Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės – Šipkauskienės, Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Faustos Vitkienės,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui R. J.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. K. (I. K.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo - uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ambasados 2021 m. liepos 29 d. Sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui I. K. išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

6. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Ambasadą su prašymu išduoti nacionalinę vizą; pagrindas – užsienietis, atvykstantis į Lietuvą dirbti ir turintis profesiją, kuri įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą.

Prie prašymo pridėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavimo raštas; taip pat pateikta 2021 m. gegužės 3 d. darbo sutartis, sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktorės I. O., ir pareiškėjo I. K., kurioje nurodyta, kad pareiškėjas įdarbinamas suvirintoju dujomis ir elektra.

7. Ambasados pareigūnas 2021 m. liepos 25 d. kreipėsi konsultacijos į Migracijos departamentą ir VSD, prašydamas pateikti informaciją: 1) kokia veikla užsiima kviečianti įmonė – UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir kiek darbuotojų (užsieniečių) joje dirba; 2) ar pareiškėją kviečianti įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikosi Įstatyme nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvoje, ir ar nėra Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyto pagrindo atsisakyti išduoti nacionalinę vizą.

Migracijos departamentas 2021 m. liepos 27 d. pateikė prašomą informaciją ir nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei I. O. 2021 m. birželio 2 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį, bauda sumokėta 2021 m. birželio 3 d., taip pat, kad Juridinių asmenų registre registruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos tikslai ir rūšys: konsultacijos, statyba bei kita teisėta ūkinė-komercinė veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Atkreipė dėmesį, kad įmonė nėra pateikusi finansinių ataskaitų už 2019 m. ir 2020 m., o pateiktose ataskaitose už 2018 m. nurodoma veikla – statybos užbaigimas ir apdaila.

8. Ambasada 2021 m. liepos 29 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė atsisakyti išduoti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui - pareiškėjui I. K., nacionalinę vizą. Sprendime nurodyta, kad buvo nustatyta, jog fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką, per pastaruosius vienerius metus nesilaikė Įstatyme nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punktas).

9. Pareiškėjas, nesutikdama su minėtu Sprendimu, skundžia jį teismui.

10. Nagrinėjamu atveju aktualūs specialūs teisės aktai, reglamentuojantys ginčo santykius, t. y. Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (toliau – Vizų kodeksas), Įstatymas ir Vizos išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas).

Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

Įstatymo 19 straipsnyje reglamentuoti atsisakymo išduoti nacionalinę vizą, taip pat šios vizos panaikinimo ir atšaukimo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu yra nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką, per pastaruosius vienerius metus nesilaikė šiame Įstatyme nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje.

Tvarkos aprašo 87 punkte nustatyta, kad vizų tarnybos valstybės tarnautojas, nustatęs kurį nors iš atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, išvardytų Įstatymo 19 straipsnyje, priima sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą (10 priedas). Užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą dalyje „Pildo vizų tarnyba“ vizų tarnybos valstybės tarnautojas pažymi, kad priimtas sprendimas atsisakyti išduoti nacionalinę vizą, nurodo Įstatymo 19 straipsnio punktą, kuriuo vadovaujantis atsisakoma išduoti vizą, savo pareigas, vardą, pavardę, datą ir pasirašo.

11. Bylos duomenimis pareiškėjas, minėta, pateikė Ambasadai prašymą išduoti jam nacionalinę vizą. Prašyme nurodė, kad pagrindinis kelionės tikslas yra darbas, numatoma atvykimo į Lietuvą data – 2021 m. rugpjūčio 15 d., numatoma išvykimo data – 2022 m. liepos 31 d., kviečianti įstaiga – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Konsulas 2021 m. liepos 25 d. kreipėsi į Migracijos departamentą bei VSD su klausimais dėl atitinkamos informacijos pateikimo. Taip pat minėta, kad 2021 m. liepos 27 d. Migracijos departamentas pateikė informaciją, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei I. O. 2021 m. birželio 2 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį; paskirta bauda, kuri sumokėta 2021 m. birželio 3 d.

Šiuos Migracijos departamento nurodytus duomenis patvirtina byloje pateiktas 2021 m. birželio 2 d. administracinio nusižengimo protokolas, surašytas I. O.. Taip pat mokėjimo nurodymas, patvirtinantis, kad I. O. sumokėjo jai paskirtą 70,00 Eur baudą.

12. ANK 542 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad informacijos apie darbo sutarties su nacionalinę vizą ar leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turinčiu užsieniečiu nutraukimą, o nustatytais atvejais – apie jo neatvykimą ar neįdarbinimą arba užsieniečio darbo užmokesčio sumažėjimą nepateikimas laiku Migracijos departamentui užtraukia baudą darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų.

13. Iš bylos duomenų neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui tarpininkaujančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė I. O. yra bausta administracine tvarka, už pažeidimo, numatyto ANK 542 straipsnio 2 dalyje padarymą. Tai yra, kad I. O. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė tarpininkavo išduodant Lietuvos Respublikos nacionalines vizas. Apie nutrauktus darbo santykius su užsieniečiu ir neįdarbintus užsieniečius, turinčius Lietuvos Respublikos nacionalines vizas, I. O. Migracijos departamento neinformavo, todėl pažeidė Įstatymo 21¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kurios įpareigoja darbdavį ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti Migracijos departamentą apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu nacionalinę vizą, nutraukimą, apie užsieniečio neatvykimą ar neįdarbinimą, jeigu nuo darbdavio nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką praėjo daugiau kaip 10 dienų.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, konsulinis pareigūnas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, įvertinęs pareiškėjo prašyme nurodytus duomenis ir prie prašymo pateiktus dokumentus, taip pat informaciją, gautą iš Migracijos departamento, turėjo pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjui nacionalinės vizos išduoti negali, kadangi buvo nustatyta, jog tarpininkaujanti įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri kviečia užsienietį į Lietuvos Respubliką, nesilaikė Įstatyme nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje.

15. Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad Vizų kodekse nėra tokio pagrindo, koks yra numatytas Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte ir tai reiškia, kad šis pagrindas nacionalinėms institucijoms nelaikytinas imperatyviu atsisakyti išduoti vizą.

Teisėjų kolegija su šiuo pareiškėjo teiginiu nesutinka.

Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punktas įtvirtina savarankišką atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindą. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies formuluotė, priešingai nei teigia pareiškėjas, yra imperatyvi, todėl konsulas vien šiuo pagrindu turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą priimti Sprendimą neišduoti vizos pareiškėjui. Ši Įstatymo norma nenustato jokių išimčių, kurioms esant galėtų būti priimamas kitoks, tai yra pareiškėjui palankus sprendimas.

16. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad už netinkamą pranešimą apie neatvykusius užsieniečius, dėl kurių tarpininkavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo nubaustas ne juridinis asmuo, o fizinis asmuo, tuo tarpu dėl pareiškėjo vizos gavimo tarpininkavo juridinis asmuo, kuris šiuo atveju negali būti tapatinamas su fiziniu asmeniu išplečiant Įstatymo nuostatos aiškinimą ir taikymą.

Tačiau ir su šiais pareiškėjo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Visų pirma, pažymėtina, kad I. O. yra (buvo) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, taigi ji, atlikdama funkcijas, susijusias su Įstatyme nustatytų reikalavimų laikymuisi, veikė juridinio asmens vardu. Šiuo atveju nuobauda jai buvo skirta dėl to, kad ji būdama juridinio asmens vadovė, veikė juridinio asmens vardu ir tokiais savo veiksmais netinkamai atliko jai pavestas funkcijas ir pareigas, dėl ko padarė ANK nustatytą pažeidimą. Tad Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkto taikymui pakanka minėtos aplinkybės konstatavimo.

17. Pareiškėjo skunde nurodyta, kad priimant skundžiamą Sprendimą turėjo būti atsižvelgta į individualią pareiškėjo situaciją, o ne į formalius reikalavimus. Turėjo būti atsižvelgta į tai, kad I. O. pažeidimo padarymo laikotarpiu turėjo nedarbingumą, tuo metu buvo sunki situacija dėl COVID-19 pandemijos, be to, pažeidimas padarytas pirmą kartą, nors bendrovė savo veiklą vykdo jau ketverius metus, dėl priimto skundžiamo Sprendimo bus sutrikdyta įmonės veikla ir pan.

Tačiau šiuo atveju sutiktina su atsakovo pozicija, kad Įstatymas nenustato pareigos konsului, priimant sprendimą dėl atsisakymo išduoti vizą užsieniečiui Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkto pagrindu, papildomai įvertinti aplinkybes dėl tarpininkaujančios įmonės veiklos, finansinės būklės ar aplinkybių dėl padaryto administracinio nusižengimo ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks Sprendimas yra priimamas nustačius, jog fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis atvykti užsienietį, per pastaruosius vienerius metus pažeidė Įstatymo nuostatas, tai yra nesilaikė Įstatyme nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje.

18. nors pareiškėjas papildomai teismui pateikė duomenis apie kitiems užsienio piliečiams išduotas vizas, tai nepaneigia fakto, jog Ambasada vadovavosi Įstatyme įtvirtina imperatyvia nuostata ir priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą neišduoti pareiškėjui vizos. Taigi, šiuo atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas netinkamai taikė Įstatymo nuostatas.

19. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas ypač akcentavo, kad Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkto taikymui turi būti nustatyti ne vienas padarytas pažeisimas, o du ir daugiau; nagrinėjamu atveju to nenustatyta.

Tačiau teisėjų kolegija su tokiu Įstatymo nuostatos aiškinimu nesutinka. Teisėjų kolegijos nuomone neturi jokios reikšmės, padaromas vienas, keli ar dar daugiau pažeidimų. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad pareiškėją kviečiantis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra baustas per pastaruosius vienerius metus už Įstatymo nuostatų pažeidimus, tad ši aplinkybė yra pakankama Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkto taikymui.

20. Teisėjų kolegija dar pažymi, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, laikėsi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Atsakovas taip pat laikėsi teisės principų (gero viešo administravimo, teisėtumo, proporcingumo ir kt.) ir, priešingai nei teigia pareiškėjas, jų nepažeidė.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti nėra jokio pagrindo. Kadangi netenkinamas pareiškėjo reikalavimas panaikinti Sprendimą, todėl negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus.

22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas yra atmestas, tad jis neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovas duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų priteisimo klausimas nesvarstytinas (ABTĮ 40, 41 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 140¹ straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo I. K. (I. K.) skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.