams taip negerai elgtis. Viskas išėjo labai negražiai. Pats tikrai nebūtų sudarinėjęs nuomos sutarties, jei sodyba, kurioje buvo, būtų atrodžiusi taip, kaip atrodė po jų šventės. Gal visko sodyboje ir nematė. Nuotraukų iš įvykio vietos ikiteisminio tyrimo byloje nežiūrėjo. Tą pačią dieną jo motina savininkei siūlė 1500 eurų žalai atlyginti, bet ji nesutiko. Dar ikiteisminio tyrimo metu buvo kalba, kad jei visi kaltinamieji sumokėtų po 500 eurų žalos atlyginimo, šeimininkai būtų sutikę susitaikyti. Kalbėjo su kitais, siūlė jiems prisidėti, bet jie nesutiko tokių pinigų mokėti. Taip ir liko žala neatlyginta. Šeimininkų neatsiprašė, nes nemanė, kad jie jam atleis. Kartu mano, jog šeimininkai nori pasipinigauti jų sąskaita. Kainos neobjektyvios, užkeltos. Kaip kuriuos daiktus galima išskalbti ar suremontuoti ir toliau naudoti, o ne prašyti už juos pinigų. Mano, jog tai neteisinga. Pasirašydamas sutartį, nebuvo nuėjęs į pirtį, netikrinau ar veikia kubilas, tačiau matė, kad grindys buvo tvarkingos. Su lipnia juosta šviestuvo netvirtino. Šviestuvas - vežimo ratas - nebuvo sutvirtintas lipnia juosta. Nematė, kokius veiksmus kas atliko, tame tarpe ir A. B.. Dėl to, kas įvyko, kalbėjosi A. Š., P. I., L. L. ir A. M.. Jie nesakė, kas ką iš jų padarė, bet teigė, kad kainos per didelės ir atsisakė atlyginti žalą. Gailisi dėl visko, kas įvyko. Kaltę po patikslinto kaltinimo pripažįsta.

Kaltinamasis P. I. kaltu neprisipažino nei pagal pirminį, nei pagal patikslintą kaltinimą. Paaiškino, kad 19 val. su T. U. atvažiavo į T. M. gimtadienį sodyboje. Visi susirinko apie 20 val. Pradėjo linksmintis, vartojo alkoholį, šoko. Kažkur po 24 val. nuėjo miegoti, nes jautėsi apgirtęs. Antrame aukšte jau miegojo T. M.. Taip pat lovoje gulėjo ir A. B.. Jis atsigulė į lovą greta jo. Kas buvo daugiau antrame aukšte pasakyti negali, nes neatsimena. Pabudo apie 6 val. ryto ir išvyko namo. A. B. dar tebemiegojo. Nematė, kad kas ką būtų daužęs ar gadinęs. Matė, kad pirmame aukšte buvo sudužusių lėkščių ir taurių, bet tai buvo tikriausiai įvykę netyčia, nes niekas nieko specialiai nedaužė. Ką veikė kiti, nekreipė dėmesio. Iki eidamas gultis, naudojosi tualetu. Jis buvo tvarkingas ir veikė. Kai atvyko vakare į sodybą, ji buvo tvarkinga. Ryte matė tik šukių pirmame aukšte. Daugiau nieko sugadinto nepastebėjo. Dar atkreipė dėmesį į nuverstą kubilo dangtį. Bet į tai irgi nesigilino, nes iškart išvyko į namus. Sodyboje dar buvo likę šventės dalyvių. Tik vėliau iš kitų girdėjo, kad tą dangtį T. M. kažkaip sulaužė. Šventės dalyvius pažįsta, tačiau nematė, kad kas ką nors gadino. Taip pat be šukių ir kubilo dangčio daugiau netvarkos nepastebėjo. Pats nieko negadino, todėl su jokiu žalos atlyginimu nesutinka ir kaltu neprisipažįsta. Patvirtino, kad girdėjo, kaip T. M. sakė, kad jis sutartį pasirašė kito asmens vardu, todėl sodyboje galima daryti ką nori. Negali paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metui sakė, kad matė, jog tvenkinyje plaukiojo suolas, buteliai. Matė, kad buvo įlenktos šaldytuvo durys. Taip pat, kad kai atvažiavo, antrame aukšte matė dūmų detektorius. O po to jų vietoje jau nebuvo. Kuriuo momentu pastebėjo tai, negali pasakyti.

Motyvuojamoji dalis

M. K. kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 22 val. atvažiavo į sodybą kartu su A. B., A. M.. Sodyboje jau buvo T. M., A. M., J. Š., M. L., J. B., M. S., M. K., G. V., V. P., A. Š., I. K., P. I., dar buvo dvi nepažįstamos merginos ir du nepažįstami vaikinai. J. B. yra jo draugė. Netrukus atvažiavo A. B.. Prasidėjo vakarėlis ir visi vartojo alkoholį. Sutemus visi buvo terasoje. Ten vienu metu matė, kaip P. I. stiklinį alaus butelį įmetė į šalia buvusį tvenkinį. Netrukus pats dėl alkoholio poveikio ir iš kvailumo nuo stalo paėmė vieną gėlių vazoną ir įmetė į tvenkinį. Vazonus mėtė į vandenį ir kiti, bet kas tiksliai dėl girtumo neprisimena. Jo įmestasis buvo su kažkokia gėle. Matė kaip į tvenkinį butelį sviedė ir M. L.. Netrukus visi iš terasos suėjo į namelio vidų ir toliau šventė. Būnant pokylio salėje pirmame aukšte A. Š., A. M. ir dar kažkas, bet kas tiksliai nepamena, daužė stiklinius alaus butelius į grindis. Kažkuriuo metu išėjo į lauką ir stovėjo netoli prie įėjimo į namą. Gal dviejų metrų atstumu stovėjo kubilas, kuris buvo uždengtas dangčiu. Matė, kaip A. Š., stovėdamas prie kubilo, pats vienas nuėmė dangtį ir numetė ant žemės bei ant jo vaikščiojo, o paskui paliko jį gulėti ant žemės. Netrukus kartu su A. M., J. B. ir M. S. nuėjo į namo vidų, kur salėje jau neveikė garso kolonėlė. Kas jai atsitiko, pasakyti negali. Be įmesto vazono, daugiau jokių daiktų negadino. Kas viską suniokojo pasakyti negali. Dar prisimena, jog matė, kaip keletas vaikinų mėtė pirties kepures į vandens tvenkinį. Kas jie tokie, neprisimena. Dėl savo veiksmų gailisi. Pradėjęs duoti parodymus teisme, šiuos buvo pakeitęs. Taip atsitiko, kadangi praėjo daug laiko ir įvykio metu buvo neblaivus. Vėliau, apie 2-3 val. nakties išvyko namo. Išvykstant buvo sudaužytos kelios lėkštės, puodeliai, stikliukų, lauke buvo gėlės išmėtytos, kepurės ir keli buteliai į tvenkinį įmesti. Tada apie jokias pasekmes dėl neblaivumo negalvojo. Po įvykio susirašinėjo su A. B. apie padarytą žalą, tačiau nebuvo susirinkę aptarti žalos atlyginimo klausimo. Susirašinėdami sprendė žalos atlyginimo klausimą, jis siūlė tartis ir atlyginti. Būtų turėjęs tuomet galimybę atlyginti iki 500 eurų žalos. Nukentėjusiojo neatsiprašė. Mano, kad jo padaryta žala sudaro apie 30-40 eurų. Viso civilinio ieškinio nepripažįsta, sumokės, kiek bus priteista. A. B. pažįsta, tačiau nematė, kad jis ką nors būtų gadinęs ar panašiai. Kuomet buvo užlipęs į antrą aukštą, jo ten nematė.

M. L. paaiškino, kad kaltės nepripažįsta. T. M. pakvietė į gimtadienį. Atvyko į sodybą, kur jis buvo švenčiamas, pasveikino ir kartu su visais linksminosi. Vartojo alkoholį ir buvo gerai apsvaigęs. Todėl tarp 1 ir 2 valandos nakties nuėjo miegoti į antrą aukštą. Kiti taip pat vartojo alkoholį, buvo apie 25 žmonės. Buvo tik savas ratas, kokių nors svetimų žmonių nebuvo. Laikotarpiu tarp nuo 23 ar 24 val., iki pat ėjimo gulti dėl apsvaigimo nuo alkoholio įvykius gali prisiminti netiksliai. Kuomet dar sėdėjo prie stalo, galėjo būti, kad dužo kažkokie stikliukai, tačiau to nelabai prisimena. Pats asmeniškai nieko nedaužė ir negadino, todėl savo kaltės nemato nė trupučio. Todėl ir ieškinio nepripažįsta. Kol dar nemiegojo tualetu naudojosi, o dušu nesinaudojo. Ryte tualetu nesinaudojo, todėl jo būklės nežino. Vakare tualetas buvo visiškai tvarkingas. Plastikinio stalo ir kėdžių nematė. Visi dainavo ir šoko. Muzika grojo per garso kolonėles, aparatūra veikė. Prie kubilo nebuvo ir apie jo būklę nieko nežino. Nematė lubų deginimo, žino apie tai tik iš bylos medžiagos, pats tame nedalyvavo. Ryte atsikėlė apie 8 val. ir pro langą pamatė, jog į tvenkinį primėtyta butelių, įmestas suolas, gesintuvas, tinklinio kamuolys. Tada nusileido į pirmą aukštą, kur pamatė netvarką, buvo pridaužyta stiklų. Taburečių nematė, matė, kad kubilo dangtis ant žemės, bet ar jis sulaužytas – nepastebėjo. Girdėjo, kad sodyba išnuomota svetimu vardu, tačiau neatsimena kas tai pasakė. Kartu su A. M. ryte iš sodybos juos išvežė vienos iš vakarėlyje dalyvavusių merginų brolis. Pats nieko nedaužė ir nematė, kas sodybą suniokojo. Jau po visko su vakarėlio dalyviais nekontaktavo ir su jais nesitarė dėl kažkokio žalos atlyginimo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad ryte matė ant grindų besimėtančius nuluptus dūmų detektorius. To nepasakė teisme, kadangi dėl apsvaigimo vakarėlyje ar laiko tarpo nuo įvykio galėjo tai pamiršti.

A. Š. kaltę pripažino iš dalies. Paaiškino, kad dalyvavo T. M. gimtadienyje sodyboje. Šventė vyko 2018-09-21. Buvo susirinkę apie 20 žmonių. Iš draugų dalyvavo A. M., A. B., M. K., J. Š., M. L., N. Č. ir kiti. Kitų asmeniškai nepažinojo, bet tai buvo visi iš pažįstamų rato, buvo merginų. Svetimų nebuvo. Jie visi vartojo degtinę ir alų, šoko bei linksminosi. Jis pats buvo gerokai apgirtęs nuo alkoholio ir ne viską atsimena. Kiek pamena, kažkuriuo tai metu buvo užlipęs į antrą aukštą ir daužė rankomis ten buvusį šaldytuvą. Paaiškinti, kodėl taip elgėsi negali, nes savo elgesio motyvų dėl girtumo neprisimena. Ką veikė kiti svečiai, nematė, nes labai daug šoko su merginomis ir vartojo alkoholį. Į kitų elgesį nekreipė dėmesio. Šaldytuvą daužė apie 22-23 val. Kai visiškai pasigėrė, galėjo būti apie pirma valanda nakties, nuėjo gulti į antrą aukštą. Ryte atsikėlė apie 9-10 val. Sodyboje buvo likę T. M., A. B., A. M., M. L., A. B. ir dvi merginos. Ryte matė sodyboje didelę netvarką. Buvo visur išmėtyti buteliai, indai, maistas ir kt. Tvenkinyje mėtėsi gesintuvas, buteliai nuo alkoholio, buvo įmestas suolas, nuimtas kubilo dangtis. Dėl savo veiksmų labai gailisi, tačiau kaltę pripažįsta tik iš dalies, kadangi pats daužė tik šaldytuvą. Kitų daiktų nedaužė ir negadino, kas tai padarė nematė. Todėl įsitikinęs, kad turi atsakyti tik už savo veiksmus. Girdėjo iš kitų sekančią dieną, kad sodyba buvo užsakyta svetimu vardu. Taip pat, kad savininkai paskaičiavo ir žalą įvertino 2,5 tūkstančių eurų. Įsitikinęs, kad ji per didelė. Savo veiksmais padarytą žalą už šaldytuvą vertina 100 eurų. Dar šimtą gali pridėti viršaus ir taip atsilyginti. Pirtimi ir tualetu nesinaudojo, todėl apie jų būklę nieko pasakyti negali. Matė ant stalų ir po jais sudaužytų indų. Sugadintų dūmų detektorių ir signalizacijos nematė. Taip pat nepastebėjo ir apdegintų lubų. Kas tai padarė, pasakyti negali. Patalynės pats nedraskė ir negadino. Ryte pats maudėsi tvenkinyje bei kojų nesusipjaustė, todėl nemano, kad ten buvo šukių. Matė jame daug butelių ir gesintuvą. Bet tai buvo prie kranto. Negali pasakyti, kas tai padarė. Atsimena, jog matė antrame aukšte miegantį A. B.. Kad jis būtų ką nors padaręs, tikrai nematė. Atsiprašo nukentėjusiųjų už savo veiksmus.

A. M. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad švęsti gimtadienio į sodybą atvyko apie 19 val. Kartu su T. M. ir M. L. juos atvežė mama. Gimtadienyje, kiek atsimena, dar dalyvavo jo draugė M. S., M. K., A. B., A. Š. ir iš matymo pažįstami A. B., P. I., J. B.. Kitus yra tik matęs, bet vardų ir pavardžių nežino. Visi vakarėlyje linksminosi, vartojo alkoholį, šoko. Jis pats visą vakarą praleido su savo drauge M. S.. Vartojo gana daug alkoholio, todėl apsvaigo ir apie 23 val. nuėjo miegoti į antrą aukštą. Jį naktį bandė kelti draugai, bet buvo labai girtas ir nesikėlė. Prieš jį dėl girtumo pirmiau nuėjo gulti T. M.. Nubudo labai anksti ryte ir atsikėlęs pamatė sulamdytą šaldytuvą, pirmame aukšte buvo šukės ir betvarkė, prilaistyta. Lauke nieko nepastebėjo. Šaldytuvas dar veikė, bet dėl savo sulaužymų ir išvaizdos vartoti netinkamas. Iš kaltinime nurodytų daiktų matė tik apgadintą šaldytuvą ir butelių bei indų šukes. Daugiau jokių apgadintų daiktų nematė. Miegojo greta šaldytuvo, bet prieš eidamas miegoti apgadinimų nepastebėjo. Juos pamatė tik ryte. Prieš išvažiuodamas tvenkinio nematė, nes per išėjimo duris jo nesimato. Nors buvo išgėręs, bet atsimena, jog tikrai nieko nedaužė. Šventės metu galėjo sudaužyti netyčia kokią stiklinę, bet ir tuo nėra tikras. A. B. pažįsta ir nematė, kad jis būtų ką nors žalojęs ar gadinęs. Matė jį geriant ir linksminantis, tačiau pabudęs jo nematė. Neigia pats daužęs butelius ar ką nors gadinęs, todėl nesiruošia mokėti už konkrečius daiktus, nebent prisidėti 100 eurų atlyginimu prie bendros žalos. Nieko blogo sodyboje nepadarė. Apie 7-8 val. jį su M. L. išvežė namo vienos iš vakarėlyje buvusios merginos giminaitis. Jau po šventės teko bendrauti su kaip kuriais šventės dalyviais. Iš jų išgirdo, kad sodyboje sulūžęs kubilo dangtis. Matė socialiniame tinkle „Instagram“ nuotraukas su A. Š. tvenkinyje kartu su į jį įmestu suolu. Kas į tvenkinį mėtė daiktus, nežino. Nežino ir kas nuėmė kubilo dangtį, tik žino, kad ant jo užlipo T. M. ir jį sulaužė. A. Š. daužė šaldytuvą. Pats nieko nedaužė, negadino, todėl ir žalos atlyginti nesiruošia. Miegojo lovoje su patalyne, tačiau jos nedraskė.

L. L. kaltu neprisipažino ir iš esmės patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad dalyvavo T. M. gimimo dienos šventime sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, į kur jį apie 22 val. atvežė pažįstamas. Visi svečiai jau buvo susirinkę. Daug draugų jau buvo išgėrusių, kiti šoko. Tada užlipo į antrą aukštą, kur buvo jau miegančių. Pastebėjo šaldytuvą, kurio kameros durelės buvo sulankstytos ir ant korpuso matėsi kraujo dėmės. Tada prisižadino T. M. ir sunkiai jį prikėlęs nusivedė į pirmą aukštą, kur kartu išgėrė degtinės ir kažkiek pabuvo. Tada vėl grįžo į viršų. Ten kiek pabuvęs, jau vienas nulipo į pirmą aukštą. Matė ant grindų sudužusių butelių. Norėjo išvalyti, bet nebuvo tam priemonių. Tuomet apie 2.30 val. išsikvietė taksi ir išvažiavo namo. Kol buvo sodyboje, nieko įtartino nematė, nes daugiausia laiko praleido antrame aukšte gerdamas alkoholį. Asmeniškai nieko sodyboje negadino, nieko nedaužė. Kas galėjo nuniokoti sodybą negali pasakyti, nes nematė. Svetimų žmonių nebuvo. Dar apie 24 val. naudojosi tualetu ir jis buvo tvarkingas, niekas nesugadinta. Išvažiuodamas atkreipė dėmesį, jog kubilo dangtis buvo nuimtas. Po keleto dienų mokykloje išgirdo kalbas, kad sodyba buvo išnuomota išgalvotu vardu ir pavarde. Buvo tarp šventės dalyvių kalba apie sugadintą kubilo dangtį, fiktyvios sodybos nuomos bei butelių tvenkinyje. Bet niekas nenorėjo pripažinti, kas ką yra sodyboje padarę. Jam išvykstant A. B. ir T. M. jau miegojo. Nematė, kad kuris iš jų būtų ką nors daręs. Nematė, kad ir ką būtų gadinę kiti. Kadangi nieko nepadarė, kaltės nepripažįsta ir su ieškiniu nesutinka. Tik prasidėjus šiai bylai policijoje, žalos atlyginti nesiūlė ir nesutiko prisidėti, nes nieko nėra padaręs, už ką turėtų mokėti.

A. B. kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad į gimimo dienos šventimą atvyko kartu su M. K.. Švęsti pradėjo apie 21val., vartojo alkoholį, todėl apie 2 val. nakties užmigo. Pripažįsta, kad vakarėlio metu sodybos antrame aukšte nulupo dūmų detektorius, nes kartu su kitais toje patalpoje rūkė ir nenorėjo, kad įsijungtų priešgaisrinė signalizacija. Juos išlupo ir numetė ant žemės. Daugiau nieko nematė ir kas bei ką blogo padarė sodyboje, nežino, kadangi nuo 2 val. jau miegojo. Ryte pamatė betvarkę sodyboje: butelius tvenkinyje, kėdę, nuluptą kubilo dangtį. Nežino, kas tai padarė. Dušu, tualetu ir pirtimi nesinaudojo, todėl apie jų būklę nieko pasakyti negali. Ryte su taip pat sodyboje likusiais miegoti A. Š., A. B., T. M. ir A. M. išėjo pėsti namo. Eidami namo tarpusavyje apie tai kas padaryta sodyboje nekalbėjo, nes visi galvojo, kad nieko nebus, kadangi sodyba buvo išnuomota svetimu išgalvotu vardu. Vakare T. M. visiems pasakė, kad sodyba jo užsakyta išgalvotu vardu. Gal dėl to taip viskas ir įvyko. Taip pat paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad jį nuplėšiant dūmų detektorius matė kartu rūkiusieji A. B., A. M., M. K. ir T. M.. Taip pat tai, kad T. M. ne tik, kad pasakė, jog sodyba išnuomota išgalvotu M. T. vardu, bet ir tai, kad dėl šios aplinkybės sodyboje galima viską daužyti. Kad M. K. į tvenkinį nuo stalo terasoje įmetė gėlių vazoną. Apie tai, jog matė, kad prie kubilo buvę L. L. bei A. Š. nuo kubilo nuėmė plastikinį dangtį padėjo ant žemės bei nepamena, ką jie toliau darė dangčiui. Apie tai, kad kažkuriuo metu buvo namo antrame aukšte ir matė, kaip L. L., M. L. ir A. Š. daužė šaldytuvą, smūgiuodami į jį rankomis ir alkūnėmis. Apie tai, jog matė, kaip vienu metu J. Š. lupo gėles, o M. L. mėtė alaus butelius į tvenkinį, J. Š. iš namo išnešė medines kėdes ir įmetė į tvenkinį. Paneigęs šią dalį parodymų, nurodė, jog nors tą vakarą ir vartojo alkoholį, bet gerai atsimena, kas vyko ir jo paneigtų įvykių nebuvo. Tai motyvavo tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnė reikalavo, o advokatas liepė, kad turi jiems kažką pasakyti. Pats susigalvojo nurodytas nebūtas aplinkybes, kadangi buvo reikalaujama, apkalbėjo savo draugus. Su protokolo turiniu susipažino ir jį pasirašė. Toliau apklausiamas parodė, jog negali paaiškinti, kodėl skiriasi jo teisme duodami parodymai nuo duotųjų ikiteisminio tyrimo metu. Toliau paaiškino, kad dėl girtumo įvykių vakarėlyje neatsimena. Patvirtino, kad A. B. per visą vakarą neatliko jokių veiksmų. Jis pats kaltę pripažįsta tik dėl dūmų detektorių nulupimo ir tik toje dalyje pripažįsta žalą. Nėra atsakingas už kitų veiksmus ir jais padarytą žalą. Patvirtino, jog kartu buvusieji neblaivūs asmenys jo nedrausmino, kuomet jis nulupo dūmų detektorius, o jis nedrausmino kitų neblaivių asmenų tuo metu, kai jie daužė šaldytuvą.

J. Š. po patikslinto kaltinimo kaltu prisipažino pilnai. Paaiškino, kad prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Dar iki teismo atsiprašė nukentėjusiojo ir atlygino jam 500 eurų žalą. Nukentėjusysis jam atleido. Vakarėlio dalyvius pažinojo iš mokyklos, kur anksčiau mokėsi, bet draugai nebuvo. Nors ne visus pažinojo, tačiau vakarėlyje be pakviestųjų kitų svetimų žmonių nebuvo. T. M. pakvietė į vakarėlį, tai sutiko sudalyvauti. Atvyko į sodybą apie 19 val. Išgėrė apie tris butelius alaus ir apgirto, nes šiaip alkoholio beveik nevartoja. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad asmeniškai negirdėjo, kad kas nors būtų sakęs apie sutarties pasirašymą svetimu vardu ir galimybę dėl to daryti su turtu ką tik nori. Viskas prasidėjo apie 24 val., kai visi jau buvo pakankamai apgirtę. Keletas vaikinų, kurių gerai nepažinojo, pradėjo spardyti antrame aukšte buvusį šaldytuvą. Vėliau, būdamas lauke pamatė, kad terasoje buvę apie 15 vaikinų pradėjo į greta esantį tvenkinį mėtyti tuščius butelius. Taip pat buvo laužomos plastikinės kėdės. Pagautas bandos jausmo, ir pats prisidėjo prie šių veiksmų. Į tvenkinį įmetė kelis tuščius butelius ir medinį suolą. Kiek prisimena, išrovė kažkokius augalus. Galop, supratęs kad elgiasi negerai, nusprendė eiti gulti. Tiek tuo metu, tiek ir gulėdamas girdėjo, kad buvo daužomi indai, laužomi daiktai, bet kas tai darė ir kas konkrečiai buvo niokojama, negali pasakyti, nes atsigulė pirtyje ir nematė, kas vyksta už durų. Negali paaiškinti, ar visi daiktai, nurodyti kaltinime buvo sugadinti, tačiau atsikėlęs ryte matė sudaužytų indų, stiklų, sulaužytą klozetą, vandens tvenkinyje matė primėtyta butelių ir plūduriuojančius kitus daiktus. A. B. ir M. L. pažįsta geriausiai, nes kartu sportuoja. Tikrai nematė, kad A. B. būtų daręs ką nors blogo, mėtęs butelius ar ką daužės. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Tikrai suveikė bandos jausmas, iš pradžių buvo juokinga, o dabar ne. Daugiau tokie dalykai nesikartos.

A. B. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad supranta kaltinimo esmę, tačiau kaltės nepripažįsta. Kaltinamąjį T. M. pažįsta senai ir buvo pakviestas į pastarojo gimtadienį. Į kaimo sodybą, kur buvo švenčiamas gimtadienis, jį tarp 20 ir 22.30 val., dabar tikslesnio laiko neprisimena, jį atvežė mama. Visi jau buvo susirinkę, buvo apie 20 svečių. Visi linksminosi, vartojo alkoholį. Jis taip pat linksminosi, šoko su merginomis ir nieko įtartino nepastebėjo. Jam dėl silpno regėjimo reikalingi akiniai, kuriuos dėvi visą laiką. Vienu metu, galėjo būti apie 24 val., nusiėmė nusivalyti aprasojusius akinius. Tuo metu jį kažkas iš buvusių greta stumtelėjo ir jie nukrito ant žemės. Tuomet kažkas iš greta šokusių ant jų netyčia užlipo ir juos sutraiškė. Kadangi be akinių jaučia didelį diskomfortą, netrukus nuėjo gulti į antrą aukštą. Užmigo gal už pusvalandžio. Pabudo ir atsikėlė 8 val. ryto. Iškart pastebėjo didelę netvarką. Buvo primėtyta vienkartinių indų, visur mėtėsi butelių šukės. Buvo pridaužytų degtinės ir alaus butelių, tvenkinyje plaukiojo suoliukas, degtinės ir alaus buteliai, nuo kubilo buvo nuimtas dangtis, matė, kad suniokotas šalia sodybos esantis daržas. Pats nieko neniokojo sodyboje, o kas tai padarė, nežino, nes nematė. Kadangi juto didelį diskomfortą būdamas tokioje aplinkoje, paskambino mamai, kad ji jį kuo greičiau pasiimtų. Kadangi ji ilgokai važiavo, iš sodybos išėjo pėsčiomis, kad ją greičiau susitikti. Kartu ėjo A. Š., T. M. ir A. B.. Apie sodyboje apdegintas lubas, sugadintą signalizaciją ir dūmų detektorius girdėjo iš kartu ėjusių draugų, bet pats jų nematė. Kas degino lubas ar sugadino šiuos daiktus, nematė. Kadangi pats nieko blogo sodyboje nepadarė, kaltės nepripažįsta.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P.I. paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo mėn., galėjo būti 22 diena, paskambino sutuoktinė ir pranešė, kad nuvykusi į jiems priklausančią sodybą, ją rado nuniokotą Tai padarė sodybą tam išsinuomoją poilsiautojai. Tuomet ir pats nuvyko į sodybą. Vaizdas pribloškė. Iškart į akis krito išmėtyti baldai, į tvenkinį primėtyta įvairių daiktų, greta jo ir jame buteliai. Pastato viduje matėsi sugadinta patalynė, staltiesės bei sudaužyti indai. Kybojo nuo prietaisų išdraskyti laidai, sugadinti ir apdaužyti šviestuvai. Antrame pastato aukšte buvo sulankstytas šaldytuvo korpusas, apdegintos lubos. Signalizacija ir dūmų detektoriai nuplėšti, o patalpos lubos apdegintos ir aprūkę. Lauke, greta sodybos pastato, buvo išrauti augalai, išdraskyta ir sudaužyta kubilo, skirto maudymuisi, aparatūra išdaužyta. Plastmasinės kėdės išmėtytos. Tiek dabar teatsimena, tačiau viskas yra užfiksuota tiksliai policijos surašytuose dokumentuose bei jo su sutuoktine sudarytame sugadintų daiktų kainoraštyje. Tada su sutuoktine, kadangi būtent ji pasirašė sodybos nuomos sutartį, bandė nusistatyti sodybos nuomininkus ir šventės dalyvius. Besiaiškinant sužinojo, kad asmuo tokiu vardu ir pavarde, kuria pasirašyta sodybos nuomos sutartis, neegzistuoja. Prieš asmenims atvykstant pasirašyti sutartį, dėl sodybos nuomos buvo internetu susisiekusi mergina. Pagal likusius kontaktus su ja susisiekė ir per ją gavo nuomos sutartį svetimu vardu pasirašiusio asmens motinos telefoną. Su ja susisiekė, o taip pat išsikvietė policiją. Atvyko policija bei nuomos sutartį svetimu vardu pasirašęs T. M. su motina. Pareigūnai užfiksavo įvykio vietą. Kadangi patys ieškojo svetimu vardu ir pavarde pasirašiusiojo T. M., kartu pasidomėjo ir juo pačiu. Jiems pavyko sužinoti, kad jam sodybos suniokojimas nėra toks pirmas atvejis. Įsitikinę, kad būtent dėl šios priežasties jis sąmoningai nuomos sutartį pasirašė svetimu vardu, kad nieko nebijodamas galėtų su draugais niokoti sodybą. Jam atvykus su motina, pokalbio metu tiek motina, tiek ir jis tokį įvykį jau buvus abu patvirtino. Pamačiusi vaizdą sodyboje, T. M. motina labai susijaudino ir žadėjo atlyginti žalą, prašė, kad nebūtų vaikui nemalonumų. Preliminariai buvo apskaičiuota apie 5 tūkstančių eurų žala ir sutarta, kad visi 10 šios bylos kaltinamųjų be jokių baudžiamųjų persekiojimų atlygins kiekvienas po 500 eurų ir jie susitaikys. Tai buvo tik preliminari ir apytiksliai apskaičiuota žala. Tačiau gal po 2 dienų jiems buvo perduota, kad tėvai žalos nusprendė neatlyginti, apkaltino juos noru pasipinigauti. Tada buvo duota įvykiui oficiali eiga ir preciziškai paskaičiuota reali žala. Ji nuo pirminės padidėjo, kadangi ją perskaičiavo pagal internete esančią tokių daiktų mažiausią kainą. Vertinami buvo daiktai, kurie buvo neatstatomai sugadinti arba sunaikinti. Per visą laiką iki bylos, jų atsiprašė ir žalą atlygino vienintelis kaltinamasis J. Š.. Kiti kaltinamieji juos ignoravo. Be to, žmona gavo vieno iš kaltinamųjų, nenurodant pavardės, tėvu prisistačiusio asmens skambutį, kuris pagrasino, kad ne tik jie neatgaus reikalaujamos žalos, bet sodyba dar ir sudegs. Apie tai pranešė policijai, tačiau skambinęs ir grasinęs asmuo nebuvo nustatytas. Sodyboje esantis tvenkinys kartu su kubilu buvo naudojami kaip vandens pramogos sodyboje. Tai būdavo įskaičiuojama į paslaugų kaimą, už šias paslaugas sodyba buvo paklausi. Pastebėjus, kad po kaltinamųjų atšvęsto gimtadienio į tvenkinį buvo sumestos šiukšliadėžės, gėlių vazonai, augalai, įvairūs daiktai, gesintuvas, buteliai bei prie kranto matėsi šukės vandenyje ant dugno, iškilo poreikis tvenkinį išvalyti, nes nebuvo galima rizikuoti klientų saugumu, kad jie vandenyje nesusižalotų stiklo šukėmis ar kitais ant dugno esančiais daiktais. Jau tą pačios dienos vakarą, kai ją atlaisvino kaltinamieji, sodyba jau buvo išnuomota kitiems klientams. Tai buvo padaryta iš anksto. Teko šiuos klientus įspėti, kad negalės naudotis sugadintu kubilu bei nesinaudotų tvenkiniu, nesa tai pavojinga. Teko koreguoti kainą. Apie metus laiko truko bendrovės, kuri galėtų išvalyti tvenkinį, paieška. Kadangi procedūra buvo sudėtinga, niekas imtis tokio darbo nesutiko. Per tą laiką negalėjo niekam iš klientų leisti naudotis tvenkiniu, kad jie nesusižalotų, o tai mažino jų pajamas iš verslo. Tačiau šių negautų pajamų jie į ieškinį neįtraukė. Priskaičiavo tik firmai už išvalymo darbus pagal pateiktą sąskaitą sumokėtus pinigus. Dokumentai yra pateikti byloje. Alternatyvos tvenkinio valymui nebuvo, kadangi nebuvo galimybės ištraukti jame nuskendusius daiktus, butelius ir šukes. Kad tai padaryti, reikėjo išleisti iš jo vandenį, surinkti ten buvusias žuvis, jas patalpinti į specialias talpas, kad nenugaištų, po to išvalyti tvenkinį, išvežti dumblą su šiukšlėmis ir šukėmis, tada užpildyti vandeniu ir vėl suleisti žuvis. Dėl tokios darbų sekos ilgą laiką nepavyko rasti bendrovės, galinčios tai padaryti. Kategoriškai atmeta kaltinamųjų priekaištus, kad jų sąskaita susitvarkė tvenkinį nebuvus tam jokio reikalo. Sodyba yra trejų metų, tvenkiniui tik dveji. Normaliomis sąlygomis tokio tvenkinio valymo darbai reikalingi tik praėjus penkiolikai metų. Kadangi privalėjo rūpintis klientų saugumu, kito pasirinkimo tvenkinio valymui nebuvo. Turtas buvo apdraustas, tačiau dėl žalos atlyginimo į ją nesikreipė, nes buvo iškart nustatyti kalti asmenys. Be to, pasinaudojus draudimo paslaugomis, dėl draudiminio įvykio toliau būtų brangusi jam pati draudimo paslauga. Pasirinkimo teisę tikrai turėjo ir nori, kad žalą atlygintų patys kalti dėl to asmenys. Civilinį ieškinį reiškia devyniems kaltinamiesiems, išskyrus J. Š., kuris atsiskaitė ir jam atleidžia. Taip pat reiškia ir reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurio dydį ir motyvus nurodė ieškinio pareiškime. Civilinį ieškinį palaiko ir prašo tenkinti.

Liudytoja S. I. paaiškino, kad yra nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. I. sutuoktinė bei suniokotos sodybos bendrasavininkė. Dalyvauja sodybos nuomos versle. Prieš 2018 m. rugsėjo 21 įvykius su ja susisiekė liudytoja G. V.. Ji domėjosi ir preliminariai rezervavo sodybos „(duomenys neskelbtini)“ nuomą, nurodė datą. Paaiškino, kad sodyboje bus švenčiamas gimtadienis. Sekančią dieną po jų bendravimo, atvažiavo 3 vaikinai. Vienas jų prisistatė M. T.. Kaip vėliau sužinojo, tai buvo kaltinamasis T. M.. Prieš sudarant sutartį, šis buvo paprašytas dokumentų, tačiau visi vaikinai teigė, jog jų nepasiėmė, nes ketina švęsti gimtadienį ir bijo juos pamesti. Patikino visi esą pilnamečiai. Jais patikėjau, nes jie sudarė pilnamečių įspūdį, buvo tvarkingi ir bendravimo metu kultūringi. Jiems buvo aprodyta sodyba, paaiškintos elgesio taisyklės. Vaikščiodami kartu, jie gyrė, kad sodyba graži ir tvarkinga. T. M. pasirašydamas kaip M. T. sudarė sodybos nuomos sutartį. Jie buvo perspėti, kad sekančią dieną, t.y. rugsėjo 22-ją iki 12 val. turi atlaisvinti sodybą, ją aplikti tvarkingą. Sekančią dieną skambino sutartį sudariusiam vaikinui, nes tos pačios dienos vakarui sodybą buvo užsisakę jau kiti klientai. Kadangi telefono niekas nekėlė, sunerimo ir nuvyko į sodybą. Sodyba atrodė baisiai. Pastato viduje grindys buvo nuklotos stiklų šukėmis. Stalas baisus. Ant jo sumesta patalynė, kuri supilta alkoholiu ir sumaišyta su maisto likučiais, pilna šiukšlių, nuorūkų ir butelių. Visur paliktas įjungtas apšvietimas. Detaliau apžiūrėjusi patalpas, pamatė, kad tualetas apgadintas – sugadintas durų užraktas ir sudaužytas bakelio dangtis. Pro terasos duris matėsi tvenkinyje sumestos šiukšlių dėžės bei plūduriuojantis suolas. Kėdės buvo sulaužytos, sudaužyti gėlių vazonai. Antrame aukšte taip pat buvo betvarkė. Matėsi apdegintos ir aprūkę lubos, šaldytuvas visas sulankstytas. Tada išsikvietė sutuoktinį bei policiją. Tuomet susirado sodybą rezervavusios merginos telefoną ir su ja susisiekė. Ši pasakė, jog serga ir gimtadienyje nedalyvavo, nurodė, jog tikroji sutartį pasirašiusio jaunuolio pavardė yra T. M.. Davė to jaunuolio motinos telefono numerį. Susisiekus su motina, ši nieko apie gimtadienį nežinojo, taip pat paaiškėjo, kad jos sūnus dar yra nepilnametis. Netrukus jis atvyko kartu su sūnumi. Nuo sodybos vaizdo motina atrodė šokiruota, o kartu buvęs T. M. visą laiką šypsojosi. Motina tuo metu kelis kartus kartojo, kad jos sūnus „žolės“ nevartojo, nes jo vyzdžiai neišsiplėtę. Tai atrodė daugiau nei keista, nes to motinos niekas neklausė. Iš pradžių ji su sūnumi pradėjo kažką tvarkyti, tačiau netrukus išvyko. Ji pati su sutuoktiniu išsikvietė giminaičius ir kiek galėdami tvarkė sodybą, kad nepavesti sekančių klientų. Padarytos žalos dydis ir sugadinti daiktai išvardinti jų pateiktame sąraše bei civiliniame ieškinyje. Nurodė tik tuos daiktus, kurie buvo sugadinti ir suplėšyti nepataisomai. Pavyzdžiui, nenurodė dalies patalynės, kurią pavyko išskalbti ir toliau naudoti. Nurodė tą patalynę, kutri buvo ne tik sudirbta, bet ir suplėšyta. Daiktai buvo sumesti ne tik į tvenkinį, bet ir išmėtyti sodybos teritorijoje. Buvę pirties kepurės nerastos, tvenkinyje ne tik suolas šiukšlių dėžės ir buteliai, bet ir išpurkštas gesintuvas. Ant dugno matėsi sudaužytų šukės. Bijodami, kad šukių yra ir daugiau, klientams apie metus laiko neleido naudotis tvenkiniu, t.y., kol buvo surasta firma ir jis išvalytas. Greta sodybos buvo maudymuisi skirtas kubilas. Jo dangtis buvo sulaužytas, išdraskyta ir sugadinta jo masažo. Sudaužyta buvo ir sodyboje buvusių indų, klozeto bakelio vidus išdaužytas. Šaldytuvas atrodė ne šiaip sulankstytas, o kaip kokiu kastetu sudaužytas. Kaip daiktas tokios išvaizdos jis jau netinkamas naudoti. Lauke gėlės buvo išrautos, vazonai sutrūkę, nors dar išvakarėse viskas buvo tvarkoje ir gėlės žydėjo. Po to su ja bandė susisiekti sodyboje buvusi T. M. motina, žadėjo pasitarti su kitais tėvais ir atlyginti padarytą žalą. Dar po kelių dienų paskambino kažkokia moteris, prisistatė vaikų tėvų atstove ir pareiškė, kad jokia žala atlyginta nebus, nes patys kalti, kad tą sodybą išnuomojo. Dar po kiek laiko, kažkas skambino, prisistatė šventėje buvusio vaiko tėvu, iškeikė bei pagrasino, kad sodybą išvis sudegins. Daiktų vertė nurodyta pagal jų įgijimo vertę, kokia ji yra internete, parenkant žemiausią iš galimų kainų. Jų šeima patyrė ne tik turtinę, bet ir moralinę žalą. Jiems buvo grasinama, taip pat ir kaltinamieji socialiniuose tinkluose demonstravo savo nebaudžiamumą, ciniškai juokavo, kad buvo įvykdyta operacija „(duomenys neskelbtini)“, nes būtent taip vadinasi jų sodyba.

Liudytoja I. M. paaiškino, kad yra kaltinamojo T. M. motina. Prieš nagrinėjamą įvykį, kai dar buvo tik ketvirtadienis, sūnus pasakė, kad eis švęsti gimtadienio. Kieno gimtadienį švęs, neminėjo. Jo paties gimtadienis rugsėjo 21 d., tačiau nepagalvojo, kad jis gali išeiti švęsti savo gimtadienį, be to, jos neprašė pinigų. 2018-09-21 vėlai grįžo iš darbo. Išleido jį ką nors švęsti ne pirmą kartą, juo pasitiki. Tokiose jo bendraamžių šventėse visada būna suaugusieji ir jie išaiškina vaikams, kaip jie turi elgtis. Šį kartą šie vaikai, būdami tik šešiolikamečiai, buvo palikti be suaugusiųjų priežiūros. Kažkas už juos atsakingas turėjo būti. Pati yra mokytoja, todėl, kuomet jai patikėti vaikai, ji jaučia už juos atsakomybę ir jais rūpinasi. Šiuo konkrečiu atveju už vaikus turėjo būti atsakinga sodybos savininkė, kuri jiems ją ir išnuomojo. Apie įvykį sužinojo iš sūnaus draugės G. V.. Netrukus paskambino ir sodybos savininkė, bei pasakė, kad reikia atvažiuoti, nes padaryta žala ir reikės atlyginti kokius 500 eurų. Vaikinai tuo metu iš sodybos pėsčiomis parėjo iki Marijampolės. Juos sutiko pakeliui, kai pati vyko į sodybą. Nuvykusi į vietą, matė tvenkinyje plūduriuojantį suolą, aplink jį plaukiojo buteliai, greta prie tvenkinio gulėjo gesintuvas, gėlė su mažu vazonu buvo įmesta į vandenį, dar vienas augalas buvo išrautas. Pastato viduje buvo šiukšlių krūva. Matė sudaužytus stikliukus, dūmų detektorius, mėtėsi prezervatyvai. Pati padėjo šluoti šiukšles, tačiau puodelių, lėkščių ar sudaužytų indų nepastebėjo. Antrame aukšte buvo lovos. Jos buvo su patalyne. Nepastebėjo, kad nors vieno patalynės komplekto ar jo dalių būtų trūkę. Tik viskas buvo Labai sujaukta ir primėtyta visur bulvių traškučių. Ji pati nuvilkinėjo panaudotą patalynę. Nenuvilkinėjo gal tik nuo kokių dviejų lovų. Apdegintų lubų nepastebėjo. Nuo kur buvo nuplėšti dūmų detektoriai, nepastebėjo, nes buvo labai susijaudinusi. Nors savininkai minėjo, kad sugadinta kažkas duše ir tualete, ji tikrinti to nėjo, nes išvyko. Norėjo atlyginti žalą, bet nepavyko susitarti nei su savininkais, neis su kitų vaikų tėvais. Įvykio vietoje ir pats sūnus stebėjosi tuo, kas sodybai buvo padaryta. Jis aiškino, kad pasigėrė ir užmigo, todėl nieko nematė, kas buvo daroma. Sūnus jai prisipažino, kad sudarė sodybos nuomos sutartį svetima pavarde, nes norėjo tos šventės. Mano, kad jis svetima pavarde nuomojosi todėl, kad bijojo, jog gali atsitikti tokie dalykai. Taip pasireiškė jų visų vaikiškumas. Ji girdėjo jį vėliau sakius, kad jis prieš šventę buvo kitiems pasakęs, jog galima daryti sodyboje viską, nes ji išnuomota svetimu vardu. Buvo noras atlyginti žalą, tačiau reikalavimai yra pateikti nerealūs. Pavyzdžiui, ieškinyje šviestuvo kaina nurodoma 360 eurų, nors savininkė įvykio vietoje kalbėjo apie 75 eurus, kubilo dangčio kaina internete apie 100-150 eurų, bet ieškinyje įvardinta daug didesnė suma. Buvo siūloma savininkams viską sutvarkyti, tačiau jie nesutiko ir prašė pinigų. Taip pat užaukštintos kitų daiktų kainos – už 300 eurų vertės masažo sistemą prašoma 500 eurų, nepagrįstai šaldytuvas įkainotas 260 eurų. Kitą dieną prašė A. B. motiną tartis su savininkais dėl realaus žalos atlyginimo, tačiau ir jai susitarti su jais nepavyko. Mano, jog čia yra sodybos savininkų noras pasipinigauti vaikų sąskaita. Be to, be jokio pagrindo iškelta vaikams baudžiamoji byla. Jiems reikėjo neįsileisti nepilnamečių į sodybą ir tikrinti dokumentus. Sūnus apie įvykio aplinkybes nieko nepasakojo. Tik minėjo, kad pasigėrė bei užmigo. Dar pripažino, kad užlipo ant kubilo dangčio. Jo draugams siūlė, kad reikia prisiminti, kas ką konkrečiai padarė ir atlyginti žalą. Tačiau niekas nieko neprisiėmė. A. B. išvis neigė ką nors padaręs. Apie tai buvo kalbėta ir su jo motina. Iš pradžių žalos buvo reikalaujama po 500 eurų nuo kiekvieno iš dešimties kaltinamųjų. Tačiau tokius pinigus būtų galėję duoti gal 4-5 vaikų tėvai. Todėl žala ir liko neatlyginta. Galop vaikų sąskaita sutvarkomas tvenkinys ir jau žala išauga virš dešimties tūkstančių. Tai yra pasipinigavimas. Jos sūnus visiškai nepakelia alkoholio. Jo girto nėra mačiusi. Patvirtina, kad sūnus buvo dar vieną kartą papuolęs į panašią situaciją, kuomet teko už jį atlyginti padarytą žalą. Tačiau tai nesusiję su nagrinėjamu atveju, todėl plačiau nekomentuos. Patvirtina, jog tai įvyko jau po nagrinėjamo įvykio. Apie šį įvykį tiek jos sūnus, tiek ir kartu buvę jo draugai kalbėti vengia.

Liudytoja J. B. paaiškino, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2018-09-21 apie 20 val. kartu su M. S. atvyko į T. M. gimtadienį, vykusį sodyboje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Atvykusias į vietą, jas pasitiko N. Č., A. M. ir T. M.. Šventėje taip pat dalyvavo M. L., M. K., A. Š., A. B., I. K., J. Š., A. B., P. I., A. M., M. K., G. V., V. P., A. K. ir dvi merginos bei du vaikinai, kurių nepažinojo. Visi vartojo alkoholinius gėrimus, linksminosi. Vakare pamatė, kad jau sugadintas tualeto durų užrakto mechanizmas bei viduje sudaužyta pora alaus butelių. Kažkuriuo metu nustojo groti muzika, bet netrukus ją kažkas sutaisė ir vėl paleido. Apie 22-23 val. M. K. paėmė nuo lauke buvusio stalo vazoną su gėlėmis ir jį įmetė į greta buvusį tvenkinį. Po to matė, kaip A. Š., T. M. ir J. Š. į tvenkinį pradėjo mėtyti tuščius butelius. Be jų butelius į tvenkinį mėtė ir daugiau jaunuolių. Tik M. K. ir vakarėlyje buvusios merginos butelių į tvenkinį nemėtė. Kažkuriuo metu buvo išėjusi iš patalpos į lauką ir pamatė išmestą pagalvę. Ją pakėlė ir nunešė į antrą aukštą. Antrajame aukšte buvo A. B., M. K., I. K. ir eilė kitų jaunuolių, kurių neįsidėmėjo. Su drauge apie 24 val. pirmos išvyko į namus, todėl kas vėliau vyko sodyboje, nežino. M. S. papasakojo, kad T. M. su kitais jaunuoliais ryte buvo atsikėlę kubilo dangtį, bet ką su juo darė, nežino. Taip pat minėjo, kad J. Š. sodyboje pridarė daugiausia žalos, bet ji to patvirtinti negali, nes pati tuo momentu nebuvo ir nematė. Jai nežinoma, kad sodyba buvo išnuomota išgalvoto asmens vardu ir dėl to galima buvo ją niokoti. A. B. pažįsta. Žino, kad jis paprastai dėvi akinius. Kai su juo trumpai bendravo apie 21 val., jis akinius dėvėjo. Vėliau jo nematė ir nežino, ar jis susidaužė akinius. Kad A. B. būtų ką nors niokojęs, ji nematė.

Liudytoja M. Š. paaiškino, kad pilnai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2018-09-21 apie 19 val. vakaro su J. B. atvyko į draugo T. M. gimtadienį sodyboje „(duomenys neskelbtini)“. Viso vakaro metu alkoholio nevartojo, nes vairavo motorolerį, kuriuo atvyko bei apie 24 val. iš jo išvyko kartu su J. B.. Atvykus į sodybą, jas pasitiko A. M., N. Č. ir T. M.. Apie 21 val. susirinko visi svečiai ir buvo sėsta prie stalo. Gimtadienio metu pats T. M. jai ir kitiems svečiams pasakė, kad sodyboje galima laužyti ką norime, nes sodyba užsakyta ne jo vardu. Gimtadienyje taip pat dalyvavo M. L., M. K., A. Š., A. B., I. K., J. Š., A. B., P. I., M. K., G. V., V. P., A. K. bei dar keletas vaikinų ir merginų, kurių ji nepažinojo. Visi, išskyrus ją, vartojo alkoholinius gėrimus, linksminosi. Vakaro metu pastebėjo, kad sugadintas tualeto durų užrakto mechanizmas, Tualeto viduje buvo pridaužyta stiklinių butelių. Negali pasakyti, kuriuo metu tai įvyko. Gal apie 22 val. M. K. paėmė nuo lauke buvusio stalo vazoną su gėlėmis ir jį įmetė į tvenkinį. Po to matė, kad M. L. ir kiti vaikinai į tvenkinį pradėjo mėtyti tuščius butelius. Didesnę laiko dalį praleido su A. M.. Apie 23 val. A. M. stipriai apgirto ir nuėjo į antrą aukštą miegoti. Likusį laiką iki pat išvykimo praleido kartu su juo kambaryje. Buvo kelis kartus nusileidusi į pirmą aukštą pažiūrėti, ką veikia kiti. Išvykdama apie 24 val. iš sodybos, jokių sugadinimų nepastebėjo. 2018-09-22 po pietų susitiko su T. M., A. B., A. M., A. Š., A. B. bei A. M.. Vaikinai kalbėjo apie praėjusį vakarą ir kad sodybai padaryta didelė žala, tarpusavyje aiškinosi, kas ką sugadino, kas į tvenkinį įmetė suolą ir pan. Kalbėjo, kad T. M. ryte laipiojo ant kubilo dangčio, kad J. Š. išrovė kažkokius medelius. A. B. pažįsta. Tą vakarą nematė, kad jis būtų ką nors niokojęs. Buvo blaivi ir vakare jį visą laiką matė. Taip pat nematė, kad T. M. būtų ką nors sudaužęs. Matė ant pirties lango bato antspaudą. Vėliau kažkas kalbėjo, kad pirties langas, tai T. M. darbas.

Liudytoja G. V. paaiškino, kad pilnai patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, apie tai, kad 2018-09-21 buvo pakviesta ir apie 19.30 val. atvyko į T. M. gimtadienį kaimo sodyboje. Atvyko kartu su M. K., P. I., T. U.. Sodyboje buvo jau susirinkę apie 20 žmonių. Daugelis buvo pažįstami. Tarp jų buvo M. L., A. M., J. Š., A. Š., kiti pažįstami tik iš matymo. Stalas buvo padengtas. Molinių indų nematė, tik vienkartines lėkštes, stikliukus ir stiklines. Taip pat buvo ir iš tikro stiklo pagamintų stikliukų ir stiklinių. Su visais kartu linksminosi, alkoholio nevartojo ir daugiausia buvo antrame aukšte. Kartais nusileisdavo ir į pirmą aukštą. Nieko negero tuo metu nevyko. Apie 22 val. matė, kaip T. M. jau miegojo. Nepastebėjo, kad kas nors būtų sugadinta ar suniokota, nes paprasčiausiai linksminosi. Taip pat negirdėjo, kad kas nors dužtų. Ji su M. K. ir dar keletu merginų bei vaikinų apie 3 val. nakties išvyko į namus, nes jų atvyko parsivežti. Išvykdama jokių sugadinimų nepastebėjo. Kadangi visą laiką linksminosi galėjo to nepastebėti ir nekreipti į tai dėmesio. A. B. pažįsta ir matė vakarėlyje. Jis lyg ir buvo su akiniais, tačiau to neįsidėmėjo, nes nekreipė į tai dėmesio. Dabar neprisimena, bet kažkas sakė, jog sutartį dėl sodybos nuomos T. M. pasirašė su savininkais ne savo vardu. Negali pasakyti, kaip lauke buvo atsidūrusi pagalvė. Taip pat nematė, kas konkrečiai mėtė gėles.

Liudytoja A. K. paaiškino, kad patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2018-09-21, apie 19 val., su V. P. ir N. Č. nuvyko į kaimo sodybą (duomenys neskelbtini) kaime. Ten jau buvo susirinkę švęsti virš dešimt žmonių. Ant stalo buvo sudėti vienkartiniai indai. Tarp buvusiųjų pažinojo gimtadienį šventusį T. M. bei dalį kitų - A. B., G. V.. Kitus žinojo tik iš matymo. Dar dalies šventusiųjų išvis nepažinojo. Visi linksminosi, vaikinai vartojo alkoholį. Pati alkoholio nevartojo, daugiausia šoko, kalbėjosi su pažįstamais. Daugiausia laiko praleido antrame aukšte su drauge V. P.. Pastarajai skaudėjo galvą ir jos norėjo pabūti ramiai. Ten dar buvo N. Č. bei miegojo I. K.. Su drauge visą laiką buvo antrame aukšte, o kiti šventės dalyviai tik ateidavo pažiūrėti ir išeidavo. Kol jos buvo viršuje niekas nieko nesugadino. Su V. P. nuėjo miegoti apie 3 val. nakties ir daugiau nieko negirdėjo. Jos atsikėlė apie 8 val. ir išėjo į lauką. Pastebėjo, kad tvenkinyje plūduriavo įmestas suolas, buvo daug butelių ir butelių šukių. Šukės matėsi vandenyje ant dugno. Jų buvo daug. Jos matėsi po vandeniu prie tvenkinio krašto, kol matėsi dugnas. Grįžusi į antrą aukštą, pastebėjo, kad ten buvusio šaldytuvo durelės įlenktos, taip pat pirmame aukšte, kažkuris iš vaikinų, įvardinti negali kas tiksliai, norėjo paleisti dūmų mašiną, bet ši neveikė, nors iš vakaro buvo leisti dūmai ir ji veikė. Daugiau nieko sugadinto nepastebėjo, nes nekreipė į tai dėmesio. Ryte sodyboje buvo likę T. M., A. B. ir dar keletas vaikinų, kurių nepažinojo. Kartu su V. P. apie 9 val. išvažiavo namo. Vaikinai nepasakojo, kas sodyboje įvyko, nors jų to ir klausė. Lauke stovėjęs kubilas nebuvo pajungtas. Apie 8.00 val. ryto buvo antrame aukšte. Kartu buvo V. P., A. B., A. M., T. M., M. L. ir A. Š.. Tuo metu, kiek atsimena, T. M. žiebtuvėliu degino lubas, nuo ko jos pajuodo. Ji vaikinus dėl tokio elgesio drausmino ir draudė, tačiau jie į ją nekreipė dėmesio, nes buvo neblaivūs ir tik juokėsi. Tą patį rytą tarp vaikinų buvo kalba, kad daug žalos sodybai padarė J. Š.. Pati to nematė, o tik girdėjo apie tai juos kalbant. Nematė, kaip buvo suniokoti dūmų detektoriai. Taip pat asmeniškai nematė sugadintos patalynės ir per langą išmestos pagalvės. Patalynė ryte atrodė tvarkinga, nes dar daug kas miegojo lovose. Iš vakaro A. B. buvo su akiniais, nes juos visą laiką dėvi. Vienu metu jam akiniai nukrito ir sudužo. Vėliau jį keletą kartų pastebėjo jau be akinių. Nematė, kad jis būtų ką nors daužęs ar niokojęs.

Liudytoja V. P. paaiškino, kad patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, 2018-09-21, apie 19.00 val., į gimtadienį kaimo sodyboje nuvežė brolis. Kartu važiavo A. K., N. Č., G. J. ir I. K.. Gimtadienyje buvo apie 20 žmonių. Iš jų pažinojo M. K., G. V., A. B., J. Š., A. M.. Dar kitus žinojo tik iš matymo. Visi linksminosi, šoko, vaikinai vartojo alkoholį. Po to keli nuėjo į antrą aukštą ir ten kalbėjosi. Antrame aukšte buvo G. J., A. K., G. V., M. K., I. K. ir N. Č.. Jie visą laiką buvo antrame aukšte. Kiti svečiai tik kartais ateidavo į antrą aukštą ir kiek pabuvę išeidavo. Apie 24 val. girdėjo, kaip apačioje, salėje, dūžta stiklai. Kas ką ten darė, nežino, nenorėjo ten eiti. Toliau vyko šokiai, o kaip kurie išvažiavo namo. Dar po kiek laiko atsigulė miegoti. Pabudo apie 8.00 val. ryto. Kurį laiką dar nesikėlė ir su buvusiais kalbėjosi. Gal apie 10-11 val. jos pasiimti atvažiavo brolis. Kartu su ja išvyko A. K., A. B., A. M. ir N. Č.. Atsikėlusi, nieko įtartino nepastebėjo, tačiau matė, kad prie sodybos, tvenkinyje plaukioja alaus buteliai ir medinis suolas. Butelių galėjo būti virš dešimties. Taip pat pirmame aukšte ant stalo matė padėtas antklodes. Kas jas ten galėjo nunešti, nežino. Taip pat pastebėjo, kad antrame aukšte sulankstytos ten buvusio šaldytuvo durelės. Nematė, kas tai padarė. Girdėjo, kaip dužo stiklai, bet kas juos daužė, nematė. Ryte pati salėje šlavė butelių šukes. Iš vakaro girdėjo, kaip T. M. visiems pasakė, kad jie sodyboje gali daryti ką nori, nes sutartis sudaryta išgalvotu vardu. Ji, kaip ir kiti suprato, kad tai reiškia, jog galima nesirūpinti sodyba. Dar prisimena, kad kai nubudo ryte, antro aukšto lubos dar nebuvo apdegintos ir aprūkę. Taip pat ryte pastebėjo įlenktą šaldytuvo korpusą, mėtėsi nutrukti dūmų detektoriai. Kas tai padarė, nežino. Taip pat matė iš vazonų išrautas keletą gėlių, buvo nuimtas kubilo dangtis, tačiau ar jis buvo sulūžęs, nepastebėjo. A. B. pažįsta. Matė, kaip kažkuriuo metu jam sudužo akiniai. Nematė, kad jis ką būtų daužęs ar gadinęs. Taip pat nematė, kas per langą išmetė šiukšlių dėžę, kas gadino ir į pirmą aukštą nunešė patalynę. Taip pat nematė, kad būtų deginamos lubos.

Liudytoja M. K. paaiškino, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2018-09-21, apie 19.30 val., atvyko į sodybą švęsti gimtadienio. Čia buvo jau atvykę svečiai, iš kurių pažinojo A. M., T. M., A. B., M. L., A. Š., G. V., T. U., P. I., V. P.. Kitų nepažinojo. Maistas ant stalo buvo vienkartiniuose induose, kitokių indų nebuvo. Kol ji buvo ir linksminosi, nieko įtartino nematė, negirdėjo. Tik kažkur po vidurnakčio, būnant antrajame sodybos aukšte, matė įlenktą šaldytuvą. Kas galėjo tai padaryti, nežino ir nematė. Apie 3 val. nakties atvažiavo jos pasiimti ir ji išvyko namo. Kartu su ja išvažiavo G. V., G. J. ir M. K.. Taip pat dvi merginos jau buvo išvykę apie 24 val., viena iš kurių M. Š., o kitos nepažinojo. Visi kiti buvo likę sodyboje. Taip pat, būdama antrajame aukšte, girdėjo, kad pirmame aukšte dužo buteliai, bet kas juos daužė, nematė. Kas buvo kartu su ja antrame aukšte, negali pasakyti, ne neatsimena. Nusileido į apačią, bet nieko įtartino nepastebėjo, tik T. U. šlavė šukes. Tai galėjo būti apie 2 val. nakties, bet tiksliai laiko nežino. A. B. pažįsta, jį matė vakarėlyje dėvintį akinius. Ar vėliau jis buvo be akinių, nematė. Nematė, ar jis ką nors gadino sodyboje. T. M. apie 22-23 dėl neblaivumo nuėjo miegoti.

Liudytoja G. V. paaiškino, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2018-09-15 su T. M. ieškojo jo gimtadienio šventei sodybos. T. M. jos paprašė, kad būtent ji užsakytų sodybą gimtadieniui. Ji internete surado skelbimą apie nuomojamą renginiams sodybą „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Susisiekė skelbime nurodytais kontaktais ir rezervavo sodybą. Tai pasakė T. M.. 2018-09-21 jis nuvyko į skelbime nurodytą sodybą ir sudarė sodybos nuomos sutartį. Ji pati gimtadienyje toje sodyboje nedalyvavo. Kiek jai žinoma, jame turėjo dalyvauti A. B., I. K., M. L., A. B., P. I., A. Š.. Taip pat galėjo būti ir daugiau žmonių, kurių ji nepažinojo. Jau po T. M. gimtadienio, 2018-09-22 apie pietus, jai paskambino sodybos savininkė ir pareikalavo, kad ji su M. T. greitai atvažiuotų į sodybą. Savininkė sakė, kad sodyboje sugadinta daug daiktų, sumesi į vandenį suolai ir pan. Kokie daiktai sugadinti, jai neužsifiksavo. Daugiausia kalbos buvo apie tvenkinį, stiklo šukes, butelius šiukšles. Sodybos savininkei telefonu paaiškino, kad jos minimas M. T. iš tikro yra T. M., kuris jos ir paprašė paskambinti ir rezervuoti sodybą „(duomenys neskelbtini)“ jo gimtadieniui. Tuomet suprato, kad T. M. nuvyko ir sodybą išsinuomojo ne savo, o svetima, išgalvota pavarde. Sodybos savininkei nusiuntė T. M. motinos I. M. mobiliojo telefono numerį. Tą pačią dieną vakare buvo susitikusi su T. M., A. M., A. Š. ir A. B.. Girdėjo juos kalbant apie vakarą sodyboje. Jie kalbėjosi apie sugadintą turtą, minėjo, jog priskaičiuota per didelė padaryta žala. Apie lubų apdeginimą, signalizacijos ir dūmų detektorių sugadinimą jų kalbantis negirdėjo, tačiau girdėjo kalbant apie išrautus augalus ir sumestus į vandenį vazonus. Dabar nepamena, kokią sumą minėjo vaikinai, kad ji už žalą priskaičiuota. Dar minėjo, kad gali būti, jog būtų pakakę tik viską sutvarkyti.

Liudytojas I. K. paaiškino, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad į T. M. gimtadienį vyko kartu su N. Č.. Į sodybą, kur buvo švenčiamas gimtadienis, atvyko jau vakare. Iš ten jau susirinkusių svečių pažinojo tik A. B. ir A. M., nes jie buvę klasiokai. Visi linksminosi, vartojo alkoholį. Svečių buvo apie 20 žmonių, tikslesnio skaičiaus nežino. Pats vartojo tik alų. Apie 22-23 val. jau buvo gerokai apgirtęs ir ne viską atsimena. Silpnai pamena, kad kažkurie iš vaikinų mėtė į tvenkinį tuščius butelius. Jų įvardinti negali. Apie 1 val. jau buvo visiškai girtas ir nuėjo miegoti. Kas dar miegojo antrame aukšte, dėl girtumo neprisimena. Jam gulantis miegoti, patalynė dar buvo tvarkinga. Pabudęs apie 7-8 val. ryto, pastebėjo, kad visoje sodyboje betvarkė, kiek atsimena, antrame aukšte buvo suversta patalynė, pirmame aukšte buvo pridaužyta butelių, o tvenkinyje primėtyta butelių ir šiukšlių. Pirmame aukšte patalynės nematė. Pirtis buvo tuščia. Pats iš vakaro buvo pirtyje ir nieko ypatingo nepastebėjo. Nematė, kad gimtadienį šventęs T. M. būtų ką gadinęs ar niokojęs. Dar matė, jog sodyboje buvo sulamdytas šaldytuvas. Patalynė, kurią matė ryte, buvo sulieta alkoholiu. Apdegintų lubų nepastebėjo. Matė besimėtančias sulaužytos signalizacijos dalis, tačiau, kas ją sulaužė, kaip ir sulankstė šaldytuvą, nematė.

Liudytojas N. Č. paaiškino, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad buvo pakviestas ir dalyvavo T. M. gimtadienyje kaimo sodyboje. Svečiai susirinko ir švęsti pradėjo apie 20 val. Iš pažįstamų buvo V. P., A. K., I. K., A. B., A. Š., P. I., A. M.. Kitus žinojo tik iš matymo. Viso buvo apie 20 žmonių. Visi pasveikino T. M. ir linksminosi. Apie 20.30 val. dėl suvartoto alkoholio pasidarė bloga, pradėjo pykinti, todėl nuėjo į antrą aukštą, atsigulė ir kurį laiką buvo užmigęs. Apie 23-24 val., tiksliau laiko neįsidėmėjo, pabudo ir girdėjo būdamas antrame aukšte, kaip T. M. pasakė, kad galima viską daužyti, nes sodybos nuomos sutartį pasirašė kita išgalvota pavarde ir nieko už tai nebus. Tai išgirdęs, nuėjo toliau miegoti, nes ir vėl buvo bloga. Antrame aukšte be jo daugiau nieko nebuvo. Kitoje lovoje miegojo A. M.. Apie 2 val. nakties buvo prabudęs. Tada jau visi miegojo - kas ant lovų, kas fotelyje ir pan. Su I. K. nulipo į pirmą aukštą ir pamatė, kad ant grindų pridaužyta butelių stiklo šukių. Jie su I. K. paėmę šepetį viską sušlavė į vieną krūvą ir pakilo atgal į antrą aukštą. Apie 6 val. su I. K. išėjo namo. Išeidamas matė, kad sodyboje buvo nulupti dūmų detektoriai, tualeto durų rankena nulaužta, antrame aukšte įlenktas šaldytuvas. Taip pat matė, kad į tvenkinį buvo įmestas gesintuvas ir primesta butelių. Kas sugadino sodybos turtą ir primetė butelių į tvenkinį, negali pasakyti, nematė. Kažkuriuo metu girdėjo, kad kažkas minėjo, jog tie dūmų detektoriai jau buvo nulupti anksčiau. Kuomet buvo atsikėlęs, matė pirmo aukšto salėje ant stalo patalynę, kuri buvo sulieta alkoholiu ir dar kažkuo. Jos būklė buvo bloga. Jis pats patalynės tikrai nedraskė, nes priešingai – stengėsi sutvarkyti betvarkę, šlavė butelių šukes. Be gesintuvo ir suolo, tvenkinyje dar matė kamuolį bei vandenyje stiklo šukių.

Liudytojas E. K. paaiškino, kad 2018-09-22 kaip svečias lankėsi turizmo sodyboje „(duomenys neskelbtini)“. Pats sodybos nesinuomojo, o buvo pakviestas į ją kaip svečias asmenų, kurie ją buvo išsinuomoję šventei. Šventė prasidėjo 2 valandomis vėliau nei buvo planuota. Kiek žino iš jį pakvietusiųjų, kad dėl prieš tai naktį buvusių įvykių sodyboje, jų šventė galėjo būti net atšaukta. Pats asmeniškai nieko ten nepastebėjo, nors labai tuo ir nesidomėjo. Kiek pamena, kad buvo kažkas tualete sugadinta. Pirtimi naudojosi. Kubilas taip pat šilo, tačiau ar veikė burbulų masažo sistema, pasakyti negali. Atsimena, jog negalima buvo naudotis tvenkiniu, nes šeimininkai įspėjo, kad po prieš tai buvusių svečių jame yra šiukšlių ir stiklo šukių.

Liudytojas A. M. paaiškino, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2018 m. rugsėjo mėn. T. M. buvo pakviestas į gimtadienį, kuris vyko sodyboje „(duomenys neskelbtini)“. Nuvyko ten jau vakare. Ten jau buvo susirinkę apie 20 svečių. Iš jų pažinojo patį T. M., A. B., M. K., P. I.. Dar buvo A. M., V. P.. Kitų jau neprisimena. Jie sėdėjo prie stalo, valgė, gėrė alkoholį, šoko ir linksminosi. Jis pats visą laiką šoko ir sėdėjo prie stalo pirmame aukšte. Nuo alkoholio pasijuto visiškai apgirtęs, todėl nuėjo gultis į antrą aukštą. Ar ten dar kas nors buvo, dėl girtumo neatsimena. Kol nebuvo pasigėręs, niekas butelių nedaužė, nieko negadino. Visą naktį pramiegojo ir atsikėlė tik apie 7-8 val. Iš karto ėjo į lauką. Kas buvo antrame aukšte, nekreipė dėmesio. Pirmame aukšte, kiek atsimena, buvo tuščias stalas ir ant žemės niekas nesimėtė. Kieme pamatė, kad tvenkinyje plūduriuoja įmestas suolas, prie kranto primėtyta butelių ir šiukšlių. Neatsimena visa tai buvo vandenyje ar dar ant kranto. Ryte, kiek pamena, sodyboje dar buvo likę A. B., T. M., A. Š.. Su jais pėsti iš sodybos išėjo į namus.

Liudytojas R. V. paaiškino, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Bendrovė registruota kaip užsiimanti statybine veikla. Atlieka statybos ir žemės kasimo darbus. P. I. užsakymu atliko sodyboje esančio tvenkinio valymo darbus. Anksčiau tokių darbų neatlikinėjo, tai buvo pirmasis kartas. Užsakovas paskambino ir paaiškino, kokius darbus jam atlikti reikia. Kadangi tuo metu nebuvo kitų užsakymų, nutarė pirmą kartą pabandyti atlikti tvenkinio valymo darbus. Pradėję vykdyti užsakymą, susidūrė su iššūkiu, antrą kartą tokių darbų atlikti nesiimtų. Buvo reikalinga iš tvenkinio ištraukti visą vandenį. Kadangi tvenkinys žuvingas, reikėjo į specialius rezervuarus suleisti žuvis iš tvenkinio ir užtikrinti jų gyvybingumą iki bus išvalytas tvenkinio dugnas. Kad išvalyti tvenkinį, buvo reikalinga iškasti jo dugno dumblą ir išvežti. Tada tvenkinį užpildyti vandeniu ir atgal suleisti žuvis. Užsakytus darbus atliko per savaitę. Kartoja, jog antrą kartą tokių darbų dar ir už didesnį atlygį neatlikinėtų. Iškastą tvenkinio gruntą kartu su jame buvusiomis šiukšlėmis išvežė į kitą objektą, nes užsakovas neturėjo jų kur dėti. Specialiai iškasto ir išvežamo grunto dėl jame buvusių šiukšlių ar dar ko nors netyrinėjo. Tačiau dumble matėsi įvairių šiukšlių ir butelių bei šukių. Žino, kad užsakovas dėl tvenkinio užteršimo negalėjo jo iki išvalymo apie metus laiko pagal paskirtį naudoti. Užsakovui buvo išrašyta sąskaita-faktūra, pagal kurią jis atsiskaitė bendrovės buhalterijoje. Jam buvo išduotas tai patvirtinantis dokumentas. Kokių nors specialių leidimų bendrovei atlikti užsakovo nurodytus darbus nereikėjo.

Kaltinamųjų kaltė įrodyta bylos rašytine medžiaga: P. I. protokolas pareiškimas, kuriame jis nurodo, kad 2018-09-22 apie 12.30 val. atvykęs į jam priklausančią pirtį, esančią (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad yra apgadinta pirtyje esantys daiktai, tai yra šviestuvai, indai, dušas, tualetas, bei lauke buvę įvairūs daiktai, suolai, kėdės ir kita. Viso jam padaryta 2500 eurų turtinė žala (t. 1, b. l. 1-9); Įvykio vietos apžiūros protokolas su priedais, iš kurių matosi, jog apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta - sodyba ir joje esantys apgadinti daiktai, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Užfiksuota, jog teritorija ir pirtis, įvažiavimo į teritoriją dešinėje pusėje yra tvenkinys. Pirtis yra greta tvenkinio. Jos kairėje pusėje yra kubilas. Prie kubilo yra išmėtytos ir sulaužytos plastikinės kėdės, gėlių vazonai ir kiti įvairūs daiktai. Kubile be vandens. Prie kubilo yra prijungtas vandens siurblys. Siurblys yra atidalintas nuo specialių prijungimų. Prie siurblio yra prijungti elektros laidai. Aplink įvykio vietą yra išmėtyti įvairūs daiktai (nuotraukos Nr. 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10). Prie kubilo, ant žemės, yra plastikinis baltos spalvos dangtis. Dangtis yra sulankstytas (nuotrauka. 11, 12, 13). Prie pirties esančiame tvenkinyje yra sumesti stikliniai alaus buteliai, medinis suolas, kėdė ir kiti įvairūs daiktai (nuotrauka Nr.14). Pirties pastatas medinis vieno aukšto su mansarda. Į pirtį patenkama nuo įvažiavimo pusės. Durys apžiūros metu uždarytos, atrakintos. Ant durų apgadinimų nesimato. Pro duris patenkama į vidų. Viduje yra stalas, suolai, spintelės ir kiti įvairūs daiktai. Ant stalo ir ant grindų yra išmėtyti ir sudaužyti indai, buteliai ir kiti daiktai (nuotraukos Nr. 15, 16, 17, 18 ). Ant lubų esantys du šviestuvai yra apgadinti (nuotraukos Nr. 19, 20, 22, 23). Ant lubų nėra dūmų detektoriaus, matosi išlindę įvairaus ilgio laidai (nuotrauka Nr.24). Ant grindų, prie lango, rastas baltos spalvos detektorius (nuotrauka Nr. 21). Priešais įėjimą, kairėje pusėje, yra įrengta signalizacija. Signalizacijos pultelis yra apgadintas (nuotraukos Nr. 25, 26, 27). Patalpos dešinėje pusėje yra koridorius. Koridoriaus kairėje pusėje yra durys į tualetą. Tualete ant grindų primėtyta tualetinio popieriaus. Klozeto viduje yra įmesta tualeto bakelio plastikinė dalis (nuotraukos 28, 29, 30). Ant tualeto vandens bakelio dangčio nėra (nuotrauka Nr. 31 pav.). Už įėjimo į tualetą yra dušas. Dušo viršuje, prie vamzdžio yra užrištas šniūras. Vamzdžio gale yra sriegis. Vamzdis yra nulenktas (nuotraukos Nr. 32, 33, 34). Duše ant grindų metalinė žarna su gale esančia jungtimi (nuotrauka Nr. 35). Koridoriaus dešinėje pusėje yra durys į pirtį. Pirtyje išmėtytos pagalvės (nuotraukos 36, 37). Įėjimo kairėje pusėje yra mediniai laiptai į antrą aukštą. Prie laiptų, ant grindų, rastas cigaras su užrašu „Punch Habana Cuba“ (nuotraukos Nr. 38, 39). Laiptų dešinėje pusėje yra elektros skydinė. Skydinės baltos spalvos durelės yra sulankstytos (nuotrauka Nr. 40). Užlipus laiptais į antrą aukštą, ant grindų, rastas prezervatyvas (nuotraukos Nr. 41, 42). Antrame aukšte yra lovos, šaldytuvas, garso kolonėlė, ant grindų primėtyta ir sudaužyta stiklinių butelių ir kitų įvairių šiukšlių. Šaldytuvas yra apgadintas, sulankstytas. Ant šaldytuvo durelių rasta rausvos spalvos dėmių. Šluotelės pagalba rausvos spalvos skystis yra paimtas. Šluotelė įpakuota į popierinį voką Nr. 3 (nuotraukos Nr. 43, 44, 45, 46). Antrame aukšte lubose matosi išlindę įvairaus ilgio laidai su atidalijimo žymėmis (nuotraukos Nr. 47, 48) (t.1, b. l. 36-65); Savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis P. I. pateikia 2018-09-21 sutartį, kurią kaltinamasis T. M. pasirašo išgalvotais M. T. vardu ir pavarde bei dvi nuotraukas iš socialinių tinklų, pagal kurias identifikuoti sodyboje šventėja dalyvavę asmenys (t. 1, b. l. 94-98); Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad šio procesinio veiksmo metu liudytoja S. I. nuotraukoje Nr. 3 atpažįsta T. M. kaip asmenį, svetimu vardu pasirašiusį nuomos sutartį (t.1, b. l. 170-173); Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad šio procesinio veiksmo metu liudytoja S. I. nuotraukoje Nr. 2 atpažįsta M. L. kaip asmenį, atvykusį į sodybą kartu su T. M., kai pastarasis sudarinėjo sutartį svetimu vardu (t. 1, b. l. 174-177); Akistatos tarp liudytojo N. Č. ir įtariamojo T. M. protokolu, iš kurio matyti, jog T. M. patvirtino N. Č. teiginį, kad pats yra pasakęs: „galime viską daužyti, nes padirbęs sutartyje vardą ir pavardę“, bet dėl girtumo to neprisiminė (t. 2, b. l. 30-31); Sunaikintų ir sugadintų daiktų sąrašu bei jų vertės pagrindimu(t.1, b.l.137-169); Pažyma apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamas paslaugas (t.8,b.l. 124); pažyma apie teikiamas paslaugas: UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktinų darbų sąmata (t.8, b.l.125); Nukentėjusiojo savarankiškai surinkta vizualinė įvykio vietos medžiaga, papildanti byloje (t.1, b.l. 36-64) esančią įvykio vietos apžiūros vizualinę medžiagą, tai yra nuotraukos, įrodančios daiktų suniokojimą: trys nuotraukos, kurios užfiksuoti šaldytuvo sugadinimai, 6 nuotraukos, kuriose užfiksuotas šviestuvų sugadinimas, 2 nuotraukos, kuriose užfiksuota, jog masažo sistemos išorinės dalys atidalintos nuo kubilo, kubilo ir dangčio vaizdas, 4 nuotraukos su tvenkinio vaizdu, iš kurių matyti į tvenkinį įmestas suolas, taburetė, stikliniai buteliai – dalis vandenyje, ant tiltelio sudaužyti buteliai, 2 nuotraukos, iš kurių matyti antro aukšto lovų vaizdą ir nuotrauka su suniokotos patalynės vaizdu ant valgomojo stalo, esančio pirmame aukšte (t.8, b.l. 126-143);

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšys ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Turto sunaikinimo dalykas yra nusikalstamos veikos darymo metu kaltininkui svetimas buvęs turtas. Ši veika padaroma esant tiesioginei ar netiesioginei kaltininko tyčiai, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori, arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-226-511/2018).

Tai reiškia, kad BK 187 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. Ši veika gali pasireikšti alternatyviais veiksmais – turto sunaikinimu arba sugadinimu. Nusikaltimas gali būti padaromas tiek veikimu (aktyviais veiksmais, pasireiškiančiais fiziniu, mechaniniu ar kitokiu poveikiu į daiktą), tiek neveikimu (nesilaikymu elementarių saugaus elgesio taisyklių, sąmoningai nesiimant priemonių turtui išsaugoti ir kita). Nusikaltimas BK 187 straipsnio 1 dalies dispozicijoje yra įtvirtintas materialia sudėtimi, todėl įstatyme numatytų padarinių nustatymas yra būtina atsakomybės pagal vertinamą BK straipsnį sąlyga.

Kaip matyti iš aukščiau analizuotų įrodymų, kaltinamieji J. Š. ir T. M. kaltę pilnai pripažino, kaltinamieji M. K., A. B., A. Š. kaltę pripažino iš dalies, kaltinamieji P. I., M. L., A. M. ir L. L. kaltės nepripažino.

Kaltinamieji neneigia, kad jie nuo 2018-09-21 vakaro iki 2018-09-22 ryto buvo P. I. priklausančioje sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje(duomenys neskelbtini), kur šventė T. M. gimtadienį, bei šventės dalyviams apsvaigus nuo alkoholio, vyko sodybos niokojimas sugadinant ir sunaikinant P. I. priklausantį turtą. Tačiau kaltę pripažįstantys du kaltinamieji po patikslinto kaltinimo sutiko, kad jie atsako už savo bendrų veiksmų padarinius. Trys kaltinamieji savo kaltę pripažįstantys iš dalies nurodo, jog atsako tik konkrečiai už savo atliktus veiksmus ir jų sukeltas pasekmes. Likusieji keturi kaltės nepripažįsta, konstatuoja, jog turtas buvo sugadintas bei sunaikintas, tačiau jie neatliko jokių veiksmų, todėl negali būti atsakingais už kilusius padarinius. Tačiau tokius kaltę iš dalies bei jos išvis nepripažįstančiųjų parodymus teismas vertina kaip jų siekį išvengti atsakomybės už įvykdytą nusikalstamą veiką bei iš jos kylančios prievolės atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Kaip matyti iš aukščiau analizuotų įrodymų, tiek nukentėjusiojo, P. I., tiek ir liudytojos S. I. parodymais nustatyta, kad kaltinamasis T. M. išgalvotais M. T. vardu ir pavarde sudarė sodybos nuomos sutartį ir joje per naktį šventė savo gimtadienį. Po sutarties sudarymo sodybą tvarkingą, be jokių trūkumų ir turto apgadinimų, iš S. I. priėmė pats M. M.. Kad sodyba vakarėlio pradžioje buvo tvarkinga, patvirtino tiek byloje apklausti liudytojai, tiek ir kiti kaltinamieji. Ryte, kuomet sodyba turėjo būti priduota tvarkinga po pasinaudojimo ja, M. M. S. I. nepaskambino, sodybos nepridavė, nes kaip pats nurodė teisme, pats tikrai nebūtų sudarinėjęs nuomos sutarties, jei sodyba, kurioje buvo, būtų atrodžiusi taip, kaip atrodė po jų šventės. Tikėdamasis, kad dėl išgalvotų savo anketinių duomenų, jiems pavyks išvengti atsakomybės, ryte dar su keliais šventės dalyviais skubiai pėsčiomis pasišalino iš sodybos. S. I. teko nusistatinėti tikruosius nuomininko duomenis, jį išsikviesti kartu su motina ir parodyti jų veiksmų rezultatus.

Kaip matyti iš teismo metu ištirtų įrodymų, pats T. M. pripažino asmeniškai numetęs kubilo dangtį ir ant jo vaikščiojęs, matęs, kaip A. Š. daužė šaldytuvą, J. Š. rovė ir į tvenkinį mėtė gėles. Kaltinamasis A. Š. pripažino asmeniškai daužęs antrajame aukšte buvusį šaldytuvą. Kaltinamasis A. M. nurodė, jog socialiniame tinkle „Instagram“ matė nuotrauką, kurioje įamžintas A. Š. tvenkinyje kartu su į jį įmestu suolu. Nurodė, jog jam žinoma, kad T. M. užlipo ant numesto kubilo dangčio ir jį sulaužė. Taip pat žino, jog A. Š. daužė šaldytuvą, buvusį sodybos antrajame aukšte. Kaltinamasis J. Š. pripažino matęs, kaip penkiolika dalyvavusių šventėje asmenų, visi kartu, mėtė tuščius stiklinius butelius į tvenkinį, tuo pačiu metu buvo laužomos kėdės. Tai matydamas, prisijungė prie šių veiksmų ir mėtė butelius į tvenkinį, įmetė į jį suolą. Kiek vėliau nuėjo atsigulti ir girdėjo, kaip buvo sodyboje laužomi daiktai, daužomi indai. Kaltinamasis M. K. parodė, kad matė, kaip P. I. stiklinį alaus butelį įmetė į šalia buvusį tvenkinį. Pats nuo stalo paėmė gėlių vazoną ir įmėtė į tvenkinį. Vazonus mėtė į vandenį ir kiti, bet kas tiksliai dėl girtumo neprisimena. Taip pat matė, kaip į tvenkinį butelį sviedė ir M. L.. Matė, kaip pokylio salėje pirmame aukšte A. Š., A. M. ir dar kažkas daužė stiklinius alaus butelius į grindis. Matė, kaip A. Š., stovėdamas prie kubilo, pats vienas nuėmė dangtį ir numetė ant žemės bei ant jo vaikščiojo, o paskui paliko jį gulėti ant žemės. Sugrįžęs į namo vidų pamatė, kad jau nebeveikia garso kolonėlė. Kaltinamasis A. B. pripažino asmeniškai nulupęs ir numetęs prie lupų pritvirtintus dūmų detektorius, nes jie neva trukdė rūkyti patalpoje – galėjo suveikti signalizacija. Nors ikiteisminiame tyrime buvo nurodęs, jog girdėjo T. M. ne tik pasakius, jog sodyba išnuomota išgalvotu M. T. vardu, bet ir tai, kad dėl šios aplinkybės sodyboje galima viską daužyti. Taip pat matė, kaip M. K. į tvenkinį nuo stalo terasoje įmetė gėlių vazoną, prie kubilo buvę L. L. bei A. Š. nuo kubilo nuėmė plastikinį dangtį ir padėjo ant žemės, antrame aukšte L. L., M. L. ir A. Š. daužė šaldytuvą, smūgiuodami į jį rankomis ir alkūnėmis, J. Š. lupo gėles, o M. L. mėtė alaus butelius į tvenkinį. J. Š. iš namo išnešė medines kėdes ir įmetė į tvenkinį. A. B. teisme šios parodymus neigė iš pradžių motyvuodamas, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnė reikalavo, o advokatas liepė, kad turi jiems kažką pasakyti, todėl susigalvojo nurodytas nebūtas aplinkybes, kadangi buvo reikalaujama, apkalbėjo savo draugus. Su protokolo turiniu susipažino ir jį pasirašė. Toliau apklausiamas parodė, jog negali paaiškinti, kodėl skiriasi jo teisme duodami parodymai nuo duotųjų ikiteisminio tyrimo metu. Toliau paaiškino, kad dėl girtumo įvykių vakarėlyje neatsimena, nors prieš tai tvirtino, kad alkoholio buvo vartojęs ir viską atsimena. Teismas atmeta šią kaltinamojo parodymų keitimo argumentaciją, kaip siekį padėti bendrininkams išvengti atsakomybės, taip pat sušvelninti savo teisinę padėtį bei paveikti atsiradusią prievolę atlyginti turtinę žalą. Teismas nurodo, kad jo argumentacija nenuosekli, prieštaringa. Jos nepatvirtina kiti bylos įrodymai, o priešingai – aukščiau analizuoti įrodymai ją paneigia. Teismas atkreipia dėmesį į tikrovės neatitinkantį teiginį, kad jį duoti draugams nepalankius parodymus vertė tyrėja bei reikalavo advokatas. Tačiau tyrėja negalėjo žinoti jo nurodytų aplinkybių ir pati jų įrašyti į protokolą, antra, šio kaltinamojo apklausoje joks gynėjas nedalyvavo, ką patvirtina jo įtariamojo apklausos protokolai (t.2, b.l. 87-88, 92-93). Todėl teismas vadovaujasi šio kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais pilna apimtimi. Kad jie teisingi, patvirtina ir ta aplinkybė, jog kaltinamasis teisminio posėdžio metu per apklausą nurodė, jog kartu buvusieji neblaivūs asmenys jo nedrausmino, kuomet jis nulupo dūmų detektorius, o jis nedrausmino kitų neblaivių asmenų tuo metu, kai jie daužė šaldytuvą.

Liudytoja J. B. patvirtino, kad matė, kaip M. K. į tvenkinį įmetė vazoną su gėle, A. Š., M. M. bei J. Š. į tvenkinį mėtė tuščius alkoholio butelius. Liudytoja M. Š. matė kaip M. L. su kitais mėtė alkoholio butelius į tvenkinį, pastebėjo sugadintą tualeto durų užrakto mechanizmą, jo viduje buvo pridaužyta stiklinių butelių. Liudytoja A. K. patvirtino, kad T. M. žiebtuvėliu degino lubas, nuo ko jos pajuodo. Ji vaikinus dėl tokio elgesio drausmino ir draudė, tačiau jie į ją nekreipė dėmesio, nes buvo neblaivūs ir tik juokėsi. Tą patį rytą tarp vaikinų buvo kalba, kad daug žalos sodybai padarė J. Š..

Byloje esantys P. I. protokolas pareiškimas, kad 2018-09-22 apie 12.30 val. atvykęs į jam priklausančią pirtį, esančią (duomenys neskelbtini), pastebėjo, jog yra apgadinta pirtyje esantys daiktai, tai yra šviestuvai, indai, dušas, tualetas, bei lauke buvę įvairūs daiktai, suolai, kėdės ir kita. Viso jam padaryta 2500 eurų turtinė žala (t. 1, b. l. 1-9); Įvykio vietos apžiūros protokolas su priedais, iš kurių matosi, jog apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta - sodyba ir joje esantys apgadinti daiktai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 36-65); Savanoriškas daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad P. I. pateikia 2018-09-21 sutartį, kurią kaltinamasis T. M. pasirašo išgalvotais M. T. vardu ir pavarde bei dvi nuotraukas iš socialinių tinklų, pagal kurias identifikuoti sodyboje šventėje dalyvavę asmenys (t. 1, b. l. 94-98); Sunaikintų ir sugadintų daiktų sąrašas bei jų vertės pagrindimas(t.1, b.l.137-169); Pažyma apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamas paslaugas (t.8,b.l. 124); Pažyma apie teikiamas paslaugas: UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktinų darbų sąmata (t.8, b.l.125); Nukentėjusiojo savarankiškai surinkta vizualinė įvykio vietos medžiaga, papildanti byloje (t.1, b.l. 36-64) esančią įvykio vietos apžiūros vizualinę medžiagą, tai yra nuotraukos, įrodančios daiktų suniokojimą: trys nuotraukos, kurios užfiksuoti šaldytuvo sugadinimai, 6 nuotraukos, kuriose užfiksuotas šviestuvų sugadinimas, 2 nuotraukos, kuriose užfiksuota, jog masažo sistemos išorinės dalys atidalintos nuo kubilo, kubilo ir dangčio vaizdas, 4 nuotraukos su tvenkinio vaizdu, iš kurių matyti į tvenkinį įmestas suolas, taburetė, stikliniai buteliai – dalis vandenyje, ant tiltelio sudaužyti buteliai, 2 nuotraukos, iš kurių matyti antro aukšto lovų vaizdą ir nuotrauka su suniokotos patalynės vaizdu ant valgomojo stalo, esančio pirmame aukšte (t.8, b.l. 126-143) įrodo, jog kaltinamieji J. Š., T. M. M. K., A. B., A. Š., P. I., M. L., A. M. ir L. L. įvykdė jiems inkriminuotus veiksmus.

Nors kaltinamieji ir dalis liudytojų savo parodymuose siekia sumažinti savo atliktų veiksmų mastą bei sugadintų/sunaikintų daiktų kiekį, teismas pilnai vadovaujasi kaltinime nurodyta veiksmų ir jų sukeltų padarinių apimtimi. Juos patvirtina nukentėjusiojo, liudytojos P. I. parodymai bei aukščiau nurodyti bylos rašytiniai įrodymai. Darydamas šias išvadas, teismas taip pat atsižvelgia į neginčytinai nustatytas aplinkybes, kurias pripažino tiek kaltinamieji tiek ir liudytojai – sodyba T.M. iš S. I. buvo priimta visiškai tvarkinga. Ją su draugais ryte paskutinis palikęs T. M. teismui patvirtino, jog tikrai nebūtų sudarinėjęs nuomos sutarties, jei sodyba, kurioje buvo, būtų atrodžiusi taip, kaip atrodė po jų šventės. Tai įrodo, jog ir jis pats buvo priblokštas nuniokojimo masto. Be to, kaltinamieji ir liudytojai apklausų metu nurodė, jog be pakviestųjų nuo pat vakarėlio pradžios iki paskutiniesiems paliekant sodybą, joje svetimų, tai yra nekviestų, asmenų nebuvo. Reiškia niekas kitas savo veiksmais negalėjo sukelti tų turtinių padarinių, kurie jiems inkriminuoti kaltinime.

Teismui taip pat abejonių nekelia sugadinto ir sunaikinto turto vertė, nurodyta kaltinime. Nors kaltinamieji siekia ją visais įmanomais būdais kvestionuoti ir nuginčyti, teismas laiko, jog byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo vertę. Teismas remiasi nukentėjusiojo bei liudytojos parodymais, jų pateiktu teismui sunaikintų ir sugadintų daiktų sąrašu bei jų vertės pagrindimu(t.1, b.l.137-169). Jis pilnai atitinka teismų suformuotą praktiką, jog kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, daikto vertė – (didmeninė, rinkos, komiso kaina) – nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu. Todėl teismas šiuos vertės įrodymus laiko leistinais ir pakankamais bei jais remiasi.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę dėl bendrininkavimo darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų (dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas) ir subjektyviųjų (tyčia ir susitarimas padaryti nusikalstamą veiką) požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-214/2011, 2K-630/2011). Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-197/2009, 2K-339/2010, 2K-10/2012). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad nusikaltimo bendravykdis yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2008, 2K-197/2009). Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusiajam priklausantis turtas sugadintas/sunaikintas ne vienmomentiškai, o viso vakaro metu, atskirais etapais ir grupės kaltinamųjų, kurių pozicija nebuvo nuosekli, todėl tiksliai nustatyti, kada tiksliai ir kokį konkrečiai nukentėjusiojo turtą kiekvienas iš šioje byloje kaltinamų asmenų sugadino/sunaikino, nebuvo galimybės. Pažymėtina, jog nustačius, kad asmenys veikė bendrininkų grupe, nėra būtina bendrininkų grupės nariams inkriminuojant nusikalstamas veikas kiekvieno jų atveju identifikuoti, kuriuos konkrečiai veiksmus atliko kiekvienas iš jų, jei tokioms aplinkybėms nustatyti ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta pakankamai duomenų. Būtent tokia situacija susiklostė ir nagrinėjamoje byloje, kai nukentėjusiajam priklausantis turtas buvo niokojamas per tam tikrą laiką, keliose vietose, kuriose radosi skirtingos šventėje dalyvavusių kaltinamųjų ir liudytojų grupės (pvz.: terasoje, pokylių salėje, antrajame pastato aukšte, tualete, dušinėje, lauke ir t.t.), todėl tiksliai identifikuoti kiekvieno iš bendrininkų veiksmus nebuvo galimybės.

Ši veika padaroma esant tiesioginei ar netiesioginei kaltininko tyčiai, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori, arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti.

Neginčytinai nustatyta, kad T. M. sąmoningai sodybos nuomos sutartį sudarė svetimu vardu ir pavarde. Kaip pats paaiškino, viena iš to priežasčių buvo, jog numatė galimas vakarėlio pasekmes. Taip pat pareiškė šventės dalyviams, jog galima viską daužyti, nes padirbęs sutartyje vardą ir pavardę. Tai patvirtino pats kaltinamasis, liudytojas N. Č., užfiksuota šių asmenų akistatos protokole (t.2, b.l.30-31), patvirtino eilė liudytojų ir kaltinamųjų. Minėti įrodymai leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamųjų veiksmai buvo grįsti tyčia.

Išanalizavus ir įvertinus aukščiau aptartų duomenų visumą, konstatuotina, jog kaltinamųjų J. Š., T. M., M. K., A. B., A. Š., P. I., M. L., A. M. ir L. L. kaltė padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta visiškai. Kiekvieno iš jų veika pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, nes pilnai atitinka šio nusikaltimo požymius, yra visi privalomi šios veikos sudėties elementai.

A. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2018 m. rugsėjo mėn. 21-22 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bendrais veiksmais kartu su A. Š., M. K., T. M., J. Š., L. L., A. B., M. L., A. M., P. I., tyčia daužydami, lankstydami, mėtydami, laužydami, degindami, sugadino P. I. priklausančios sodybos turtą, (duomenys neskelbtini): sulaužė, sulankstė, išmėtė: 2 vnt. šiukšliadėžių, kurių vienos vertė 39,99 eurų, bendra vertė 79,98 eurų; taburetes 3 vnt., kurių vienos vertė 24,20 eurų, bendra vertė 72,60 eurų; 5 pirties kepures, kurių vienos vertė 6 eurai, bendra vertė 30 eurų; pelenines 2 vnt., kurių vienos vertė 4,54 eurų, bendra vertė - 9,08 eurų; sulaužė klozetą, kurio vertė 96,90 eurų; sulaužė dušo vandens įrenginį, kurio vertė 63,10 eurų; sulaužė plastikines kėdes 4 vnt., kurių vieno vieneto vertė 10,99 eurų, bendra vertė 43,96 eurų; sulaužė vieną plastikinį stalą, kurio vertė 28 eurai; sulankstė šaldytuvą, kurio vertė 260 eurų; sulaužė, sulankstė kubilo dangtį, kurio vertė 459,80 eurų; sulaužė ir išmėtė 1 vnt. gėlių vazoną, kurio vertė 38,92 eurų, kitus 4 vazonus, kurių vieno vertė 10,49 eurų, bendra vertė 41,96 eurų; sulaužė du šviestuvus, kurių vieno vertė 180 eurų, bendra vertė 360 eurų; išpurškė 1 gesintuvą, 1 gesintuvą įmetė į tvenkinį, vieno gesintuvo vertė 36,30 eurų, bendra vertė 72,60 eurų; sugadino kubilo masažo burbulų sistemą, kurios vertė 570 eurų, garso kolonėlę, kurios vertė 307 eurų, apsaugos sistemą, kurios vertė 343,14 eurų; sudaužė indus: 10 vnt. lėkščių, kurių vienos vertė 1,99 eurų, bendra vertė 19,90 eurų; 11 vnt. stiklinių, kurių vienos vertė 0,29 euro, bendra vertė 3,19 eurų; 12 vnt. stikliukų, kurių bendra vertė 9,18 eurų; sudaužė grindų plyteles, kurių vieno kvadrato vertė 7,99 eurų, bendra vertė už 36.82 kvadratus 294,18 eurų; suplėšė, pradegino, išmėtė: staltieses 2 vnt., kurių vienos vertė 14,48 eurų, bendra vertė 28,96 eurų; paklodes 4 vnt., kurių vienos vertė 13,19 eurų, bendra vertė 52,76 eurų; patalynės komplektus 5 vnt., kurių vieno vertė 20,76 eurų, bendra vertė - 103,80 eurų; pagalvę, kurios vertė 2,49 eurų; antklodę, kurios vertė 25,99 eurų; supjaustė, pradegino linoleumą, kurio vieno kvadrato vertė 5,19 eurų, bendra vertė už 24,37 kvadratinius metrus yra 126,48 eurų; apdegino USB plokštę, kurios vertė 18.85 eurų; išrovė ir išmėtė gėlės, kurių bendra vertė 45 eurai, kalninę pušį, kurios vertė 39,99 eurų; alyvos medį, kurio vertė 15 eurų, ir tokiais bendrais veiksmais nukentėjusiajam P. I. padarė bendrą 3662,81 eurų turtinę žalą, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

A. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu neigė kaltę pagal kaltinimą. Nurodė jokių kaltinime nurodytų nusikalstamų veiksmų neatlikęs. Vakarėlio metu iš pradžių linksminęsis kartu su visais, o vėliau, sudužus akiniams, apie 24 val. nuėjęs į antrąjį aukštą ir užmigęs. Tik pabudęs 8 val. ryto, pastebėjo, jog sodyba yra nuniokota. Vėliau dar su keliais buvusiais asmenimis išėjęs į namus. Nė vienas iš byloje apklaustų liudytojų ar kaltinamųjų šių A. B. nurodytų aplinkybių nepaneigė. Vienintelis A. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad jį nuplėšiant dūmų detektorius matė kartu rūkiusieji A. B., A. M., M. K. ir T. M.. Tačiau ir šiuo atveju A. B. jokių veiksmų neatliko. T. M. teisme paaiškino, kad iš A. B. motinos buvo girdėjęs, kad jų šventės metu jie sodyboje galėjo padaryti žalos už 2000 eurų. Tačiau ir ši aplinkybė A. B. kaltės neįrodo, o tik patvirtina, kad šio kaltinamojo motina bendravo su nukentėjusiaisiais ir sužinojo apie įvykį bei jo metu padarytą žalą.

Asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymo, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-P-221/2008, 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.). Analogišką poziciją užima ir E. Ž. Teisių Teismas, taip pat ne kartą konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kt.).

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gautą informaciją. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų liečiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismas, nustatęs atskirų informacijos šaltinių nepatikimumą ar neleistinumą, negali jais grįsti apkaltinamojo nuosprendžio išvadų. Tokiais atvejais teismas vertina kitus byloje esančius duomenis, atitinkančius įrodymams keliamus reikalavimus, jų pakankamumą teisiamojo kaltumui nustatyti. Pažymėtina ir tai, kad, įrodinėjant asmens kaltumą, vadovaujamasi visuotinai pripažintu principu, pagal kurį visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), taip pat draudimu grįsti apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-115-485/2017)

Tokiu būdu, A. B. veiksmuose nenustačius būtinųjų BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių, jam negali kilti ir teisinės pasekmės bei atsakomybė už šio nusikaltimo padarymą. Vadovaujantis teismo ištirtais įrodymais, teismas sprendžia, kad kaltinamasis A. B. išteisintinas, neįrodžius, kad dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BK 303 str. 5 d. 2 p.). Jo atžvilgiu pareikštas civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. I. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį visų kaltinamųjų, išskyrus J. Š. atžvilgiu, dėl 8 760,41 eurų turtinės, 2 000 eurų neturtinės žalos bei išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo (t.7, b.l. 128-131). Nurodo, kad bendra turtinės žalos suma yra 9 260,41 eurų, kuri susideda iš 3 665,41 eurų už sugadintą ir suniokotą turtą, 150 eurų už sugadintos signalizacijos remontą, 5 445 eurų už tvenkinio valymą. Iš bendros turtinės žalos sumos – 9 260,41 eurų atimama 500 eurų atlyginta žalos dalis, todėl prašoma priteisti 8 760,41 eurų. Kaip matyti iš faktinių aplinkybių, kaltinamųjų veiksmai buvo tyčiniai. T. M., pateikdamas melagingus duomenis apie savo asmenį, suklastojo 2018 m. rugsėjo 12 d. sutartį, turėdamas tikslą išvengti nuostolių atlyginimo ir apie tai, kad sutartis sudaryta kito asmens vardu informuoja šventės dalyvius, leisdamas jiems niokoti turtą, dėl ko suniokojamas ir sunaikinamas nukentėjusiajam asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas bei užteršiamas tvenkinys. Taip pat nurodo, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamieji T. M., M. K., A. B., J. Š., A. Š., P. I., M. L., A. M., L. L., tyčia daužydami, lankstydami, mėtydami, laužydami, degindami, sugadino P. I. priklausančios sodybos turtą, t. y., sulaužė, sulankstė, išmėtė: 2 vnt. šiukšliadėžių, kurių vienos vertė 39,99 eurų, bendra vertė 79,98 eurų; 3 vnt. taburečių, kurių vienos vertė 24,20 eurų, bendra vertė 72,60 eurų; 5 pirties kepures, kurių vienos vertė 6 eurai, bendra vertė 30 eurų; 2 vnt. peleninių, kurių vienos vertė 4,54 eurų, bendra vertė 9,08 eurų; sulaužė klozetą, kurio vertė 96,90 eurų; sulaužė dušo vandens įrenginį, kurio vertė 63,10 eurų; sulaužė 4 vnt. plastikinių kėdžių, kurių vieno vieneto vertė 10,99 eurų, bendra vertė 43,96 eurų; sulaužė vieną plastikinį stalą, kurio vertė 28 eurai; sulankstė šaldytuvą, kurio vertė 260 eurų; sulaužė, sulankstė kubilo dangtį, kurio vertė 459,80 eurų; sulaužė ir išmėtė 1 vnt. gėlių vazoną, kurio vertė 38,92 eurų, kitus 4 vazonus, kurių vieno vertė 10,49 eurų, bendra vertė 41,96 eurų; sulaužė du šviestuvus, kurių vieno vertė 180 eurų, bendra vertė 360 eurų; išpurškė 1 gesintuvą, 1 gesintuvą įmetė į tvenkinį, vieno gesintuvo vertė 36,30 eurų, bendra vertė 72,60 eurų; sugadino kubilo masažo burbulų sistemą, kurios vertė 570 eurų, garso kolonėlę, kurios vertė 307 eurai, apsaugos sistemą, kurios vertė 343,14 eurų; sudaužė indus: 10 vnt. lėkščių, kurių vienos vertė 1,99 eurų, bendra vertė 19,90 eurų; 11 vnt. stiklinių, kurių vienos vertė 0,29 euro, bendra vertė 3,19 eurų; 12 vnt. stikliukų, kurių bendra vertė 9,18 eurų; sudaužė grindų plyteles, kurių vieno kvadrato kaina 7,99 eurų, bendra vertė už 36,82 kvadratus 294,18 eurų; suplėšė, pradegino, išmėtė: 2 vnt. staltiesių, kurių vienos vertė 14,48 eurų, bendra vertė 28,96 eurų; 4 vnt. paklodžių, kurių vienos vertė 13,19 eurų, bendra vertė 52,76 eurų; 5 vnt. patalynės komplektų, kurių vieno vertė 20,76 eurų, bendra vertė 103,80 eurų; pagalvę, kurios vertė 2,49 eurų; antklodę, kurios vertė 25,99 eurų; supjaustė, pradegino linoleumą, kurio vieno kvadrato vertė 5,19 eurų, bendra vertė už 24,37 kvadratinius metrus yra 126,48 eurų; apdegino USB plokštę, kurios vertė 18,85 eurų; išrovė ir išmėtė gėlės, kurių bendra vertė 45 eurai, kalninę pušį, kurios vertė 39,99 eurų; alyvos medį, kurio vertė 15 eurų. Tokiais bendrais veiksmais nukentėjusiajam P. I. buvo padaryta bendra 3 662,81 eurų turtinė žala.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi, nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas.

Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad skolininkų pareiga yra solidari, jeigu prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Tokia nuostata įtvirtinta ir CK 6.279 straipsnio 1 dalyje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133-677/2015, Nr. 2K-201/2018, Nr. 2K-201/2018 ir kt.). Taigi, solidarioji atsakomybė taikoma tada, kai žalą padaro nusikalstamos veikos bendrininkai.

Atsižvelgiant į tai, kad neabejotinai įrodyta, jog bendrais kaltinamųjų T. M., M. K., A. B., J. Š., A. Š., P. I., M. L., A. M. ir L. L. veiksmais nukentėjusiajam P. I. buvo padaryta turtinė žala, ji solidariai priteisiama iš kaltinamųjų. Kaip minėta, ieškinyje nurodyta, kad prašoma priteisti 3 665,4 eurų už sugadintus daiktus, tačiau patikslintame kaltinime nurodyta, kad nukentėjusiajam P. I. buvo padaryta bendra 3 662,81 eurų turtinė žala, todėl būtent ši suma solidariai priteisiama iš kaltinamųjų.

Nukentėjusysis prašo priteisti 5 445 eurų už tvenkinio valymą. Prideda paslaugų teikimą patvirtinančią tvenkinio (kūdros) valymo darbų sąmatą Nr. 2019-10-10, iš kurios matyti, kad tvenkinio valymo darbai kainavo 5 445 eurų. Bylos nagrinėjimo metu buvo keliamas klausimas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdo ir negali vykdyti tvenkinių valymo darbų. Buvo pateikta informacija iš internetinės svetainės www.rekvizitai.lt, kad pagrindinės įmonės veiklos sritys yra kavinės, klubai, barai, restoranai (8 t., b. l. 95-96). Teismui yra pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmimo-perdavimo aktas, iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. kovo 29 d. įsigijo ratinius ekskavatorius, vikšrinius ekskavatorius, greiderį (9 t., b. l. 38). Teismui taip pat yra pateiktas mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašas, iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė vykdoma veikla yra kelių krovininis transportas, kito vykdomos veiklos – statybvietės paruošimas, sunkiasvorių variklinių transporto priemonių nuoma ir išperkamoji nuoma. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, daroma išvada, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo atlikti tvenkinio valymo darbus. Tuo labiau, kad tokių darbų atlikimui nėra reikalingas specialus leidimas ar licencijavimas.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Deliktinei, kaip ir sutartinei atsakomybei, taikyti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.246-6.249 straipsniai).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis turėjo nuostolių, t. y. sumokėjo 5 445 Eur už tvenkinio valymą. Jam šios sumos nebūtų reikėję mokėti, jeigu kaltinamieji nebūtų neatlikę neteisėtų veiksmų (iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad į tvenkinį buvo įmestas suolas, taburetė, stikliniai buteliai). Bylos medžiaga nustatyta, kad tvenkinyje taip pat buvo stiklo šukės (nukentėjusiojo P. I. ir liudytojo R. V. parodymai). Jau pačią pirmą dieną dėl šios priežasties sekantiems sodybos nuomininkams buvo neleista naudotis tvenkiniu (liudytojo E. K. parodymais). Juo buvo neleista naudotis ir kitiems svečiams praktiškai metus laiko iki tvenkinio valymo darbų atlikimo, dėl ko teko mažinti paslaugų įkainius. Sodyba nauja, todėl net artimiausiu metu poreikio atlikti tvenkinio valymą nebuvo. Jį sąlygojo išimtinai jo užteršimas stiklo duženomis bei nuskendusiomis šiukšlėmis dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų. Metų laiko tarpą iki išvalymo nulėmė lėšų šiam darbui nebuvimas bei ribota galimybė surasti tokio pobūdžio valymo paslaugas teikiančią bendrovę.

Tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių neabejotinai yra priežastinis ryšys. Taip pat yra nustatyta kaltinamųjų kaltė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima konstatuoti, kad šiuo atveju yra visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl iš kaltinamųjų solidariai priteisiama 5 445 Eur turtinė žala už tvenkinio valymo darbus. Svarbu paminėti ir tai, kad dėl tvenkinio užteršimo nukentėjusysis, teikiantis sodybos nuomos paslaugas, ilgą laiką (t. y. iki tvenkinio išvalymo) klientams negalėjo pasiūlyti juo naudotis.

Patikslintu civiliniu ieškiniu taip pat prašoma priteisti 150 Eur už sugadintos signalizacijos remontą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad kaltinime bei patikslintame kaltinime nėra nurodyta, jog buvo sugadinta signalizacija. Taip pat nukentėjusysis nepateikė signalizacijos remontą patvirtinančių dokumentų, todėl 150 Eur suma iš kaltinamųjų nepriteisiama.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos tenkinamas iš dalies. Iš kaltinamųjų solidariai nukentėjusiojo naudai priteisiama 3 662,81 eurų už sugadintus daiktus ir 5 445 eurų už tvenkinio valymo darbus. Iš šios sumos atimama 500 eurų kaltinamojo J. Š. atlygintos turtinės žalos (J.Šonas patikslintame civiliniame ieškinyje nenurodomas kaip atsakovas), todėl iš kaltinamųjų solidariai nukentėjusiojo naudai iš viso priteisiama 8 607,81 eurų turtinės žalos.

Kaip minėta, nukentėjusysis prašo priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

CK 6.250 straipsnis neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą, o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Pažymėtina, jog neturtinės žalos nukentėjusiajam priteisimas negali tapti asmens pasipelnymo šaltiniu. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Neabejojama, kad nukentėjusysis dėl kaltinamųjų padaryto nusikaltimo patyrė nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, nes tyčiniais kaltinamųjų veiksmais buvo pasikėsinta į jo turtą. Tačiau vertinant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgiama į priteistinos turtinės žalos dydį, į tai, kad pats nukentėjusysis, išnuomodamas jam nuosavybės teise priklausančią sodybą, elgėsi neatsakingai, kadangi neįsitikino sutartį sudarančių asmenų tapatybe ir, ar jie yra pilnamečiai asmenys. Taip pat atsižvelgiama į tai, jog po kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos sodyba nenutraukė savo veiklos, kadangi jau kitą dieną po nusikaltimo padarymo buvo išnuomota. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad sodyba nėra nukentėjusiojo gyvenamasis namas. Svarbu paminėti ir tai, jog nukentėjusysis nenurodė kaip ir kokiu mastu pasireiškė dėl nusikalstamos veikos jo patirti dvasiniai išgyvenimai. Civiliniame ieškinyje nurodoma tik tai, kas yra laikoma neturtine žala.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir analogiško pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamųjų skirtingų interesų pusiausvyros, daro išvadą, kad ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir nukentėjusiajam iš kaltinamųjų solidariai priteisiama 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis prašo iš kaltinamųjų priteisti išlaidas, skirtas advokato pagalbai apmokėti.

Nukentėjusieji turi teisę reikalauti, kad iš kaltinamųjų būtų išieškotos išlaidos nukentėjusiojo advokato, kaip jo atstovo išlaidoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis), todėl nukentėjusiajam priteistinos išlaidos, ją atstovavusiam advokatui apmokėti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad P. I. turėjo 500 Eur išlaidų advokato V. P. pagalbai apmokėti (7 t., b. l. 127). BPK 105 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno. Vadinasi, turi būti nustatoma konkreti iš kiekvieno kaltinamojo priteistina proceso išlaidų dalis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėtose civilinėse bylose ne kartą yra pažymėjęs, kad atsakovai lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas. Dėl to iš bylą pralaimėjusių proceso bendrininkų bylinėjimosi išlaidos, įskaitant laimėjusios šalies patirtų advokato atstovavimo išlaidų atlyginimas, turi būti priteistos lygiomis dalimis, o ne solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, P. I. turėtos 500 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti lygiomis dalimis (t.y. po 55,55 Eur iš kiekvieno) priteisiamos iš kaltinamųjų.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamųjų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

Kaltinamųjų bendrininkaujant įvykdyta veika, numatyta BK 187 straipsnio 1 dalyje, įstatymo priskiriama prie nesunkių nusikaltimų(BK 11 straipsnio 3 dalis).

Kadangi M. K., A. B., A. Š. kaltę pripažino tik iš dalies, o P. I., M. L., A. M. ir L. L. kaltę neigė, šiems kaltinamiesiems jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Patikslinus kaltinimą teisme, M. M. nurodė, jog kaltę pripažino pilnai, tačiau tai darė nenuoširdžiai, o vien tik slegiamas įrodymų naštos. Tokio pobūdžio pareiškimas apie kaltės pripažinimą, tačiau be nuoširdaus gailėjimosi, teismo nepripažįstamas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Kaltinamasis J. Š. kaltę pripažino pilnai, prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, dar ikiteisminio tyrimo metu atsiprašė nukentėjusiojo ir atlygino žalą. Šį žalos dydį atlyginimo dydį nukentėjusysis pripažino pakankamu ir kaltinamajam atleido. Todėl šiam kaltinamajam atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino nusikaltimu padarytą žalą.

Teismas nustatė, jo sudarant nuomos sutartį su T. M., nuomotoja neįsitikino jo asmens tapatybe, nepatikrino, ar jis bei kiti būsimos šventės dalyviai yra pilnamečiai. Tai teismas vertina kaip rizikingą nukentėjusiojo elgesį ir visiems kaltinamiesiems pripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Kaltinamiesiems atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, jog veiką padarė bendrininkų grupė bei veiką padarė asmenys, apsvaigę nuo alkoholio ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas atsižvelgia į tai, kad visi kaltinamieji, išskyrus M. K. ir A. B., veikos padarymo metu buvo nepilnamečiai ir moksleiviai.

M. K. charakterizuojamas tik patenkinamai, administracine tvarka baustas tris kartus, dar iki veikos padarymo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindais.

A. B. charakterizuojamas neigiamai, administracine tvarka baustas 4 kartus, iki veikos padarymo buvo teistas, bausmę atlikęs.

J. Š. charakterizuojamas patenkinamai, administracine tvarka nebaustas, nusikalto pirmą kartą.

L. L. charakterizuojamas patenkinamai, administracine tvarka baustas 4 kartus, nusikalto pirmą kartą.

A. M. charakterizuojamas neigiamai, administracine tvarka baustas 4 kartus, nusikalto pirmą kartą.

P. I. charakterizuojamas patenkinamai, administracine tvarka baustas 2 kartus, veikos padarymo metu buvo neteistas, tačiau jau po jos padarymo teismo baudžiamuoju įsakymu nubaustas laisvės apribojimo bausme pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

T. M. nors charakterizuojamas gerai, tačiau administracine tvarka baustas 3 kartus, nusikalto pirmą kartą.

A. Š. charakterizuojamas patenkinamai, administracine tvarka baustas 5 kartus, nusikalto pirmą kartą.

M. L. charakterizuojamas gerai, administracine tvarka nebaustas, nusikalto pirmą kartą.

Įstatymas nustato, kad asmuo už veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Kadangi negauti kaltinamųjų sutikimai dėl viešųjų darbų atlikimo, o baudos bausmė, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį bei priteisiamo civilinio ieškinio dydį, būtų neproporcinga ir sunkiai įvykdoma, šios bausmės neskirtinos. Taip pat neskirtina kaltinamiesiems kaip nepilnamečiams ir laisvės atėmimo bausmė kaip akivaizdžiai neatitinkanti bausmės paskirties ir jos skyrimo principų, per griežta ir neproporcinga.

Teismas, įvertinęs kaltinamųjų M. K., A. B., A. Š., P. I., M. L., A. M., L. L. ir M. M. įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikaltimą bei jį įvykdžiusius asmenis, daro išvadą, kad šiems kaltinamiesiems skirtina laisvės apribojimo bausmė, neviršijanti sankcijos vidurkiui. M. K. ir A. B., kaip veikos metu buvusiems vieninteliams pilnamečiams, tačiau nesudraudusiems nepilnamečių kaltinamųjų nuo nusikalstamos veikos, bet ir patiems kartu dalyvavusiems ją darant, skirtinos griežtesnės bausmės nei kitiems kaltinamiesiems. Griežtesnė bausmė skirtina ir T. M., atsižvelgiant į jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme.

P. I. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėtina minimali dalis lauisvės apribojimo bausmės, paskirtos 2021-03-03 Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu(BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalys). Minimali bausmės dalis pridedama siekiant galutinės subendrintos bausmės proporcingumo už abi nusikalstamas veikas.

Atsižvelgdamas į nepilnamečių asmenų asmenybės specifiką, į jų asmenybių ugdymą, įstatymo leidėjas numato, kad nepilnamečiams už nusikalstamos veikos įvykdymą gali būti taikomos ir švelnesnio pobūdžio priemonės, nei kriminalinės bausmės skyrimas, jeigu, teismo įsitikinimu, jos turės pakankamą reikšmę. Tokia poveikio priemonė yra nepilnamečio atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės - viena iš valstybinio reagavimo į nusikaltimą padariusį asmenį formų. Jos taikymo sąlygos pagrindai nustatyti BK 93 straipsnyje.

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo J. Š. atžvilgiu nustatytos visos BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytos sąlygos. J. Š. pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs šią veiką, nukentėjusio asmens atsiprašė ir ar pinigais atlygino padarytą turtinę žalą. Tai duoda pagrindo manyti, kad šis nepilnametis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas mano, jog jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų pagrindais. Atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, J. Š. skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 6 mėnesių laikotarpiui – įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti (BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 - 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, bausmės atlikimo laikotarpiu uždraudžiant lankytis alkoholiu prekiaujančios viešojo maitinimo įstaigose bei vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

M. K. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti.

A. B. pripažinti kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, bausmės atlikimo laikotarpiu uždraudžiant lankytis alkoholiu prekiaujančios viešojo maitinimo įstaigose bei vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

A. B. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti.

A. Š. pripažinti kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu 7 (septyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, bausmės atlikimo laikotarpiu uždraudžiant lankytis alkoholiu prekiaujančios viešojo maitinimo įstaigose bei vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

A. Š. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti.

T. M. pripažinti kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, bausmės atlikimo laikotarpiu uždraudžiant lankytis alkoholiu prekiaujančios viešojo maitinimo įstaigose bei vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

T. M. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti.

P. I. pripažinti kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, bausmės atlikimo laikotarpiu uždraudžiant lankytis alkoholiu prekiaujančios viešojo maitinimo įstaigose bei vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 9 dalies pagrindu prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį 2021-03-03 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir subendrintą bausmę skirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, bausmės atlikimo laikotarpiu uždraudžiant lankytis alkoholiu prekiaujančios viešojo maitinimo įstaigose bei vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos. BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu įskaityti bausmę, atliktą iki šio nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos pagal 2021-03-03 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą.

P. I. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti.

M. L. pripažinti kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, bausmės atlikimo laikotarpiu uždraudžiant lankytis alkoholiu prekiaujančios viešojo maitinimo įstaigose bei vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

M. L. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti.

A. M. pripažinti kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu 7 (septyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, bausmės atlikimo laikotarpiu uždraudžiant lankytis alkoholiu prekiaujančios viešojo maitinimo įstaigose bei vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

A. M. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti.

L. L. pripažinti kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, bausmės atlikimo laikotarpiu uždraudžiant lankytis alkoholiu prekiaujančios viešojo maitinimo įstaigose bei vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

L. L. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti.

J. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 187 straipsnio 1 dalį vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktu, atleisti ir paskirti auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimus 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti (BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Baudžiamąją bylą Nr.N1-27-416/2021 J. Š. atžvilgiu nutraukti.

J. Š. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti.

A. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, išteisinti, nes neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

A. B. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti.

Civilinį ieškinį tenkinti dalinai.

Iš M. K., A. B., A. Š., T. M., P. I., M. L., A. M. ir L. L. solidariai priteisti P. I. naudai 8607,81 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 400 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Iš M. K., A. B., A. Š., T. M., P. I., M. L., A. M., L. L. ir J. Š. priteisti po 55,55 Eur (iš kiekvieno) nukentėjusiajam P. I.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

advokato pagalbai apmokėtiadvokato pagalbai apmokėti.

Civilinį ieškinį A. B. atžvilgiu atmesti (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, Alytaus AVPK saugomus: Cigarą „Punch Habana Cuba“, supakuotą voke Nr. 1; Prezervatyvą, supakuotą voke Nr. 2; Šluostę su raudonos spalvos skysčiu, supakuotą voke Nr. 3; Daktiloskopinę plokštelę su nukopijuotu rankos pėdsaku, supakuotą voke Nr. 4; Penkias daktiloskopines plokšteles su nukopijuotais avalynės padų pėdsakais, supakuotas voke Nr. 5, sunaikinti.

M. K., A. B., A. Š., T. M., P. I., M. L., A. M., L. L. ir J. Š. išaiškinti, kad jie per tris darbo dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo nuvykti į Kauno reginio skyriaus probacijos tarnybą, esančią Laisvės g. 2, Marijampolė.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Laimondas Noreika