Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „JUMPS“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nutarties, kuria tenkinti prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovo kooperatinės bendrovės „Zanavykų krašto pienas“ pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Betogama“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas uždraudžiant vykti kreditorių susirinkimams tol, kol bus išnagrinėti potencialių kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimai, prieštarautų viešajam interesui ir tokios laikinosios apsaugos priemonės yra negalimos.Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirma, skundžiama nutartimi buvo pažeisti bendrovės kreditorių interesai ir pažeistos įstatyme nustatytas imperatyvus terminas pirmajam kreditorių susirinkimui sušaukti (ĮBĮ 22 str.). Antra, visus pirmojo kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimus pasiūlė pats bendrovės administratorius, darbotvarkės klausimai yra įprasti ir būtini bankroto procesui vykti, saugantys bendrovės ir jos kreditorių interesus, buvo teisėti ir pagrįsti.Manant, jog kreditorių susirinkimo nutarimai yra neteisėti, jie galės būti skundžiami teismui įstatymo nustatyta tvarka (ĮBĮ 24 str. 5 d.).Skundžiama nutartimi buvo pažeistos kitų kreditorių teisės, nes jiems buvo uždrausta disponuoti ir teisėtai naudotis savo teisėmis.

Apelianto cituojama praktika galima būtų vadovautis tik tokiu atveju, jei būtų nepatvirtinta mažoji dalis BUAB „Betogama“ kreditorių finansinių reikalavimų. Šiuo atveju 2012 m. gegužės 28 d. nutartimi buvo panaikinta net 89,30 proc. dydžio visų BUAB „Betogama“ pateiktų bei bankroto administratoriaus neginčytų finansinių reikalavimų. Taigi, įvykus kreditorių susirinkimui, būtų pažeista ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostata. Be to, 2012 m. balandžio 30 d. teismo nutartis neįsiteisėjo.UAB „Eksimeta“ finansinis reikalavimas sudaro 68,33 proc. visų kreditorių finansinių reikalavimų. Pirmajame susirinkime neleidus dalyvauti pačiam didžiausiam kreditoriui, būtų pažeistos jo teisės išreikšti savo nuomonę esminiais įmonės bankroto proceso klausimais, numatytais susirinkimo darbotvarkėje.Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartis buvo priimta, tenkinant jokiais įrodymais nepagrįstą apelianto atskirąjį skundą, kuriame iškeltos abejonės dėl kooperatinės bendrovės „Zanavykų krašto pienas“, UAB „Marijampolės pieno konservai“, UAB „Karpis“, UAB „Eksimeta“ ir T. A., nurodant, jog jie yra tarpusavyje susiję ir dėl to pareikšti jų reikalavimai gali būti nepagrįsti. Apeliantas, laikinai turintis didžiausią patvirtintą finansinį reikalavimą, akivaizdžiai piktnaudžiauja teise ir siekia pasinaudoti turima balsų persvara prieš didžiausią kreditorių UAB „Eksimeta“, todėl jam turi būti paskirta bauda.

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartimi T. A., UAB „Eksimeta“, kooperatinė bendrovės „Zanavykų krašto pienas“, UAB „Karpis“ ir UAB „Marijampolės pieno konservai“ finansiniai reikalavimai nebuvo atmesti, kaip atskirajame skunde teigia apeliantas, o jų pagrįstumas bus tik nagrinėjamas ateityje. Šiuo atveju viešasis interesas yra ne kuo skubiau įvykdyti bankroto procedūrą, o sudaryti sąlygas bankroto procedūrą vykdyti skaidriai ir sklandžiai bei kreditorių susirinkimą šaukti tuomet, kai bus patvirtinta bent jau didžioji dauguma įmonei pareikštų finansinių reikalavimų. Priešingu atveju, 2012 m. birželio 12 d. įvykus įmonės kreditorių susirinkimui, būtų pažeistos absoliučios daugumos potencialių įmonės kreditorių įstatymo ginamos teisės ir teisėti interesai.Apeliantas, apskųsdamas Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį, siekė kreditorių susirinkime nulemti jam palankių kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimą, nes tokiu būdu įgijo balsų persvarą.Teismas 2012 m. birželio 11 d. nutartimi iš esmės netaikė jokių laikinųjų apsaugos priemonių, o tiesiog, susiklosčius tokiai situacijai, kai nėra patvirtinta 89,30 proc. visų įmonei pareikštų finansinių reikalavimų, atšaukė 2012 m. birželio 12 d. turėjusį įvykti įmonės kreditorių susirinkimą ir nustatė, kad jis turi įvykti kaip ir nustatyta ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalyje – per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos.Teismui priėmus 2012 m. gegužės 28 d. nutartį, nebeliko pagrindo pirmajam kreditorių susirinkimui sušaukti ir įvykti, nes 2012 m. balandžio 30 d. teismo nutartimi liko patvirtinta tik 10,70 proc. visų įmonei pareikštų finansinių reikalavimų.Nepagrįstai apeliantas teigia, jog skundžiama nutartimi buvo pažeistos kitų kreditorių teisės. Apeliantas, kaip ir kiti kreditoriai, kurių reikalavimai yra/bus patvirtinti, ateityje galės dalyvauti visuose įmonės kreditorių susirinkimuose.Nepagrįstos apelianto prielaidos, kad kooperatinė bendrovė „Zanavykų krašto pienas“, UAB „Marijampolės pieno konservai“, UAB „Karpis“, UAB „Eksimeta“, T. A. yra tarpusavyje susiję ir kad bankroto administratorius veikia šių asmenų interesais.Apeliantas, įvertinęs tai, jog pirmosios instancijos teismo nutarties apskundimas neduos jokių rezultatų (2012 m. birželio 12 d. turėjęs įvykti įmonės kreditorių susirinkimas įvykti nebegalės), turėjo žinoti (žinojo), kad jo atskirasis skundas iš esmės yra nepagrįstas ir atmestinas, todėl apeliantui turi būti paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta įpareigoti bankrutuojančios įmonės bankroto administratorių atšaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą, nustatant, kad jis turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo ginčijamų finansinių reikalavimų išsprendimo ir nutarčių įsiteisėjimo momento, teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Iškėlus įmonės bankroto bylą, stabdoma jos ūkinė veikla, taip pat tam tikram laikui – atsiskaitymai su kreditoriais. Šios padėties neapibrėžtumas paprastai nenaudingas nei kreditoriams, negaunantiems iš skolininko priklausančių lėšų, nei bankrutuojančiai įmonei. Taigi vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyviau vykdyti ir užbaigti bankroto procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007, 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2008, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011). Taigi, šiomis teismų praktikoje suformuluotomis nuostatomis nustatyta prioritetinė būtent kreditorių teisių ir interesų apsauga bankroto procedūrose bei operatyvaus bankroto procedūrų vykdymo ir jų užbaigimo, siekiant išvengti teisinių santykių nestabilumo ir teisinio neaiškumo, kuriuos sukelia ilgas bankroto procedūrų vyksmas, nuostata (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-144/2012).

Byloje nustatyta, kad iškėlus UAB „Betogama“ bankroto bylą Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. balandžio 30 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą. Teismas, priėmęs kreditoriaus UAB „JUMPS“ atskirąjį skundą, savo iniciatyva pasinaikino skundžiamą 2012 m. balandžio 30 d. teismo nutarties dalį, kuria buvo patvirtinti kreditorių T. A., UAB „Eksimeta“, kooperatinės bendrovės „Zanavykų krašto pienas“, UAB „Marijampolės pieno konservai“ ir UAB „Karpis“ finansiniai reikalavimai, ir nusprendė ginčijamus finansinius reikalavimus nagrinėti atskirose bylose. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės taikė laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio pirmosios dalies 6 punkte – įpareigojo bankroto administratorių atšaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą, turėjusį įvykti 2012 m. birželio 12 d., nustatant, kad jis turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo ginčijamų kreditorių T. A., UAB „Eksimeta“, kooperatinės bendrovės „Zanavykų krašto pienas“, UAB „Marijampolės pieno konservai“ ir UAB „Karpis“ finansinių reikalavimų išsprendimo ir nutarčių įsiteisėjimo momento.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį motyvavo tuo, kad pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimas pažeistų absoliučios daugumos kreditorių, kurių finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimas atnaujintas, teises ir teisėtus interesus (ĮBĮ 21 str. 2 d.), nes jie negalėtų išreikšti savo nuomonės svarstomais klausimais, o susirinkime priimti nutarimai turėtų jiems privalomą galią. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi tai, kad dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra sustabdytos bankroto procedūros, dėl ko pažeidžiamas bankroto procedūrų tikslas kuo operatyviau ir ekonomiškiau patenkinti visų kreditorių reikalavimus. Sustabdant bankroto procedūrą, t. y. neleidžiant sušaukti pirmojo kreditorių susirinkimo iki tol, kol bus išnagrinėtas ginčijamų finansinių reikalavimų pagrįstumo klausimas, yra užkertamas kelias spręsti ĮBĮ 23 straipsnyje numatytus svarbius klausimus. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad termino pirmajam kreditorių susirinkimui sušaukti įtvirtinimo įstatyme tikslas – bankroto proceso operatyvumo ir efektyvumo užtikrinimas, pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimas laiku yra svarbus sklandžiam bankroto procedūrų vykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-144/2012). Nagrinėjamu atveju dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimas yra nukeltas neapibrėžtam laikui. Iš informacinės teismų sistemos Liteko duomenų matyti, jog pirmąja instancija yra išnagrinėtas tik dalies kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo klausimas, todėl tokia susiklosčiusi padėtis pažeidžia kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių bei pačios bankrutuojančios įmonės interesus.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad patvirtinus ginčijamus kreditorių T. A., UAB „Eksimeta“, kooperatinės bendrovės „Zanavykų krašto pienas“, UAB „Marijampolės pieno konservai“ ir UAB „Karpis“ finansinius reikalavimus, šie kreditoriai ateityje galės dalyvauti kreditorių susirinkimų posėdžiuose bei inicijuoti klausimų svarstymą, todėl nėra pagrindo teigti, jog pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimas, neišsprendus minėtų kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo klausimo, pažeis jų teises.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad kreditoriaus UAB „JUMPS“ atskirasis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo UAB „Eksimeta“, kooperatinės bendrovės „Zanavykų krašto pienas“, bankroto administratoriaus UAB „Valeksa“ prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestini (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

UAB „Eksimeta“ ir kooperatinė bendrovė „Zanavykų krašto pienas“ prašo skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesu.

UAB „Eksimeta“ nuomone, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartis buvo priimta, tenkinant jokiais įrodymais nepagrįstą apelianto atskirąjį skundą, kuriame buvo iškeltos abejonės dėl kooperatinės bendrovės „Zanavykų krašto pienas“, UAB „Marijampolės pieno konservai“, UAB „Karpis“, UAB „Eksimeta“ ir T. A., nurodant, jog jie yra tarpusavyje susiję ir dėl to pareikšti jų reikalavimai gali būti nepagrįsti. Anot jo, apeliantas, šiuo metu laikinai turintis didžiausią patvirtintą finansinį reikalavimą, akivaizdžiai piktnaudžiauja teise ir siekia pasinaudoti turima balsų persvara kreditorių susirinkime. Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės nepatvirtina apelianto piktnaudžiavimo procesu. Pirma, Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gegužės 28 d. nutartimi nenagrinėjo UAB „JUMPS“ atskirajame skunde dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutarties nurodytų argumentų, todėl negalėjo jo tenkinti. Pirmosios instancijos teismas, atvirkščiai, nusprendė iš naujo spręsti ginčijamų finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimą. Antra, aplinkybė, kad UAB „JUMPS“, naudodamasis įstatyme nustatytomis procesinėmis teisėmis, apskundė teismo nutarties dalį, kuria buvo patvirtinti kitų kreditorių finansiniai reikalavimai, ir tokiu būdu įgijo balsų persvarą kreditorių susirinkimuose, negali būti vienareikšmiškai vertinama kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Kaip jau nustatyta, teismo nutartis, kuria buvo atšauktas pirmasis kreditorių susirinkimas, turėjęs įvykti 2012 m. birelio 12 d., buvo priimta neteisėtai, pažeidžiant tiek kitų kreditorių, kurių finansiniai reikalavimai patvirtinti įsiteisėjusia teismo nutartimi, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesus, todėl UAB „JUMPS“ turės galimybę ginti savo interesus, balsuodamas kreditorių susirinkime. Vien ta aplinkybė, jog kreditorius dėl savo turimo finansinio reikalavimo dydžio galės daryti įtaką kreditorių susirinkime priimant nutarimus, savaime nesudaro pagrindo tai vertinti kaip piktnaudžiavimą, nes tokia teisė jam numatyta specialiame įstatyme - ĮBĮ.

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra nustatyti apelianto piktnaudžiavimo procesu veiksmai ir pareiškiant atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nutarties. Visų pirma, šis atskirasis skundas buvo patenkintas. Antra, nors panaikinus skundžiamą nutartį, 2012 m. birželio 12 d. turėjęs įvykti pirmasis kreditorių susirinkimas jau nebegalės įvykti, tačiau nesant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nebėra kliūčių sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą kitu laiku, nelaukiant kol bus išnagrinėti T. A., UAB „Eksimeta“, kooperatinės bendrovės „Zanavykų krašto pienas“, UAB „Marijampolės pieno konservai“ ir UAB „Karpis“ finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimai įsiteisėjusia nutartimi.

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, UAB „Eksimeta“ ir kooperatinė bendrovė „Zanavykų krašto pienas“ apeliacinės instancijos teismui pateiktas prašymas paskirti apeliantui CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatytą baudą netenkintinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – UAB „Eksimeta“, kooperatinės bendrovės „Zanavykų krašto pienas“, bankroto administratoriaus UAB „Valeksa“ prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.