Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2007-01-26 · Civilinė byla Nr. 2A-66-186/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-01-26
Bylos Nr.
2A-66-186/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Žironas (pirm.), Rasa Gudžiūnienė, Natalja Cikoto
Ieškovas
R. Ž.
Atsakovas
UAB „AJ Šokoladas“
Advokatai
Viačeslav Beperšč, Jūratė Valančiūtė
Civilinė byla Nr. 2A-66/07
SPRENDIMASVILNIAUS APYGARDOS TEISMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius 2007 m. sausio 26 d.

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Egidijaus Žirono,kolegijos teisėjų Nataljos Cikoto ir Rasos Gudžiūnienės,sekretoriaujant Astai Baltrušaitytei

dalyvaujant ieškovui R. Ž.

ieškovo atstovui advokatui Viačeslavui Beperščatsakovo atstovei advokatei Jūratei Valančiūtei

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R. Ž. ir atsakovo UAB „AJ Šokoladas“ apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovui UAB „AJ Šokoladas“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, neišmokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką priteisimo ir materialinės žalos atlyginimo bei atsakovo UAB „AJ Šokoladas“ priešieškinį ieškovui dėl materialinės žalos atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas R. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „AJ Šokoladas“, prašydamas pripažinti, kad darbo sutartis buvo nutraukta 2005-05-19 darbdavio (atsakovo) iniciatyva, priteisti jam neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2005-05-01 iki 2005-05-20, iš viso 384,01 Lt, priteisti 717,62 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (601 Lt x 2=1202 Lt), vidutinį darbo užmokestį iki visiško atsiskaitymo ir 717,98 Lt turtinės žalos atlyginimo. Bylos nagrinėjimo metu (2005-07-21) atsakovas sumokėjo ieškovui 384,01 Lt darbo užmokesčio bei 717,62 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, todėl šioje dalyje ieškovas ieškinio atsisakė. Ieškinyje nurodė, kad 2004-01-05 tarp jo ir atsakovo UAB „AJ Šokoladas“ buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią ieškovas buvo priimtas į darbą tiekėjo pareigoms. Ieškovas vykdė įmonės gamybos ceche Trakuose pagamintos produkcijos pristatymą į įmonės firmines parduotuves Vilniuje bei Kaune, taip pat pristatinėjo produkciją į aštuonias ne įmonės parduotuves bei aprūpindavo gamybos cechus žaliavomis. Pagal darbo sutartį jam buvo mokamas 800 Lt darbo užmokestis (atskaičius mokesčius – 601 Lt), o 200 Lt darbdavys žodiniu susitarimu leido pasiimti iš ieškovui pervedamų įmonės ūkio išlaidoms skirtų lėšų. Ieškovas nurodė, kad kiekvieną mėnesį jis iš atsakovo gaudavo jam pervestų lėšų išklotinę, pagal kurią jis surašydavo ataskaitą apie jam pervestų lėšų įmonės ūkio reikmėms panaudojimą ir pateikdavo išlaidas pateisinančius dokumentus. Kai kurių išlaidas pateisinančių dokumentų jis dėl objektyvių priežasčių pateikti negalėdavo, kadangi kai kurias pinigų sumas darbdavio nurodymu ir sutikimu jis mokėdavo asmeniui į rankas, negaudamas jokių pinigų perdavimą patvirtinančių dokumentų. Ieškovas teigė ataskaitas pildęs laisva forma vienu egzemplioriumi ir pateikdavęs įmonės buhalteriui. Atsakovas buvo žadėjęs nuo 2005 m. sausio mėnesio padidinti ieškovui atlyginimą iki 1 000 Lt per mėnesį, tačiau pažado netesėjo ir dėl to tarp jo bei direktoriaus A. J. įvyko konfliktas. 2005-05-19 darbo metu įmonės direktorius A. J. liepė atiduoti tarnybinio automobilio raktus bei dokumentus, taip pat telefoną šalia direktoriaus buvusiam asmeniui ir pareiškė, kad ieškovas yra atleidžiamas iš darbo. Direktorius liepė rašyti pareiškimą apie atleidimą iš darbo savo noru, tačiau ieškovas nesutiko. Ieškovas 2005-05-20 registruotu laišku kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti pervestų lėšų ūkio išlaidoms išklotinę ir nurodyti atleidimo iš darbo priežastis. 2005-06-02 gavo atsakovo 2005-05-30 pranešimą, kad yra įspėjamas, jog jis nėra atleistas iš pareigų, ir ieškovo nebuvimas darbe bus laikomas pravaikšta, o 2005-06-18 jis gavo atsakovo pretenziją, iš kurios sužinojo, kad 2005-06-14 jis iš pareigų atleistas už pravaikštas. Ieškovas taip pat nurodė, kad nuo 2005-05-01 iki 2005-05-20 atsakovas jam perdavė ūkio išlaidoms 2 101,92 Lt, o ieškovas atsakovo užsakymu įmonės ūkio reikmėms išleido 2 819,90 Lt, todėl ieškovas prašė priteisti jam padarytą 717,98 Lt turtinę žalą, kurią jis patyrė įmonės reikmėms panaudodamas savo asmenines lėšas.

Atsakovas UAB „AJ Šokoladas“ priešieškiniu prašė iš ieškovo priteisti 5726,08 Lt materialinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad ieškovas, nepateikdamas jam pervestų lėšų ūkio reikmėms panaudojimą patvirtinančių dokumentų, tyčia tas lėšas pasisavino ir panaudojo asmeniniams tikslams, o pagal tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, avanso apyskaitas, kurias patikrino Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai patikrinimo metu, ieškovo skola įmonei sudaro 5 726,08 Lt. Ieškovas žalą padarė tyčia, nes žinojo ir turėjo žinoti, kad tai nėra jo asmeninės lėšos ir kad jis turėjo pareigą už jas atsiskaityti.

Žemesnės instancijos teismas

Trakų rajono apylinkės teismas 2006-08-04 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo UAB „AJ Šokoladas“ ieškovui R. Ž. 985,95 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką, o iš ieškovo R. Ž. atsakovui UAB „AJ Šokoladas“ priteisė 1652,91 Lt materialinės žalos atlyginimo. Dėl neteisėto atleidimo iš darbo teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovas išreiškė valią nutraukti su ieškovu darbo sutartį 2005-05-19. Ištyręs įrodymus teismas konstatavo, kad tarp ieškovo ir atsakovo direktoriaus A. J. kilo konfliktas, tačiau direktoriaus pareiškimas apie ieškovo atleidimą negali būti sutapatintas su drausmine nuobauda - darbuotojo atleidimu iš darbo, nes nenustatyta tinkamai išreikšta ir teisiškai įforminta darbdavio valia ir neatliktos atitinkamos procedūros. Ieškovas, manydamas, kad darbdavys išreiškė valią jį atleisti, turėjo pareigą reikalauti, kad jam būtų pateiktas susipažinti darbdavio įsakymas apie jo atleidimą iš darbo, taip pat pareikalauti, kad jo darbo sutarties egzemplioriuje būtų atliktas įrašas apie darbo sutarties nutraukimą, tačiau tokių veiksmų neatliko. Teismas nustatė, kad ieškovas atleistas 2005-06-14 įsakymu nuo 2005-06-14 už pravaikštas pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. Teismas konstatavo, kad ieškovas iš tiesų nuo 2005-05-20 neatvyko į darbą ir tuo pažeidė savo darbo pareigas, dėl ko darbdavys, ieškovui pažeidus savo darbo pareigas ir esant šiurkščiam darbo drausmės pažeidimui, turėjo pagrindą nutraukti su ieškovu sudarytą darbo sutartį. Netenkinęs ieškovo reikalavimo dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo, teismas atmetė jo reikalavimą dėl išeitinės išmokos priteisimo. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką yra pagrįstas ir tenkintinas. Atsakovui atsirado pareiga atsiskaityti su ieškovu LR DK 206 str. 2 d. nustatyta tvarka, kadangi atleidimo metu ieškovas nedirbo. Teismas sprendė, kad iš ieškovo LR valstybinei darbo inspekcijai 2005-06-07 rašyto prašymo bei minėtos institucijos pateikto atsakymo, nors tuo metu ieškovas nebuvo atleistas, atsakovas turėjo suprasti, kad ieškovas jo atleidimo atveju reikalauja su juo visiškai atsiskaityti, dėl ko darbdavys turėjo pareigą atsiskaityti su ieškovu jo atleidimo dieną. Kadangi su ieškovu buvo uždelsta atsiskaityti 35 dienas, jam teismas iš atsakovo priteisė vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką. Spręsdamas dėl materialinės žalos atlyginimo, teismas, vadovaudamasis pirminiais dokumentais bei Vilniaus apskrities VMI mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitoje nurodytu šalių tarpusavio atsiskaitymų balansu, konstatavo, jog ieškovas įmonei yra skolingas 5 726,08 Lt. Teismas konstatavo, kad jokiais byloje surinktais įrodymais nėra nustatyta aplinkybė, jog ieškovas kai kurias pinigų sumas, darbdavio nurodymu ir sutikimu, mokėdavo asmeniui į rankas, negaudamas jokių pinigų perdavimą patvirtinančių dokumentų ir negalėdamas pateikti jų įmonės buhalterijai. Teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti jam materialinės žalos atlyginimą pagrįstumo, nustatė, kad ieškovui 2005 m. gegužės mėnesį faktiškai pagal kasos išlaidų orderius buvo išmokėta 700 Lt daugiau nei nurodo pats ieškovas, o atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ir atsakovo santykiai buvo tęstiniai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo ieškovo reikalaujamos priteisti 717,98 Lt sumos pripažinti galutiniu šalių tarpusavio atsiskaitymų balansu. Todėl teismas ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Kita vertus, iš bylos medžiagos teismas nenustatė, kad ieškovas materialinę žalą padarė tyčia. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas per visą tarp šalių trukusių darbo teisnių santykių tęstinį laikotarpį būtų pareiškęs kokias nors žodines ar rašytines pastabas dėl to, kaip ieškovas teikia jam ataskaitas. Be to, atsakovas pripažino, kad įmonėje nėra patvirtintos lėšų panaudojimo ataskaitos formos ir neprieštaravo, kad ieškovas ją pateiktų laisva, ranka rašyta forma. Todėl teismas, nustatęs, kad ieškovas pažeidė pareiginėje instrukcijoje įtvirtintą pareigą atsakyti už jam patikėtas pinigines lėšas bei lėšų panaudojimą, taip pat atsakyti už jų panaudojimo savalaikį atsiskaitymą, ieškovo atžvilgiu taikė materialinę atsakomybę pagal LR DK 254 str. - trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžio ribose.

Šalies argumentai

Ieškovas R. Ž. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Mano, kad byla išnagrinėta nepilnai ir neobjektyviai, nes tinkamam bylos išnagrinėjimui būtina išreikalauti iš atsakovo atsakovui ieškovo pateiktas Ūkio išlaidoms gautų ir panaudotų lėšų ataskaitas, kurių pagrindu būtų atlikta papildoma finansinė ekspertizė. Ieškovo nuomone, teismas, spręsdamas dėl ieškovo atleidimo iš darbo, netinkamai įvertino įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas: kad ieškovas finansines ataskaitas pildė laisva forma; kad ieškovas nebuvo atleistas iš darbo, o nušalintas tai dienai ir to fakto nepaneigia G. Ž. 2005-05-19 parašytas raštelis; kad liudytoja L.S. V. nenurodė girdėjusi direktorių sakant, kad ieškovas yra atleidžiamas iš darbo; kad ieškovas dėl atleidimo iš darbo pagrįstumo nesikreipė į atsakovą; kad nuo 2005-05-20 neidamas į darbą ieškovas pažeidė LR DK 235 str. 9 p., o darbdaviui 2005-05-19 savo valios neišreiškus raštu, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas buvo atleistas ir darbo sutartis su juo nutraukta nuo 2005-05-19; kad darbo sutartis buvo nutraukta darbdavio iniciatyva. Teismas, ieškovo nuomone, nepagrįstai iš dalies tenkino atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl žalos priteisimo, nes neįvertino, kad prašomą priteisti iš ieškovo žalą atsakovas pagrindė suklastotais buhalterinės apskaitos dokumentais ir atsisakė teismui pateikti ieškovo surašytas panaudotų lėšų ataskaitas. Teismui pateikta mokestinį tyrimą atlikusios Valstybinės mokesčių inspekcijos išvada yra neobjektyvi ir klaidinga, nes atsakovas tyrimui pateikė ne ieškovo atsakovui pateiktas Ūkio išlaidoms gautų ir panaudotų lėšų ataskaitas su visais išlaidas patvirtinančiais dokumentais, bet avansų apyskaitas, kurių ieškovas nerašė ir apie jų egzistavimą iki tyrimo išvadų pateikimo nei teismas, nei ieškovas nežinojo. Prie avansų apyskaitų buvo pateikta tik dalis ieškovo atsakovui pateiktų išlaidas pateisinančių dokumentų. Teismas neteisingai nustatė ieškovo vidutinį mėnesio atlyginimą.

Atsakovas UAB „AJ Šokoladas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria iš atsakovo ieškovui priteista 985,95 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimą atsiskaityti ir šį reikalavimą atmesti, bei panaikinti teismo sprendimą dalyje, kuria iš ieškovo atsakovui priteista 1652,91 Lt materialinės žalos atlyginimo ir priteisti iš ieškovo atsakovui likusią materialinės žalos dalį – 4073,17 Lt. Dėl reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimą atsiskaityti atsakovas skunde nurodo, kad LR DK 206 str. 2 p. nuostata, numatanti, kad darbdavys su atleistu iš darbo darbuotoju privalo atsiskaityti per vieną dieną nuo tos dienos, kurią darbuotojas pareikalavo atsiskaityti, ieškovo atžvilgiu netaikytina, nes jis neįvykdė pagrindinės tokio atsiskaitymo sąlygos – nei raštu, nei žodžiu nepateikė reikalavimo, kad atsakovas atsiskaitytų. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas apie ieškovo reikalavimą turėjo suprasti iš ieškovo rašto Valstybinei darbo inspekcijai, nes įstatymas imperatyviai numato, kad darbuotojas su prašymu atsiskaityti turi kreiptis į darbdavį, o ne kitas institucijas. Apelianto manymu, spręsdamas dėl materialinės žalos atlyginimo, teismas nepagrįstai nepripažino ieškovo tyčios dėl atsakovui padarytos materialinės žalos, nes nustatė jo kaltę dėl pareiginės instrukcijos pažeidimo. Atsakovo nuomone ieškovo veiksmuose yra tyčios požymių dėl materialinės žalos atlyginimo. Ieškovas suprato ir žinojo, kad jam pervedamos lėšos yra tikslinės, žinojo savo pareigą laiku pateikti ataskaitas ir grąžinti nepanaudotas pinigines lėšas, suprato, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti pasekmės – materialinė žala, tačiau sąmoningai nepateikė išlaidas pateisinančių ataskaitų ir dokumentų bei negrąžino iš ieškovo gautų piniginių lėšų. Teisinės pasekmės yra nustatytos Vilniaus apskrities VMI mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitoje, kurioje konstatuota, kad ieškovas yra skolingas atsakovui 5726,08 Lt. Ieškovas leido tokioms pasekmėms kilti ar net sąmoningai sudarė sąlygas joms atsirasti.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „AJ Šokoladas“ atsiliepimu į ieškovo R. Ž. apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir išmokų, susijusių su darbo sutarties nutraukimu, priteisimo

Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo R. Ž. atleidimo iš darbo teisėtumo, netinkamai įvertino darbdavio UAB „AJ Šokoladas“ valios dėl darbo sutarties su ieškovu nutraukimo buvimą, netinkamai aiškino ir taikė darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva reglamentuojančias materialinės teisės normas, dėl ko šioje dalyje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Byloje yra kilęs ginčas dėl ieškovo R. Ž. atleidimo teisėtumo, ieškovui ginčijant darbo sutarties nutraukimo pagrindo teisėtumą ir datą. Ieškovas, ginčydamas jo atleidimo iš darbo LR DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu UAB „AJ Šokoladas“ direktoriaus 2005-06-14 įsakymu teisėtumą, prašo pripažinti, kad darbo sutartis su juo buvo nutraukta LR DK 129 str. pagrindu – darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, sutarties nutraukimo datą nurodant 2005-05-19. Pirmosios instancijos teismas atmetė šį ieškovo reikalavimą. Siekiant įvertinti skundžiamo sprendimo šioje dalyje teisėtumą ir pagrįstumą, apelianto R. Ž. argumentai vertintini byloje nustatytų aplinkybių kontekste. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2004-01-05 tarp šalių buvo sudaryta darbo sutartis, kurios pagrindu ieškovas buvo priimtas dirbti tiekėju. 2005-05-19 UAB „AJ Šokoladas“ direktoriaus A. J. ir ieškovo R. Ž. susitikimo metu įvyko konfliktas, kurio metu direktorius pasakė, kad ieškovas yra atleidžiamas. Po šio pokalbio ieškovas perdavė automobilio raktelius, dokumentus ir tarnybinio mobiliojo telefono aparatą su direktoriumi buvusiam G. Ž. (t.I, b.l.10). Kitą dieną ieškovas R. Ž. į darbą nebeatvyko ir kreipėsi į UAB „AJ Šokoladas“ direktorių su prašymu nurodyti pagrįstas atleidimo iš užimamų pareigų priežastis (t.I, b.l.11). Atsakovas 2005-05-30 pranešimu, kurį ieškovas gavo 2005-06-01, informavo ieškovą, kad jis nėra atleistas iš darbo ir kad jam nepateikus svarbių neatvykimo į darbą nuo 2005-05-20 priežasčių buvimą patvirtinančių įrodymų, jo nebuvimas darbe bus laikomas pravaikšta (t.I, b.l.12). UAB „AJ Šokoladas“ direktoriaus 2005-06-14 įsakymu ieškovas R. Ž. buvo atleistas iš darbo LR DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu – ieškovui vieną kartą šiurkščiai pažeidus darbo pareigas, t.y. nuo 2005-05-20 be svarbių priežasčių neatvykus į darbą (t.I, b.l.25).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog esminę reikšmę R. Ž. reikalavimo dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo ir datos pakeitimo vertinimui turi aplinkybės, ar 2005-05-19 buvo išreikšta darbdavio valia dėl darbo sutarties su ieškovu nutraukimo, nustatymas.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą, jog 2005-05-19 ieškovas buvo nušalintas nuo darbo. Teisėjų kolegija, įvertinusi 2005-05-19 tarp šalių faktiškai susiklosčiusią situaciją ir vėlesnius įvykius, daro išvadą, jog darbdavys 2005-05-19 išreiškė savo valią ne dėl ieškovo nušalinimo nuo darbo, bet dėl jo atleidimo iš darbo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė sąvokos „atleidimas“ aiškinimą kaip apimančią ir darbuotojo nušalinimą nuo darbo. Pažymėtina, jog nušalinimas nuo darbo savo esme yra laikinas darbo funkcijų vykdymo sustabdymas. Nušalinimas galimas tik įstatymų numatytais pagrindais (LR DK 123 str.). Tokių pagrindų byloje nenustatyta. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, tiek konflikto metu, tiek vėliau (t.I, b.l.12) atsakovas ieškovo atleidimą grindė tuo, kad jis, naudodamasis įmonės „AJ Šokoladas“ transportu, savo tiesioginio darbo metu, siekdamas asmeninės naudos, pristatinėjamo UAB „AJ Šokoladas“ klientams savo žmonos individualios įmonės produkciją, dėl ko atsakovas patyrė ženklų nuostolį. Šis pagrindas savo esme atitinka šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, numatytą LR DK 235 str. 2 d. 4 p., kuris darbuotojui užtraukia drausminę atsakomybę. Įstatymas nenumato galimybės nušalinti darbuotoją nuo darbo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo atveju. Todėl nagrinėjamu atveju atsakovas išreiškė savo valią būtent dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – taikymo. Kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovo kaip silpnesnės darbo sutarties šalies pateiktą 2005-05-19 raštą, kuriuo G. Ž. patvirtino iš atleidžiamo iš darbo ieškovo priėmęs automobilį, dokumentus bei telefono aparatą, o taip pat neįvertino, jog jau 2005-05-20 ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu paaiškinti atleidimo iš darbo priežastis, o prašydamas darbdavį pateikti gautų lėšų išklotinę, siekė visiškai atsiskaityti su darbdaviu už jam perduotų piniginių lėšų panaudojimą atleidimo mėnesį. Atsakovas, gavęs šį ieškovo raštą ir žinodamas, jog darbuotojas darbdavio veiksmus 2005-05-19 vertino kaip jo atleidimą iš darbo, tik 2005-05-30 raštu informavo darbuotoją, jog jis nėra atleista iš tiekėjo pareigų. Tokie atsakovo veiksmai vertintini kaip LR DK 35 str. 1 d. įtvirtintos darbdavio pareigos santykiuose su darbuotoju gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų.

Atmestina kaip nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. J. , nebūdamas darbo sutarties su R. Ž. šalimi, nes sutarties šalimi buvo UAB „AJ Šokoladas“, negalėjo jos nutraukti. Vadovaujantis LR Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 6 d., bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose numatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei. Pagal LR Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 6 d. bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog 2005-05-19 A. J. kaip UAB „AJ Šokoladas“ direktoriaus išreikšta valia dėl ieškovo R. Ž. atleidimo iš darbo prilygsta darbdavio valiai dėl darbo sutarties nutraukimo su ieškovu. Atsižvelgiant į minėtą reglamentavimą, teisėjų kolegija taip pat nesutinka, jog tuo atveju, kai darbdavys yra juridinis asmuo, jo valios dėl darbo sutarties nutraukimo buvimo konstatavimas galimas tik ją išreiškus raštu. Papildomų reikalavimų darbdavio valios dėl darbo sutarties nutraukimo išreiškimo formai atleidžiant darbuotoją LR DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu tuo atveju, kai darbdavys yra juridinis asmuo, LR DK nenumato.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog atsakovas UAB „AJ Šokoladas“, atstovaujamas direktoriaus A. J. ir manydamas, jog ieškovas R. Ž. šiurkščiai pažeidė savo darbo pareigas, nes pasinaudodamas jomis siekė gauti neteisėtų pajamų sau ir kitiems asmenims (LR DK 235 str. 2 d. 4 p.), išreiškė savo valią dėl darbo sutarties su juo nutraukimo. Darbdavio pareiškimas dėl darbo sutarties nutraukimo yra valinis aktas. Kiekvienas asmuo savo subjektinėmis teisėmis disponuoja savarankiškai. Būtent atsakovas tokiu atveju turėjo pareigą teisiškai teisingai įforminti darbo sutarties nutraukimą nuo 2005-05-19, nes už dokumentų apie darbo sutarties pasibaigimą tinkamą įforminimą atsakingas darbdavys. Šiuose dokumentuose darbo sutarties pasibaigimo formulavimas turėjo atitikti sutarties pasibaigimo aplinkybes ir įstatymus. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad darbuotojas turėjo pareigą reikalauti pateikti susipažinti darbdavio įsakymą dėl jo atleidimo iš darbo ir atlikti darbo sutartyje padaryti įrašą apie darbo sutarties nutraukimą, nepagrįstai perkėlė atsakomybę už darbo sutarties nutraukimo neįforminimą ieškovui.

Pripažinus, jog atsakovas jau 2005-05-19 išreiškė valią dėl R. Ž. atleidimo iš darbo darbdavio iniciatyva dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, ieškovui pasinaudojus pareigomis, siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ir kitiems asmenims (LR DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 4 p.), ieškovo neatvykimas į darbą nuo 2005-05-20 negali būti pripažintas pravaikšta. Atsižvelgiant į tai, ieškovo atleidimas iš darbo UAB „AJ Šokoladas“ direktoriaus 2005-06-14 įsakymu LR DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu šiam neatvykus į darbą be svarbių priežasčių nuo 2005-05-20 (LR DK 235 str. 2 d. 9 p.) pripažįstamas neteisėtu.

Atsižvelgdama į ieškovo reikalavimus, kurie savo esme atitinka reikalavimą pakeisti darbo sutarties nutraukimo pagrindą, teisėjų kolegija sprendžia dėl darbo sutarties nutraukimo LR DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu, teisėtumo. Teisėjų kolegija, įvertinusi, jog darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį minėtu pagrindu nesilaikė drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių, nes pažeisdamas LR DK 240 str. įtvirtintą drausminės nuobaudos skyrimo tvarką raštu nepareikalavo, kad ieškovas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo, sprendžia, jog darbo sutarties nutraukimas LR DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu nagrinėjamu atveju pripažintinas neteisėtu. Darbo sutarties nutraukimo pripažinimas neteisėtu galimas ne tik nustačius, kad darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo, bet ir pripažinus, jog buvo pažeista įstatymų nustatyta darbo sutarties nutraukimo tvarka (LR DK 297 str. 3 d.). Kita vertus, teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl pripažinimo, kad darbo sutartis buvo nutraukta 2005-05-19 LR DK 129 str. 1 d. pagrindu (darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės), nes byloje darbdavys nurodo kitokias nesutarimų bei darbo sutarties nutraukimo priežastis ir nesilaikė LR DK 130 str. įtvirtintos darbuotojo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą tvarkos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis LR CPK 417 str. įtvirtinta teismo teise viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. patenkinti daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pripažinus, kad darbuotojas buvo atleistas iš darbo pažeidžiat įstatymų nustatytą tvarką, yra pagrindas taikyti LR DK 297 str. 4 d. įtvirtintą darbuotojo teisių gynimo būdą, nes iš ieškovo reikalavimų ir jų pagrindo matyti, kad R. Ž. neišreiškė valios dėl jo grąžinimo į pirmesnį darbą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pripažinus darbo sutarties nutraukimą 2005-05-19 LR DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu neteisėtu, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (LR DK 140 str. 1 d.) ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, t.y. nuo 2005-05-20 iki 2007-01-25, o 2004-01-05 darbo sutartis Nr. 42 yra laikoma nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką reglamentuoja LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintas Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas. Apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Atsižvelgiant į byloje esančioje pažymoje nurodytus duomenis apie ieškovo uždarbį 2005 m. 02-04 mėnesiais, neatskaičius mokesčių (t.1, b.l. 45), ir į tai, jog 2005 m. gegužės mėnuo neįtraukiamas į skaičiuojamą laikotarpį, nes atleidžiamo R. Ž. paskutinė darbo įmonėje diena nesutapo su paskutine to mėnesio darbo diena, ieškovo vidutinis darbo užmokestis laikytinas 670 Lt. Todėl iš atsakovo UAB „AJ Šokoladas“ ieškovo naudai priteisiama 1340 Lt išeitinė išmoka ir 13400 Lt dydžio vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Pareiga nuo priteistinų sumų atskaičiuoti ir sumokėti priklausančius mokesčius tenka atsakovui. Pripažinus neteisėtu darbo sutarties nutraukimą, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl 985,95 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką priteisimo iš atsakovo panaikinamas, nes atsakovo prievolė atsiskaityti su ieškovu LR DK 141 str. nustatyta tvarka atsiranda šiuo sprendimu nutraukus darbo sutartį. Be to, nesavalaikiu atsiskaitymu ieškovui sukelti nepatogumai kompensuojami priteisiamu atlyginimu už priverstinės pravaikštos laiką.

Dėl materialinės žalos atlyginimo

Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo materialinės atsakomybės, netinkamai įvertino R. Ž. veiksmų, padarant žalą UAB „AJ Šokoladas“, kaltės formą, dėl ko netinkamai taikė darbuotojo materialinę atsakomybę reglamentuojančias LR DK 255 str. 1 p. ir 254 str. normas.

Reikalavimus dėl materialinės žalos atlyginimo buvo pareiškę tiek ieškovas, tiek atsakovas. Trakų rajono apylinkės teismas skundžiamu sprendimu iš dalies tenkino atsakovo UAB „AJ Šokoladas“ priešieškinio reikalavimą dėl 5726,08 Lt materialinės žalos atlyginimo ir priteisė iš ieškovo jo naudai 1652,91 Lt, o taip pat atmetė ieškovo R. Ž. reikalavimą dėl 717,98 Lt materialinės žalos atlyginimo. Teismo sprendimą šioje dalyje apeliaciniais skundais ginčija tiek ieškovas, tiek atsakovas.

Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo R. Ž. reikalavimą dėl 717,98 Lt materialinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo UAB „AJ Šokoladas“. Pripažinus, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostę santykiai, kai ieškovas gaudavo iš atsakovo lėšas ūkio išlaidoms, už kurių panaudojimą jis turėdavo atsiskaityti atsakovui, buvo tęstiniai ir nustačius, kad ieškovas savo reikalavimą grindė tik 2005 m. gegužės mėnesį susidariusiu skirtumu, kai faktiškai panaudotos piniginės lėšos viršijo gautas iš atsakovo, nesant duomenų apie mėnesio pradžioje ieškovo turėtą nepanaudotų piniginių lėšų likutį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas R. Ž. neįrodė jam darbdavio padarytos materialinės žalos ir jos dydžio. Be to, apie ieškovo nurodytos jam darbdavio padarytos žalos dydžio nepagrįstumą galima spręsti ir iš to, kad jo pateiktoje 2005-05-01 – 2005-05-19 ūkio išlaidoms gautų ir panaudotų lėšų ataskaitoje nėra nurodyta jam pagal atsakovo kasos išlaidų orderius perduotų pinigų sumų, kurių perdavimo ieškovui faktą ir dydį patvirtina ieškovo pateiktas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas (t.I, b.l.93).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu ieškovo atsakovui padarytos materialinės žalos, kurį darbdavys grindė ieškovui ūkio išlaidoms faktiškai išduotų ir panaudotų piniginių lėšų skirtumu, dydžio vertinimu. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas darbuotojo darbdaviui padarytos materialinės žalos dydį, tinkamai vertino avansui skirtų lėšų panaudojimo apskaitos dokumentų įrodomąją galią, prioritetą teikdamas pirminių buhalterinių dokumentų pagrindu padarytoms išvadoms. Teismas pagrįstai vadovavosi Vilniaus apskrities VMI atlikto mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitoje nurodytu šalių tarpusavio atsiskaitymų balansu, kuriame nurodyta, jog ieškovas bendrovei skolingas 5726,08 Lt. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto R. Ž. argumentą, jog byloje nesant visų jo surašytų ūkio išlaidoms gautų ir panaudotų grynųjų pinigų ataskaitų, ieškovo darbdaviui padarytos žalos dydis negalėjo būti nustatytas. Pažymėtina, jog gautų ir panaudotų grynųjų pinigų ataskaita nėra apskaitos dokumentas, kuriuo ieškovas galėtų grįsti atliktas ūkines operacijas. Be to, byloje yra atsakovo pateiktos ieškovo ranka už skirtingus laikotarpius surašytos gautų ir panaudotų grynųjų pinigų ataskaitos, kurių įrodomąją galią paneigia tai, kad jos nėra pasirašytos asmens, atsakingo už buhalterinės apskaitos įmonėje vedimą (t.I, b.l.101-107). Apeliantas R. Ž. taip pat nepagrįstai ginčija Vilniaus apskrities VMI atlikto mokestinio tyrimo ir R. Ž. ir UAB „AJ Šokoladas“ tarpusavio įsipareigojimų balanso teisingumą, argumentuodamas, jog tyrimo metu neturėjo būti remiamasi jo nepasirašytomis avanso apyskaitomis ir tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu. Tačiau šį apelianto argumentą paneigia mokestinį tyrimą atlikusios apskrities VMI vyresniosios specialistės J. P. parodymai, jog tyrimas buvo atliktas ir išvados padarytos pirminių buhalterinių dokumentų pagrindu (t.II, b.l.18). Atmetamas ieškovo argumentas dėl nepilno galimų dokumentų ištyrimo, nes nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų išreikalavimo šalys atsisakė.

Apeliantas UAB „AJ Šokoladas“ apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, pagal kurią nustačius ribotos darbuotojo materialinės atsakomybės taikymo sąlygas, atsakovo naudai buvo priteista tik dalis ieškovo padarytos žalos, lygi trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžiui. Teisėjų kolegija sutinka, jog nagrinėjamu atveju darbuotojas privalėjo atlyginti darbdaviui visą žalą LR DK 255 str. 1 p. pagrindu, nes ieškovo R. Ž. kaltės forma, padarant žalą darbdaviui dėl netinkamos piniginių vertybių apskaitos, pasireiškė tyčia. Tyčiai darbuotojo materialinės atsakomybės atveju reikalinga, kad darbuotojas suprastų, jog dėl jo veiksmų darbdaviui atsiras materialinė žala ir leistų tai žalai atsirasti arba sąmoningai sudarytų sąlygas jai atsirasti. Byloje nustatyta, jog ieškovui dirbant įmonėje „AJ Šokoladas“ atsakovas avansu pervesdavo ieškovui į jo asmeninę sąskaitą banke arba išmokėdavo grynais pinigais lėšų ūkio išlaidoms. Ieškovas suvokė šių pinigų priklausymą ieškovui ir savo pareigą atsiskaityti už jų panaudojimą, pateikiant išlaidas patvirtinančius juridinę galią turinčius dokumentus, t.y. apskaitos dokumentus. Tiekėjo pareiginėje instrukcijoje yra įtvirtinta, jog tiekėjas atsako už jam patikėtas pinigines lėšas bei lėšų panaudojimą, o taip pat už jų panaudojimo savalaikį atsiskaitymą (t.I, b.l.13-44). Ieškovas taip pat turėjo suvokti, jog tinkamas neatsiskaitymas už įmonės išduoto avanso panaudojimą sukeltų materialinės žalos atsakovui atsiradimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovas, suvokdamas žalos darbdaviui atsiradimo galimybes, nepateikiant avanso panaudojimą patvirtinančių apskaitos dokumentų, leido tai žalai atsirasti, todėl pripažintina, jog žala atsakovui buvo padaryta tyčia. Tokiu atveju, vadovaujantis LR DK 255 str. 1 p., darbuotojas privalo atlyginti visą žalą. Pripažinus visiškos materialinės atsakomybės ieškovo atžvilgiu taikymą, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje panaikinamas ir iš ieškovo R. Ž. atsakovo UAB „AJ Šokoladas“ naudai priteisiama pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyto dydžio materialinės žalos atlyginimas – 5726,08 Lt.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 93 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovas neturėjo jokių bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas pateikdamas priešieškinį sumokėjo 180,78 Lt žyminį mokestį bei turėjo 3500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o taip pat sumokėjo 151,77 Lt žyminį mokestį paduodamas apeliacinį skundą bei turėjo 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Iš ieškovo atsakovo naudai priteistinas 332,55 Lt žyminis mokestis. Teisėjų kolegija, tenkindama atsakovo UAB „AJ Šokoladas“ priešieškinį, pripažįsta, jog atsakovas turi teisę į visų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą, tačiau, vadovaudamasis LR CPK 98 str. 2 d., priteistiną sumą sumažina iki 2000 Lt, atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, advokato darbo sąnaudas, advokato ankstesnį dalyvavimą šioje byloje bei LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo. Kadangi ieškovas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str. 1d. 1 p.) už priteistą ieškovui darbo užmokestį žyminis mokestis (442 Lt) į valstybės biudžetą priteisiamas iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.). Iš ieškovo R. Ž. valstybės naudai priteisiama 62,63 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str., teismas

n u s prendė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti iš dalies, o priešieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti R. Ž. , a/k (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo UAB „AJ Šokoladas“ direktoriaus 2005 m. birželio 14 d. įsakymu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą neteisėtu.

Pripažinti R. Ž. atleidimą iš darbo 2005 m. gegužės 19 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą neteisėtu.

Nustatyti, kad 2004 m. sausio 5 d. darbo sutartis Nr. 42 tarp UAB „AJ Šokoladas“ ir R. Ž. yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos – nuo 2007 m. sausio 26 d.

Priteisti iš UAB „AJ Šokoladas“ R. Ž. naudai 1340 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų keturiasdešimt litų) dydžio išeitinę išmoką ir 13400 Lt (trylikos tūkstančių keturių šimtų litų) dydžio vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Priteisti iš R. Ž. UAB „AJ Šokoladas“ naudai 5726,08 Lt (penkis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt šešis litus ir aštuonis centus) materialinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš UAB „AJ Šokoladas“ 442 Lt (keturis šimtus keturiasdešimt du litus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Priteisti iš R. Ž. UAB „AJ Šokoladas“ naudai 332,55 Lt (tris šimtus trisdešimt du litus penkiasdešimt penkis centus) žyminio mokesčio ir 2000 Lt (du tūkstančius litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš R. Ž. Lietuvos Respublikos valstybei 62,63 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kolegijos pirmininkas Egidijus ŽironasTeisėjos Natalja CikotoRasa Gudžiūnienė