Klaipėdos apygardos teismo nutartis

1. Ieškovai M. P. ir S. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams O. S. ir J. S. dėl įpareigojimo pašalinti pažeidimus. Ieškovai ieškiniu teismo prašė: 1) įpareigoti atsakovus pašalinti iš ieškovų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ieškovų žemės sklypas), du želdinius ir lietaus vandens gaudyklę bei sutvarkyti ieškovų žemės sklypą vietose, kuriose buvo du želdiniai ir lietaus vandens gaudyklė; 2) įpareigoti atsakovus per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka savo lėšomis pertvarkyti atsakovams priklausančio kito inžinerinio statinio-tvoros, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. tvoros ir atraminės sienelės dalį, esančią prie ieškovų žemės sklypo ribos, tokiu būdu, kad šio statinio statybai pagal teisės aktų reikalavimus nebebūtų reikalingas ieškovų, kaip besiribojančio žemės sklypo savininkų, rašytinis sutikimas, o nesant galimybės šio statinio pertvarkyti tokiu būdu – nugriauti šį statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) įpareigoti atsakovus per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka savo lėšomis pertvarkyti atsakovams priklausantį pastatą-pirtį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu, kad šio pastato statybai pagal teisės aktų reikalavimus nebebūtų reikalingas ieškovų, kaip besiribojančio žemės sklypo savininkų, rašytinis sutikimas, o nesant galimybės šio pastato pertvarkyti tokiu būdu – nugriauti šį pastatą ir sutvarkyti statybvietę; 4) įpareigoti atsakovus per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka savo lėšomis pertvarkyti atsakovams priklausančius medžius, augančius prie ieškovų žemės sklypo ribos tokiu būdu, kad šių medžių veisimui pagal teisės aktų reikalavimus nebebūtų reikalingas ieškovų, kaip kaimyninio žemės sklypo savininkų, sutikimas, o nesant galimybės šių medžių pertvarkyti tokiu būdu – pašalinti šiuos medžius; 5) priteisti ieškovams iš atsakovų visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai (jų atstovas) procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas ribojasi su atsakovams nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir atsakovų žemės sklypas). Per ieškovų žemės sklypą (tarnaujantis daiktas) yra nustatytas kelio servitutas patekti į atsakovų žemės sklypą (viešpataujantis daiktas). Ieškovų ir atsakovų žemės sklypai yra teritorijoje, kurioje bendrajai nuosavybei administruoti įsteigta GNSB „Bruzdeilyno valdos“. Ieškovų žemės sklype, ties įvažiavimu į atsakovų žemės sklypą, kelio servituto vietoje yra pasodinti du želdiniai, kuriuos ieškovai reikalavo atsakovų pašalinti, tačiau jie šių želdinių nepašalino. Šioje vietoje nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku ir važiuoti transporto priemonėmis. Nėra jokio susitarimo tarp viešpataujančio ir tarnaujančio daikto savininkų dėl kelio servituto turinio, nėra jokio teritorijų planavimo dokumento ar kito teisės akto, kuriame būtų suteikta teisė atsakovams, bendrijai ar kitiems asmenis sodinti želdinius ieškovų žemės sklype. Šie želdiniai nėra niekaip susiję su galimybe naudotis kelio servitutu pagal paskirtį. Dėl to šių želdinių buvimas ieškovų žemės sklype kelio servituto vietoje yra neteisėtas, pažeidžia ieškovų, kaip žemės sklypo savininkų, teises ir teisėtus interesus bei apsunkina ieškovų žemės sklypą labiau, nei tai leidžiama pagal kelio servituto turinį, todėl šie želdiniai turi būti pašalinti. Ieškovų žemės sklype ties atsakovų žemės sklypu yra įrengta lietaus vandens gaudyklė (trapas). Dėl šios gaudyklės priežiūros ieškovams nuolat kyla sunkumų ir problemų, nes jie yra kaltinami šios lietaus vandens gaudyklės užteršimu gruntu, nepriežiūra, yra reikalaujama, kad ieškovai šią lietaus vandens gaudyklę prižiūrėtų savo lėšomis. Ši gaudyklė nėra numatyta jokiame teritorijų planavimo dokumente, techniniame projekte, nėra jokių jos teisėtą buvimą ieškovų žemės sklype patvirtinančių dokumentų, todėl ši gaudyklė įrengta neteisėtai ir savavališkai. Ši gaudyklė įrengta tuo pačiu metu, kai buvo įrengiamas atsakovų žemės sklype esantis trinkelių grindinys, ši gaudyklė yra atsakovų žemės sklype esančio, tačiau į ieškovų žemės sklypą įsiterpusio, atsakovų kiemo grindinio dalis. Ši lietaus vandens gaudyklė atlieka vienintelę funkciją – surenka paviršinį lietaus vandenį, kuris keliu teka į atsakovų žemės sklypą, todėl šis vandens surinkimo trapas yra reikalingas išimtinai atsakovams, bet jis įrengtas ieškovų, o ne atsakovų žemės sklype. Ieškovai reikalavo, kad atsakovai šią lietaus vandens gaudyklę pašalintų iš ieškovų žemės sklypo arba raštu įsipareigotų šią lietaus vandens gaudyklę visapusiškai prižiūrėti, remontuoti bei padengti visas su šia gaudykle, jos priežiūra ir eksploatavimu susijusias išlaidas, tačiau atsakovai nesutiko jos pašalinti, taip pat nesutiko ir prisiimti šios gaudyklės priežiūros pareigų. Kelio servitutas nesuteikia teisės bendrijai, atsakovams ar kitiems asmenims statyti įrenginius ieškovų žemės sklype. Ši gaudyklė nesusijusi su galimybe naudoti kelio servitutą pagal paskirtį, nes pačiam keliui, kaip statiniui, lietaus nuotekų sistema suprojektuota atskirai ir ši gaudyklė nėra numatyta kaip sudėtinė kelio lietaus nuotekų sistemos dalis. Nėra duomenų, kad šią gaudyklę nuosavybės ar kita forma teisėtai valdytų bendrija, taip pat nėra duomenų, jog ši gaudyklė būtų suprojektuota ir įrengta specialistų. Šiuo atveju nėra jokių objektyvių priežasčių šią gaudyklę įrengti ieškovų žemės sklype, todėl atsakovai privalo ją pašalinti. Atsakovų žemės sklype ant bendros su ieškovų žemės sklypų ribos yra pastatyta atsakovų tvora, kuri yra aklina, t. y. neturi kiaurymių. Ši tvora yra iš pietvakarių ieškovų žemės sklypo atžvilgiu, t. y. užtvaros metamas šešėlis į ieškovų žemės sklypą yra nukreiptas į šiaurės rytus. Be to, ši užtvara yra aukštesnė nei 2 metrai su atramine sienele (cokoliu), tvora pastatyta prie pat sklypų ribos, t. y. arčiau kaip 1 metro atstumu nuo sklypo ribos. Tokios užtvaros statybai yra privalomas besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinis sutikimas. Be to, nors atsakovams priklausanti tvora yra su atramine sienele (cokoliu), tačiau jokiomis priemonėmis nėra išspręstas paviršinio vandens nuo ieškovų žemės sklypo nutekėjimo klausimas. Atraminės sienelės ir tvoros statybos darbai atlikti neturint teisės aktų nustatyta tvarka išduoto statybą leidžiančio dokumento, rašytinių besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimų (susitarimų), todėl šis statinys laikytinas savavališku ir neteisėtu, turi būti pertvarkytas, o negalinti to padaryti – nugriautas. Atsakovų žemės sklype yra pastatas–pirtis, kuri pastatyta nesilaikant minimalaus 3 metrų atstumo iki gretimo žemės sklypo ribos. Pirtis pastatyta prie pat žemės sklypų ribos ir neturint statybą leidžiančio dokumento – ieškovų sutikimo. Tokio statinio statyba yra savavališka ir neteisėta. Taip pat nėra buvusių ieškovų žemės sklypo savininkų rašytinio sutikimo pirčiai statyti, todėl šis statinys turi būti pertvarkytas, o negalinti to padaryti – nugriautas. Teigiama, jog atsakovų žemės sklype, nesilaikant Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklėse numatytų atstumų, iki gretimo sklypo ribos pagal sklypų ribą, apie 1,2 metrų atstumu nuo jos, yra pasodintos penkios pušys. Ieškovai prašė atsakovų atitraukti šias pušis nuo žemės sklypo ribos, išlaikant minimalų leidžiamą atstumą, tačiau atsakovai atsisakė tai padaryti. Atsakovų žemės sklype augančios pušys yra aukštesnės nei 3 metrai ir auga arčiau nei 3 metrų atstumu iki žemės sklypų bendros ribos, o dalis šių medžių šakų netgi patenka į oro erdvę virš ieškovų žemės sklypo. Šiuo metu esančios pušys yra apie 5 metrų aukščio, t. y. medžiai yra didesni, nei leidžiama veisti tokiu atstumu nuo ribos be kaimyninio sklypo savininko sutikimo. Dėl to medžiai turi būti pertvarkyti, o negalint to padaryti – pašalinti.

2. Atsakovai (jų atstovai) savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškovų pareikštu ieškiniu nesutinka, todėl prašė jį atmesti. Atsakovai nurodė, kad ieškovai nepateikė įrodymų, jog jų teisės yra pažeidžiamos dėl ieškovų žemės sklype pasodintų želdinių. Želdiniai, esantys šalia atsakovų tvoros, negali pažeisti ieškovų teisių ir interesų, nes ši teritorija patenka į kelio apsaugos zoną ir pagal galiojančius teisės aktus šioje teritorijoje negali būti vykdoma jokia veikla. Ginčo plote, kur šiuo metu auga du nedideli ginčo augalai, yra numatytas servitutas 1 metro pločio pėsčiųjų takui įrengti. Kol nėra įrengtas pėsčiųjų takas, augalų buvimas negali pažeisti ieškovų teisių. Pasodinti augalai atlieka estetinę, apsauginę, ženklinimo funkciją. Be to, šioje teritorijoje želdinių sodinimas yra rekomenduojamas siekiant estetiškai neutralizuoti statinių vaizdą. Atsakovai nurodė, kad ieškovai nepateikė įrodymų, jog jų teisės yra pažeidžiamos dėl ieškovų žemės sklype įrengtos lietaus vandens gaudyklės (trapo). Atsakovai taip pat nurodė, kad jie neįrenginėjo lietaus gaudyklės, ji nėra jų nuosavybė, todėl ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Bendrijos teritorijoje visa infrastruktūra valdoma GNSB „Bruzdeilyno valdos“. Lietaus vandens gaudyklė yra skirta surinkti keliu tekančiam lietaus vandeniui. Šiam keliui nustatytas servitutas, todėl lietaus nuotekų trapas yra bendrijos administruojamas objektas, kuriam nereikalingas joks statybą leidžiantis dokumentas. Nors ieškovai patys gali pašalinti lietaus gaudyklę, tačiau tokiu atveju jie turėtų užtikrinti, kad vanduo netekės į atsakovų sklypą. Atsakovų teigimu, ieškovai neteisėtai ir pažeisdami teisės aktų reikalavimus sukėlė savo žemės sklypo aukštį, todėl turi būti atmestas ne tik ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo pašalinti vandens gaudyklę (trapą), bet ir tenkinamas atsakovų reikalavimas įpareigoti ieškovus įrengti vandens nutekėjimo sistemą jų žemės sklype. Atsakovai nesutinka su ieškovų reikalavimais dėl tvoros ir pirties. Kai atsakovai pirko žemės sklypą, tvora ir pirtis jau buvo pastatytos. Tokios pat tvoros buvo pastatytos ir kituose šio kvartalo sklypuose. Atsakovai nurodė, kad tvora ir pirtis buvo pastatytos 2008 – 2009 metais, sutikimas statyti pirtį turėjo būti gautas iki statybos pradžios 2008 metais, todėl atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį reikalavimams dėl tvoros ir pirties. Atsakovai nurodė ir tai, kad tuo metu, kai vyko pirties ir tvoros statybos, ieškovų ir atsakovų žemės sklypai priklausė tam pačiam savininkui UAB „Bruzdeilynas“, todėl jokie statybų sutikimai apskritai nebuvo privalomi. Be to, per vienerius metus nuo statybos pradžios šių statinių statytojams, savininkui ar viešojo administravimo subjektams nebuvo pateikta rašytinių pretenzijų, skundų ar pranešimų dėl šių statinių statybos, todėl pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalį (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2010 m spalio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) rašytiniai sutikimai šių statinių statybai tapo nebeprivalomi. Atsakovai taip pat nesutiko su ieškovų reikalavimu dėl jų sklype augančių pušų. Šie želdiniai neskleidžia šešėlio labiau, nei jį skleidžia namas, t. y. pušų šešėlis sutampa su namo šešėliu. Atsakovai taip pat nurodė, kad ginčo teritorija patenka į Pajūrio regioninio parko buferinę apsaugos zoną, kurioje apželdinimas yra skatinamas ir rekomenduojamas, atsakovų sklype augančios pušys atitinka visuomeninį interesą, todėl šis ieškovų reikalavimas taip pat negali būti tenkinamas.