- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-26
- Bylos Nr.
- Iv-1445-473/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02544-2011-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjui J. S., trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos atstovui Dainiui Jasui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kalėjimų departamentui prie LR teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo priteisti 50000 litų (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos. Skunde (b. l. 2-3) ir teismo posėdyje paaiškino, kad nuo 2011-04-29 iki 2011-10-19 atliko bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, kuriame, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, buvo kalinamas kartu su keturiais asmenimis kamerose, kurių plotas yra apie 7 m², taip pat apie 10 m² kameroje buvo kalinamas kartu su 10-12 asmenų. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įstatymu Nr. 46 patvirtintos higienos normos HN 76:1999 nuostatas, taip pat pagal Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos įrengimais, eksploatavimo tvarkos, sveikatos priežiūros 6.15 punktą, vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje turi tekti 5m² kameros ploto. Nurodo, kad buvo kalinamas nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žiauriomis sąlygomis. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją. Pablogėjo sveikata, savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, pasidarė dirglus, jaučia padidėjusią baimę aplinkai, dėl ko sumažėjo bendravimo galimybės. Teismo posėdyje 2012-04-16 pareiškėjas prašė priteistinos žalos dydį nustatyti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 10-13) nurodė ir teismo posėdyje jos atstovė paaiškino, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi LR suėmimo vykdymo įstatyme numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas nesiekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esat tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatyta inventorius. Skunde minimas teiginys, kad pagal Lietuvos Respublikos teisės normas vienam asmeniui laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 5 kv. m. ploto, neatitinka tikrovės. Lietuvos higienos normoje HN 76:1999 buvo nustatyta gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims (ne mažiau kaip 5 kv. m. vienam asmeniui). Tačiau nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nėra nustatyta. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti na mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Kameroje Nr. 113 remontas baigtas 2008 m. balandžio mėn., kameroje Nr. 106 - 2008 m. kovo mėn., kameroje Nr. 265 - 2008 m. rugsėjo mėn., kameroje Nr. 119 - 2009 m. rugsėjo mėn. Kameras tvarkytis privalo patys kalinamieji. Reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išdalintas į kameras, išskyrus karantino kameras. Karantino kameroms priklausantis valymo inventorius yra laikomas atskiroje patalpoje ir pareikalavus yra išduodamas. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų (nuteistųjų), kad jie palaikytų tvarką kamerose. Vadovaujantis teisinių reglamentavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybė santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Atsižvelgiant į tai, konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų sąlygos.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 25-27) nurodė, kad pataisos įstaigos yra valstybės institucijos, atliekančios teismų sprendimų vykdymo funkcijas ir užtikrinančios įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas, nuteistiesiems ar suimtiesiems. Nepriimti kasdien į įstaigą atvežamų asmenį Lukiškių TI-K neturi teisės, nes tam nėra jokio teisinio pagrindo. Tačiau, nepaisant nuolatinio Lukiškių TI-K perpildymo, Lukiškių TI-K administracija pagal galimybes nuolat stengiasi gerint suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sąlygas. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje nėra, ir tai tiesiogiai nesusiję su Lukiškių TI-K ar Kalėjimų departamente veiksmais. Tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu kalinimo vykdymu. Vertinant pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes ir argumentus, susijusius su jo gyvenimo Lukiškių TI-K sąlygomis, būtina atsižvelgti į tai, kad minėtame skunde teismui pareiškėjas nurodė tik vieną esminį nusiskundimą - gyvenamojo ploto trūkumą, iš to galima spręsti, kad kalinimo sąlygos iš esmės buvo patenkinamos ir negalėjo sukelti žymių nepatogumų. Lukiškių TI-K administracija, gavusi asmenų laikomų kamerose nusiskundimus dėl laikymo sąlygų, visada reaguoja ir pagal galimybes nedelsdama išsprendžia kilusias problemas. Duomenų apie tai kad pareiškėjas nuo 2011-04-29 iki 2011-10-19 patyrė realų fizinį skausmą, sveikatos pablogėjimą, nėra. Pareiškėjo teiginiai, kad Lukiškių TI-K buvo kalinamas 7 kv. m kameroje kartu su 4 asmenimis, o 10 kv. m kameroje kartu su 10-12 asmenų, neatitinka tikrovės. Nurodytu laikotarpiu, kai, anot pareiškėjo, buvo pažeidžiamos jo laikymo sąlygos Lukiškių TI-K, galiojo ne Lietuvos higienos norma HN 76:1999, kurioje buvo nustatyta gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims, ne mažiau kaip 5 kv. m. vienam asmeniui, kuria vadovaujasi pareiškėjas, o Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo”, kuriuo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriuje yra 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių - pataisos namus). Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K ar Kalėjimų departamentas, deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Taip pat būtina nustatyti, kokios Lukiškių TI-K, Kalėjimų departamento veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą. Nagrinėjamo ginčo atveju nėra nustatyta ir konstatuota atsakovo neteisėti aktai, neteisėtas veikimas ar neveikimas, kuris sąlygojo tariamos neturtinės žalos pareiškėjui padarymą. Pareiškėjas nenurodo, kokių konkrečių neteisėtų veiksmų buvo imtasi, kalbant apie valstybės atstovus, ar kokių teisėtų veiksmų buvo atsisakyta jo atžvilgiu, neužtikrinat jam tinkamų gyvenimo sąlygų Lukiškių TI-K. Pareiškėjas daugiausia remiasi abstrakčiais teiginiais, nesistengia pagrįsti ir konkrečiai įvardinti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Laisvės atėmimo vietų perpildymas yra gerai žinoma problema, kuri pagal esamas galimybes ir valstybės finansines išgales yra sprendžiama. Siekiant pagerinti įkalintų asmenų gyvenamąją aplinką, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248 patvirtino Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių 2009?2017 metų planą. Šios strategijos vienas iš pagrindinių tikslų yra per trumpiausią laiką ir kuo mažesnėmis išlaidomis modernizuoti laisvės atėmimo vietas. Priemonių plane numatyta iki 2017 metų pastatyti naujų tardymo izoliatorių, taigi įgyvendinus šią priemonę tardymo izoliatorių perpildymo problema turėtų būti išspręsta, pagerės juose laikomų suimtųjų gyvenimo sąlygos.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 78 str. 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo atstovams nedalyvaujant. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Faktinės bylos aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados
Byloje ginčas kyla dėl atsakovės pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė laikotarpiu nuo 2011-04-29 iki 2011-10-19 dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje ? kalėjime. Pareiškėjas nurodo, kad buvo kalinamas nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žiauriomis sąlygomis. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pablogėjo sveikata, savijauta, sutriko visavertis gyvenimas. Taigi, byloje keliamas atsakovės deliktinės atsakomybės klausimas.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, draudžiama kalinamąjį kankinti, žaloti, žeminti jo orumą arba žiauriai su juo elgtis. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas reiškia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Kadangi analizuojamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė privalo garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000-10-26 sprendimas byloje K. prieš Lenkiją, 2001-07-24 sprendimas V. prieš Lietuvą). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra „žeminantis orumą“, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (2001-04-21 sprendimas byloje P. prieš Graikiją).
Lietuvos higienos normos HN 76:1999, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461, 6.15 punkto 2 lentelėje nustatyta, jog kalėjimo kameros ir tardymo izoliatoriaus kameros plotas vienam žmogui turi būti ne mažesnis kaip 5 kv. m. Ši higienos norma sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 neteko galios nuo 2011-04-11. Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos“ bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Šioje higienos normoje nebepateikiamos minimalaus kalinimo vietų kamerų ploto normos. Tačiau vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).
Remiantis Lukiškių tardymo izoliatoriaus ? kalėjimo pateiktais duomenimis (b. l. 10-11), nustatyta, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2011-04-29 ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 113, plotas 6,43 m² (ryte - 1, vakare - 3 asmenys kameroje). 2011-04-30 perkeltas į kamerą Nr. 272, plotas - 7,87 m² (ryte - 3, vakare 4 asmenys kameroje); 2011-05-01-2011-05-10 kamera Nr. 272 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2011-05-11 kamera Nr. 272 (ryte - 4, vakare - 3 asmenys kameroje); 2011-05-12 kamera Nr. 272 (ryte - 3 , vakare - 4 asmenys kameroje); 2011-05-13 kamera Nr. 272 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2011-05-14 ? 2011-05-22 kamera Nr. 272 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2011-05-23 kamera Nr. 272 (ryte - 3, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011-05-24-2011-05-31 kamera Nr. 272 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2011-06-01 kamera Nr. 272 (ryte - 4, vakare - 3 asmenys kameroje); 2011-06-02 kamera Nr. 272 (ryte - 2, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011-06-03-2011-06-07 kamera Nr. 272 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2011-06-08 kamera Nr. 272 (ryte - 4, vakare - 3 asmenys kameroje); 2011-06-09 kamera Nr. 272 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2011-06-10-2011-06-13 kamera Nr. 272 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje). 2011-06-14 pareiškėjas išvyko į Klaipėdos areštinę, atvyko 2011-06-22, patalpintas į kamerą Nr. 106, plotas - 7,38 m² (vakare - 3 asmenys kameroje); 2011-06-23 perkeltas į kamerą Nr. 265, plotas - 7,87 m² (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2011-06-24-2011-06-28 kamera Nr. 265 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2011-06-29-2011-06-30 kamera Nr. 265 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje). 2011-07-01 perkeltas į kamerą Nr. 316, plotas - 7,52 m² (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2011-07-02-2011-07-12 kamera Nr. 316 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2011-07-13 kamera Nr. 316 (ryte - 4, vakare - 3 asmenys kameroje); 2011-07-14 kamera Nr. 316 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2011-07-15 kamera Nr. 316 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2011-07-16-2011-08-02 kamera Nr. 316 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2011-08-03 kamera Nr. 316 (ryte - 4, vakare - 3 asmenys kameroje); 2011-08-04-2011-08-10 kamera Nr. 316 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2011-08-11 kamera Nr. 316 (ryte - 2, vakare - 3 asmenys kameroje); 2011-08-12-2011-08-18 kamera Nr. 316 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2011-08-19-2011-08-24 kamera Nr. 316 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2011-08-25 kamera Nr. 316 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2011-08-26-2011-08-30 kamera Nr. 316 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2011-08-31 perkeltas į kamerą Nr. 256, plotas - 23,32 m² (ryte - 4, vakare - 10 asmenų kameroje); 2011-09-01 kamera Nr. 256 (ryte - 10, vakare - 11 asmenų kameroje); 2011-09-02-2011-09-06 kamera Nr. 256 (ryte -11, vakare -11 asmenų kameroje); 2011-09-07 kamera Nr. 256 (ryte -12, vakare - 12 asmenų kameroje); 2011-09-08 kamera Nr. 256 (ryte -11, vakare - 11 asmenų kameroje); 2011-09-09-2011-09-11 kamera Nr. 256 (ryte -11, vakare - 10 asmenų kameroje); 2011-09-12 kamera Nr. 256 (ryte - 9, vakare - 9 asmenys kameroje); 2011-09-13 kamera Nr. 256 (ryte - 9, vakare - 10 asmenų kameroje); 2011-09-14-2011-09-18 kamera Nr. 256 (ryte - 10, vakare - 10 asmenų kameroje); 2011-09-19 kamera Nr. 256 (ryte - 9, vakare - 10 asmenų kameroje); 2011-09-20 kamera Nr. 256 (ryte -10, vakare - 10 asmenų kameroje); 2011-09-21 kamera Nr. 256 (ryte - 10, vakare - 12 asmenų kameroje); 2011-09-22-2011-09-28 kamera Nr. 256 (ryte -12, vakare - 12 asmenų kameroje); 2011-09-29 kamera Nr. 256 (ryte -11, vakare - 12 asmenų kameroje); 2011-09-30 kamera Nr. 256 (ryte -12, vakare -11 asmenų kameroje); 2011-10-01-2011-10-03 kamera Nr. 256 (ryte -11, vakare - 11 asmenų kameroje); 2011-10-04 kamera Nr. 256 (ryte - 10, vakare - 10 asmenų kameroje). 2011-10-05 išvyko į Klaipėdos areštinę, atvyko 2011-10-14, patalpintas į kamerą Nr. 119, plotas - 7,31 m² (vakare - 4 asmenys kameroje); 2011-10-15 perkeltas į kamerą Nr. 274, plotas - 7,76 m² (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2011-10-16 kamera Nr. 274 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2011-10-17 kamera Nr. 274 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2011-10-18 kamera Nr. 274 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje). 2011-10-19 išvyko į Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3 - ąją valdybą. Prie atsiliepimo pridėta J. S. asmens įskaitos kortelės kopija, iš kurios matyti jo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiai bei kameros, kuriose jis buvo laikomas (b. l. 14-15).
Iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas buvo kalinamas pažeidžiant minimalų kamerų plotą vienam žmogui – 3,6 kv. m. Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas nurodė, kad 2011-04-29 pareiškėjas buvo patalpintas į kamerą Nr. 113, plotas 6,43 m² , kurioje vakare buvo 3 asmenys, nuo 2011-04-29 iki 2011-06-13 kartu su kitais asmenimis buvo laikomas kameroje Nr. 272, kurios plotas 7,87 m² (3-4 asmenys); nuo 2011-06-22 iki 2011-06-30 kameroje Nr. 265, kurios plotas 7,87 m² (3-4 asmenys), nuo 2011-07-01 iki 2011-08-30 kameroje Nr. 316, kurios plotas 7,52 m² (3-4 asmenys), nuo 2011-08-31 iki 2011-10-04 kameroje Nr. 256, kurios plotas 23,32 m² (9-12 asmenų), nuo 2011-10-14 iki 2011-10-18 kameroje Nr. 274, kurios plotas 7,76 m² (3-4 asmenys). Taigi pareiškėjas apie 4 mėnesius, laikotarpiais nuo 2011-04-29 iki 2011-06-13, nuo 2011-06-22 iki 2011-10-04 iki nuo 2011-10-14 iki 2011-10-18 buvo laikomas pažeidžiant nustatytą minimalų kameros plotą (3,6 m²).
Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas paaiškinimuose nurodė, kad kompensuojant patalpų minimalios normos trūkumą, suimtiesiems, jų prašymu, gali būti suteikiama teisė į papildomus pasivaikščiojimus. Pareiškėjas su tokiu prašymu į kalėjimo administraciją nesikreipė. Pareiškėjas taip pat nepateikė į bylą jokios rašytinės dokumentacijos, patvirtinančios, jog būdamas Lukiškių TI-K jis kreipėsi į šios įstaigos atsakingus pareigūnus ar kitas valstybės institucijas pagal jų kompetenciją dėl nuteistųjų gyvenimo sąlygų ištyrimo ir gerinimo. Dėl kitų netinkamų pareiškėjo kalinimo sąlygų, pareiškėjas aiškina, kad kamerų sąlygos neatitinka reikalavimų, kameros labai blogos būklės, jose didelė drėgmė, apipelijusios sienos, dėl tokių sąlygų jis buvo susirgęs ausies uždegimu, gripu. Atsakovas nurodo ir pateikia įrodymus, patvirtinančius, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Iš pateiktų darbų atlikimo aktų už 2008 m. kovo, balandžio, rugsėjo mėnesius, bei 2009 m. rugsėjo mėn., matyti, kad kameroje Nr. 113 remontas baigtas 2008 m. balandžio mėn., kameroje Nr. 106 - 2008 m. kovo mėn., kameroje Nr. 265 - 2008 m. rugsėjo mėn., kameroje Nr. 119 - 2009 m. rugsėjo mėn. (b. l. 16-24). Atsakovo pateiktas Kenkėjų kontrolės atlikimo žurnalas patvirtina, kad Lukiškių TI-K yra sudaręs sutartį su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, pareiškėjo įkalinimo laikotarpiu, 2011 m. balandžio – spalio mėnesiais, jo gyvenamosiose patalpose buvo atliekami vabzdžių ir graužikų naikinimo darbai (b. l. 70-78). Lukiškių TI-K taip pat nurodė, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji, reikalingas inventorius ir valymo priemonės išduodamos į kameras. Pareiškėjas į bylą nepateikė jokių įrodymų apie jo patirtus sveikatos sutrikimus ar nesuteiktas medicinines paslaugas. Teismo posėdyje pareiškėjas taip pat nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių patirtus sveikatos sutrikimus kalint Lukiškių TI-K. Atsižvelgiant į tai, skundo motyvus dėl pablogėjusios sveikatos teismas vertina kaip pagrįstus tik subjektyvia paties pareiškėjo nuomone, nes jų nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai, todėl šie argumentai nevertinami kaip susiję su pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (neigiamais išgyvenimais, fiziniu skausmu ar pan.) atsiradimu. Šioje skundo reikalavimų dalyje byloje esantys įrodymai nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų, tiek priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas apie 4 mėnesius buvo kalinamas pažeidžiant teisės aktų nustatytus kameros ploto reikalavimus. Kiti pareiškėjo teiginiai dėl kalinimo sąlygų neįrodyti, nes pareiškėjas konkrečiai nenurodė atskirų kamerų trūkumų, nepateikė jokių jo teiginius patvirtinančių įrodymų. Lukiškių tardymo izoliatoriaus ? kalėjimo teiginiai, kad UAB „Vilniaus profilaktinė dezinfekcinė stotis“ atliko vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus, laikytini pagrįstais, o pareiškėjo teiginiai dėl kitų kalinimo sąlygų trūkumų atmestini kaip nepagrįsti.
Tai, kad pareiškėjas buvo laikomas mažose kamerose, kurios neatitiko higienos normų reikalavimų, sudaro pagrindą pripažinti, kad kalinimo vykdymo būdas ir metodas jam sukėlė sunkumus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Taigi, šiais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta žala. Atsakovo veiksmų neteisėtumas yra konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas kalintas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Valstybė turi pareigą užtikrinti, kad asmenys būtų kalinami nepažeidžiant Konvencijos reikalavimų. Faktinėmis aplinkybėmis pagrįstų argumentų dėl valstybės negalėjimo įvykdyti šią pareigą nepateikta. Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens motyvai, kad neįmanoma laikytis visų reikalavimų dėl didelio kalinamų asmenų skaičiaus. nešalina atsakomybės už Konvencijos pažeidimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigos administracija neturėjo galimybių dėl kamerų stygiaus pareiškėjo patalpinti į kamerą, atitinkančią Lietuvos higienos normos HN 76:1999 reikalavimus, remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui (adm. byla Nr. A756-122/2010, byla Nr. A438-121/2009).
CK 6.271 str. 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtu aktu CK 6.271 straipsnio 3 dalies prasme laikomas ir neteisėtais veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ar interesams. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko pažymėjo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, jog valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Civilinio kodekso 6.250 str. 1 dalyje pateiktas neturtinės žalos apibrėžimas - asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. CK 6.250 str. 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į bylų dėl žalos atlyginimo privatinį pobūdį, šiose bylose Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnyje suformuluotas aktyvaus teisėjo vaidmens renkant įrodymus principas turi būti taikomas rezervuotai, įrodymų pateikime teismui paliekant rungtyniškumo principą. Įrodymų dėl padarytos žalos surinkimas yra ne tik teismo, bet ir prašančiojo žalos atlyginimo pareiga. Realios fizinės žalos padarymo faktas šioje byloje nebuvo įrodytas, tačiau akivaizdžiai netinkamos kalinimo sąlygos yra vertinamos kaip objektyviai darančios neigiamą poveikį asmens psichinei būklei. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009) ir EŽTT 2008-11-18 sprendime byloje S. prieš Lietuvą.
Vertinant ankščiau aptartus įrodymus, teisės aktų analizę, teismų praktiką, atsižvelgiama į tai, kad pareiškėjas apie 4 mėnesius buvo kalinamas perpildytose kamerose, pažeidžiant Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkto reikalavimus. Pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė ir mastas neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių ar trumpalaikių, t. y. tokio pobūdžio, iš kurių negali būti kildinama neturtinė žala. Teismas, atsižvelgdamas į faktines šios bylos aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjo subjektinės teisės – būti kalinamam tinkamomis sąlygomis, pažeidimo mastą ir trukmę, taip pat į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas (minimali mėnesinė alga – 800 Lt.; vidutinis darbo užmokestis – apie 2121 Lt) bei visuotinai žinomą aplinkybę – sunkią valstybės finansinę padėtį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteisiama neturtinė žala, jos dydį įvertinant 1000 Lt (LR ABTĮ 57 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 5 p.
nusprendė:
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies. Priteisti J. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus ? kalėjimo, 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.