Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-1864-872/2020

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-05-19
Bylos Nr.: eI3-1864-872/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00044-2020-5
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjas: Fausta Vitkienė (pirm.)
Atsakovas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Pareiškėjas: UAB „Sekantis žingsnis“

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-1864-872/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00044-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 12.15.5.3; 12.14.1.1; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Fausta Vitkienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sekantis žingsnis“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Uždaroji akcinė bendrovė „Sekantis žingsnis“ (toliau – ir UAB, ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno AVMI) 2019 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. (7.45)-FR0682-153 dėl patikrinimo akto tvirtinimo; 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 69-83 (toliau – VMI sprendimas); 3) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK) 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. S-159 (7-127/2019) „Dėl UAB „Sekantis žingsnis“ skundo“.

Pareiškėja nurodė, jog Kauno AVMI atliko UAB „Sekantis žingsnis“ pridėtinės vertės mokesčio patikrinimą už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Kauno VMI 2019 m. birželio 20 d. priėmė sprendimą dėl Patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (7.45)-FR0682-153, kuriame nurodė pareiškėjai į valstybės biudžetą sumokėti 1 336 635,47 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 951 715,17 Eur PVM delspinigių, 133 663,00 Eur PVM baudą, atleisti Bendrovę nuo apskaičiuotų 50 procentų, t. y. 475 857,59 Eur PVM delspinigių sumokėjimo bei netenkinti Bendrovės pateikto prašymo grąžinti 103 973,59 Eur PVM.

Paaiškino, kad Kauno AVMI sprendimas grindžiamas tuo, kad mokėtojas nepateikė įrodymų dėl prekių pristatymo sutarčių su užsakovais; mokėtojo gabentų prekių pristatymo vieta nesutapo su prekių pirkėjų buveinės vieta, o mokėtojas nepateikė įrodymų, kad pirkėjai nurodė pristatyti prekes į kitą, pirkėjų buveinės vietą; mokėtojas turėjo žinoti, kad dalyvauja PVM sukčiavime.

Kauno AVMI sprendime nurodė, jog mokėtojo pateikti dokumentai neįrodo, kad prekės buvo pateiktos būtent įmonėms „A. T. LTD“, „Kapante Limited“, „Gesenice LTD“, „Osipearl Investment LTD“, „Open Trade“ Sp.z.o.o, „Benco“ Sp. z.o.o.,“Koritemo“ s.r.o., Taip pat nepateikė įrodančių dokumentų, kad minėtų įmonių nurodymais prekės buvo iškrautos patikrinimo metu nustatytose vietose, t. y. (duomenys neskelbtini). Mokesčių administratoriaus teigimu, šios aplinkybės suponavo išvadą, kad mokėtojas žinojo ar turėjo žinoti, kad jo vykdomi sandoriai yra įtraukti į prekių įgijėjų atliekamą PVM sukčiavimą.

Pareiškėja, nesutikdama su Kauno AVMI sprendimu, pateikė skundą VMI, tačiau VMI 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. 69-83 nusprendė patvirtinti Kauno VMI sprendimą. Centrinis mokesčių administratorius sprendimą iš esmės taip pat grindė motyvais, jog mokėtojas žinojo ar turėjo žinoti, kad jo kontrahentai dalyvauja PVM mokestiniame sukčiavime.

Nesutikdama su VMI sprendimu, pateikė skundą MGK, nurodydama, jog VMI sprendimas yra negaliojantis ab initio, nes jis priimtas praleidus jau pratęsto skundo nagrinėjimo terminą bei nurodė, jog mokesčių administratorių sprendimai, kurių pagrindu buvo atmesti mokėtojo skundai prieštarauja galiojančiai teismų praktikai „sąžiningo mokesčių mokėtojo“ aspektu, o pats procesas negarantavo ir pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisingo teismo principą.

MGK 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu patvirtino VMI sprendimą, nurodydama, jog pareiškėja sandorių sudarymo metu, būdama atidi ir rūpestinga, galėjo matyti požymius, kuriais remiantis būtų galima įtarti esant pažeidimų sukčiaujant, ir matydama tokius požymius, nesiėmė veiksmų, kad įsitikintų kontrahentų sąžiningumu.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, Centrinio mokesčių administratoriaus sprendimas yra neteisėtas bei priimtas pažeidžiant gerojo administravimo principą. Pareiškėja 2019 m. liepos 10 d. pateikė skundą VMI, kuri skundo nagrinėjimo metu, 2019 m. rugpjūčio 16 d. priėmė sprendimą, kuriuo pratęsė skundo nagrinėjimo terminą 60 kalendorinių dienų, t. y. iki 2019 m. rugsėjo 14 d., nes reikalingas papildomas tyrimas. Pareiškėjos teigimu, 60 dienų terminas yra laikomas naikinamuoju terminu. Kadangi 2019 m. rugsėjo 14 d. – šeštadienis, todėl mokesčių administratorius turėjo priimti sprendimą 2019 m. rugsėjo 16 d. (pirmadienį), tačiau priėmė tik 2019 m. rugsėjo 17 d. Toks sprendimo priėmimo terminas pažeidžia Mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą naikinamąjį terminą, todėl laikytina, jog šis VMI sprendimas yra neteisėtas, nes prieštarauja įstatymui. Pažymėjo, jog MGK sutiko, jog VMI praleido naikinamąjį sprendimo priėmimo terminą, tačiau šio pažeidimo nelaikė pagrindu naikinti sprendimą.

Pareiškėja pažymi, jog visus veiksmus, susijusius su prekių pardavimu atliko teisingai ir veikdama kaip bonus pater familias. Prieš kiekvieną ūkinę operaciją, patikrindavo kontrahento duomenis, t. y. nustatydavo, ar toks juridinis asmuo apskritai egzistuoja, po to įsitikindavo, kad toks juridinis asmuo yra įregistruotas kaip pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas VAT sistemoje ir galiausiai išrašydavo PVM sąskaitą faktūrą. VAT sistema – Europos Komisijos pateikiama vieša informacija, todėl nėra pagrindo ja nepasitikėti. Tai, kad šios bendrovės realiai egzistavo ir buvo įregistruotos kaip PVM mokėtojos patvirtina ir Patikrinimo akte nurodyti faktiniai duomenys. Be to, šių aplinkybių nekvestionuoja ir mokesčių administratorius.

Teigia, jog pagal galiojančią teismų praktiką, mokesčių administratorius turi įrodyti, kokiais konkrečiais veiksmais mokėtojas prisidėjo prie tokio sukčiavimo bei įrodyti, kad mokėtojas žinojo ir suprato ar negalėjo suprasti, kad jis tokiame sukčiavime dalyvauja. Šiuo atveju nėra pateikti duomenys, kuriuose expressis verbis būtų nurodyta, kad užsienio kompanijos sukčiavo PVM srityje, todėl teigti, kad tokiame sukčiavime dalyvavo ir pareiškėja yra nepagrįsta.

Nesutinka su MGK sprendime išdėstytu teiginiu, jog pareiškėja sandorių sudarymo metu su kontrahentais jau galėjo numatyti ir turėjo numatyti, kad pareiškėjos kontrahentai sukčiauja PVM mokėjimo srityje.

Taip pat nesutinka su Kauno AVMI sprendime išdėstytu teiginiu, jog CMR važtaraštis, kaip toks, nepatvirtina civilinių teisinių santykių, o taip pat negali būti laikomas įrodymu, kad prekės perėjo pardavėjo dispozicijon. Paaiškina, jog niekada nesudaro atskirų rašytinių pirkimo-pardavimo sutarčių. Pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, jog rašytinių sutarčių nebuvimas neimplikuoja pagrindo pripažinti PVM sukčiavimą. Be to, CMR važtaraštis mokestinių ginčų bylose vertinamas kaip leistinas rašytinis įrodymas, kuris patvirtina mokėtojo teisę į 0 proc. PVM taikymą.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigia, jog mokesčių administratoriaus argumentai, susiję su pirkėjų parašų vienodumu, yra nenuoseklūs ir nesuprantami. VMI 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendime rašoma, jog parašai ant CMR yra skirtingų asmenų, tačiau Sprendimo 27 puslapio 6 pastraipoje nurodo, jog „CMR važtaraščiuose esantys fizinių asmenų parašai išties yra labai panašūs, o Mokesčių administravimo įstatymas suteikia teisę mokėtojui pateikti įrodymus, paneigiančius mokesčių administratoriaus argumentus.“ Pareiškėjos teigimu, iš tokios formuluotės jai nėra aišku, ką ji turinti paneigti.

Taip pat pareiškėjos teigimu, šio mokestinio patikrinimo proceso trukmė neatitiko „įmanomai trumpiausio laiko“ reikalavimo, įtvirtinto Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, kadangi patikrinimas buvo pradėtas 2013 metais vasario mėnesį, baigtas – 2019 m. kovo 21 d., taigi, vyko net 6 metus. Tikrintas tik vienas segmentas - PVM mokesčio mokėjimas, taigi jis nebuvo kompleksinis. Tai, kad pareiškėja bendradarbiavo, patvirtina ir pats mokesčių administratorius Patikrinimo akte, todėl aplinkybių, kurių pagrindu tęsėsi patikrinimas net šešis metus – nebuvo.

Šalies argumentai

Atsakovė VMI su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Pažymėjo, kad mokesčių administratorius įrodinėjo ir vertino vieną iš PVM atskaitą ribojančių aplinkybių – pareiškėjos žinojimą (turėjimą žinoti, sąžiningumą), kad ji dalyvauja sandoriuose susijusiuose su sukčiavimu PVM srityje. VMI vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jog Bendrovės kontrahentai vykdė ar dalyvavo mokestiniame sukčiavime, o Bendrovė žinojo ar iš objektyvių aplinkybių galėjo žinoti, kad jos vykdomi ginčo sandoriai yra įtraukti į įgijėjų atliekamą sukčiavimą.

Atsiliepimas

Atsakovės teigimu, iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mokesčių administratorių pateiktos informacijos matyti, jog visi Bendrovės kontrahentai, t. y. PVM sąskaitose faktūrose įforminti prekių pirkėjai („A. T. LTD“, „Kapante Limited“, „Gesenice LTD“, „Osipearl Investment LTD“, „Open Trade“ Sp.z.o.o, „Benco“ Sp. z.o.o, „Koritemo“ s.r.o.) laikomi dingusiais prekeiviais, sandorių nedeklaravo, nerandami, įmonės, neturinčios jokių patalpų, nevykdžiusios tose šalyse veiklos, su jų vadovais susiekti nepavyko, įmonių negalėjo patikrinti ir t.t.

Be to, visų įformintų pirkėjų vadovai buvo ne tų šalių, kuriose įregistruotos įmonės, gyventojai: (duomenys neskelbtini) įmonės „A. T. LTD“ – M. R. iš (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) įmonės „Kapante Limited“ – N. N. K. iš (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) įmonės „Gesenice LTD“ – B. Z. iš (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) įmonės „Osipearl Investment LTD“ – A. T. iš (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) įmonės „Open Trade“ Sp.z.o.o – S. L. iš (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) įmonės „Benco“ Sp. z.o.o – A. R. iš (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) įmonės „Koritemo“ s.r.o. – A. S. iš (duomenys neskelbtini).

Patikrinimo metu nenustatyti asmenys, dalyvavę Bendrovės įformintuose sandoriuose tiekiant prekes į Lenkiją (nenustatyta su kokiais įmonių atstovais ar įgaliotais asmenimis bendravo Bendrovė), nes atitinkamų valstybių mokesčių administratoriai negalėjo jų apklausti: (duomenys neskelbtini) mokesčių administratorius informavo, kad (duomenys neskelbtini) įmonės „Koritemo“ s.r.o. įforminta vadovė A. S. 2015-07-08 mirė; (duomenys neskelbtini) įmonės „Osipearl Investment LTD“ įformintas vadovas A. T. nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) negyvena; (duomenys neskelbtini) įmonės „A. T. LTD“ įformintas vadovas M. R. neatsiliepė į siunčiamus pranešimus atvykti ir pateikti informaciją.

(duomenys neskelbtini) mokesčių administratorius informavo, jog „Gesenice LTD“ įformintas vadovas B. Z. nežino įmonių pavadinimų „Gesenice LTD“, UAB „Sekantis žingsnis“ ir asmenų – Ž. Č., G. G., R. O., jis niekada nebuvo nei vienos (duomenys neskelbtini) įmonės savininkas ar asocijuotas asmuo, įskaitant įmonę „Gesenice LTD“, niekada nebuvo Lietuvoje, nieko nežino apie minėtas įmones ir asmenis, jų veiklą, bendradarbiavimą, kur saugomi dokumentai, prekės.

Taip pat iš (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriaus gautos informacijos nustatyta, kad Bendrovės išrašytų CMR važtaraščių 3 laukeliuose „Krovinio iškrovimo vieta“ dažniausiai pasikartojantys prekių gavėjai – P.O.W.H.“Centrostal“ S.A., „Thyssenkrupp energostal“ S.A., „ANNA“ Sp.z.o.o., PZM „Vimex“ S.A., „Mag – Kas“ S. J., „TABO“ Sp.z.o., „Gambeta“ Sp.z.o.o. prekes įsigijo ne iš Bendrovės įformintų pirkėjų („A. T. LTD“, „Kapante Limited“, „Gesenice LTD“, „Osipearl Investment LTD“, „Open Trade“ Sp.z.o.o, „Benco“ Sp. z.o.o, „Koritemo“ s.r.o.), o iš kitų (duomenys neskelbtini) įmonių, dingusių prekeivių, dalyvavusių karuseliniuose sukčiavimuose PVM srityje.

Bendrovei turėjo sukelti įtarimų, kad tam pačiam kontrahentui prekės buvo tiekiamos skirtingais adresas, t. y. Bendrovė išrašytų CMR važtaraščių 3 laukeliuose „Krovinio iškrovimo vieta“ nurodė tos pačios (duomenys neskelbtini) įmonės skirtingus adresus (pvz., įmonės PZM „Vimex“ S.A. nurodyti 4 skirtingi adresai, P.O.W.H.“Centrostal“ S.A. – 5 skirtingi adresai, įmonių „Thyssenkrupp energostal“ S.A. ir „Mag – Kas“ S. J. – po 2 skirtingus adresus).

Bendrovė galėjo matyti požymius kontrahentų sukčiavimo PVM, atkreipusi dėmesį į CMR važtaraščių 24 laukeliuose esančius įformintų prekių pirkėjų atstovų parašus, kurie yra elementariai skirtingi. Be to, patikrinimo metu nustatyti vienodi parašai, t. y. vienam asmeniui pasirašius už (duomenys neskelbtini) įmonę „Open Trade“ Sp.z.o.o., (duomenys neskelbtini) įmones „A. T. LTD“, „Kapante Limited“, „Gesenice LTD“, „Osipearl Investment LTD“. Dar vieno asmens pasirašyta už (duomenys neskelbtini) įmones Open Trade“ Sp.z.o.o., „Benco“ Sp. z.o.o, (duomenys neskelbtini) įmones „A. T. LTD“, „Gesenice LTD“.

Taip pat Bendrovės žinojimą, kad dalyvauja į sukčiavimus PVM įtrauktuose sandoriuose, patvirtina tai, jog už prekes atsiskaitymus vykdė ne tik PVM sąskaitose faktūrose įforminti pirkėjai, bet ir kitos įmonės (P.O.W.H.“Centrostal“ S.A., „Ecomart“ Sp.z.o.o., „Intrasport“ Sp. z.o.o., „Ranse“ Sp.z.o.o., „Sander“ Sp.z.o.o., „Millennium metal“ Sp.z.o.o.), kurios pavedimuose nenurodė už ką moka. Bendrovė, neturėdama raštiškų prašymų ar susitarimų asmenų, sumokėjusių pinigus, pagal surašytas pažymas atliko užsakymus, t.y. Bendrovė pati sprendė už kokią įmonę ir kada atlikti užskaitymus. Be to, (duomenys neskelbtini) įmonei „Kapante Limited“ Bendrovės išrašyta 2012-04-24 PVM sąskaita faktūra SZ00742 prekių pardavimui už 46 323,32 Lt buhalterinėje apskaitoje apskaityta, kaip pardavimas (duomenys neskelbtini) įmonei „Open Trade“ Sp.z.o.o., kuri ir apmokėjo už šias prekes.

Atsiliepimas

Atsakovo teigimu, Bendrovė, žinodama, kad parduodamos prekės bus gabenamos kitiems asmenims, o ne dokumentuose įformintiems pirkėjams, kad tiekimų sandoriai didelės vertės, sandorių sąlygos nebuvo aptartos ir patvirtintos rašytinėmis sutartimis ir nesiimdama priemonių identifikuoti prekių įgijėjus bei išvengti sukčiavimo, pati prisidėjo prie sukčiavimo PVM mokėjimo srityje. Taip pat atkreipė dėmesį, jog iš prekių transportavimo paslaugas atlikusių įmonių darbuotojų paaiškinimų, matyti, jog Bendrovė visai nesidomėjo kontrahentais ir užsiėmė tik tuo, kad Klaipėdoje perrašydavo CMR važtaraščius.

Nesutiko su pareiškėjos teiginiu, jog VMI sprendimas priimtas pažeidus naikinamąjį terminą ir paaiškino, jog VMI viršininko pavaduotojas, vykdantis viršininko funkcijas, sprendimą pasirašė 2019 m. rugsėjo 16 d. ir tik todėl, kad sprendimas buvo pasirašytas 19 val., jis buvo techniškai užregistruotas ir numeris jam suteiktas jau 2019 m. rugsėjo 17 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno AVMI 2019 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. (7.45)-FR0682-153 dėl patikrinimo akto tvirtinimo, VMI 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 69-83 ir MGK 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. S-159 (7-127/2019), kuriais pareiškėja įpareigota sumokėti 1 336 635,47 Eur PVM, 951 715,17 Eur PVM delspinigių, 133 663,00 Eur PVM baudą, atleista nuo apskaičiuotų 50 proc., t. y. 475 857,59 Eur PVM delspinigių sumokėjimo bei netenkintas pareiškėjos prašymas grąžinti 103 973,59 Eur PVM. Ginčas kilo dėl pareiškėjos teisės į PVM atskaitą.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Kauno AVMI atliko pareiškėjos UAB „Sekantis žingsnis“ mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Mokestinio patikrinimo metu tikrinamuoju laikotarpiu nustatyta, kad pareiškėjos buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį, nes pateiktose PVM deklaracijose už 2012 metus ir Prekių tiekimo ir paslaugų teikimo į kitas ES valstybes nares ataskaitose (forma FR0564) pareiškėja deklaravo neteisingus duomenis pagal (duomenys neskelbtini) įmonėms „A. T. LTD“, „Kapante Limited“, „Gesenice LTD“ ir „Osipearl Investment LTD“, (duomenys neskelbtini) įmonėms „Open Trade Spolka“ z.o.o, „B. S.“ z.o.o, bei (duomenys neskelbtini) įmonei „Koritemo“ s.r.o. įformintas PVM sąskaitas faktūras; 5 straipsnio 1 dalį, nes visiems užsienio įmonių pirkėjams apskaitos dokumentus surašė naudojant ne Lietuvos Respublikos piniginį vienetą – litą, o eurą; 6 straipsnio 4 dalį, nes PVM sąskaitas faktūras išrašė ne lietuvių kalba; 12 straipsnį, nes buhalterinės apskaitos registruose apskaitytos ūkinės operacijos pagal (duomenys neskelbtini) įmonėms „A. T. LTD“, „Kapante Limited“, „Gesenice LTD“ ir „Osipearl Investment LTD“, (duomenys neskelbtini) įmonėms „Open Trade Spolka“ z.o.o, „B. S.“ z.o.o, bei (duomenys neskelbtini) įmonei „Koritemo“ s.r.o. įformintas PVM sąskaitas faktūras, įvyko ne tuose apskaitos dokumentuose nurodytomis sąlygomis bei aplinkybėmis; 13 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nes minėtų įmonių vardu įformintose PVM sąskaitose faktūrose nurodyti rekvizitai nepatvirtina, kad ūkinė operacija įvyko būtent tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos šiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose.

Įvertinus mokėtojos pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, CMR važtaraščius, apmokėjimo dokumentus ir kt.), gautą informaciją iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mokesčių administratorių, surinktą informaciją iš (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) transporto įmonių, teikusių prekių gabenimo paslaugas, patikrinimo akte padaryta išvada, kad esminė atleidimo nuo PVM sąlyga nebuvo tenkinta, nes prekių tiekimas įvyko ne tarp tų asmenų, kurie nurodyti PVM sąskaitose faktūrose (nors prekių tiekimas realiai įvyko). Mokėtoja žinojo arba turėjo žinoti, jog jos vykdomi sandoriai yra įtraukti į prekių įgijėjų atliekamą sukčiavimą ir nesiimdama visų pagrįstų priemonių, kad išvengti sukčiavimo, nepagrįstai pritaikė 0 proc. PVM tarifą metalo armatūros tiekimams į kitą valstybę narę, iš viso už 21 975 620,03 Lt, t. y. 6 364 579,48 Eur.

Mokestinio patikrinimo metu atlikus metalo armatūros tiekimo sandorių su įmonėmis „A. T. LTD“, „Kapante Limited“, „Gesenice LTD“ ir „Osipearl Investment LTD“, „Open Trade Spolka“ z.o.o, „B. S.“ z.o.o, „Koritemo“ s.r.o. analizę nustatytos šios aplinkybės:

Dėl pareiškėjos sandorių su (duomenys neskelbtini) įmone „A. T. LTD“: pareiškėja pagal šios įmonės vardu nuo 2012 m. sausio 17 d. iki 2012 m. vasario 6 d. išrašytas 34 PVM sąskaitas faktūras apskaitė metalo armatūros pardavimus už 1 560 062,43 Lt, t. y. 451 825,31 Eur ir šiems prekių tiekimams pritaikė 0 proc. PVM tarifą. Mokesčių administratorius vertino, kad pareiškėja pirkimo-pardavimo sutarties su šia įmone nesudarė, ši (duomenys neskelbtini) įmonė už įsigytą armatūrą nemokėjo, o šios įmonės skolą bendrovė dengė pagal surašytas buhalterines pažymas iš mokėjimo pavedimais pervestų 3 (duomenys neskelbtini) įmonių (P.O.W.H.“Centrostal“ S.A., „Ecomart“ Sp.z.o.o., „Intrasport“ Sp. z.o.o.) piniginių lėšų, iš kitų pirkėjų permokų ((duomenys neskelbtini) įmonių „Osipearl Investments LTD“, „Kapante Limited“) bei kitų trečiųjų šalių sumokėtomis lėšomis. Mokėjimo pavedimuose (duomenys neskelbtini) įmonės nenurodė, už kurią įmonę moka, o pareiškėja užskaitė šias lėšas už (duomenys neskelbtini) įmonę. „A. T. LTD“ pirmas pardavimo sandoris įformintas 2012-01-17, o pirmą kartą pinigines lėšas bendrovė užskaitė 2012-01-31. Ši įmonė neatliko jokių avansinių mokėjimų ir nuolat buvo skolinga bendrovei. Be to, bendrovė nepateikė užsakymų, vidinės korespondencijos, iš kurios būtų galima identifikuoti pirkėjo atstovų duomenis. Mokesčių administratorius konstatavo, jog pareiškėja net nebandė identifikuoti ūkinių operacijų partnerį bei jam atstovaujančius asmenis, nors ūkinės operacijos buvo nevienkartinės, tačiau nei viename bendrovės surašytame dokumente (duomenys neskelbtini) įmonės atstovas neidentifikuotas (nenurodyta atstovo, dalyvavusio sandoriuose, vardas ir pavardė). Be to, CMR važtaraščiuose 2-uose langeliuose gavėju nurodyta minima (duomenys neskelbtini) įmonė, o 3-iuose laukeliuose „Krovinio iškrovimo vieta“ visais atvejais nurodyta (duomenys neskelbtini) įmonė P.O.W.H.“Centrostal“ S.A. Visų CMR važtaraščių 24-uose laukeliuose „Krovinys gautas“ yra (duomenys neskelbtini) įmonės „A. T. LTD“ apvalus spaudas ir parašas (parašai skirtingi), išskyrus vieną, kuriame yra pareiškėjos spaudas. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriams nepavyko susisiekti su „A. T. LTD“ įformintu vadovu A. P., kuris neatsiliepė į siunčiamus pranešimus. Nors nurodyta, jog įmonėje dirbo vienas darbuotojas (direktorius), CMR važtaraščių 24 laukeliuose parašai skirtingi. (duomenys neskelbtini) mokesčių administratorius nurodė, jog ši įmonė – dingęs prekeivis ir yra laikoma nepatikima įmone, todėl išregistruota iš PVM registro.

Dėl pareiškėjos sandorių su (duomenys neskelbtini) įmone „Kapante Limited“: pareiškėja pagal šios įmonės vardu nuo 2012 m. kovo 23 d. iki 2012 m. balandžio 26 d. išrašytą 51 PVM sąskaitą faktūrą apskaitė metalo armatūros pardavimus už 2 362 763,74 Lt, t.y. 684 303,68 Eur. Nustatyta, jog ši įmonė mokėjimo pavedimais mokėjo pati, iš anksto. Iš „Kapante Limited“ turimos permokos Bendrovė pagal 2012-03-31 buhalterinę pažymą užskaitė 71 861,33 Lt kitai įmonei „A. T. LTD“ neturėdama raštiško prašymo ar susitarimo. Be to, pagal įmonei „Kapante Limited“ įformintą PVM sąskaitą faktūrą 46 323,31 Lt apmokėjo (duomenys neskelbtini) įmonė „Open Trade“ Sp.o.o., nors CMR važtaraščio 3-iame laukelyje „Krovinio iškrovimo vieta“ nurodytas prekių gavėjas (duomenys neskelbtini) įmonė „Thyssenkrupp energostal“ S.A. Pateiktuose CMR važtaraščiuose nurodyti prekių pristatymo adresai neatitinka pirkėjo įregistruotam adresui. (duomenys neskelbtini) mokesčių administratorius nurodė, jog su įmonės savininku susisiekti negalima, vienintelis paskirtas direktorius N. N. K. iš (duomenys neskelbtini) į kvietimus neatsiliepia, (duomenys neskelbtini) prekės niekada nebuvo gautos, jos tiesiogiai parduotos kitoms įmonėms (duomenys neskelbtini). Įtariama, jog „Kapante Limited“ – dingęs prekeivis, neįmanoma apsilankyti įmonėje, nes ji nėra įsikūrusi (duomenys neskelbtini).

Dėl pareiškėjos sandorių su (duomenys neskelbtini) įmone „Gesenice LTD“: pareiškėja pagal šios įmonės vardu nuo 2012 m. gegužės 10 d. iki 2012 m. gruodžio 17 d. išrašytas 308 PVM sąskaitas faktūras apskaitė metalo armatūros pardavimus už 13 469 384,08 Lt, t. y. 3 901 003,27 Eur. Už šiai įmonei parduotą metalo armatūrą atsiskaitė ne tik ši įmonė, bet ir tretieji asmenys – (duomenys neskelbtini) įmonės: „Ranse“ Sp.z.o.o., „Stander“ Sp.z.o.o., „Millennium metal“ Sp.z.o.o., kurios mokėjimo pavedimuose nenurodė už kokią įmonę perveda pinigus. CMR važtaraščiuose prekių pristatymo adresas neatitinka šio prekių pirkėjo įregistruotam adresui - nurodytos (duomenys neskelbtini) įmonės su įvairiais skirtingais adresais. CMR važtaraščių 24 laukeliuose yra trijų skirtingų asmenų parašai. Nei viename Bendrovės surašytame dokumente „Gesenice LTD“ atstovas neidentifikuotas. (duomenys neskelbtini) mokesčių administratorius pateikė informaciją, jog įmonė vykdė tik trikampės prekybos sandorius, prekės niekada nebuvo įvežtos į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mokesčių administratorius pateikė informaciją, jog „Gesenice LTD“ įformintas vadovas B. Z. nežino įmonių pavadinimais „Gesenice LTD“, UAB „Sekantis žingsnis“, niekada nebuvęs jokios (duomenys neskelbtini) įmonės savininku ar asocijuotu asmeniu.

Dėl pareiškėjos sandorių su (duomenys neskelbtini) įmone „Osipearl Investment LTD“: pareiškėja pagal šios įmonės vardu nuo 2012 m. vasario 16 d. iki 2012 m. kovo 20 d. išrašytas 28 PVM sąskaitas faktūras apskaitė metalo armatūros pardavimus už 1 320 085,86 Lt, t. y. už 382 323,29 Eur. Ši įmonė atsiskaitė 6 mokėjimo pavedimais iš anksto, o šios įmonės 1473,34 Lt, t.y. 426,71 Eur permoką, neturėdama raštiško susitarimo Bendrovė užskaitė „A. T. LTD“. CMR važtaraščiuose nurodyti prekių pristatymo adresai neatitinka šio prekių pirkėjo įregistruotam adresui. Laukeliuose „Krovinio iškrovimo vieta“ nurodytas prekių gavėjas – kelios (duomenys neskelbtini) įmonės. CMR važtaraščiuose 24 laukeliuose yra šios (duomenys neskelbtini) įmonės apvalus spaudas ir dviejų skirtingų asmenų parašai. Mokesčių administratorius vertino, jog formaliai surašyti patvirtinimai apie prekių gavimą neįrodo, kad prekes gavo PVM sąskaitose faktūrose nurodyta (duomenys neskelbtini) įmonė. Be to, nei viename Bendrovės surašytame dokumente (duomenys neskelbtini) įmonės atstovas neidentifikuotas. Nustatyta, jog ši (duomenys neskelbtini) įmonė niekada neturėjo biuro, sandėlio ar darbuotojų, vykdė trikampę prekybą, todėl prekės niekada nebuvo įvežtos į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mokesčių administratorius neturėjo galimybių apklausti šios (duomenys neskelbtini) įmonės vadovu nurodyto A. T., nes (duomenys neskelbtini) tokiu vardu registruoti 25 fiziniai asmenys. Mokesčių administratorius konstatavo, jog (duomenys neskelbtini) įmonė prekių neįgijo, o jos pagal vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras prekės buvo nugabentos ir iškrautos (duomenys neskelbtini) įmonėms. Vadovaujantis iš vežėjų surinkta informacija, nustatyta, jog prekės buvo gabenamos iš (duomenys neskelbtini) įmonės A.S.“Liepajas metalurgs“ į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tik perrašant CMR važtaraščius, UAB „Sekantis žingsnis“ tik dalyvavo sandorių grandinėje, prekes gabenant iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).

Dėl pareiškėjos sandorių su (duomenys neskelbtini) įmone „Open Trade Spolka“ z.o.o: pareiškėja pagal šios įmonės vardu nuo 2012 m. sausio 13 d. iki 2012 m. kovo 23 d. išrašytas 40 PVM sąskaitų faktūrų apskaitė metalo armatūros pardavimus už 1 849 254 Lt, t.y. 535 580,98 Eur. Įmonė atsiskaitė mokėjimo pavedimais nuolat turėdama įsiskolinimą. Nustatyta, jog 108 849,83 Lt, t. y. 31 525,09 Eur užskaityta pagal Bendrovės 2012-04-30 išrašytą buhalterinę pažymą iš kitos (duomenys neskelbtini) įmonės „Intrasport“ Sp.z.o.o. (dingusio prekeivio) permokos, nors Bendrovė raštiškų prašymų nepateikė. Mokesčių administratorius vertino, jog Bendrovės 24-iuose iš 40-ties įformintų CMR važtaraščių nurodytas prekių pristatymo (iškrovimo) adresas yra (duomenys neskelbtini) įmonės „Open Trade Spolka“ z.o.o biuro adresas, kuriuo metalo armatūra negalėjo būti iškrauta, o kituose 16-oje – neaiškūs gavėjai bei įvairūs adresai (duomenys neskelbtini), kurie nieko bendro neturi su įformintu prekių pirkėju. Nei viename Bendrovės surašytame dokumente šios (duomenys neskelbtini) įmonės atstovas neidentifikuotas. Nurodyta įmonės direktorė – S. L., tačiau jos duomenys neidentifikuoti. Buveinės adresas vietos mokesčių administratoriui žinomas kaip nuomojamas daugeliui įmonių virtualus biuras, siunčiami laiškai grįžta nepaimti.

Dėl pareiškėjos sandorių su (duomenys neskelbtini) įmone „B. S.“ z.o.o“: pareiškėja pagal šios įmonės vardu nuo 2012 m. balandžio 3 d. iki 2012 m. gruodžio 8 d. išrašytas 27 PVM sąskaitas faktūras apskaitė metalo armatūros pardavimus už 1 217 847,30 Lt, t. y. už 352 712,96 Eur. CMR važtaraščiuose nurodyti prekių pristatymo (iškrovimo) adresai neatitinka šio prekių pirkėjo įregistruotam adresui. Nei viename Bendrovės surašytame dokumente šios (duomenys neskelbtini) įmonės atstovas neidentifikuotas. (duomenys neskelbtini) mokesčių administratorius nurodė, jog negali susiekti su šia įmone. Įmonė 2013-11-26 išregistruota iš PVM registro. Nurodytas įmonės direktorius A. R., tačiau jo duomenys neidentifikuoti. Mokesčių administratorius konstatavo, jog nors realiai prekės buvo gabenamos į (duomenys neskelbtini), tačiau Bendrovės įformintose PVM sąskaitose faktūrose bei CMR važtaraščiuose nurodyta įmonė prekių negavo, šios įmonės atstovas nedalyvavo iškraunant prekes.

Dėl pareiškėjos sandorių su (duomenys neskelbtini) įmone „Koritemo“ s.r.o.“: pareiškėja pagal šios įmonės vardu 2012 m. gruodžio 18 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą apskaitė metalo armatūros pardavimus už 196 222,62 Lt, t.y. už 56 830 Eur. Kartu pateikto CMR važtaraščio 3 laukelyje „Krovinio iškrovimo vieta“ nurodytas (duomenys neskelbtini) įmonės adresas, nėra šios (duomenys neskelbtini) įmonės atžymų apie prekių gavimą, o 16 laukelyje – vežėjo UAB „MTD Vakarai“ spaudas. (duomenys neskelbtini) mokesčių administratorius nurodė, jog ši įmonė nerasta, įmonės buveinės adresu siųsti laiškai negrįžo. Nurodyta įmonė atstovė A. S., negyvena (duomenys neskelbtini), ji iš (duomenys neskelbtini), be to, ji 2015-07-08 mirė. Įmonė darbuotojų neturi.

Mokesčių administratoriaus sprendimai skaičiuoti pareiškėjai PVM priimti padarius išvadą, kad pareiškėja žinojo, jog vykdydama ginčo prekių – metalo armatūros pardavimus, dalyvauja PVM sukčiavime, o ūkinės operacijos įvyko ne tomis aplinkybėmis, kokios pavaizduotos buhalterinės apskaitos dokumentuose.

Pareiškėja teigia, kad mokesčių administratorius neįrodė, jog pareiškėja žinojo arba turėjo žinoti apie dalyvavimą PVM sukčiavime, taigi mokesčių administratorius nepagrįstai paneigė pareiškėjos teisę į PVM atskaitą. Jos teigimu, visus veiksmus, susijusius su prekių pardavimu atliko teisingai ir veikdama kaip bonus pater familias. Prieš kiekvieną ūkinę operaciją, patikrindavo kontrahento duomenis, t. y. nustatydavo, ar toks juridinis asmuo apskritai egzistuoja, po to įsitikindavo, kad toks juridinis asmuo yra įregistruotas kaip pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas VAT sistemoje (http://ec.europa.eu/taxation_customs/vies/) ir galiausiai išrašydavo PVM sąskaitą faktūrą. VAT sistema – Europos Komisijos pateikiama vieša informacija, todėl nėra pagrindo ja nepasitikėti.

Ginčo santykius reglamentuoja Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau – ir PVMĮ). PVMĮ 49 straipsnio 1 dalis (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1960 straipsnių redakcija) numato, jog taikant 0 procentų PVM tarifą apmokestinamos prekės, tiekiamos kitoje valstybėje narėje įregistruotam PVM mokėtojui ir išgabenamos iš šalies teritorijos į kitą valstybę narę (neatsižvelgiant į tai, kas (prekių tiekėjas, pirkėjas ar bet kurio iš jų užsakymu trečioji šalis) prekes gabena).

PVMĮ 56 straipsnio 1 dalis numato, jog PVM mokėtojas, pritaikęs 0 procentų PVM tarifą pagal šio Įstatymo 41 straipsnį, privalo turėti dokumentus, įrodančius, kad prekės išgabentos iš Europos Sąjungos teritorijos. PVM mokėtojas, pritaikęs 0 procentų PVM tarifą pagal šio Įstatymo 49 straipsnį, privalo turėti įrodymus, kad prekės išgabentos iš šalies teritorijos, o tais atvejais, kai 0 procentų PVM tarifas taikomas prekes tiekiant kitoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui, – ir įrodymus, kad asmuo, kuriam prekės išgabentos, yra kitoje valstybėje narėje registruotas PVM mokėtojas, o kai 0 procentų PVM tarifas taikomas prekes tiekiant atvejais, nurodytais šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte, – ir įrodymus, kad tenkinamos šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-276-602/2019 nurodė, jog vadovaujantis nuoseklia Teisingumo Teismo praktika, prekių tiekimas Bendrijos viduje neapmokestinamas tik kai teisė kaip savininkui disponuoti preke perduota įsigyjančiam asmeniui, o tiekėjas nustato, kad ši prekė buvo išsiųsta ar išgabenta į kitą valstybę narę ir kad po šio išsiuntimo ar išgabenimo jos fiziškai nebėra tiekimo valstybėje narėje (žr. Teisingumo Teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Twoh International, C-184/05, EU:C:2007:550, 23 p.; 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimo byloje Euro Tyre Holding, C-430/09, EU:C:2010:786, 29 p.). <...> Be to, asmuo, kuris prašo leisti pasinaudoti teise į neapmokestinimą PVM, t. y. prekių tiekėjas, turi pateikti įrodymų, kad tenkinamos PVM direktyvos 138 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos (žr. Teisingumo Teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimo byloje Enteco Baltic, C-108/17, EU:C:2018:473, 67 p.). Šie asmenys taip pat privalo įrodyti, kad yra tenkinamos ir tos sąlygos, kurias nustato pačios valstybės narės, siekdamos užtikrinti teisingą ir paprastą atleidimo nuo mokesčio atvejų taikymą bei užkirsti kelią bet kokiam galimam sukčiavimui, mokesčių vengimui ar piktnaudžiavimui (žr. Teisingumo Teismo 2010 m. gruodžio 7 d. sprendimo byloje R., C-285/09, EU:C:2008:164, 46 p.).

Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad, nesant atitinkamų Sąjungos ir (ar) nacionalinių teisės aktų nuostatų, iš 0 proc. PVM tarifą pritaikiusio tiekėjo negali būti reikalaujama aplinkybę, kad yra tenkinamos tiekimo Bendrijos viduje neapmokestinimo sąlygos, įrodinėti kitais nei konkrečių tiekimo sandorių įprastoje praktikoje apmokestinamojo asmens (paprastai) gaunamais ir turimais šias sąlygas patvirtinančiais įrodymais. Būtent atsižvelgiant į šią sąlygą yra atliekamas vertinimas, ar tiekėjas įvykdė pareigas, kurios jam tenka įrodymų srityje (šiuo klausimu, be kita ko, žr. Sprendimo Mecsek-Gabona 38 ir 45 p.) (Nutarties 41 p.).

Be to, LVAT 2019-12-18 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-276-602/2019 atkreipęs dėmesį į ESTT praktikoje formuluojamas taisykles, pažymėjo, jog ne apmokestinamasis asmuo, o mokesčių institucijos iš esmės turi atlikti reikalingus ūkio subjektų patikrinimus, siekdamos nustatyti pažeidimus ir sukčiavimą PVM srityje, ir taikyti sankcijas ūkio subjektui, padariusiam šiuos pažeidimus ar sukčiavus <...>. Mokesčių institucijos negali versti apmokestinamojo asmens, siekiančio neprarasti teisės į atskaitą, atlikti sudėtingus ir nuodugnius patikrinimus, taip de facto perduodamos jam savo tyrimo funkcijas. <...> Pavyzdžiui, 2015 m. spalio 22 d. sprendimo byloje PPUH Stehcemp ir kt., C-277/14, EU:C:2015:719 50 punkte Teisingumo Teismas iš esmės nurodė, jog nustačiusi, kad tiekėjo kontrahentas dalyvavo sukčiaujant arba padarė pažeidimų, kompetentinga mokesčių institucija, atsižvelgdama į objektyvius įrodymus ir nereikalaudama iš tiekėjo atlikti patikrinimų, kurie jam nepriklauso, turi nustatyti, jog apmokestinamasis asmuo žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoris, kuriuo remiamasi siekiant pagrįsti savo teisę, yra susijęs su sukčiavimu PVM srityje. <...>Vadinasi, išskyrus sąlygas, susijusias su (1) apmokestinamojo asmens statusu, (2) teisės disponuoti turtu, tampant jo savininku, perleidimu ir (3) fiziniu prekių išgabenimu iš vienos valstybės narės į kitą, neturėtų būti taikoma jokia kita sąlyga tam, kad sandoris būtų kvalifikuojamas kaip tiekimo ar įsigijimo sandoris Bendrijos viduje.

Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius, įvertinęs mokėtojos pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, CMR važtaraščius, apmokėjimo dokumentus ir kt.), gautą informaciją iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mokesčių administratorių, surinktą informaciją iš (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) transporto įmonių, teikusių prekių gabenimo paslaugas, padarė išvadą, kad esminė atleidimo nuo PVM sąlyga nebuvo tenkinta, nes prekių tiekimas įvyko ne tarp tų asmenų, kurie nurodyti PVM sąskaitose faktūrose (nors prekių tiekimas realiai įvyko).

Kaip matyti iš mokestinio patikrinimo byloje surinktų duomenų, mokesčių administratorius, atlikęs išsamų tyrimą padarė išvadą, jog prekių tiekimas nagrinėjamu atveju realiai įvyko ir pareiškėjai apskaičiavo bei nurodė sumokėti PVM už ginčo sandorius. LVAT yra išaiškinęs, jog aplinkybė, kad atsakovas apskaičiavo ir nurodė sumokėti PVM už ginčo sandorius, savaime reiškia, kad viešojo administravimo subjektas pripažįsta, jog prekių tiekimas realiai įvyko (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį byloje Nr. A-276-602/2019).

Sandorio kvalifikavimui kaip „prekių tiekimui“, t. y. aplinkybei, kad prekės buvo perduotos pirkėjui disponuoti prekėmis kaip savo (PVM direktyvos 14 str.), konstatuoti, nėra svarbu tai, kad prekes įgyja subjektas, kuris nėra nurodytas sąskaitoje faktūroje ir nėra nustatytas (šiuo klausimu žr. pvz., Teisingumo Teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimo byloje Unitel, C-653/18, EU:C:2019:876, 21–25 p.). Vien tai, kad prekės buvo patiektos ne PVM sąskaitoje faktūroje nurodytiems, o kitiems (nenustatytiems) asmenims, nepaneigia, kad yra tenkinama aptariama tiekimo Bendrijos viduje neapmokestinimo (apmokestinimo 0 proc. PVM tarifu) sąlyga – prekės perduotos pirkėjui disponuoti jomis kaip savininkui (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 18 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-276-602/2019 57–64 p.).

Taip pat LVAT savo praktikoje, pasisakydamas dėl įrodymų leistinumo ir jų pakankamumo taikant 0 proc. PVM tarifą, yra konstatavęs, jog iš PVMĮ matyti, kad jame nėra konkrečiai nustatyta, kokius įrodymus apmokestinamieji asmenys privalo pateikti, kad tokiais atvejais, koks yra nagrinėjamas byloje, galėtų pasinaudoti 0 proc. PVM tarifu. PVMĮ 56 straipsnyje yra nustatyti tik bendro pobūdžio reikalavimai PVM mokesčio mokėtojui įrodyti, kad jo atliktas prekių tiekimas į kitą valstybę narę, atitiko tas sąlygas, kurių buvimas suteikia teisę į 0 proc. PVM tarifo taikymą. Tačiau toks abstraktus įrodinėjimo pareigos nustatymas, kolegijos vertinimu, neatitinka teisinio saugumo principo reikalavimų, nes PVM mokesčio mokėtojui prieš sudarant tokio pobūdžio sandorius nėra iš anksto žinoma, kokius įrodymus jis turi surinkti, kurie iš įrodymų yra pakankami bei leistini reikiamoms aplinkybėms įrodyti, kokių įrodymų iš jo ateityje gali pareikalauti pateikti mokesčių administratorius ir pan. LVAT nurodė, jog įvertinus šio teisinio reglamentavimo nacionalinėje teisėje ydingumą bei atsižvelgiant į įprastus reikalavimus, kurie taikomi įforminant tokio pobūdžio tiekimus (sandorius), pirminiais leistinais bei pakankamais įrodymais, kurie PVM mokesčio mokėtojui suteiktų teisę į 0 proc. PVM tarifo taikymą, pripažintini PVM sąskaita faktūra ir prekių gabenimo dokumentai (CMR ir kt., LVAT 2017-02-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1477-438/2017).

Nagrinėjamoje byloje ginčo nėra, kad pareiškėja šiuos įrodymus, t. y. PVM sąskaitas faktūras ir prekių gabenimo dokumentus turėjo ir pateikė mokesčių administratoriui, siekdama pagrįsti pritaikytą tiekimams 0 proc. PVM tarifą. Tačiau atsakovas padarė išvadą, kad esminė atleidimo nuo PVM sąlyga nebuvo tenkinta, nes prekių tiekimas įvyko ne tarp tų asmenų, kurie nurodyti PVM sąskaitose faktūrose.

Dėl pareiškėjai tenkančios įrodinėjimo naštos, susijusios su nacionalinėje teisėje nustatyta pareiga sąskaitoje faktūroje nurodyti tikruosius prekes įsigyjančius asmenis, LVAT minėtoje 2019 m. gruodžio 18 d. nutartyje byloje Nr. A-276-602/2019 yra priminęs, kad Teisingumo Teismas konstatavo Sprendimo Teleos ir kt. 68 punkte, „<...> [draudžiama] tiekimo valstybės narės kompetentingoms institucijoms įpareigoti tiekėją, kuris veikė sąžiningai ir pateikė įrodymų, iš pirmo žvilgsnio patvirtinančių jo teisę būti atleistam nuo mokesčio už prekių tiekimą Bendrijos viduje, vėliau sumokėti PVM už tas prekes, kai paaiškėja, kad šie įrodymai yra suklastoti, tačiau neįrodyta, jog minėtas tiekėjas dalyvavo sukčiavime mokesčių srityje, jeigu jis ėmėsi visų protingų priemonių, kurių galėjo imtis, jog įsitikintų, kad jo atliekamas tiekimas Bendrijos viduje nelemia jo dalyvavimo tokiame sukčiavime“.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja teigė, jog visus veiksmus, susijusius su prekių pardavimu atliko teisingai ir veikdama apdairiai, t. y. prieš kiekvieną ūkinę operaciją, patikrindavo kontrahento duomenis, t. y. nustatydavo, ar toks juridinis asmuo apskritai egzistuoja, po to įsitikindavo, kad toks juridinis asmuo yra įregistruotas kaip pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas VAT sistemoje (http://ec.europa.eu/taxation_customs/vies/) ir galiausiai išrašydavo PVM sąskaitą faktūrą.

Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad PVM mokėtojo kodas yra glaudžiai susijęs su apmokestinamojo asmens statusu, šis kodas paprastai įrodo apmokestinamojo asmens statusą mokesčių atžvilgiu ir supaprastina sandorių Bendrijos viduje kontrolę (Sprendimo VSTR 48 ir 51 p.). Byloje nėra ginčo, jog (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įmonės, kurioms pareiškėja tiekė prekes, buvo įregistruotos kaip pridėtinės vertės mokesčio mokėtojos ir tik po mokesčių administratorių atliktų patikrinimų dalis šių minėtų įmonių pripažintos nepatikimomis ir išregistruotos iš PVM registro. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja neįvykdė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos, susijusios su ginčo prekių įsigyjančio asmens apmokestinamuoju statusu.

Tais atvejais, kai prekių tiekimas realiai įvyko, t. y. teisė disponuoti prekėmis kaip savininkui buvo perduota, o tiekėjas pateikė įrodymų, iš pirmo žvilgsnio patvirtinančių jo teisę būti atleistam nuo mokesčio už prekių tiekimą Bendrijos viduje, pastarojo teisė į šį neapmokestinimą dėl to, kad PVM sąskaitoje faktūroje yra nurodyti ne tikrieji įgijėjai, gali būti paneigta tik jei tiekėjas: (1) pats sukčiavo, pavyzdžiui, tyčia nurodydamas klaidingus duomenis apie įgijėją; (2) žinojo arba, būdamas atidus ir rūpestingas, galėjo žinoti, jog įgijėjas sukčiauja, bet vis tiek sudarė sandorį (žr., LVAT 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį byloje Nr. A-276-602/2019).

Taigi, šiuo atveju vertintina, ar pareiškėja ėmėsi visų protingų priemonių, kurių galėjo imtis, jog įsitikintų, kad jos atliekamas tiekimas Bendrijos viduje nelemia jos dalyvavimo tokiame sukčiavime.

Pareiškėja akcentavo, jog ji niekada nesudaro atskirų rašytinių pirkimo-pardavimo sutarčių, tuo pačiu pažymėdama, jog LVAT praktikoje nurodyta, jog rašytinių sutarčių nebuvimas neimplikuoja pagrindo pripažinti PVM sukčiavimą.

Pirmiausiai pažymėtina, kad atsakovas šioje byloje be pagrindo remiasi faktais dėl rašytinių sutarčių nesudarymo. Prekių tiekimams Bendrijos viduje patvirtinti ir tuo pagrindu teisei į 0 proc. PVM tarifą taikyti tiek Sąjungos teisės aktai, tiek nacionalinės teisės aktai nereikalauja, kad sandoriai būtų sudaryti rašytine forma. Rašytinių sutarčių nesudarymas kaip viena iš aplinkybių pareiškėjo sąžiningumui kvestionuoti galbūt būtų reikšminga tik tuo atveju, jei rašytinių sutarčių sudarymas būtų įprasta tiekėjo praktika ir (ar) tokios formos sutartis tiekėjas ankščiau būtų sudaręs su tuo pačiu prekių gavėju (žr., pvz., LVAT 2019 m. sausio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-95-968/2019).

Tačiau nagrinėjamu atveju teismas pritaria mokesčių administratoriaus vertinimui, jog šioje byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog Bendrovės kontrahentai vykdė ar dalyvavo mokestiniame sukčiavime, o Bendrovė žinojo ar iš objektyvių aplinkybių galėjo žinoti, kad jos vykdomi ginčo sandoriai yra įtraukti į įgijėjų atliekamą sukčiavimą. Bet nesant nustatyto pačios pareiškėjos sukčiavimo ir norint paneigti pareiškėjos teisę į ginčo tiekimų apmokestinimą taikant 0 proc. PVM tarifą, šie tiekimai vertintini pareiškėjos sąžiningumo aspektu.

Priemonių, kurių gali būti pagrįstai reikalaujama iš apmokestinamojo asmens, norinčio pasinaudoti PVM direktyvoje numatyta teise, siekiant įsitikinti, kad jo sudaryti sandoriai nesusiję su vykdomu sukčiavimu, nustatymas iš esmės priklauso nuo konkretaus atvejo aplinkybių (Sprendimo Litdana 38 p. ir jame nurodyta Teisingumo Teismo praktika). Kai yra požymių, leidžiančių įtarti, kad yra pažeidimų ar sukčiaujama, apdairus ūkio subjektas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes gali būti įpareigotas pasidomėti kontrahentu ir įsitikinti jo patikimumu (Sprendimo Litdana 39 p.).

Teismas sutinka su atsakovo teiginiais, jog Bendrovė galėjo matyti požymius kontrahentų sukčiavimo PVM, atkreipusi dėmesį į CMR važtaraščių 24 laukeliuose esančius įformintų prekių pirkėjų atstovų vienodus parašus, t. y. vienam asmeniui pasirašius už (duomenys neskelbtini) įmonę „Open Trade“ Sp.z.o.o., (duomenys neskelbtini) įmones „A. T. LTD“, „Kapante Limited“, „Gesenice LTD“, „Osipearl Investment LTD“ ir taip pat dar vienam asmeniui pasirašius už (duomenys neskelbtini) įmones Open Trade“ Sp.z.o.o., „Benco“ Sp. z.o.o, (duomenys neskelbtini) įmones „A. T. LTD“, „Gesenice LTD“. Taip pat sutiktina su išvada, jog Bendrovės žinojimą, kad dalyvauja į sukčiavimus PVM įtrauktuose sandoriuose, patvirtina tai, jog už prekes atsiskaitymus vykdė ne tik PVM sąskaitose faktūrose įforminti pirkėjai, bet ir kitos įmonės.

Kaip matyti iš mokestinio patikrinimo byloje pateiktų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mokesčių administratorių duomenų, jog visi Bendrovės kontrahentai, t. y. PVM sąskaitose faktūrose įforminti prekių pirkėjai („A. T. LTD“, „Kapante Limited“, „Gesenice LTD“, „Osipearl Investment LTD“, „Open Trade“ Sp.z.o.o, „Benco“ Sp. z.o.o, „Koritemo“ s.r.o.) laikomi „dingusiais prekeiviais“, sandorių nedeklaravo, nerandami, tai įmonės, neturinčios jokių patalpų, nevykdžiusios tose šalyse veiklos, su jų vadovais susiekti nepavyko, įmonių negalėjo patikrinti ir t.t. Mokesčių administratorių surinkti duomenys patvirtina, jog visų įformintų pirkėjų vadovai buvo ne tų šalių, kuriose įregistruotos įmonės, gyventojai: (duomenys neskelbtini) įmonės „A. T. LTD“ – M. R. iš (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) įmonės „Kapante Limited“ – N. N. K. iš (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) įmonės „Gesenice LTD“ – B. Z. iš (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) įmonės „Osipearl Investment LTD“ – A. T. iš (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) įmonės „Open Trade“ Sp.z.o.o – S. L. iš (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) įmonės „Benco“ Sp. z.o.o – A. R. iš (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) įmonės „Koritemo“ s.r.o. – A. S. iš (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nenustatyti asmenys, dalyvavę Bendrovės įformintuose sandoriuose tiekiant prekes į (duomenys neskelbtini) (nenustatyta su kokiais įmonių atstovais ar įgaliotais asmenimis bendravo Bendrovė), nes atitinkamų valstybių mokesčių administratoriai negalėjo jų apklausti: (duomenys neskelbtini) mokesčių administratorius informavo, kad (duomenys neskelbtini) įmonės „Koritemo“ s.r.o. įforminta vadovė A. S. 2015-07-08 mirė; (duomenys neskelbtini) įmonės „Osipearl Investment LTD“ įformintas vadovas A. T. nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) negyvena; (duomenys neskelbtini) įmonės „A. T. LTD“ įformintas vadovas M. R. neatsiliepė į siunčiamus pranešimus atvykti ir pateikti informaciją. (duomenys neskelbtini) mokesčių administratorius informavo, jog „Gesenice LTD“ įformintas vadovas B. Z. nežino įmonių pavadinimų „Gesenice LTD“, UAB „Sekantis žingsnis“ ir asmenų – Ž. Č., G. G., R. O., jis niekada nebuvo nei vienos (duomenys neskelbtini) įmonės savininkas ar asocijuotas asmuo, įskaitant įmonę „Gesenice LTD“, niekada nebuvo (duomenys neskelbtini), nieko nežino apie minėtas įmones ir asmenis, jų veiklą, bendradarbiavimą, kur saugomi dokumentai, prekės (MGK bylos t. 8, b. l. 148-150).

Dėl ginčo sandorių sudarymo aplinkybių - mokestinio patikrinimo nustatyta, jog vadovas nenurodė pirkėjų vadovų ar atstovų vardų ir pavardžių, nepateikė duomenų, ar asmenys, pasirašę dokumentuose gali atstovauti įmonėms pirkėjoms. Bendrovė nepateikė užsakymų, vidinės įmonės korespondencijos, iš kurios būtų aiškūs pirkėjus identifikuojantys duomenys.

Siekdama paneigti atsakovo argumentus, jog neturėdama jokių rašytinių susitarimų atliko įskaitymus, ar priėmė trečiųjų asmenų pinigines lėšas už kontrahentus, pareiškėja papildomai pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus, nurodydama, jog visos piniginės operacijos buvo apskaitytos teisės aktų nustatyta tvarka bei turint tiek rašytinius nurodymus, tiek trišalius susitarimus. Tačiau šie papildomai pateikti įrodymai tik patvirtina atsakovo nustatytą aplinkybę, jog nei viename pareiškėjos pateiktame dokumente nėra aiškių pirkėjus identifikuojančių duomenų.

Pavyzdžiui, pareiškėja pateikė 2012-03-31 tarp „A. T. Ltd“, „Kapante Limited“ ir UAB „Sekantis žingsnis“ sudarytą trišalę sutartį dėl 20 812,48 Eur piniginių lėšų įskaitymo bei 2012-03-31 tarp „A. T. Ltd“, „Osipearl Investment LTD“, ir UAB „Sekantis žingsnis“ sudarytą trišalę sutartį dėl 426,70 Eur piniginių lėšų įskaitymo. Abiejose sutartyse yra tik apvalūs įmonių spaudai ir neįskaitomi parašai, tačiau nenurodyti nei vienos įmonės atstovą identifikuojantys duomenys (vardas, pavardė). „A. T. Ltd“ 2012-01-24 rašte bei „Gesenice LTD“ 2012-05-07, 2012-10-25, 2012-11-07 raštuose apie mokėjimų įskaitymą taip pat nei viename nėra nurodyta duomenų apie raštą pasirašiusį asmenį, o tik apvalus spaudas ir neįskaitomas parašas.

Aiškinantis sandorių sudarymo su užsakovais aplinkybes, į mokesčių administratoriaus užduotą klausimą, kaip susirado skirtingus metalo armatūros pirkėjus iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įmonės vadovas byloje pateiktame 2018-08-29 paaiškinime (MGK 2 t., b. l. 9-11) nurodė: „daug keliauju verslo tikslais po įvairias šalis, tame tarpe į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Su vienais pirkėjais supažindino kelionėse (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalį klientų sutikau parodose, taip pat internetu. 2011-2013 m. (duomenys neskelbtini) vyko didelės kelių ir tiltų statybos. Kelionėse verslo tikslais, internetu, parodose gaudavau užklausimų dėl armatūros tiekimo. Kas tiksliai supažindino su konkrečiais pirkėjais nebepamenu. <...> Dėl sandorių su minėtais pirkėjais bendravau pats. Derybos vyko verslo kelionėse, parodose, toliau bendravimas vyko el. paštu, telefonu. “

Mokestinio patikrinimo byloje yra pateikti Bendrovės įsakymai dėl direktoriaus Ž. Č. komandiruočių į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tikrinamuoju laikotarpiu, taip pat 2012-05-22 – 2012-05-26 į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o 2012-07-04 – 2012-07-10 į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (MGK bylos 8 t., 74-111). Visuose įrašytas komandiruotės tikslas – susitikimai dėl prekybos plėtotės. Tačiau mokesčių administratorius nustatė, jog byloje yra direktoriaus pasirašytų dokumentų tuo laikotarpiu, kai jis turėjo būti išvykęs į komandiruotę, be to, šie įsakymai nepatvirtina direktoriaus dalyvavimo parodose.

Teismas šiuo atveju pritaria Mokestinių ginčų komisijos argumentams, jog mokesčių administratorius vertino aplinkybių visumą, o ne atskirus surašytus dokumentus (pvz., įsakymus dėl komandiruočių), kurių turinys nepatvirtintas jokiais kitais rašytiniais įrodymais. Vien tik bendrovės PVM kodų patikrinimas, nesant informacijos apie savo veiklos kontrahentus, juos atstovaujančius asmenis, veiklos teisėtumą, prekių priėmimo / gavimo aplinkybes, atsiskaitymų už prekes įsipareigojimų galimybes, įrodo, jog pareiškėja nesielgė kaip atsakingas ir sąžiningas ūkio subjektas ir nesiėmė veiksmų, kad įsitikintų savo kontrahentų patikimumu.

Taip pat teismas sutinka su atsakovo vertinimu, jog pareiškėja žinojo arba galėjo žinoti, kad dalyvauja į PVM sukčiavimą įtrauktuose sandoriuose, nes už prekes atsiskaitymus vykdė ne tik PVM sąskaitose faktūrose įforminti pirkėjai, bet ir kitos įmonės (P.O.W.H.“Centrostal“ S.A., „Ecomart“ Sp.z.o.o., „Intrasport“ Sp. z.o.o., „Ranse“ Sp.z.o.o., „Sander“ Sp.z.o.o., „Millennium metal“ Sp.z.o.o.), kurios pavedimuose nenurodė už ką moka.

Nors pareiškėja papildomai pateikė į bylą „A. T. Ltd“ 2012-01-24 raštą bei „Gesenice LTD“ 2012-05-07, 2012-10-25, 2012-11-07 raštus apie mokėjimų įskaitymą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog Bendrovė nuolat tikrinamuoju laikotarpiu pati sprendė, už kokią įmonę ir kada daryti užskaitymus, šie pareiškėjos papildomai pateikti įrodymai nelaikytini pakankamais tam, kad paneigtų mokesčių administratoriaus nustatytas aplinkybes.

Teismas pritaria mokesčių administratoriaus argumentui, jog Bendrovei turėjo sukelti įtarimus, kad tam pačiam kontrahentui prekės buvo tiekiamos skirtingais adresais, t. y. Bendrovė išrašytų CMR važtaraščių 3 laukeliuose „Krovinio iškrovimo vieta“ nurodė tos pačios (duomenys neskelbtini) įmonės skirtingus adresus (pvz., įmonės PZM „Vimex“ S.A. nurodyti 4 skirtingi adresai, P.O.W.H.“Centrostal“ S.A. – 5 skirtingi adresai, įmonių „Thyssenkrupp energostal“ S.A. ir „Mag – Kas“ S. J. – po 2 skirtingus adresus).

Dėl pareiškėjos teiginio, jog nagrinėjamu atveju nėra pateikti duomenys, kuriuose expressis verbis būtų nurodyta, kad užsienio kompanijos sukčiavo PVM srityje, pažymėtina, jog kitų šalių mokesčių administratoriai paprastai, jei nėra priimtų galutinių sprendimų dėl konkrečių juridinių asmenų sukčiavimo PVM srityje, tokios informacijos ir neteikia.

Nagrinėjamu atveju teismas pritaria Mokestinių ginčų komisijos išvadai, jog būdama rūpestinga ir sąžininga bei siekdama išvengti įtraukimo į sandorių grandinę, Bendrovė turėjo daugiau dėmesio skirti CMR važtaraščių turiniui. CMR konvencijos 4 straipsnis numato, jog krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis. CMR konvencijos 6 straipsnyje nurodyta, kokie duomenys turi būti įrašyti važtaraštyje. Be kitų privalomų duomenų važtaraštyje turi būti važtaraščio surašymo vieta ir data, siuntėjo pavadinimas ir adresas, vežėjo pavadinimas ir adresas (6 str. 1 d. a), b) c) p.) ir kiti privalomi užpildyti duomenys. Šiuo atveju byloje Bendrovės pateikti CMR važtaraščiai, kuriais įformintas krovinių (parduotų prekių) gabenimas yra neišsamūs, užpildyti nepakankamai rūpestingai, pvz., CMR važtaraščiuose, kuriais įformintas krovinių (parduotų prekių) gabenimas (duomenys neskelbtini) įmonei „A. T. Ltd“, nenurodyta perkančios įmonės atstovo vardas ir pavardė, kai kuriuose važtaraščiuose neįskaitomi ranka užpildyti duomenys, nenurodyti vežėjų pavadinimai. CMR važtaraščiai, kuriais įformintas krovinių gabenimas „Gesenice LTD“ yra neišsamūs, nėra perkančios įmonės atstovaujamo asmens vardo ir pavardės, kai kuriuose važtaraščiuose negalima įskaityti ranka užpildytų duomenų, nėra vežėjų pavadinimų ir kt.

VMI patikrinimo akte ir ginčo Sprendime detaliai išdėstė informaciją, susijusią su kiekvieno iš vežėjų nurodytomis CMR įforminimo aplinkybėmis. Nustatyta, jog dauguma vežėjų, pervežusių krovinius pagal Bendrovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, tvirtino, jog prekės buvo gabenamos ir iškraunamos CMR važtaraščio 24 laukelyje nurodytam gavėjui, Klaipėdoje tik perrašant CMR važtaraščius. Be to, šių vežėjų pateiktoje informacijoje nurodyta, jog dėl CMR važtaraščių perrašymo reikėjo (duomenys neskelbtini) skambinti kontaktiniam asmeniui R. G., kuris, kaip nustatyta patikrinimo metu, ne tik perduodavo naujus CMR važtaraščius vežėjams, net ir uždėdavo spaudą. Bendrovės darbuotojas R. G. 2018-08-19 paaiškinime, atsakydamas į klausimą, kada ir kokiomis aplinkybėmis CMR važtaraščių 24 laukeliuose buvo uždedami pirkėjų spaudai ir parašai, nurodė, kad gaudavo CMR su žymomis, jog krovinys pristatytas (MGK bylos 2 t., b.l. 12).

Inspekcija nustatė, jog prekių iškrovimo vietos Bendrovei buvo iš anksto žinomos ir visais atvejais sutapo su Bendrovės įformintuose važtaraščiuose nurodytais prekių iškrovimo adresais. Ši aplinkybė taip pat paneigia pareiškėjos sąžiningumą ir teisę į ginčo tiekimų neapmokestinimą PVM (žr. Teisingumo Teismo 2017-07-26 sprendimą byloje Toridas, C-386/16).

Pritartina atsakovui, jog pareiškėja negalėjo nežinoti, kad dokumentuose tie patys asmenys pasirašo už įvairių įformintų pirkėjų atstovaujančius asmenis arba, atvirkščiai,vienas ir tas pats asmuo pasirašo už kelias skirtingas įmones. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2017-11-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-516-602/2017 nurodė, kad vertinant mokestinį ginčą nagrinėjančių institucijų argumentus dėl gabenimo dokumentų, pastebėtina ir tai, kad aplinkybė, jog pavyzdžiui, tais pačiais įvardintų asmenų parašais skirtinguose dokumentuose vizualiai akivaizdžiai nesutampa, gali būti požymis, leidžiantis tiekėjui įtarti galimą pažeidimą ar sukčiavimą, tačiau ši aplinkybė turi būti vertinama visų reikšmingų aplinkybių kontekste <...>.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog mokesčių administratorius atliko išsamų tyrimą ir pateikė objektyviais duomenimis pagrįstą vertinimą, kad pareiškėja žinojo ar turėjo žinoti apie kontrahentų sukčiavimą, o pareiškėja neįrodė, kad ėmėsi visų protingų priemonių, kurių galėjo imtis, jog įsitikintų, kad jos atliekamas tiekimas Bendrijos viduje nelemia jos dalyvavimo tokiame sukčiavime.

Pareiškėja skunde teigia, jog šio mokestinio patikrinimo proceso trukmė neatitiko „įmanomai trumpiausio laiko“ reikalavimo, kadangi patikrinimas buvo pradėtas 2013 metais vasario mėnesį, baigtas – 2019 m. kovo 21 d., t. y., vyko net 6 metus.

Mokesčių administravimo (toliau – MAĮ) 119 straipsnio 6 dalis numato, jog mokesčių administratoriaus buveinėje atliekamo mokestinio patikrinimo trukmė nėra ribojama, tačiau mokesčių administratorius privalo jį atlikti per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laikotarpį. Kaip matyti iš mokestinio patikrinimo bylos duomenų, mokesčių administratorius veikė aktyviai, surinko ir įvertino daug faktinių įrodymų, be to, buvo siųsti užklausimai (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriams ir vertinta jų pateikta informacija. Taigi, atsižvelgiant į mokestinio patikrinimo byloje surinktų duomenų kiekį, teismas nesutinka su šiuo pareiškėjos teiginiu ir atmeta jį kaip nepagrįstą.

Taip pat pareiškėja teigia, kad mokesčių administratorius, nagrinėdamas jos skundus, pažeidė imperatyvią maį 154 straipsnio 3 dalį, t. y. priėmė 2019-08-16 sprendimą Nr. 70-49 pratęsti 30 dienų skundo nagrinėjimo terminą iki 2019-09-14, tačiau Sprendimą priėmė jau pasibaigus pačios Inspekcijos Sprendime dėl termino pratęsimo nurodytai datai, t.y. 2019-09-17. Pareiškėjos teigimu, toks Inspekcijos elgesys nesuderinamas su gero administravimo principu, teisinės valstybės principais, pažeidžia MAĮ 154 straipsnio 3 dalies nuostatas, savo prigimtimi yra neteisėtas, todėl naikintinas.

Atsakovas atsiliepime su šiuo pareiškėjos teiginiu nesutinka, paaiškindamas, jog iš Sprendimo metaduomenų matyti, kad jis pasirašytas 2019-09-16, o Sprendime nurodyta data (2019-09-17) yra dokumento registracijos data.

Kaip matyti iš bylos duomenų, Inspekcija pareiškėjos skundą dėl Kauno AVMI 2019-06-20 sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (7.45)-FR0682-153 gavo 2019-07-16 (MGK bylos 1 t., b. l. 31). MAĮ 154 straipsnio 3 dalyje nustatytas 30 dienų skundo nagrinėjimo terminas baigėsi 2019-08-15 (oficialios šventės diena). Inspekcija priėmė 2019-08-16 sprendimą Nr. 70-49 „Dėl UAB Sekantis žingsnis“ 2019-07-10 skundo nagrinėjimo termino pratęsimo“, kuriuo nusprendė pratęsti minėto skundo nagrinėjimo terminą iki 60 dienų, t. y. iki 2019-09-14 (ne darbo diena). Pagal MAĮ 162 straipsnio 6 dalį tais atvejais, kai paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena. Taigi, Inspekcija Sprendimą turėjo priimti ne vėliau kaip 2019-09-16. Iš byloje pateiktų Sprendimo metaduomenų matyti, jog Sprendimą 2019-09-16, 19:04:09 pasirašė viršininko pavaduotojas, atliekantis viršininko funkcijas A. K., o 2019-09-17, 08:52:01 dokumentas buvo užregistruotas Juridinių asmenų skundų, prašymų ir pareiškimų dėl apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų sprendimų / pažymų išnagrinėjimo registre (MGK bylos 1 t., b. l. 30).

Taigi, įvertinus tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog Inspekcija Sprendimą priėmė 2019-09-17, t. y. viena diena vėliau nei numatyta MAĮ 154 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas. Tačiau nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje pažymima, kad viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą. Viešojo administravimo subjektui praleidus įstatyme ar kitame teisės akte nustatytą administracinio sprendimo priėmimo terminą, galima konstatuoti viešojo administravimo subjekto neveikimą, tai suteikia teisę asmeniui ginti savo teises kreipiantis su skundu dėl neveikimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-23 sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1192/2012, 2018-05-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-602/2018 ). Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pritaria MGK išvadai, jog nėra pagrindo pripažinti Inspekcijos Sprendimo neteisėtu.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, remdamasis šiame sprendime išdėstytais motyvais, teismas daro išvadą, kad tiek Kauno AVMI, tiek VMI, tiek ir MGK sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl tenkinti pareiškėjos prašymą ir juos naikinti nėra pagrindo (ABTĮ 91 str.).

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sekantis žingsnis“ skundą atmesti.

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Fausta Vitkienė