- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-07-21
- Bylos Nr.
- 1-1519-961/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10239-2021-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Kaltinamasis
- A. Z.
- Advokatai
- Girdutis Vainius
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), spec. vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. Z. vairavo kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent: 2021 m. balandžio 3 d. apie 16.40 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį “Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 1,50 promilės neblaivumas (tikrinimo metu nustatytas 1,76 promilės neblaivumas).
Teisiamojo posėdžio metu A. Z. savo kaltę pripažino ir parodė, kad iš vakaro buvo išgėręs su kaimynu. Ryte atsikėlęs tvarkė akvariumą, betvarkydamas jį apie 10.00 val. išgėrė gal 150 gramų 50 laipsnių stiprumo trauktinės „Malūnininkų“, po to per visą dieną išgėrė du alaus. Vakarop pasižiūrėjo, kad akvariume nustojo veikti kompresorius. Bijodamas, kad žuvys išdvės, nusprendė nuvažiuoti į PC „Ozas“ „Kika“ parduotuvę. Žmona buvo pas seserį ir jo nesustabdė. PC „Ozas“ aikštelėje parkuodamasis užsižiūrėjo į kito automobilio valstybinius numerius (kurie buvo (duomenys neskelbtini), kai jo paties (duomenys neskelbtini)), ir įbraukė į šoną stovinčiam VW Passat, šalia kurio statė savo automobilį. Tai nebuvo smūgis, tik bamperio nuslydimas, net nepajuto to. Tik ištiesinęs automobilį pamatė nubrėžimą. Po avarijos buvo pasimetęs, neieškojo iš karto vairuotojo, galvojo grįš iš parduotuvės, vairuotojas jau bus ir išsiaiškins. Nesusiprato skambinti policijai. Nuėjęs į parduotuvę, nusipirko kompresorių, o grįžus prie automobilio, VW Passat vairuotojas pasakė, kad jis jam įbraukė automobilį. Iš pradžių pasiūlė pildyti deklaraciją, bet nei vienas neturėjo jos blanko. Pasiūlė jam nueiti į „Lietuvos draudimas“ salelę deklaracijos blanko. Nuėjo, ten jam atšvietė deklaraciją, o grįžus atgal tas žmogus pasakė, kad nepildys deklaracijos, nes jis (kaltinamasis) yra išgėręs, nuo jo sklinda alkoholio kvapas. Nežino, kodėl atvykusiems policijos pareigūnams iš pradžių neigė, kad vairavo automobilį ir padarė eismo įvykį. Gal dėl to, kad buvo susiginčijęs su kito automobilio vairuotoju ir piktas, kad nepavyko susitarti dėl deklaracijos užpildymo. Teisė vairuoti transporto priemones yra jo pragyvenimo šaltinis, jokio kito darbo jis nemoka. Gailisi dėl savo veiksmų, per 30 vairavimo metų niekada nebuvo panašaus poelgio, nėra turėjęs ir jokių eismo įvykių. Buvo baustas tik už greičio viršijimą. Nebūtų ir tą dieną sėdęs vairuoti, jeigu ne tas akvariumas. Nepagalvojo apie pasekmes, o ir nesijautė taip blogai, kad negalėtų vairuoti. Visą gyvenimą dirbo krovininių mašinų vairuotoju, todėl nėra linkęs išgėrinėti, net savaitgaliais. Šiuo metu prarado darbą, kuriame gaudavo 1000 Eur atlyginimą, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna tik 340 Eur bedarbio pašalpą. Sutuoktinė taip pat nedirba. Padeda vaikai, gyvenantys užsienyje. Su žmona kartu pragyveno 30 metų, jinai turi jam įtakos, jis įsiklauso į tai, ką ji sako.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. A. Z. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis A. Z. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. balandžio 2 d. apie 19 val. jis grįžo iš darbo namo, eidamas per požeminę stovėjimo aikštelę sutiko kaimyną, bendrai nutarė nueiti į jo namus ir išgerti 0,7 l degtinės „Lithuanian“ butelį ateinančių Šv. Velykų proga. Kai grįžo į namus, pradėjo vartoti degtinę. Neatsimena, kada tiksliai baigė vartoti degtinę, tačiau kai išgėrė visą butelį, jo kaimynas išėjo namo ilsėtis. Namuose jis įsijungė televizorių, truputį pažiūrėjo ir nuėjo ilsėtis. Kiek atsimena, 2021 m. balandžio 3 d. atsikėlė labai anksti. Galėjo atsikelti apie 6 val., kadangi visada taip keliasi į darbą, tačiau tą dieną jam į darbą nereikėjo. Atsikėlęs jis įsipylė 100 gramų „Malūnininkų“ degtinės ir išgėrė. Namuose jis tvarkė žuvų akvariumą. Kol tvarkė akvariumą, išgėrė dar 2 alaus – „Tauro“ nefiltruoto. Tiksliai negali pasakyti, tačiau jau buvo po pietų, jis sugalvojo nuvažiuoti į Ozo g. 25 esantį prekybos centrą „Akropolis“ ir nusipirkti naują kompresorių, kuris pumpuoja vandenį į akvariumą, kadangi šis buvo sugedęs. Atsisėdęs į savo automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis išvažiavo į „Akropolį“. Atvažiavęs į „Akropolį“, jis įvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę ir bandė pasistatyti savo automobilį. Parkuodamasis priekiu, jis šiek tiek priekine automobilio dalimi prabraukė kito automobilio keleivio pusės dureles, prisiparkavo ir išėjo į „Akropolyje“ esančią parduotuvę „Kika“. Grįždamas iš parduotuvės link automobilio, pastebėjo šalia jo automobilio stovintį vyrą, kuris jam pasakė, kad jis įvažiavo į pastarojo automobilį, paminėjo, kad yra liudininkai, kurie matė, kad jis įvažiavo. Jis vyrui pasakė, kad parkuodamas savo automobilį nejautė smūgio. Kadangi nutiko taip, kad jis atsitrenkė į kitą automobilį, su vyru nusprendė pildyti eismo įvykio deklaraciją, bet vyras ir jis neturėjo su savimi eismo įvykio deklaracijų. Jis nuėjo atgal į „Akropolį“, kur Lietuvos draudimo filiale paprašė darbuotojų jam atspausdinti keletą deklaracijų. Grįžus prie automobilio ir jau beveik pradėjus pildyti deklaraciją, vyras užuodė nuo jo sklindantį alkoholio kvapą ir pasakė, kad eismo įvykio deklaracijos su juo nepildys, kadangi jis yra išgėręs, pasakė, kad iškvies policijos ekipažą. Jis vyro paprašė nekviesti policijos, tačiau vyras vis tiek iškvietė ir jie kartu laukė policijos. Atvykęs policijos ekipažas jam nustatė girtumo (neblaivumo) laipsnį. Jį sulaikė ir pristatė į policijos įstaigą. Dėl padaryto pažeidimo labai gailisi (b. l. 97-100).
Papildomos apklausos metu A. Z. parodė, kad kaip ir nurodė pirminėje apklausoje, 2021 m. balandžio 3 d. į prekybos centrą „Akropolis“ jis važiavo po pietų. Tą dieną iki pietų būdamas namuose jis išgėrė apie 100 g „Malūnininkų“ degtinės ir 2 skardines alaus „Tauras“. Prieš tai dieną, t.y. 2021 m. balandžio 2 d. vakare jis buvo gėręs dviese su kaimynu J., pavardės nežino, 0,7 l talpos butelį degtinės „Lithuanian“. Į prekybos centrą „Akropolis“ važiavo tik nusipirkti naują kompresorių akvariumui. Neįvertino, kad yra per daug išgėręs ir važiavo savo automobiliu „Volvo“. Dabar puikiai supranta, kad pasielgė neatsakingai. Į „Akropolį“ važiavo vienas, kai parkavo automobilį, truputį kliudė šalia stovėjusį automobilį „VW Passat“. Atvirai pasakius, jis net neatsimena, ar pajautė, kad kliudė tą automobilį. Tik po to, kai atėjęs iš „Akropolio“ rado čia jo laukiantį automobilio vairuotoją, šis pasakė, kad jis kliudė pastarojo mašiną. Ant kito automobilio minimaliai matėsi smulkūs įbrėžimai, o asmuo sakė, kad yra liudininkas, kuris matė, kad jis kliudė mašiną. Jis neneigė, kad galbūt minimaliai kliudė, ir pradžioje abu nusprendė pildyti eismo įvykio deklaraciją, bet po to, kadangi abu deklaracijų neturėjo, jis ėjo į „Akropolį“, kiek pamena, į „Lietuvos draudimas“, kur yra netoli įėjimo „salelėje“, merginos paprašė atspausdinti deklaraciją. Kai atėjo su deklaracija, vairuotojas, matyt, užuodė nuo jo sklindantį alkoholio kvapą ir iškvietė policiją. Kaip minėjo, jis atvažiavo į „Akropolį“ konkrečiai nusipirkti kompresoriaus ir pastatęs automobilį tiesiai nuėjo į parduotuvę „Kika“, kur nusipirko kompresorių ir dar žuvyčių. Užtruko ne daugiau 30 minučių ir iš parduotuvės atėjo iškart prie automobilio. Į jokias kitas parduotuves ar kur kitur „Akropolyje“ nebuvo užsukęs. Labai gailisi dėl savo neatsakingo elgesio, tai jam didelė ir skaudi pamoka. Yra tikras, kad nebepasikartos jo gyvenime nieko panašaus, nieko panašaus ir anksčiau nebuvo. Šiuo metu yra užsiregistravęs darbo biržoje, kadangi po šio įvykio prarado darbą, nes dirbo vairuotoju. Sudėjęs rankų nesėdės, ieškos darbo, kuriam nereikalingas vairuotojo pažymėjimas (b. l. 101-104).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. K. parodė, kad 2021 m. balandžio 3 d. apie 14.30 val. jis savo automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į prekybos centrą „Akropolis“, Ozo g. 25, Vilniuje, automobilį pastatė stovėjimo aikštelėje Nr. 5. Aplinkui jokie automobiliai nestovėjo, buvo daug laisvų vietų. Jis nuėjo į prekybos centrą, iš kurio išėjo ir prie automobilio grįžo apie 16.15 val. Grįžęs pastebėjo, kad jo automobilis yra apgadintas, t. y. buvo nubrėžtas priekinis dešinės pusės sparnas bei įlenktos priekinės dešinės pusės durelės. Ant priekinio automobilio stiklo vairuotojo pusės už valytuvo buvo užkištas raštelis, kuriame buvo nurodyta, kad į jo automobilį atsitrenkė automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat buvo nurodytas kontaktinis numeris asmens, kuris matė įvykį. Perskaitęs raštelį jis pastebėjo, kad nurodytas automobilis „Volvo“ stovi greta jo automobilio, todėl pranešė apie įvykį policijai. Kol jis laukė prie savo automobilio, už keleto minučių grįžo automobilio „Volvo“ vairuotojas, kuris atrodė neblaivus, pastarojo judesiai buvo nekoordinuoti, asmuo svirduliavo. Priėjęs prie automobilio „Volvo“ asmuo atsirakino automobilį, padėjo ant galinės sėdynės kažkokius daiktus ir jau sėdo prie vairo, tačiau jis priėjo ir pasakė, kad pastarasis apgadino jo automobilį, kad yra liudytojas, kuris matė įvykį. Asmuo pradėjo teisintis, kad jo automobilio nekliudė, jam bendraujant nuo pastarojo sklido stiprus alkoholio kvapas. Jis pasakė, kad iškvietė policiją. Taip pat jis paskambino asmeniui, kuris paliko raštelį, ir paprašė atvažiuoti į aikštelę, nes jis iškvietė policiją ir šiam galimai reikės paaiškinti įvykio aplinkybes. Automobilio „Volvo“ vairuotojas vėliau siūlė jam „susitarti“, tačiau jis pasakė, kad nieko nesitars, kadangi įtarė, jog asmuo neblaivus, todėl laukė policijos pareigūnų. Po to atvyko įvykio liudytojas, kuris matė įvykį, taip pat atvyko policijos pareigūnai, kurie nustatė asmeniui, vairavusiam automobilį „Volvo“, neblaivumą. Po to policijos pareigūnai įformino eismo įvykį. Jis pats automobilio „Volvo“ vairuotojo nepažįsta, matė šį pirmą kartą, taip pat nematė, kaip šis vairavo, tačiau pastarasis automobiliu ketino išvažiuoti vienas, todėl jis mano, kad asmuo buvo vienas. Taip pat šio asmens vairavimo faktą matė įvykio liudytojas, palikęs jam raštelį. Eismo įvykį įformino policijos pareigūnai ir sulaikė „Volvo“ automobilio vairuotoją (b. l. 72-75).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. I. parodė, kad 2021 m. balandžio 3 d. apie 15.30 val. jis savo automobiliu nuvyko į prekybos centrą „Akropolis“, Ozo g. 25, Vilniuje, ir pastatė savo automobilį aikštelėje prie įėjimo į parduotuvę „Maxima“, eilėje Nr. 5. Apie 15.40 val. būdamas savo automobilyje jis pastebėjo, kad į automobilių stovėjimo aikštelės eilę, kurioje jis buvo, atvažiavo automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas bandė pasistatyti savo automobilį toje pačioje eilėje tarp automobilio „VW Passat“, valst. Nr. neprisimena, ir mūrinio bloko, kadangi ten buvo laisva vieta. Parkuodamasis automobilio „Volvo“ vairuotojas savo automobilio priekine kairiąja automobilio dalimi kliudė aikštelėje stovėjusį „VW Passat“ automobilį, po to šiek tiek pavažiavo atbulas ir vėl važiuodamas į priekį pasistatė automobilį aikštelėje. Pasistatęs automobilį „Volvo“ vairuotojas užgesino variklį ir išlipęs iš automobilio nuėjo į prekybos centrą. Šis asmuo buvo apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, žilais plaukais, vidutinio kūno sudėjimo, apie 175 cm ūgio, ką buvo apsirengęs, jis neprisimena, šio asmens nepažįsta, matė pirmą kartą. Jis šį įvykį gerai matė, nes tarp jo automobilio ir automobilio „VW Passat“ buvo keletas laisvų vietų ir jis galėjo gerai matyti įvykį. Ar vairuotojas, išlipęs iš automobilio „Volvo“, buvo neblaivus, jis nežino, priėjęs nebuvo, tačiau atkreipė dėmesį, kad apgadinęs automobilį „VW Passat“ šis asmuo pasišalino, todėl jis parašė automobilio „VW Passat“ vairuotojui raštelį, kad matė, kas apgadino jo automobilį, taip pat nurodė savo telefono numerį. Kadangi įvykio metu automobilio „VW Passat“ vairuotojo nebuvo įvykio vietoje, šį raštelį jis padėjo ant automobilio priekinio stiklo. Automobilio „Volvo“ vairuotojas automobilyje buvo vienas, jis aiškiai matė, kad būtent pastarasis vairavo automobilį. Vėliau jis išvažiavo ir po keleto minučių jam paskambino automobilio „VW Passat“ vairuotojas bei paprašė grįžti į aikštelę, kadangi abu vairuotojai yra įvykio vietoje, taip pat yra iškviesta policija ir jam galimai reikės papasakoti įvykio aplinkybes. Jis grįžo į minėtą automobilių stovėjimo aikštelę, su automobilio „VW Passat“ vairuotoju palaukė policijos. Su automobilio „Volvo“ vairuotoju jis nekalbėjo, priėjęs nebuvo, tačiau kai grįžo į aikštelę, šis jau taip pat buvo grįžęs prie savo automobilio, nebandė šalintis, iš pradžių sakė, kad nevairavo, paskui pasakė, kad vairavo, vėliau vėl neigė vairavęs, nors jis tiksliai matė, kad būtent tas asmuo vairavo. Po to atvyko policijos pareigūnai, kuriems jis papasakojo įvykio aplinkybes (b. l. 78-81).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. K. parodė, kad 2021 m. balandžio 3 d. jis patruliavo su vyriausiuoju patruliu T. S. Apie 16.40 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad Vilniuje, Ozo g. 25, automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro „Akropolis“, eilėje, pažymėtoje Nr. 5 ir burokėlio piešiniu, į automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. dabar nepamena, tai turi būti nurodyta kolegos rašytame tarnybiniame pranešime) atsitrenkė kitas automobilis „Volvo“, kurio vairuotojas galimai neblaivus. Maždaug per 10-15 minučių jie atvyko į įvykio vietą. Automobilio „VW Passat“ vairuotojas S. K. paaiškino, kad savo automobilį paliko stovėjimo aikštelėje, o pats nuėjo į parduotuvę, grįžęs rado apgadintą automobilio dešinės pusės priekinį sparną ir dureles bei ant priekinio stiklo raštelį, kad automobilį apgadino vairuotojas, vairavęs „Volvo“ automobilį, taip pat asmuo nurodė savo telefono numerį, kad galės paliudyti. Kai jie atvažiavo, buvo tiek abiejų automobilių, t. y. „VW Passat“ ir „Volvo“ vairuotojai, tiek minimas liudytojas, palikęs raštelį. Kaip paaiškino čia buvę automobilio „VW Passat“ vairuotojas ir minimas liudytojas, automobilio „Volvo“ vairuotojas jiems neneigė, kad vairavo ir atsitrenkė, kad pastarasis prašė susitarti, jog galėtų pildyti įvykio deklaraciją. Automobilio „Volvo“ vairuotojas A. Z. jiems esant kalbėjo, kad nukentėjusiajam siūlė tartis ir pildyti eismo įvykio deklaraciją. A. Z. daug nedaugžodžiavo ir nekalbėjo, vairavo ar nevairavo. Kai jie pasakė, kad kviečia kitą ekipažą, kuris turi alkotesterį ir kad reikės pūsti į alkotesterį, A. Z. pradėjo aktyviai neigti vairavęs automobilį ir padaręs eismo įvykį, pradėjo rodyti į automobilį, kad ratas išsuktas ir kad negalėjo atsitrenkti. Kai atvyko kitas kolegų ekipažas su alkotesteriu, A. Z. tvirtino tą patį, kad tą dieną nevairavo. Kiek jis pamena, į alkoholio matuoklį A. Z. pirmu pūtimu įpūtė 1,89 promilės, antru – 1,76 promilės. Atvykęs Kelių policijos ekipažas toliau dar formino ir eismo įvykį. A. Z. jie pristatė į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (b. l. 85-88).
2021 m. balandžio 8 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, jog apžiūros objektas – policijos pareigūnų Body kamera 1810 fiksuotas vaizdo/garso įrašas. Įrašo, įvardinto „2021_0403_172646_010“, trukmė 5 min. 02 sek. Vaizdo įrašo metu fiksuotas laikrodis 17:26:44 – 17:31:46. Policijos pareigūnai bendrauja tarpusavyje. Pasakoma, kad rašytų tarnybinį pranešimą, kuriame viską išdėstytų ir žodžiu nieko nereikia aiškinti. Pasako, kas turi būti įrašyta tarnybiniame pranešime, kad turi būti nurodoma, apie pūtimus į alkotesterį. Paklausia, ar patikras turi. Policijos pareigūnas parodo kolegai vairuotoją, kuris įtariamas vairavęs girtas ir pasako, kad šis nepripažįsta vairavęs automobilį. Policijos pareigūnai prieina prie VW Passat automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žiūri automobilio apgadinimus. Tuo metu prieina minėtas, įtariamasis ir pokalbis vyksta rusų kalba. Įtariamasis sako, kaip buvo galima užkabinti duris ir pro ratą pravažiuoti. Girdima, kaip pareigūnas kolegos klausia, ar liudininkas rašo paaiškinimą, į ką atsakoma, kad rašo. Pareigūnas klausia įtariamojo vairuotojo, kur jis gėrė, vairuotojas atsako, kad gėrė vakar, patvirtina, kad šiandien mašinos nevairavo, mašina čia stovėjo, o dabar jis pirko žuvyčių, neigia apgadinęs kitą automobilį (b. l. 13-14, 16).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2021 m. balandžio 3 d. A. Z. nustatyti tokie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba; įvertinus bendrą A. Z. būklę, nustatyta, kad eiti tiesia linija – pėda po pėdos – gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkus ir užsimerkus) – negali; A. Z. buvo atliktas tikrinimas alkoholio matavimo prietaisu, pirmasis tikrinimas atliktas 17.04 val., nustatytas 1,89 promilės girtumas, antrasis tikrinimas atliktas 17.23 val., kurio metu nustatytas 1,76 promilės girtumas (b. l. 23).
Alkotesterio „Alcotest 7510 Nr. ARJK0090“ rodmenys ir patikros sertifikatas patvirtina, kad A. Z. 2021 m. balandžio 3 d. 17.04.35 val. nustatytas 1,89 promilės girtumas; 2021 m. balandžio 3 d. 17.23.41 val. nustatytas 1,76 promilės girtumas; prietaisas yra metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti, prietaiso paklaida ± 1,7 proc. (b. l. 24-26).
Informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, duomenimis, automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra A. Z. (b. l. 69).
Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktų vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje duomenų (2021 m. liepos mėnesio leidinys) matyti, kad vidutinė automobilio „Volvo V70“ D5 kaina Lietuvoje su PVM – 2060 Eur (b. l. 66-69).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog A. Z. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, jog jo iškvėptame ore yra mažiausia 1,76 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jog įvykio išvakarėse, t.y. 2021 m. balandžio 2 d., po darbo su kaimynu namuose vartojo stiprų alkoholinį gėrimą – degtinę, išgėrė jos vieną 0,7 l butelį, kitos dienos ryte apie 10 val. dar išgėrė 150 g stiprios (50 laipsnių) trauktinės, dar vartojo alų, išgėrė dvi skardines. Vakarop, apie 16 val. nusprendė nuvažiuoti į PC Akropolis, kur statydamas automobilį aikštelėje padarė eismo įvykį, dėl kurio buvo iškviesta policija, kuri nustatė jo neblaivumo faktą. A. Z. kaltę taip pat įrodo bei jo paaiškinimus patvirtina liudytojų S. K., V. I., E. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, Body kamerų vaizdo įrašai, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys. Visi šie duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi. Todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis transporto priemonę valdė, kai nustatytas 1,5 promilės viršijantis girtumas.
Byloje buvo gautas kaltinamojo žmonos V. Z. prašymas atleisti A. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnyje nustatyta tvarka, perduodant jį jos atsakomybei pagal laidavimą. Prašyme nurodoma, jog A. Z. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl jo gailisi, yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Papildomai buvo pateikti teismui duomenys, kad ji (V. Z.) nėra teista (b. l. 156).
Teisiamojo posėdžio metu V. Z. nurodė, jog vyrą ji kontroliuoja. Sužinojus apie šį įvykį, jai pačiai buvo šokas, nes toks įvykis jo gyvenime nutiko pirmą kartą. Įvykio dieną jai paskambino G., paklausė, kas ten pas juos darosi, nes atvažiavo policija, tada ji iš sesers skubėjo namo. Parėjusi namo laukė vyro. Vyras paskambino jau iš policijos. Jis blogai vertina savo veiksmus. Matė, kad jis graužiasi, jam labai sunku, labai gailisi. Yra įsitikinusi, kad ateityje nebepadarys nieko panašaus. Vyras nepiktnaudžiauja alkoholiu. Jis dirbo vairuotoju, todėl negerdavo. Jam patikdavo važiuoti, todėl buvo pareigingas darbe. Alaus išgerdavo tik po darbo, bet sekmadieniais sustodavo. Ji pati neturi teisių, nevairuoja, tad ir jokių administracinių nuobaudų neturi. Ji nedirba, pašalpos iš darbo biržos negauna, šeimos pajamos tik iš to, ką uždirba vyras. Nuo rudens ketina pradėti dirbti. Garantuoja už vyrą, kad jis daugiau niekada taip nebesielgs.
Vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31/2010, Nr. 2K-51/2010).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. Z. padarė nesunkų nusikaltimą, yra neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 123-125), per pastaruosius trejus metus iki nagrinėjamo įvykio 6 kartus baustas administracine tvarka, visus kartus už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, visas jam paskirtas baudas yra sumokėjęs (b. l. 115-122), buvusio darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas kaip laiku ir nepriekaištingai pavestą darbą atliekantis, tvarkingas, atsakingas, darbštus, draugiškas, drausminių nuobaudų neturintis darbuotojas (b. l. 154). Jis pripažįsta savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi, tai lengvina jo atsakomybę. Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Atsakomybėn už vairavimą neblaiviam, bylos duomenimis, traukiamas pirmą kartą. Todėl, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, galima pagrįstai manyti, jog dalyvavimas baudžiamajame procese jam padarė pakankamą poveikį ir A. Z. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pagal laidavimą gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tokiu atveju, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip jau minėta, kaltinamojo žmona V. Z. yra pateikusi prašymą perduoti A. Z. jos atsakomybei pagal laidavimą. Iš bylos duomenų matyti, jog V. Z. yra neteista, per 5 metus 4 kartus bausta administracine tvarka, baudos sumokėtos, galiojančių nuobaudų neturi. Kaltinamasis nurodė, kad jų santuoka trunka trisdešimt metų, jis įsiklauso žmonos nuomonės. V. Z. taip pat yra įsitikinusi, kad turi savo vyrui įtakos ir gali teigiamai jį įtakoti. Teismo įsitikinimu, V. Z. charakterizuojantys duomenys, tarp jos ir kaltinamojo susiklostę santykiai bei jų pobūdis leidžia pagrįstai konstatuoti, jog ji yra verta teismo pasitikėjimo, gali daryti teigiamą poveikį A. Z.. Taigi įvertinus aukščiau išdėstytą konstatuotina, jog V. Z. atitinka įstatyme numatytus laiduotojui keliamus reikalavimus.
Teismui nustačius visas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, A. Z. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad tiek kaltinamasis, tiek jo laiduotoja šiuo metu yra bedarbiai, nustatytinas minimalus BK 40 straipsnyje numatytas laidavimo terminas, be užstato.
Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tuo tarpu pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi ir teismų praktika, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, tarp jų ir turto konfiskavimo, ir jų parinkimo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018 ir kt.). Pagal teismų praktiką tai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, kiekvienoje byloje teismas sprendžia individualiai, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019).
A. Z. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. A. Z. prašė skirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimą kuo trumpesniam terminui, nurodė, kad teisė vairuoti jam yra gyvybiškai svarbi dėl jo profesijos (krovininių transporto priemonių vairuotojas), šeima šiuo metu priversta išsilaikyti tik iš jo 340 Eur dydžio bedarbio pašalpos. Įvertinus A. Z. nurodytus argumentus, taip pat tai, kad jis pirmą kartą teisiamas už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, visas jam paskirtas baudas už administracinius nusižengimus yra sumokėjęs, neblaivus vairavo mieste 2021 m. balandžio 3 d., t. y. ne darbo dieną, kuomet eismas nebuvo labai intensyvus, kita vertus, vairavimas neblaiviam turėjo realių pasekmių – buvo padarytas eismo įvykis, tačiau apgadinimai nežymūs, o jo neblaivumo laipsnis nedaug viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, darytina išvada, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimas laikotarpiui, kuris viršija įstatymų leidėjo numatytą minimalų, bet nesiekia termino vidurkio. Terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021 m. balandžio 4 d.
BK 72 straipsnyje numatyta, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).
A. Z. nurodo, jog vairavo savo vardu registruotą transporto priemonę. Kaip nurodyta aukščiau minėtoje kasacinio teismo praktikoje, asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi ir teismų praktika, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, tarp jų ir turto konfiskavimo, ir jų parinkimo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, tai, kad yra pagrindas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, jo ir šeimos turtinę padėtį, teismo įsitikinimu, konfiskavus transporto priemonę, prevencinė priemonė nebus tinkamai individualizuota ir ja siekiami tikslai nebus pasiekti, ypač įvertinus transporto priemonės kainą.
Tačiau atsižvelgus į A. Z. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, darytina išvada, kad yra pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant dalį nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertės pinigais. Lietuvoje analogiškos transporto priemonės „Volvo“ vidutinė vertė su PVM yra 2060 eurų. Įvertinus teigiamą kaltinamojo asmenybę, jo nuoširdų gailėjimąsi, taip pat tai, kad nustatytas pagrindas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismo manymu, visos automobilio vertės konfiskavimas būtų neproporcingas ir neatitiktų šios priemonės prevencinės paskirties, todėl teismas sprendžia, kad tiek šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus, tiek kaltinamojo asmenybę, tiek ir turto konfiskavimo proporcingumo bei teisingumo principus atitiktų konfiskuotino turto vertės dalies konfiskavimas. Teismas pažymi, kad turto vertės konfiskavimo terminas įstatymo nėra numatytas, vykdymo metu, priklausomai nuo turtinės padėties, gali būti mokamas dalimis.
2021 m. balandžio 8 d. prokuroro nutarimu A. Z. nuo 2021 m. balandžio 8 d. iki 2021 m. spalio 7 d. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, turto saugotoju paskiriant A. Z. (b. l. 42-43). Šis apribojimas taikytinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – naikintinas.
Ikiteisminio tyrimo metu A. Z. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 105-106) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintinos.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilio „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimta vaizdo registratoriaus atminties kortelė nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina kaltinamajam, kadangi 2021 m. balandžio 8 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, joje nėra jokios tyrimui reikšmingos informacijos (b. l. 36).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriaus vedėjos tarnybinio pranešimo matyti, kad automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimas ir saugojimas UAB „Tomadas“ aikštelėje kainavo 18,00 Eur (b. l. 51). Automobilį buvo leista grąžinti savininkui (b. l. 63), pastarasis dar ikiteisminio tyrimo metu visiškai atlygino automobilio saugojimo išlaidas (b. l. 65).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu ,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. Z. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams, be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti A. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. balandžio 4 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti A. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1000 (vieną tūkstantį) eurų.
Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (1000 Eur) savanoriškai turi būti sumokėta į vieną iš nurodytų Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs AB Nordea Bank Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Mokant paskirtą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6610.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. Z. į automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikinti.
Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimą Nr. 01531426), specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. Z. automobilio „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros metu paimtą vaizdo registratoriaus atminties kortelę, saugomą voke prie bylos.
A. Z. išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
V. Z. išaiškinti, kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.