- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-02
- Bylos Nr.
- 1A-586-114-2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algimantas Smolskas (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Olegas Šibkovas
- Nuteistasis
- L. V.
- Advokatai
- Kristina Česnauskienė
Pranešėjas Algimantas Smolskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-586-114-2013;
Teisėjas Birutė Drozdienė Teisminio proceso Nr. 1-26-1-00211-2012-9;
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. spalio 2 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio teisėjo Algimanto Smolsko, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Olego Šibkovo, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Kuzminovui, nuteistajam L. V., jo gynėjai advokatei Kristinai Česnauskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. V. gynėjos advokatės Kristinos Česnauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo L. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 290 straipsnyje, 286 straipsnyje ir nuteistas: pagal LR BK 290 straipsnį 10 MGL dydžio (1300 Lt.) bauda; pagal LR BK 286 straipsnį 10 MGL dydžio (1300 Lt.) bauda. LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu baudas subendrinus apėmimo būdu L. V. nuteistas 10 MGL dydžio (1300 Lt.) bauda, kuri, LR BK 66 straipsnio pagrindu į bausmę įskaičius sulaikyme išbūtą laiką, sumažinta iki 6 MGL (780 Lt).
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. V. nuteistas už tai, kad (duomenys neskelbtini) atvykęs į (duomenys neskelbtini) komisariatą, esantį (duomenys neskelbtini), prie komisariato lauko durų plūdo necenzūriniais, garbę ir orumą žeminančiais, žodžiais (duomenys neskelbtini) specialistą G. V., tokiu būdu įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją, t. y. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 290 straipsnyje, padarymą;
be to L. V. nuteistas už tai, kad tą pačią dieną, tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, stumdamas (duomenys neskelbtini) specialistą G. V. bei rankomis suduodamas du smūgius jam per rankas, t. y. panaudodamas fizinį smurtą ir sukeldamas G. V. fizinį skausmą, pasipriešino savo pareigas einančiam valstybės tarnautojui, tęsdamas savo nusikalstamą veiką policijos komisariato operatyvaus valdymo patalpoje grasino G. V. su juo susidoroti, t. y. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 286 straipsnyje, padarymą.
Šalies argumentai
Nuteistojo L. V. gynėja advokatė K. Česnauskienė apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2013-04-24 nuosprendį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Skundo autorės įsitikinimu teismo nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nes jame neišdėstytas surinktų įrodymų vertinimas, kiti įrodymai vertinti netinkamai, neobjektyviai. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad jis faktiškai yra nemotyvuotas, o L. V. kaltė tik preziumuojama. Advokatė atkreipia dėmesį į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis yra grindžiamas vien tik nukentėjusiojo parodymais, kurie yra nenuoseklūs, nukentėjusysis negalėjo tiksliai patvirtinti tariamai jo atžvilgiu padarytus nusikaltimus. Skunde pažymima tai, kad prie komisariato durų lauke buvo tik nukentėjusysis ir nuteistasis, todėl niekas objektyviai negalėjo girdėti, ar buvo vartojami necenzūriniai žodžiai kaip teigiama kaltinime. Liudytoja R. J. negalėjo girdėti lauke vykusio pokalbio turinio, kadangi tuo metu ji buvo budinčioje dalyje, o be to, komisariatas yra prie judrios gatvės, todėl dėl triukšmo buvo galima ne viską girdėti. Byloje esantys vaizdo įrašai kaltės taip pat nepatvirtina, kadangi nefiksuotas garsas. Advokatės nuomone byloje apklausta GMP medikė bei sargas kaltės nei patvirtina, nei paneigia kaltinimų, kadangi jų parodymai su byla nesusiję. Skundo autorės nuomone byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų fizinio smurto pareigūno atžvilgiu naudojimą. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis G. V. dar iki šio įvykio pažinojo tiek L. V., tiek sulaikytą jo mamą V. V., buvo susidariusi konfliktinė situacija, todėl V. V. buvo apkalbėtas. Tikėti R. J. parodymais taip pat negalima, nes ji, kaip nukentėjusiojo kolegė, suinteresuota jam padėti. Šių aplinkybių pirmos instancijos teismas nevertino, todėl padarė neteisingas išvadas. Advokatė atkreipia dėmesį į byloje esančias telefoninių pokalbių išklotines, iš kurių matyti akivaizdus pareigūnų nusistatymas L. V. atžvilgiu ir noras jam pakenkti.
Teismo posėdyje nuteistasis L. V. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo L. V. gynėjos advokatės Kristinos Česnauskienės apeliacinis skundas atmetamas.
Išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą bei apeliacinio skundo motyvus kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis dėl L. V. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal LR BK 286 straipsnį ir 290 straipsnį.
Apeliaciniame skunde ginčijamas kaltės klausimas. Apelianto įsitikinimu, teismas netinkamai įvertino įrodymus, dėl ko nepagrįstai L. V. pripažino kaltu ir nuteisė. Kolegijos nuomone teismo išvados neprieštarauja faktinėms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas įrodymus vertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-LR BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, todėl skundžiamas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina tai, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu, ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto pateiktu įrodymų vertinimu ir interpretavimu, nepatvirtina, jog nuosprendis neteisėtas ar nepagrįstas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliaciniame skunde nepateikiama jokių argumentų, kurių pagrindų aukštesnės instancijos teismas galėtų pagrįstai suabejoti apylinkės teismo išvadų pagrįstumu, dėl kurių reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl L. V. kaltės padarius LR BK 286 straipsnyje ir 290 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas. Teismas, pripažindamas L. V. kaltu padarius jam inkriminuotus nusikaltimu, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų G. V. parodymais, kurie nuo pat tyrimo pradžios dėl esminių nusikaltimo aplinkybių buvo nuoseklūs, logiški, prieštaravimų juose nenustatyta, jo nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje apklausti liudytojai. Skundo autoriaus argumentai, kad tiek nukentėjusysis, tiek kiti liudytojais apklausti pareigūnai yra šališki ir apkalba nuteistąjį, atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog nukentėjusysis ar liudytojas yra policijos pareigūnas, dėl darbo funkcijų galėjęs turėti kontaktą su teisiamu asmeniu anksčiau, savaime nėra pagrindas tvirtinti, jog jis yra suinteresuotas pakenkti tam asmeniui. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta jokių kitų aplinkybių, kurios patvirtintų nukentėjusiojo ir liudytojų suinteresuotumą pakenkti L. V. šį apkalbant ar duodant melagingus parodymus. Tai, kad L. V. apibūdinta įvykio situacija skiriasi nuo nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, taip pat nėra pagrindas šių asmenų parodymais netikėti. Apylinkės teismas, remdamasis apklaustų nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teisingai konstatavo, kad L. V. veiksmuose yra LR BK 286 straipsnyje ir 290 straipsnyje numatytų nusikaltimų sudėtis, tinkamai atskleidė minėtų nusikaltimų objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius bei detalizavo, kokiais būtent veiksmais nuteistasis padarė minėtus nusikaltimus. Apygardos teismo teisėjų kolegija, apeliantui nenurodžius jokių naujų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, atsižvelgdama į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland), sutikdamas su pirmos instancijos teismo motyvais jiems pritaria ir jų nekartoja.
Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis dėl L. V. pripažinimo kaltu padarius LR BK 286 straipsnyje, 290 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas ir nuteisimo dėl jų yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti nuosprendį ar jį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo L. V. gynėjos advokatės Kristinos Česnauskienės apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.