Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. V. ieškinį atsakovei D. R., su institucija, teikiančia išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriumi dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė D. R. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovei D. R. buvo įteikti asmeniškai. Ji nepranešė, kad būtų pasikeitusi jos gyvenamoji vieta. Apie teismo posėdį jai pranešta siunčiant pranešimą tuo pačiu jos gyvenamosios vietos adresu.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2024 m. rugsėjo 25 d. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovas šiuo metu augina nepilnametę K. V.. Ieškovas su nepilnamete dukra ir savo sugyventine gyvena nuomojamame socialiniame būste, K. yra skirtas atskiras kambarys. Skyriaus specialistams K. V. paaiškino, jog gyvena su tėčiu. Kartu su jais gyvena pamotė Ž.. Su ja sutaria gerai, kartais jos pasikalba. Su tėčiu eina pasivaikščioti. Pasakojo, jog mama gyvena (duomenys neskelbtini). Su mama kartu gyvena patėvis R.. Su mama bendrauja. Susiskambina vaizdo skambučiais per „(duomenys neskelbtini)" programėlę. Tėtis leidžia skambinti mamai, kada ji nori. Mama jai beveik niekada neskambina, dažniausiai ji skambina mamai. Skyriuje ne kartą gauti pranešimai ir vertinant vaikų situacijas nustatyti K. V. teisių pažeidimai. Ieškovas, padedamas ir motyvuojamas pagalbą šeimai teikiančių specialistų, rūpinasi savo nepilnamete dukra, jos ugdymu, siekia sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas. Atsakovė minimaliai dalyvauja vaiko priežiūroje. Šalių dukra išsakė norinti gyventi su tėvu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, jog K. V. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu atitinka vaiko interesus. Iki išvados pateikimo teismui dienos skyriuje nebuvo gauta informacija, jog tarp šalių būtų kilę konfliktinių situacijų dėl bendravimo su vaiku. Išvadoje nurodoma, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu yra 924 Eur dydžio (atskaičius mokesčius siekia apie 709 Eur), pripažintinas būtinu priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems jo poreikiams patenkinti. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis. Tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nesąžiningu elgesiu. Atsižvelgiant į tai, kad vaikui išlaikyti skiriama suma neturėtų apsiriboti tik minimalių ir fiziologinių vaiko poreikių tenkinimo užtikrinimu, darytina išvada, kad ieškovo prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka nepilnametės K. V. teises ir teisėtus interesus.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas. Atstovė nurodė, kad apie pažeidžiamas K. teises nebuvo gauta informacija. Mergaitė vienareikšmiškai išreiškė norą gyventi su tėvu, nes su juo geriau sutaria. Skyriaus specialistams K. V. paaiškino, kad kai gyveno su mama yra pasitaikę smurto atvejų, apie gyvenimą su mama išsakė negatyvias mintis, šiuo metu su mama bendrauja, tačiau gyventi nori su tėčiu. Iki išvados pateikimo teismui dienos skyriuje nebuvo gauta informacija, kad tarp šalių būtų kilusios konfliktinės situacijos dėl bendravimo su vaiku.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš gimimo liudijimo matyti, kad nepilnametės K. V., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas yra atsakovas N. V., motina atsakovė D. R.. Pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą įrodo, kad N. V. su nepilnamete dukra K. V. 2016 m. spalio 3 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnyje numatyta, kad jei tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Kilus ginčui, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų.

Nagrinėjamos bylos duomenimis, ieškovas su dukra K. V. ir savo sugyventine gyvena nuomojamame socialiniame būste, esančiame (duomenys neskelbtini). Bute yra du gyvenamieji kambariai (vienas iš jų bendroje erdvėje kartu su virtuve), dušo ir tualeto kambarys, K. V. skirtas atskiras kambarys. Tėvo gyvenamojoje vietoje vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos augti, vystytis, vaiko poreikiams tenkinti. Pateiktoje Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje sutinkama, kad šalių dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, nurodyta, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu geriausiai atitiktų vaiko interesus. Be to, vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams K. V. paaiškino, kad kai gyveno su mama yra pasitaikę smurto atvejų, apie gyvenimą su mama išsakė negatyvias mintis, šiuo metu su mama bendrauja, tačiau gyventi nori su tėčiu. Šių aplinkybių visuma suteikia pagrindą spręsti, kad ieškovas tinkamai rūpinasi nepilnamete šalių dukra, užtikrina geras gyvenimo sąlygas, saugią aplinką, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškovu.

Atkreiptinas dėmesys, jog tėvas/motina, negyvenantis kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant. Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-4 dalys). Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomas pareigas, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena.

Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku tvarką (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, jog jeigu atsakovė norės bendrauti su vaiku, tam jis netrukdys, bendrauti ji galės be apribojimų. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu ir išvadoje nurodė, kad iki išvados pateikimo teismui dienos skyriuje nebuvo gauta informacija, jog tarp šalių būtų kilę konfliktinių situacijų dėl bendravimo su vaiku. Pažymėjo, kad, ieškovo pozicija dėl atsakovės ir šalių dukters tarpusavio bendravimo, neprieštarauja K. V. interesams. Teismo vertinimu, šalys gali netrukdomai bendrauti su vaiku, todėl nustatyti bendravimo tvarką šiuo metu nėra būtina. Ieškovas leidžia atsakovei dalyvauti dukros gyvenime, užtikrina vaiko ir motinos emocinio ryšio palaikymą, motinos teisės bei pareigos bendrauti su dukra ir dalyvauti ją auklėjant bei vaiko teisės tiesiogiai bendrauti su motina tinkamai įgyvendinamos. Pasikeitus aplinkybėms, tarp šalių kilus nesutarimams dėl bendravimo su vaiku, gali būti nustatyta bendravimo tvarka.

Dėl išlaikymo vaikams priteisimo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 1 dalis įpareigoja tėvus materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymo dydis pagal straipsnio 2 dalį turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, - prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo. Tokiu būdu, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus, abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertinamos vaiko interesų naudai.

Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 924 Eur dydžio (atskaičius mokesčius siekia apie 709 Eur).

Ieškovas N. V. prašo priteisti iš atsakovės D. R., nepilnamečio vaiko dukters K. V., materialiniam išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį nuo 2024 m. liepos 18 d. mokomomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, jas indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2024 m. liepos 3 d. pažymos apie pajamas matyti, kad N. V. nuo 2024 m. gegužės 1d. iki 2024 m. liepos 31 d. gavo socialinę pašalpą. Ieškovas yra bedarbis, registruotas užimtumo tarnyboje, turto neturi. Tai įrodo, kad ieškovas negali ir neturi vienas išlaikyti vaiką. Be to, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių. Išlaikymo dydis priklauso ir nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Teismas proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas.

Sprendžiant iš ieškovo gaunamų pajamų, jo turtinė padėtis vertinama kaip sunki, todėl iš jo gaunamų pajamų išlaikyti šalių vaiką yra sudėtinga, o byloje nesant duomenų apie atsakovės darbingumo ribojimą, išsilavinimą, galimybės gauti pajamas iš darbo teisinių santykių ir pan. neturėjimą, teismas sprendžia, kad atsakovė turi galimybę bent jau lygiomis dalimis su ieškovu prisidėti prie vaiko išlaikymo ir teikti nepilnamečiui vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Teismas, įvertinęs bylos šalių turtinę padėtį ir nepilnamečio vaiko poreikius, kuriems tenkinti šalims prisidedant po 200 Eur, taip pat gaunant išmoką vaikui, būtų užtikrinami ne tik vaiko būtinieji, bet ir K. V. laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos, gabumų lavinimo, poreikiai. Atsakovei taip pat tenka pareiga išlaikyti nepilnametę dukrą, todėl teismas sprendžia, kad reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo tenkintinas visiškai, ir iš atsakovės nepilnametei dukrai priteistina po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos užvedimo dienos - 2024 m. liepos 22 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodytas išlaikymo dydis yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei vaiko tėvų turtinei padėčiai ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas taip pat pažymi, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu buvo pasyvi, neteikė įrodymų, į bylos nagrinėjimą neatvyko, todėl daro išvadą, kad teismo sprendimui ji yra indiferentiška.

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnis).

CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymą, priteisiamą vaikui, pavedama valdyti nepilnamečio vaiko turto uzufruktoriui – vaiko tėvui N. V., su kuriuo nustatoma nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnis).

CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovui N. V. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. birželio 6 d. sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidas, taip pat jis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo buvo atleistas, todėl, ieškinį iš esmės patenkinus, iš atsakovės D. R. valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš 163 Eur dydžio žyminio mokesčio (109 Eur už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo; 54 Eur ( 200 Eur x 12 mėnesių x 3 procentų x 75 procentų) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo). (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Taip pat iš atsakovės valstybei priteistinos 17,32 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus, kuriems už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovui valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovui advokatą G. L., valstybė patyrė išlaidas, kurios, kaip matyti iš teismui pateiktos pažymos, šioje byloje yra 225 Eur. Ieškinį patenkinus, kaip ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos valstybei, išlaidos už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra priteistinos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsniu, 3.194 straipsnio 1, 3 dalimis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270 straipsniais,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko K. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), materialiniam išlaikymui po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį nuo 2024 m. liepos 18 d. mokomomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad N. V. uzufrukto teise valdo ir tvarko K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), skirtas išlaikymo lėšas išimtinai vaiko interesais.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti iš D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei bylinėjimosi išlaidas, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752:

- 17,32 Eur (septyniolikos eurų 32 centų) išlaidas, susijusias su bylos dokumentų siuntimu (įmokos kodas 5662),

- 225 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokos kodu – 5630.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.