Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas – 8 klasių, išsituokęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, pastovios gyvenamosios vietos neturintis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. P. 2015-07-30 apie 18.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), savo šeimos narei – motinai S. V. P., tyčia sudavė peiliu ir kumščiais ne mažiau trijų smūgių į kairįjį skruostą, taip smurtaudamas padarė S. V. P. odos įdrėskimą kairiame skruoste – nežymiai sužalojo S. V. P. ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Be to, jis 2015-11-25 apie 00.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su savo šeimos nare – motina S. V. P. metu, tyčia sudavė jai ne mažiau aštuonių smūgių šlapiu rankšluosčiu į galvos sritį, po ko S. V. P. nugriuvus ant grindų, sudavė jai kumščiais ne mažiau aštuonių smūgių į galvą ir veidą ir nenustatytą skaičių smūgių kojomis į įvairias kūno vietas, taip smurtaudamas padarė S. V. P. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiame skruoste, viršutinėje lūpoje, smakre, kakle, dešiniame žaste, dešinėje plaštakoje, kairiame žaste ir krūtinėje – nežymiai sužalojo S. V. P. ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. P. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2015-07-30 apie 18.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), gamino motinai vakarienę, buvo blaivus. Atėjusi į virtuvę, motina išsitraukė iš stalčiaus tris peilius ir jį puolė. Motinai iš rankos ištraukė vieną peilį, išmetė pro virtuvės langą į balkoną. Motina pasiėmė antrą peilį ir vėl jį puolė. Ištraukė ir antrą peilį, išmetė. Taip pat iš motinos ištraukė ir išmetė trečią peilį. Kai atiminėjo iš motinos peilius, galėjo netyčia suduoti jai rankos pirštais į kairį skruostą. Kai apklausė policijos komisariate, policijos pareigūnams nesakė, kad netyčia sudavė motinai alkūne. Su peiliu motinai nesudavė. Kumščiu motinai į kairį skruostą taip pat nesudavė. Kai pamatė, kad motinai kažkas negerai, išėjo iš buto. Nuėjo į barą, išgėrė du bokalus alaus. Kai grįžo į motinos butą, motina sėdėjo ant sofos, jos veidas buvo truputį užgautas. Kai buvo išėjęs iš buto, motina pati griuvo virtuvėje, net jos kojos pirštai buvo mėlyni. Motinai pakilo spaudimas, iškvietė greitąją pagalbą. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai motinai suleido vaistus nuo aukšto kraujospūdžio, dėl kojos pirštų liepė kitą dieną kreiptis į priėmimo skyrių. Tada iškvietė savo seserį. Sesuo atsisakė vežti motiną į ligoninę. Kai sesuo pamatė, kad motinos skruostas užgautas, pasakė, kad tai jis sudavė motinai tris smūgius peiliu į veidą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodoma.

Nukentėjusioji S. V. P. parodė, kad 2015-07-30 sūnus A. P. ištiestos rankos pirštais gal tris kartus sudavė jai per veidą. Neatsimena, ar sūnus rankoje turėjo kokį nors daiktą. Ant stalo peilis buvo padėtas. Gal ir turėjo peilį, gal sūnus iš jos atėmė peilį, gerai neatsimena. Gal sūnus kiek ir brūkštelėjo peiliu jai per skruostą. Jokios žymės nebuvo. Alkoholio kvapą nuo sūnaus jautė. Daugiau įvykio aplinkybių neatsimena, nes praėjo daug laiko, pamiršo. Į gydytoją kreipėsi, gal buvo išgąstis, nerimas. Kas iškvietė policiją, neatsimena. Lyg ir buvo atvažiavęs jos brolis.

Liudytoja D. B. parodė, kad yra kaltinamojo sesuo, nukentėjusioji – jos motina. A. P. motinos bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena apie 10 metų. Apie pusę metų nebuvo mokėti mokesčiai už motinos butą, namuose niekada nebūdavo maisto, mama nuolat jo prašydavo. Motinos pensiją paimdavo, kad galėtų sumokėti mokesčius, padengti skolą už mokesčius. 2015-07-30 po darbo atėjo pas mamą S. V. P. paimti pensijos. Rado nerakintas buto duris, mama vaikščiojo užsidėjusi šaltą kompresą ant veido. Paklausė, kas atsitiko. Mama pasakė, kad ją sumušė A. P., peiliu bakstelėjo į skruostikaulį. Žymė buvo. Virtuvėje peilio viršūne buvo subadyta indų plautuvė. Liko nakvoti pas mamą, nes mama prašė neišeiti, bijojo, jog grįš A. P., vėl skriaus. Po 24 val. A. P. pradėjo belstis į duris, buvo stipriai neblaivus. Negali pasakyti, ar A. P. 2015-07-30 įvykio metu buvo neblaivus. Mama pradėjo drebėti, A. P. bijojo. Į namus A. P. neįleido. A. P. beldėsi gal iki 1 val. nakties. Buvo gėda prieš kaimynus, iškvietė policiją. Pareigūnams paaiškino, kodėl neįleido A. P. į namus ir kodėl liko pas mamą nakvoti. Tada A. P. buvo paskirtas apribojimas – uždrausta ateiti į motinos namus. Pareigūnai įpareigojo mamą nuvežti pas medikus, kad būtų užfiksuoti jai padaryti sužalojimai. Mamą tyrėjai apklausė iš karto po įvykio, tą pačią naktį, apie 2-3 val. nakties. Mamos apklausoje dalyvavo. Matė, kad mamai peiliu buvo sužalotas kairės pusės žandas. Policijos pareigūnams mama sakė, kad A. P. 2-3 kartus sudavė jai kumščiu į veidą, bakstelėjo peiliu. Mama policijos pareigūnui rodė, kokiais peiliais A. P. švaistėsi, sakė, kad peilius nunešė ir paslėpė balkone. A. P. kalbėjo nerišliai, policijos pareigūnams apie įvykį nieko konkretaus nepaaiškino, sakė, kad mamai nieko nedarė, kaltino ją (D. B.), kad paima motinos pensiją, jog galėtų sumokėti skolas už butą. A. P. negauna jokių pajamų. Kai nebegali paimti motinos pensijos, A. P. dėl to ima pykti. Kai brolis pyksta, daužo baldus, daiktus, grindis. Mamai vystosi senatvinė silpnaprotystė, todėl mama smulkmenų neprisimena.

Liudytojas M. G. parodė, kad yra Panevėžio apskrities VPK Patrulių kuopos mobiliojo būrio vyriausiasis patrulis. 2015 m. rugpjūčio mėn. įvykio aplinkybių neprisimena, nes įvykių būna daug, negali nurodyti smulkesnių aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu 2015-08-27 duotus parodymus patvirtina, kad 2015-07-30 apie 23.44 val. gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu, pasitiko S. V. P. ir jos dukra. Apie įvykio aplinkybes daugiau papasakojo S. V. P. dukra, kuri paaiškino, kad jos brolis A. P. smurtavo prieš motiną. Ant nukentėjusiosios S. V. P. veido buvo matyti smurto žymės (t. 1, b. l. 13-14).

Iš 2015-07-31 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 7-9)

Iš 2015-07-30 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad atvykusiems policijos pareigūnams S. V. P. paaiškino, kad prieš ją smurtavo sūnus, matėsi smurto žymės ant S. V. P. veido – nubrozdinimai prie akies ir mėlynė po akimi. (t. 1, b. l. 10-11)

Iš 2015-08-17 specialisto išvados Nr. G 913/15(05) matyti, kad S. V. P. nustatyta odos įdrėskimas kairiame skruoste. Sužalojimai susiformavo nuo vieno trauminio poveikio aštriabriauniu daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2015-07-30, į ką nurodo besilupantis šašas įdrėskimo srityje. Galimybė S. V. P. susižaloti pačiai griūnant yra mažai tikėtina – tam prieštarauja sužalojimo pobūdis. Tikėtina, kad nustatyto sužalojimo padarymo metu S. V. P. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatyto sužalojimo S. V. P. sveikata sutrikdyta nežymiai. (t. 1, b. l. 19)

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2015-07-31 00.16 val. A. P. nustatytas 1,84 prom. girtumas. (t. 1, b. l. 95)

Nors kaltinamasis A. P. savo kaltės nepripažino, parodė, kad motinai galėjo suduoti rankos pirštais į kairį skruostą, kai atiminėjo iš jos peilius, tačiau su peiliu motinai nesudavė, kumščiu motinai į kairį skruostą taip pat nesudavė, motina pati nugriuvo virtuvėje, nes jos kojų pirštai buvo mėlyni, tačiau šiuos kaltinamojo parodymus, kad prieš motiną S. V. P. jokio fizinio smurto nenaudojo, teismas atmeta kaip prieštaraujančius nukentėjusiosios S. V. P., liudytojų D. B., M. G. parodymams, specialisto išvadai dėl padarytų sužalojimų S. V. P. ir kitai rašytinei bylos medžiagai, o kaltinamojo versija, kad S. V. P. susižalojo griūdama pati, paneigta byloje esančių įrodymų visuma. Kaltinamojo parodymai teismui kelia abejonių kitų bylos įrodymų visumoje, todėl kaltinamojo parodymus, jo neprisipažinimą dėl fizinio smurto naudojimo prieš nukentėjusiąją S. V. P. teismas vertina kritiškai, kaip pasirinktą kaltinamojo gynybos būdą siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusioji S. V. P. parodė, kad sūnus A. P. ištiestos rankos pirštais gal tris kartus sudavė jai per veidą, daugiau įvykio aplinkybių neprisimena. Apie esmines įvykio aplinkybes nukentėjusiosios S. V. P. parodymai buvo nuoseklūs ikiteisminio tyrimo metu, ką patvirtina S. V. P. protokolas-pareiškimas (t. 1, b. l. 5), 2015-07-31 apklausos protokolas (t. 1, b. l. 16), kur S. V. P. nurodė, kad A. P. naudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu, t. y. sudavė kietu buku daiktu 3 kartus į kairės pusės skruostą. Kaip matyti, nukentėjusiosios S. V. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu nėra visiškai sutampantys, tačiau skiriasi tik neesminėmis aplinkybėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad S. V. P. yra senyvo amžiaus, turi sveikatos sutrikimų, nagrinėjamas įvykis įvyko pakankamai seniai – šiek tiek mažiau nei prieš vienerius metus laiko, todėl savaime suprantama, kad S. V. P. įvykio aplinkybių gerai neprisimena, tačiau teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad visi nukentėjusiosios parodymai dėl to galėtų būti laikomi nepatikimais ir vertintini kritiškai, juolab kai A. P. fizinio smurto panaudojimą prieš S. V. P. faktą patvirtina kitų byloje esančių įrodymų visuma. Jog kaltinamasis tyčia sudavė peiliu ir kumščiais ne mažiau trijų smūgių S. V. P. į kairįjį skruostą, patvirtina liudytojų D. B., M. G. parodymai, specialisto išvada dėl padarytų sužalojimų S. V. P., kita rašytinė bylos medžiaga. Iš liudytojos D. B. parodymų matyti, kad ji į motinos S. V. P. namus atėjo iš karto po įvykio, bendravo su motina, matė jos sužalojimus, dalyvavo motinos apklausoje apie įvykio aplinkybes. Liudytojos D. B. parodymai yra nuoseklūs, logiški, neprieštaraujantys, ji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad namuose rado mamą vaikščiojančią užsidėjus šaltą kompresą ant veido. Paklausus mama pasakė, kad ją sumušė A. P., peiliu bakstelėjo į skruostikaulį. Matė, kad mamai peiliu buvo sužalotas kairės pusės žandas. Liko nakvoti pas motiną. Naktį atėjęs A. P. pradėjo belstis į buto duris. Ji iškvietė policiją. Atvykusiems pareigūnams paaiškino, kodėl neįleido A. P. į namus ir kodėl liko pas mamą nakvoti. Mamą tyrėjai apklausė iš karto po įvykio, apie 2-3 val. nakties. Policijos pareigūnams mama sakė, kad A. P. 2-3 kartus sudavė jai kumščiu į veidą, bakstelėjo peiliu, rodė, kokiais peiliais A. P. švaistėsi, sakė, kad peilius nunešė ir paslėpė balkone. Šiuos liudytojos D. B. parodymus patvirtina ir netiesioginiai liudytojo M. G. parodymai, kur jis parodė, kad nors 2015 m. rugpjūčio mėn. įvykio aplinkybių neprisimena, nes įvykių būna daug, tačiau ikiteisminio tyrimo metu 2015-08-27 duotų parodymų teisingumą patvirtino. Iš liudytojo M. G. 2015-08-27 apklausos protokole parodymų matyti, kad 2015-07-30 apie 23.44 val. gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu, pasitiko S. V. P. ir jos dukra. Apie įvykio aplinkybes daugiau papasakojo S. V. P. dukra, kuri paaiškino, kad jos brolis A. P. smurtavo prieš motiną. Ant nukentėjusiosios S. V. P. veido buvo matyti smurto žymės (t. 1, b. l. 13-14). Taigi liudytojo M. G. apklausos protokole parodymai patvirtina aplinkybę, kad prieš S. V. P. buvo smurtauta, ant nukentėjusiosios veido buvo matyti smurto žymės. Šie liudytojų D. B., M. G. parodymai sutampa, neprieštarauja, papildo vienas kitą, todėl teismas šiuos liudytojų parodymus laiko patikimais, be to, jie patvirtinami ir objektyviais byloje esančiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju svarbią reikšmę turi specialisto išvada dėl S. V. P. padarytų sužalojimų pobūdžio ir aplinkybių. Iš specialisto išvados matyti, kad S. V. P. nustatyta odos įdrėskimas kairiame skruoste. Sužalojimai susiformavo nuo vieno trauminio poveikio aštriabriauniu daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2015-07-30, į ką nurodo besilupantis šašas įdrėskimo srityje. Galimybė S. V. P. susižaloti pačiai griūnant yra mažai tikėtina – tam prieštarauja sužalojimo pobūdis. Tikėtina, kad nustatyto sužalojimo padarymo metu S. V. P. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatyto sužalojimo S. V. P. sveikata sutrikdyta nežymiai (t. 1, b. l. 19). Kiti rašytiniai byloje esantys įrodymai, tai yra: įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 7-9); tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iškurio matyti, kad atvykusiems policijos pareigūnams S. V. P. paaiškino, kad prieš ją smurtavo sūnus, matėsi smurto žymės ant S. V. P. veido – nubrozdinimai prie akies ir mėlynė po akimi (t. 1, b. l. 10-11). Visi šie įrodymai laikytini tinkamais kaltinamojo A. P. kaltės įrodymais, nukentėjusiosios S. V. P., liudytojų D. B., M. G. parodymai, rašytiniai bylos įrodymai sutampa, papildo vienas kitą, atitinka bylos faktines aplinkybes ir jais netikėti teismas neturi pagrindo.

Taigi teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma kaltinamojo A. P. kaltė neginčijamai įrodyta, teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. P. savo šeimos narei – motinai S. V. P., tyčia sudavė peiliu ir kumščiais ne mažiau trijų smūgių į kairįjį skruostą, taip smurtaudamas padarė S. V. P. odos įdrėskimą kairiame skruoste – nežymiai sužalojo S. V. P. ir sukėlė jai fizinį skausmą, ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei tai, kad veika padaryta prieš asmenį, kuris dėl senatvės, invalidumo buvo bejėgiškos būklės.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Kaltinamasis A. P. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad motinos namuose nebegyveno nuo spalio mėnesio, tik labai retai ateidavo į svečius. 2015-11-25 dienos metu atėjo pas motiną į svečius, adresu (duomenys neskelbtini), nes reikėjo sumokėti komunalinius mokesčius. Kai grįžo sumokėjęs mokesčius, rado motinos brolį. Motina pradėjo skųstis dėl sveikatos. Motinos brolis kreipėsi į šeimos gydytoją. Gydytoja pasakė, kad motinai išrašo vaistus, tačiau ji vaistų neperka. Motina neturi pinigų, nes kai gauna pensiją, jo sesuo visą pensiją iš motinos atima. Po to motinos brolis išvežė ją pas kitus gydytojus. Jis ruošė vakarienę, laukė motinos. Atvažiavo mamos brolis, liepė atiduoti buto raktus, išeiti iš namų, pasakė, kad jis (A. P.) motinos nebeturi. 2015-11-26 apie 00.30 val. motinai galėjo suduoti vieną smūgį šlapiu rankšluosčiu. Kumščiais motinai nesudavė, jos kojomis nespardė. Motinai nukritus ant grindų, jai smūgių nesudavė. Susibarė su motina, nes ant viryklės buvo paliktas verdantis puodas, o motina gulėjo. Tuo metu buvo neblaivus. 2015-11-25 išgėrė 3 bokalus alaus ir apie 50 gramų degtinės. Alkoholį vartojo prieš konfliktą. Mano, kad mama tą vakarą nugriuvo, nes anksčiau kelis kartus buvo nugriuvusi. Tą vakarą nematė, kad mama būtų nugriuvusi. Problemų dėl alkoholio vartojimo neturi. Alkoholį vartoja 2-3 kartus per mėnesį. Blaivus nebūtų konfliktavęs su motina, smūgio rankšluosčiu motinai nebūtų sudavęs. Motinos neatsiprašė, nes jam neleido su motina bendrauti. Prieš posėdį motinos neatsiprašė, nes motina sėdėjo su jo seserimi. Ligonių kasos 110,88 Eur ieškinio nepripažįsta.

Kaltinamojo kaltė įrodoma.

Nukentėjusioji S. V. P. parodė, kad 2015-11-25 įvykio aplinkybes sunkiai prisimena. Viskas buvo seniai, pamiršo, ką pasakojo tyrėjai. Ji serga, dažnai pati nugriūna.

Liudytoja D. B. parodė, kad 2015-11-25 apie 1.00 val. nakties paskambino mamos brolis, pranešė, kad mama ligoninės priėmimo skyriuje. Nuvažiavo į ligoninę. Mama buvo labai stipriai sumušta. Buvo sumuštas mamos veidas, ant kaklo matėsi smaugimo žymės, krūtinės ląsta, vieta ties šonkauliais mėlyna. Du mėnesius mama negalėjo kvėpuoti, pakilti iš lovos. Girdėjo mamą atsakinėjant į pareigūnų klausimus. Mama sakė, kad A. P. sumušė ją miegančią, kad A. P. vartojo alkoholį, grįžęs į namus, miegojo, apie 24 val. pabudo, pradėjo mušti ją, sakydamas: „Tu mano motiną užmušei“. Mama aiškino, kad A. P. mušė ją šlapiu rankšluosčiu, kumščiais. Kai su policijos pareigūnais nuvažiavo į mamos namus, aplink lovą, virtuvėje, koridoriuje, buvo primėtyta rankšluosčių. Negali paakyti, kiek kartų A. P. sudavė motinai. Galėjo būti suduoti 8 smūgiai šlapiu rankšluosčiu, nes mama visa buvo mėlyna, veidas nubrozdintas, pramuštos lūpos. Smūgiai galėjo būti suduoti ir kumščiais. Mama policijos pareigūnui sakė, kad A. P. buvo jos krūtinę prirėmęs keliu, kad ant veido dėjo pagalvę. Neatsimena, ar mama sakė, kad A. P. buvo neblaivus. Policiją ir greitąją pagalbą iškvietė mamos kaimynė. Tą dieną su A. P. nebuvo susitikusi. A. P. paskutinį kartą matė 2015-07-30.

Liudytoja V. L. parodė, kad yra S. V. P. kaimynė, gyvena (duomenys neskelbtini). Kaltinamąjį A. P. pažįsta, jis yra S. V. P. sūnus. Tarp jos ir S. V. P. butų labai prasta garso izoliacija, todėl, kai išgirsdavo triukšmą S. V. P. bute, visada suklusdavo, ar nieko blogo nevyksta. Tą vakarą, galėjo būti 2015-11-25, tikslaus laiko neatsimena, buvo vėlus vakaras, jau gulėjo. Išgirdo garsesnį A. P. balsą, tačiau žodžių nesuprato. Išgirdo negarsiai dejuojančią kaimynę S. V. P.. Kadangi triukšmas buvo ne pirmą kartą, suprato, kad A. P. skriaudžia S. V. P., išsigando ir paskambino policijai. Stovėjo prie virtuvės lango ir laukė atvažiuojančios policijos. Išgirdo kažkokį susistumdymą ir skambutį į buto duris. Pravėrusi duris, prie durų pamatė kaimynę S. V. P., jos skruostas buvo sumuštas, lūpos buvo apdaužytos, kraujas ant lūpų apdžiūvęs. Kaimynė buvo susigūžusi, jai skaudėjo šonkaulius. Kaimynė paprašė kviesti policiją, nes A. P. ją mušė. A. P. stovėjo išėjęs pro buto duris, nieko tuo metu nedarė. Kaimynę S. V. P. įsivedė į butą, užrakino duris. Išgirdo, kad A. P. įėjo į savo butą. Kaimynė S. V. P. nieko nepasakojo. Tuo metu atvažiavo policijos pareigūnai. Atidarė duris, pasakė, kad S. V. P. yra jos bute. Policijos pareigūnė, pamačiusi S. V. P., iškvietė greitąją pagalbą. Kai A. P. išvedė policija, A. P. negriuvinėjo, jį matė labai trumpai, negali pasakyti, ar jis buvo blaivus. Mano, kad A. P. buvo vartojęs alkoholį, nes jis, būdamas girtas, visada triukšmauja. Triukšmas buvo ne pirmą kartą, ne vieną kartą buvo nuėjusi raminti A. P., tačiau pirmą kartą matė, kad A. P. skriaudė motiną.

Iš perskaitytų liudytojos R. P. apklausos protokole parodymų, duotų 2016-01-13 ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2015-11-25 dirbo ekipaže kartu su vyr. patruliu D. V.. Apie 00.35 val. gautas pranešimas iš budėtojų, kad adresu (duomenys neskelbtini), girdisi triukšmas, gali būti smurtaujama prieš moterį, girdisi riksmai. Nuvykę minėtu adresu, nustatė, kad policiją kvietė moteris, kurios anketinių duomenų neprisimena, ir paaiškino, kad tą dieną, t. y. 2015-11-25 nakties metu moters neblaivus sūnus ją mušė kumščiais bei spardė kojomis, dėl ko moteriškė patyrė fizinį skausmą. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai po apžiūros išvežė moterį į ligoninę dėl sužalojimų. Kiek prisimena, ant moteriškės veido matėsi akivaizdžios smurto žymės, t. y. buvo kraujosruva prie akies, kraujuojanti žaizda prie lūpos ir patinimas krūtinės srityje. Namuose buvo moteriškės sūnus, kuris elgėsi ramiai, nesipriešino (t. 1, b. l. 46-47).

Iš 2015-11-25 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 35-41)

Iš 2015-11-25 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad atvykusiems policijos pareigūnams S. V. P. paaiškino, kad prieš ją smurtavo sūnus, mušė ją kumščiais, spardė kojomis, matėsi smurto žymės ant S. V. P. veido – mėlynė prie akies, žaizda prie lūpos ir patinimas ant krūtinės, moteriai buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba. (t. 1, b. l. 43-44)

Iš 2016-02-11 specialisto išvados Nr. G 1448/15(05) matyti, kad poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairiame skruoste, viršutinėje lūpoje, smakre, kakle, dešiniame žaste, dešinėje plaštakoje, kairiame žaste ir krūtinėje S. V. P. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2015-11-25. Sužalojimai S. V. P. padaryti ne mažiau vienuolikos bukų trauminių poveikių pasekoje, tai nurodo sužalojimų kiekis ir jų lokalizacija. Sužalojimai S. V. P. padaryti pašalinės jėgos poveikyje ir mažai tikėtina, kad jie galėjo būti padaryti pačiai griūnant. A. P. veiksmai sukėlė S. V. P. fizinį skausmą. S. V. P. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. (t. 1, b. l. 71)

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2015-11-25 01.15 val. A. P. nustatytas 1,85 prom. girtumas. (t. 1, b. l. 106)

Nors kaltinamasis A. P. savo kaltę pripažino tik iš dalies, parodė, kad motinai galėjo suduoti vieną smūgį šlapiu rankšluosčiu, kumščiais motinai nesudavė, jos kojomis nespardė, motinai nukritus ant grindų, jai smūgių nesudavė, tačiau šiuos kaltinamojo parodymus dalyje, kad prieš motiną S. V. P. fizinio smurto nenaudojo, jai kumščiais į įvairias kūno vietas nesudavė, kojomis nespardė, teismas atmeta kaip prieštaraujančius liudytojų D. B., V. L. parodymams, specialisto išvadai dėl padarytų sužalojimų S. V. P. ir kitai rašytinei bylos medžiagai. Kaltinamojo parodymai teismui kelia abejonių kitų bylos įrodymų visumoje, todėl kaltinamojo parodymus, jo neprisipažinimą dėl fizinio smurto naudojimo prieš nukentėjusiąją S. V. P. teismas vertina kritiškai, kaip pasirinktą kaltinamojo gynybos būdą siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusioji S. V. P. parodė, kad 2015-11-25 įvykio aplinkybes sunkiai prisimena, viskas įvyko seniai, pamiršo, ką pasakojo ikiteisminio tyrimo metu. Apie esmines įvykio aplinkybes nukentėjusiosios S. V. P. parodymai buvo nuoseklūs ikiteisminio tyrimo metu, ką patvirtina S. V. P. protokolas-pareiškimas (t. 1, b. l. 33), 2015-11-25 apklausos protokolas (t. 1, b. l. 49), kur S. V. P. nurodė, kad A. P. naudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu, t. y. sudavė ne mažiau aštuonių smūgių šlapiu rankšluosčiu į galvos sritį, jai nugriuvus ant grindų, A. P. sudavė dar ne mažiau aštuonių smūgių kumščiais į veidą ir galvą, taip pat sudavė jai smūgius kojomis į įvairias kūno vietas. Kaip matyti, nukentėjusiosios S. V. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu nėra sutampantys, tačiau visgi atkreiptinas dėmesys, kad S. V. P. yra senyvo amžiaus, turi sveikatos sutrikimų, nagrinėjamas įvykis įvyko pakankamai seniai – šiek tiek mažiau nei prieš vienerius metus laiko, todėl savaime suprantama, kad S. V. P. įvykio aplinkybių gerai neprisimena, tačiau teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad visi nukentėjusiosios parodymai dėl to galėtų būti laikomi nepatikimais ir vertintini kritiškai, juolab kai A. P. fizinio smurto panaudojimą prieš S. V. P. faktą patvirtina kitų byloje esančių įrodymų visuma. Jog kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą S. V. P. atžvilgiu, t. y. sudavė smūgius rankšluosčiu į galvos sritį, jai nugriuvus, sudavė kumščiais smūgius į galvą ir veidą ir smūgius kojomis į įvairias kūno vietas, patvirtina liudytojų D. B., V. L. parodymai, specialisto išvada dėl padarytų sužalojimų S. V. P., kita rašytinė bylos medžiaga. Iš liudytojos D. B. parodymų matyti, kad ji motiną S. V. P. matė ligoninėje, bendravo su motina, matė jos sužalojimus, dalyvavo motinos apklausoje apie įvykio aplinkybes. Liudytojos D. B. parodymai yra nuoseklūs, logiški, neprieštaraujantys, ji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad naktį nuvykusi į ligoninės priėmimo skyrių, rado mamą labai stipriai sumuštą. Buvo sumuštas mamos veidas, ant kaklo matėsi smaugimo žymės, krūtinės ląsta, vieta ties šonkauliais buvo mėlyna. Girdėjo mamą atsakinėjant į pareigūnų klausimus. Mama sakė, kad A. P. sumušė ją miegančią, kad A. P. vartojo alkoholį, grįžęs į namus, miegojo, apie 24 val. pabudo, pradėjo mušti ją. Mama aiškino, kad A. P. mušė ją šlapiu rankšluosčiu, kumščiais. Kai su policijos pareigūnais nuvažiavo į mamos namus, aplink lovą, virtuvėje, koridoriuje, buvo primėtyta rankšluosčių. Mama policijos pareigūnui sakė, kad A. P. buvo jos krūtinę prirėmęs keliu, kad ant veido dėjo pagalvę. Policiją ir greitąją pagalbą iškvietė mamos kaimynė. Šiuos liudytojos D. B. parodymus, kad A. P. naudojo fizinį smurtą S. V. P. atžvilgiu, patvirtina ir liudytojos V. L. parodymai, kur ji parodė, kad naktį S. V. P. bute girdėjo A. P. kalbant pakeltu balsu ir dejuojančią kaimynę S. V. P.. Iškvietė policijos pareigūnus. Kol laukė atvažiuojančios policijos, į buto duris paskambino S. V. P., kurios skruostas buvo sumuštas, lūpos apdaužytos, kraujas ant lūpų apdžiūvęs. S. V. P. buvo susigūžusi, jai skaudėjo šonkaulius. Kaimynė paprašė kviesti policiją, nes A. P. ją mušė. S. V. P. įsivedė į butą. Atvažiavę policijos pareigūnai S. V. P. iškvietė greitąją pagalbą. Šie liudytojų D. B. ir V. L. parodymai yra sutampantys, papildantys vienas kitą, liudytojų nurodomas aplinkybes papildomai patvirtina ir teismo posėdžio metu perskaityti liudytojos R. P. 2016-01-13 apklausos protokole parodymai, iš kurių matyti, kad pagal pranešimą dėl triukšmo, galimo skurto prieš moterį, riksmų, nuvykta adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad policiją kvietė moteris, kuri paaiškino, kad 2015-11-25 nakties metu moters neblaivus sūnus ją mušė kumščiais bei spardė kojomis, dėl ko moteris patyrė fizinį skausmą. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai po apžiūros išvežė moterį į ligoninę dėl sužalojimų. Ant moters veido matėsi akivaizdžios smurto žymės, t. y. buvo kraujosruva prie akies, kraujuojanti žaizda prie lūpos ir patinimas krūtinės srityje (t. 1, b. l. 46-47). Šias aplinkybes patvirtina ir kita rašytinė byloje esanti medžiaga. Nagrinėjamu atveju svarbią reikšmę turi specialisto išvada dėl S. V. P. padarytų sužalojimų pobūdžio ir aplinkybių. Iš specialisto išvados matyti, kad poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairiame skruoste, viršutinėje lūpoje, smakre, kakle, dešiniame žaste, dešinėje plaštakoje, kairiame žaste ir krūtinėje S. V. P. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2015-11-25. Sužalojimai S. V. P. padaryti ne mažiau vienuolikos bukų trauminių poveikių pasekoje, tai nurodo sužalojimų kiekis ir jų lokalizacija. Sužalojimai S. V. P. padaryti pašalinės jėgos poveikyje ir mažai tikėtina, kad jie galėjo būti padaryti pačiai griūnant. A. P. veiksmai sukėlė S. V. P. fizinį skausmą. S. V. P. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 71). Kiti rašytiniai byloje esantys įrodymai, tai yra: įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 35-41); tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio matyti, kad atvykusiems policijos pareigūnams S. V. P. paaiškino, kad prieš ją smurtavo sūnus, mušė ją kumščiais, spardė kojomis, matėsi smurto žymės ant S. V. P. veido – mėlynė prie akies, žaizda prie lūpos ir patinimas ant krūtinės, moteriai buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba (t. 1, b. l. 43-44). Visi šie įrodymai laikytini tinkamais kaltinamojo A. P. kaltės įrodymais, liudytojų D. B., V. L. parodymai, rašytiniai bylos įrodymai sutampa, papildo vienas kitą, atitinka bylos faktines aplinkybes ir jais netikėti teismas neturi pagrindo.

Taigi teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma kaltinamojo A. P. kaltė neginčijamai įrodyta, teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. P. asmeninio konflikto su savo šeimos nare – motina S. V. P. metu, tyčia sudavė jai ne mažiau aštuonių smūgių šlapiu rankšluosčiu į galvos sritį, po ko S. V. P. nugriuvus ant grindų, sudavė jai kumščiais ne mažiau aštuonių smūgių į galvą ir veidą ir nenustatytą skaičių smūgių kojomis į įvairias kūno vietas, taip smurtaudamas padarė S. V. P. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiame skruoste, viršutinėje lūpoje, smakre, kakle, dešiniame žaste, dešinėje plaštakoje, kairiame žaste ir krūtinėje – nežymiai sužalojo S. V. P. ir sukėlė jai fizinį skausmą, ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei tai, kad veika padaryta prieš asmenį, kuris dėl senatvės, invalidumo buvo bejėgiškos būklės.

Civilinis ieškovas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 110,88 Eur ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kadangi dėl patirtų sužalojimų S. V. P. gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir už jai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. S. V. P. suteiktų ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina – 110,88 Eur. Civilinio ieškovo ieškinys 110,88 Eur turtinei žalai atlyginti pagrįstas bylos įrodymais, ieškininiu pareiškimu, asmens ambulatorinio gydymo statistine kortele (t. 1, b. l. 73-77). Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas pilnai ir priteistinas iš kaltinamojo A. P., nes žala padaryta kaltais tyčiniais jo veiksmais.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. P., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BK 11 str.). Veikos tyčinės, baigtinės. Kaltinamasis kaltės pirmame epizode dėl nukentėjusiosios S. V. P. nepripažino, o antrame epizode – kaltinamasis kaltę pripažino iš dalies, anksčiau neteistas (t. 1, b. l. 135), administracine tvarka baustas, praeityje baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų – 2015-07-14 nutarimu baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 178 str. 1 d. už girto pasirodymą viešosiose vietose, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę gerovę, 2015-08-13 nutarimu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 178 str. 2 d. už girto pasirodymą viešosiose vietose, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę gerovę, pakartotinai per vienerius metus po administracinių nuobaudų paskyrimo, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (t. 1, b. l. 154-162), psichiatrinio gydymo įstaigoje registruotas nuo 2013 m., diagnozė: potrauminis sindromas (F07.2), organiniai nuotaikos (afektiniai) sutrikimai (F06.3), lengvas pažinimo sutrikimas (F06.7) (t. 1, b. l. 137, 141), iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę A. P. netikslinga (t. 1, b. l. 148), iš Panevėžio apskrities VPK tarnybinių pranešimų dėl charakterizuojančios medžiagos matyti, kad oficialių nusiskundimų iš kaimynų adresu (duomenys neskelbtini), ir adresu (duomenys neskelbtini), A. P. atžvilgiu negauta (t. 1, b. l. 151, 153), SODROS duomenimis nedirbantis (t. 1, b. l. 166), darbo biržoje neregistruotas (t. 1, b. l. 151, 153). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kad atlikus bausmę jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatyti bausmei keliami tikslai bus pasiekti kaltinamajam už abu nusikaltimus paskyrus sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kaltinamajam skirtinas bausmės dydis, artimas įstatyme numatytam vidurkiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies sudedant, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių pridedant dalį švelnesnės bausmės, paskiriant A. P. galutinę subendrintą bausmę.

Kadangi kaltinamasis A. P. nusikalstamą veiką padarė prieš savo šeimos narį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 42 str. 6 d., 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 1 p. b) pp., 66 str. 1 d., 2 d., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginus dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2), į bausmę įskaitytinas laikas, A. P. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2015-07-31 00.05 val. iki 2015-08-01 13.00 val., nuo 2015-11-25 00.35 val. iki 2015-11-26 11.15 val. (t. 1, b. l. 94, 96, 105, 107).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 119-120, 121-123), įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 124-125) – A. P. paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d., pripažintinos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo išieškotinos išlaidos teismo šaukimų ir dokumento siuntimui – 10 Eur į valstybės pajamas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (Fizinio smurto panaudojimas prieš S. V. P. 2015-07-30) ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 50 valandų per tris mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (Fizinio smurto panaudojimas prieš S. V. P. 2015-11-25) ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 50 valandų per tris mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirti A. P. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 50 valandų per tris mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 42 str. 6 d. 67 str. 2 d. 9 p. 72² str., A. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 1 p. b) pp. 66 str. 1 d. 2 d., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginus dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2), į bausmę įskaityti laiką, A. P. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2015-07-31 iki 2015-08-01 ( 1 d. ) ir nuo 2015-11-25 iki 2015-11-26 (1 d.).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotos policijos įstaigoje – A. P. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš A. P. 110,88 Eur Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai turtinei žalai atlyginti.

Išieškoti iš A. P. 10 Eur proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.