Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui Aliui Juodviršiui, nukentėjusiajai A. B., kaltinamajam V. L. R., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)d. Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, 11 klasių išsilavinimo, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. L. R. kaltinamas tuo, kad, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdydamas ginčijamą savo teisę susigrąžinti skolą iš A. B., panaudojo psichinę prievartą, nes 2016 m. rugpjūčio 24 d., apie 13.40 val., valgykloje „Caritas“, esančioje Partizanų g. 5, Kaune, garsiai šaukdamas reikalavo grąžinti skolą, po ko, išsitraukė peilį, jį laikydamas rankoje ir artėdamas prie A. B. grasino ją nužudyti, jei pastaroji negrąžins skolos.

Kaltinamasis V. L. R. teismo posėdžio metu nepripažino savo kaltės ir paaiškino, kad įvykio dieną šnekučiavosi su buvusia būsto savininke A. B., sėdėjo už stalo „Carito“ valgykloje. Dviese sėdėjo, kalbėjosi. Jis jai sakė, kad negražu paimti jo pinigus. Jam A. B. jau metai laiko kaip skolinga 100 eurų. Ji nežadėjo atiduoti tų pinigų. 4 sykius iš niekur nieko kvietė jam policiją. Sakė, kad kišenėje turi peiliuką. Dėl maisto jį nešioja. Bet niekam nėra įdūręs, nėra nieko užpuolęs, o ji jam pripaišė, kad jis ją žadu nužudyti ar sužaloti. Nežadėjo jos nužudyti ar sužaloti. Jeigu jam pinigų neatiduoda, jis jai įamžins „turemščikų“ ženklą, „X“ raidę. Čia dėl 100 Eurų, buitinis įsiskolinimas, prie ko čia tas teismas reikalingas.

Nukentėjusioji A. B. paaiškino, kad atvyko į valgyklą. Prie stalo viskas vyko. Atėjo V. L. R. ir pradėjo reikalauti pinigų. Ji jų nepaėmė, jis pats tai sugalvojo. Jis sakė, kad atiduok pinigus. Grasino per veidą išbraižyti „H“ raidę. Pagal kalinių įstatymus sakė perpjaus veidą su peiliu, sakė išpjaus „H“ raidę. Kai kalbėjo, jis nebuvo peilio išsitraukęs. Kai atsistojo, ėjo padėti tvarkytis, tai jis keiktis pradėjo. Jis atnešė lėkštes, 1 metru nuo jos buvo. Iš kišenės pasiėmė virtuvinį peilį. Laikė jį dešinėje rankoje, kartojo grasinimus, sakė, kad gerai nesibaigs. Jos parodymus patvirtina Parodymų patikrinimo vietoje protokolas (16 – 22 b. l.).

Liudytojas G. J. teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus (25 b. l.), kad jie su A. buvo minėtoje valgykloje, kai apie 13.30 vai. ten atėjo V. L. R.. Jis pasiėmęs maistą atsisėdo valgyti prie vadinamo pirmojo stalo, kuris yra netoli plovyklos. Prie indų plovyklos stalo, kur sunešami panaudoti indai stovėjo A., valė maisto atliekas iš lėkščių. Jis sėdėjo prie kito stalo netoliese. V. L. R. valgydamas vis rėkė ir klausė A.: „kada grąžinsi skolą“, po to sakė, kad jei negrąžins skolos, suma kasdien augs, augs procentai, po to grasino sakydamas: „Jeigu nebus pinigų ateisiu, padegsiu namus, užmušiu ir tave ir dukrą“. Jis matė pas V. L. R. marškinių kišenėje kyšančią peilio geležtę. Jis pastoviai su savimi nešiojasi peilį ir laiko jį matomoje vietoje. Matė, kaip A. nuėjusi į plovyklą, skambino telefonu, suprato, kad kviečia policiją. Baigęs valgyti V. L. R. nunešė padėti lėkštes ant plovyklos stalo, ten kur stovėjo A.. Padėjęs indus ant stalo, jis išsitraukė iš marškinių kišenės peilį ir laikydamas jį už rankenos, sulenktoje per alkūnę rankoje prie savęs smaigaliu statmenai į viršų stovėdamas maždaug metro atstumu nuo A. pasakė jai: „kad pinigai būtų šią savaitę, o jei ne tai papjausiu, padegsiu“. Jis taip visada sako, visada tie patys grasinimai. Tai pasakęs jis įsidėjo peilį atgal į kišenę ir iš valgyklos išėjo. Jis visa tai matė ir girdėjo. V. L. R. išėjęs iš valgyklos dar su kažkuo šnekėjosi. Po to jis pamatė atvažiuojantį policijos automobilį ir pabėgo. Jis tuo metu išėjo į lauką ir parodė pareigūnams, kur nubėgo V. L. R. ir pasakė, kad jis turi peilį. Pareigūnai jį sulaikė ir įsodino į policijos automobilį, o A. parašė pareiškimą. V. L. R. pastoviai Angelę persekiodavo, ateidavo prie namų, grasindavo ir reikalaudavo pinigų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio „Savavaldžiavimas“ antrąją dalis numato, kad, tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Savavaldžiavimą kvalifikuojančiais požymiais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį yra pripažįstami psichinės ar fizinės prievartos panaudojimas savavaldžiaujant. Psichine prievarta baudžiamąja teisine prasme laikytini pasikartojantys ar nuolatinio pobūdžio tyčiniai kaltininko veiksmai, pasižymintys aiškiai priešišku, neetišku, žeminančiu ar įžeidžiančiu, agresyviu, užgauliu pobūdžiu. Gali būti gąsdinama susidoroti, pakenkti nukentėjusiojo šeimai. Tai gali būti ir grasinimai panaudoti fizinę jėgą, nuo kurios nukentėjusysis neapsigins, sunaikinti ar sugadinti turtą ar kitokiu būdu padaryti didelę turtinę žalą. Kaltininkas, siekdamas savo tikslų, nukentėjusįjį gali įžeidinėti, šmeižti, šantažuoti, persekioti pats ar į tokią veiką įtraukti ir kitus asmenis. Toks psichinis spaudimas (agresija) jau savaime yra neteisėtas, baustinas. Tai gali sukelti nukentėjusiajam bejėgiškumo būseną, įtampą, dvasinius sukrėtimus ar nuolatinį psichologinį diskomfortą, depresiją ar kitokią liguistą būseną, sveikatos pablogėjimą ar net psichikos sutrikimą. Tokius padarinius (didelę žalą) nukentėjusiajam ar jo artimiems asmenims gali sukelti ir pavienis, bet itin šiurkštus, bauginantis ar agresyvus, žeminantis kaltininko veiksmas.

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad atsižvelgiant į savavaldžiavimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, sudėties struktūrą, didele žala laikytina ne tai, jog nukentėjusysis patiria tik diskomfortą dėl raginimo grąžinti skolą, bet, pavyzdžiui, tai, kad nukentėjusysis praranda saugumo jausmą, kad kaltininko veiksmais sukuriama bauginančio pobūdžio situacija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-183/2012).

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad įvykis įvyko 2016 m. rugpjūčio 24 d., apie 13.40 val., valgykloje „Caritas“, esančioje Partizanų g. 5, Kaune. To neginčija ir patvirtina tiek kaltinamasis V. L. R., tiek nukentėjusioji A. B., tai patvirtino liudytojas G. J..

Kad kaltinamasis V. L. R. garsiai šaukdamas reikalavo grąžinti skolą, jis pripažino pats, tai patvirtino nukentėjusioji A. B., tai patvirtino liudytojas G. J..

Bet kaltinamasis V. L. R. neigė, kad išsitraukė peilį, jį laikydamas rankoje ir artėdamas prie A. B. grasino ją nužudyti, jei pastaroji negrąžins skolos.

Šie jo parodymai vertinti kritiškai kai norą išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes šiuos jo parodymus paneigė nukentėjusioji A. B. nurodžiusi, kad: „iš kišenės pasiėmė virtuvinį peilį. Laikė jį dešinėje rankoje, kartojo grasinimus, sakė, kad gerai nesibaigs“, tai patvirtino liudytojas G. J. nurodęs, kad: „jis išsitraukė iš marškinių kišenės peilį ir laikydamas jį už rankenos, sulenktoje per alkūnę rankoje prie savęs smaigaliu statmenai į viršų stovėdamas maždaug metro atstumu nuo A.s pasakė jai: „kad pinigai būtų šią savaitę, o jei ne tai papjausiu, padegsiu“. Tai iš dalies patvirtino ir pats kaltinamasis V. L. R. nurodęs, kad: „Sakė, kad kišenėje turi peiliuką“ ir „Jeigu jam pinigų neatiduoda, jis jai įamžins „turemščikų“ ženklą, „X“ raidę“. Tai patvirtinama Dokumentų pateikimo protokolu (30 b. l.), kuriame nurodoma, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulio rinktinės patrulis L. Š. pateikė virtuvinį peilį medine rankena išimta pas V. L. R., kuris Daiktų apžiūros protokolu (31 - 34 b. l.) apžiūrėtas: peilio rankena medinė, rudos spalvos, geležtė iš balto metalo, vienoje geležtės pusėje matyti užrašas „tramontinainox stainless brazil“.

Kadangi tokie kaltinamojo V. L. R. veiksmai, o tai patvirtino nukentėjusioji A. B. ir liudytojas G. J., yra pasikartojantys, nuolatinio pobūdžio tyčiniai veiksmai, pasižymintys aiškiai priešišku, neetišku, žeminančiu ar įžeidžiančiu, agresyviu, užgauliu pobūdžiu, todėl baudžiamąja teisine prasme laikytini psichine prievarta.

Netikėti nukentėjusiosios A. B., liudytojo G. J. paaiškinimais teismas neturi pagrindo, nes jie nuoseklūs, papildantis vieni kitus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis V. L. R. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdydamas ginčijamą savo teisę susigrąžinti skolą iš A. B., panaudojo psichinę prievartą, nes 2016 m. rugpjūčio 24 d., apie 13.40 val., valgykloje „Caritas“, esančioje Partizanų g. 5, Kaune, garsiai šaukdamas reikalavo grąžinti skolą, po ko, išsitraukė peilį, jį laikydamas rankoje ir artėdamas prie A. B. grasino ją nužudyti, jei pastaroji negrąžins skolos.

Kaltinamojo V. L. R. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 str. 2 d.

Kaltinamojo V. L. R. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. L. R. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis V. L. R. padarė vieną apysunkį nusikaltimą. Nusikalstama veika padaryta tyčia.

Kaltinamasis V. L. R. neteistas, administracine tvarka nebaustas (82 b. l.). Gydytas viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje. Buvo atlikta teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, iš kurios akto matyti, kad kaltinamasis V. L. R. įvykio metu ir šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Narkologinėje įskaitoje neregistruotas (89 b. l.)

Visos šios aplinkybės rodo, kad kaltinamajam gali būti skiriama mažesnė bausmė už sankcijoje numatytą vidurkį. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie veikos padarymo aplinkybes, kad nusikaltimas nesukėlė sunkių padarinių, teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti ir skiriant kaltinamajam arešto bausmę.

Kaltinamasis V. L. R. buvo sulaikytas 2016 m. rugpjūčio 24 d., 14.15 val. (64 b. l.), paleistas 2016 m. rugpjūčio 26 d., 13.33 val. (67 b. l.), todėl šis laikas įskaitytinas į šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką.

2017 m. balandžio 26 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam V. L. R. paskirta kardomoji priemonė, suėmimas 1 (vieno) mėnesio 10 (dešimties) dienų laikotarpiui, skaičiuojant terminą nuo 2017 m. balandžio 25 d. (154 - 156 b. l.), todėl šis laikas įskaitytinas į šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką.

Peilis, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 str., kaip nusikaltimo įrankis, konfiskuotinas ir sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

V. L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 str. 2 d. ir skirti 41 (keturiasdešimt vieną) parą arešto.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., 65 str. 1 d. 1 p. a) papunkčio, pagrindu, į paskirtosios bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką (nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d., iki 2016 m. rugpjūčio 26 d. ir nuo 2017 m. balandžio 25 d. įskaitytinai, iš viso 41 dieną), ir V. L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikyti atlikusiu šiuo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę.

Kardomąją priemonę, suėmimą, V. L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) panaikinti, paleidžiant jį į laisvę teismo posėdžio salėje.

Peilį, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.