- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-16
- Bylos Nr.
- 2S-127-112/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rimvida Zubernienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Julija Gražina Vaitulionienė
- Atsakovas
- R. S.
- Ieškovas
- A. V.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja D.Žvinklytė Procesinio sprendimo kategorija 110.1; 77.4.2 (S)
2008 m. sausio 16 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rimvidos Zubernienės, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Julijos Gražinos Vaitulionienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės R. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei R. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti nepilnamečio vaiko J. V. gyvenamąją vietą su ieškovu. Ieškiniui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – grąžinti nepilnametį vaiką J. V. į jo gyvenamosios vietos valstybę Lietuvą, uždrausti nepilnametį vaiką J. V. išvežti į užsienio valstybę, uždrausti atsakovei R. S. išvykti į užsienio valstybę, nustatyti nepilnamečio vaiko J. V. gyvenamąją vietą su ieškovu – jo tėvu A. V..
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007-11-20 nutartimi ieškovo prašymą tenkino – įpareigojo atsakovę grąžinti nepilnametį vaiką J. V. į jo gyvenamosios vietos valstybę Lietuvą, uždraudė jį išvežti į užsienio valstybę, uždraudė atsakovei R. S. išvykti į užsienio valstybę, nepilnamečio vaiko J. V. gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu. Nurodė, jog ieškinyje paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą apie galimą nepilnamečio vaiko J. V. išvežimą iš gimimo vietos šalies – Lietuvos Respublikos, neturint vaiko tėvo – ieškovo – sutikimo, bei vaiko neteisėtą atskyrimą nuo ieškovo.
Šalies argumentai
Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-11-20 nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, jog nutartyje nustatyti draudimai atsakovei ir nepilnamečiam vaikui išvykti į užsienio valstybę prieštarauja LR Konstitucijai. Atsakovė kartu su vaiku buvo priversta išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl ieškovo smurto, keliamų šeimyninių konfliktų, grasinimų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog atsakovės kaltinimai dėl smurto, konfliktų yra visiškai nepagrįsti. Priešingai, tiek dėstytojų, tiek verslo partnerių jis yra charakterizuojamas puikiai. Atsakovei išvykus į užsienio valstybę nebus užtikrinta vaiko teisė bendrauti su tėvu, taip pat tėvo teisė bendrauti su vaiku, jį auklėti. Be to, sumažės vaiko socialinės garantijos, vaikas augs ne savo gimtojoje valstybėje.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas ieškovo prašymą tenkino ir įpareigojo atsakovę grąžinti nepilnametį vaiką J. V. į jo gyvenamosios vietos valstybę Lietuvą, uždraudė jį išvežti į užsienio valstybę, uždraudė atsakovei R. S. išvykti į užsienio valstybę, nepilnamečio vaiko J. V. gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
Byla teisminga Klaipėdos miesto apylinkės teismui, todėl taikytina nacionalinė teisė. Vienas iš esminių laikinųjų apsaugos priemonių požymių yra tas, jog gali būti taikomos tik įstatymuose numatytos laikinosios apsaugos priemonės ir tik esant įstatymuose numatytoms sąlygoms. Tokią išvadą suponuoja tai, jog CPK 145 str. 1 d. bei CK 3.65 str., reglamentuojančiuose galimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra pateiktas baigtinis laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas, o CPK 145 str. 1 d. 13 p. nurodo, jog kitos įmanomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės gali būti numatytos kituose įstatymuose. Nors teismui šeimos bylose yra nustatyta didesnio aktyvumo pareiga ir suteikta teisė peržengti reiškiamų reikalavimų ribas, tačiau tai neatleidžia teismo nuo pareigos vadovautis įstatymo reikalavimais, o šiuo konkrečiu atveju – taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kokias numato CPK, CK ar kiti įstatymai bei konkrečios bylos aplinkybės. Pažymėtina, kad pareiškiant ieškinį atsakovė su vaiku jau buvo išvykusi iš Lietuvos, todėl taikyti draudimą jai išvykti ir uždrausti išvežti vaiką nebuvo pagrindo. Dėl šios priežasties teigtina, jog teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka pagrindinių laikinųjų apsaugos priemonių požymių bei sąlygų, todėl naikintinos.
Laikinųjų apsaugos priemonių skyrimas susietas su vertinamosiomis sąlygomis. Todėl skiriant laikinąsias apsaugos priemones būtina atsižvelgti ne vien į būtinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymą kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti. Pažymėtina, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Todėl laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos šalių reikalavimams patenkinti. Iš bylos medžiagos matyti, jog pateikto ieškinio dalykas (reikalavimas) yra nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi faktiškai išsprendė ieškovo reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia ir nenagrinėja ieškinio iš esmės.
Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu suformuota teismų praktika orientuoja teismus nagrinėjant bylą vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (CK 3.174 str. 2 d.). Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas įvertina aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Šias faktines aplinkybes teismas ištiria bylą nagrinėdamas iš esmės. Aplinkos keitimas gali vaikui padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelti emocinių išgyvenimų. Todėl tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neatsižvelgė į tai, kad nepilnametis vaikas J. V. yra gimęs tik (duomenys neskelbtini), o tokiame amžiuje jam dar labai reikalinga motinos globa, be to, jis visą laiką gyveno su motina, taip pat nevertino, ar būtinas ir vaikui naudingas jo aplinkos pakeitimas, iki ginčas dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo bus išspręstas iš esmės. Kolegija konstatuoja, kad vien tik tokios išvados, kad nepilnametis vaikas išvežtas iš Lietuvos, neturint jo tėvo sutikimo, nepakanka taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones ir keisti vaikui gyvenant su motina jau nusistovėjusią jo šeimos aplinką, kol ginčas nėra išspręstas iš esmės ir neištirtos visos reikšmingos bylos faktinės aplinkybės.
Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės bei materialinės teisės normas, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 20 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstina iš esmės – ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkintinas (LR CPK 337 straipsnio 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo A. V. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.