- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-13
- Bylos Nr.
- 2A-78-755/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00777-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė, Ramunė Čeknienė, Eigirdas Činka
- Atsakovas
- D. V.
- Ieškovas
- J. Ž.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Molėtų skyrius
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-78-755/2017
Roma Rimkienė Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00777-2015-7 Procesinio sprendimo kategorijos:.
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. kovo 13 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos, teisėjų Ramunės Čeknienės ir Birutės Jonaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo D. V. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-28-335/2016 pagal ieškovo J. Ž. ieškinį atsakovui D. V. dėl žemės sklypo ribų nustatymo pagal kadastrinius matavimus, trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Molėtų skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1.Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (miškų ūkio paskirties) ribas pagal matininkės A. Š. parengtą žemės sklypo planą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad, norėdamas patikslinti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas, kreipėsi į A. Š., kuri 2015-01-14 jas paženklino ir surašė ribų paženklinimo - parodymo aktą Nr. 356-3. Rengiant žemės sklypo kadastrinius matavimus, atsižvelgta į žemės reformos metu parengtus abrisus, žemės sklypo planą, kuriame žemės sklypo ribos atitinka (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Utenos apskrities viršininko 2005-06-13 įsakymu Nr. 16-531, suprojektuotas ribas. Atsakovas D. V., kaip gretimo sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas dėl to pateikė pastabas, kad sklypo ribos esą pažeidžia anksčiau nustatytas ir paženklintas žemės sklypų bendras ribas kadastrinių matavimų plane, pažymėtas taškais 7, 8, 9. Pateikus kadastrinių matavimų bylas derinimui Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Molėtų skyriui, pastarasis 2015-03-10 raštu Nr. 40SD-(14.40.103.)-1047 nurodė, kad 2015-01-14 paženklintos žemės sklypo ribos natūroje neatitinka pirminių privatizavimo planų ir abrisų. Atsižvelgdama į tai, matininkė 2015-03-16 pakartotinai atliko žemės sklypo ribų paženklinimą - patikslinimą ir nustatė, kad atlikus matavimus pagal pirminius planus ir abrisus, paženklinimas neatitinka teritorijų planavimo detaliųjų ir specialiųjų planų, atsakovo nuosavybės teise turimas sklypas ženkliai padidėja, o ieškovo – sumažėja ir neatitinka pirminio privatizavimo ploto. Tokia pat situacija yra ir su kito savininko - V. P. žemės sklypu. Atsakovas dėl šios priežasties – noro turėti ženkliai didesnį sklypą atsisakė atlikti kadastrinius matavimus. Laikė, kad D. V. žemės sklypo linijų ilgiai ir pririšimai natūroje ženkliai neatitinka abriso ir plano atitinkamų duomenų, juose yra neleistinų klaidų, kurios ir sukelia ginčus tarp žemės sklypų savininkų - pagal abrisus sunku spręsti apie įrašytų metrų tikslumą, linijų ilgiai bei pririšimų metrai skiriasi. Bendro riboženklio (dėl kurio ir kyla ginčas) abrisuose yra du pririšimai. Patenkinus ieškovo reikalavimą, žemės sklypų ribos būtų aiškios ir tai visiškai atitiktų Utenos apskrities viršininko 2005-06-13 įsakyme „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Molėtų rajone“ nuostatas bei reikalavimus, kurių pagrindas –Utenos apskrities viršininko 2000-05-31 įsakymu Nr. 10-08-96 patvirtintas (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo Žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas. Priešingu atveju tai reikštų, kad atsakovas neteisėtai valdo dalį žemės sklypo, o ginčas toliau egzistuoja.
3. Ieškovo atstovė advokatė teismo posėdžio metu ieškinį pilnai palaikė ir papildomai paaiškino, kad D. V. žemės sklypas, nustačius tikslias ieškovo žemės sklypo ribas pagal atliktus geodezinius matavimus ne tik kad nesumažėtų, bet dar padidėtų.
Šalies argumentai
4. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, jo atstovas prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad pateikti dokumentai neįrodo, kad ieškovo žemės sklypo geodeziniai matavimai atlikti pagal žemės reformos metu parengtus abrisus, žemės sklypo planą. Riboženklis, kuris atsakovo sklypo preliminariame plane ir abrise pažymėtas indeksu 2, žymėjo D. V. sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir J. Ž. sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribą, jis buvo įkastas atliekant atsakovo sklypo pirminius matavimus, bet dabar yra išverstas. Taigi buvęs riboženklis sunaikintas, o maždaug už 7 metrų, D. V. sklypo pusėje yra įkastas naujas. Senasis riboženklis buvo geros būklės ir atitiko ženklinimo metu galiojusių riboženklių standartų tipą. Apie buvusio riboženklio sunaikinimą ir naujo pastatymą jam nebuvo pranešta. Ieškovo žemės sklypo 2015-01-14 Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto Nr. 356-3 6 p. nurodyta, kad žemės sklypų ribos paženklintos 7 riboženkliais, kitos ribos sutampa su natūraliais ir dirbtiniais objektais. Pateiktame plane gretimybėje nurodyta su D. V. sklypu riba pažymėta taškais 7-9. Tačiau tame pačiame plane taškas 9 žymi valstybinę žemę, o riba, jungianti J. Ž. ir D. V. miško žemės sklypus, baigiasi ties tašku 8. Iš plano matyti, kad sklypą, pažymėtą taškais 8-9-10-11-12 , užima 2734 kv. m. nepaskirta valstybinė žemė. Taigi, D. V. abrise pažymėtas taškas 2, kuris žymi jo žemės sklypo ribą su J. Ž. sklypu, plane turėtų sutapti su tašku 9. Geodeziniame plane sklypus skiriančios ribos, pažymėtos taškais 7-9, ilgis nurodytas 841,15 m. Mano, kad šis ilgis žymi atstumą tarp 7 ir 8 indeksais pažymėtų taškų, o skirtumas tarp 8 ir 9 indeksais pažymėtų taškų galimai yra 3,55 m atstumas, žymintis nepaskirtos valstybinės žemės plotą. Riba, skirianti abiejų žemės sklypus, gali būti 841,15 m., o atsakovo žemės sklypo riba toliau jungiasi su valstybine žeme ir turėtų būti 844,70 m. Abiejų sklypų abrisuose yra nurodytas 84,80 m atstumas nuo D. V. sklypo ribos (taško 2), o nuo J. Ž. sklypo (taško 1) iki pralaidos per melioracijos griovį, kuris A. Š. plane pažymėtas indeksu 12. Ši pralaida yra stabilus situacijos objektas – atskaitos taškas, nuo kurio turi būti žymimas atstumas iki atsakovo sklypo. 2015-03-16 matininkei pakartotinai atlikus žemės sklypo ribų paženklinimą jis esą neatitinka teritorijų planavimo detaliųjų specialiųjų planų ir pirminio privatizavimo duomenų. Pagal abrisų duomenis sprendė, kad bendros ribos tarp žemės skl. Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės skl. Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėti skirtingi ilgiai, kas laikytina akivaizdžia aritmetine (technine) klaida. Ieškinyje nurodoma, kad bendro riboženklio (dėl kurio ir kyla ginčas) abrisuose yra du pririšimai. Vienas iš pririšimas nuo keliuko ir yra tas kuriuo, remiantis siūloma patikslinti P. Ž. (proj. žemės skl. Nr. (duomenys neskelbtini)), ribas ir kitas – nuo melioracijos griovio posūkio. Tiek ieškovo, tiek atsakovo abrisuose bendras stabilus objektas yra melioracijos griovio pralaida, nuo kurios atstumas iki taško, jungiančio abu žemės sklypus, yra 84,80 m. Šis taškas ieškovo abrise pažymėtas indeksu 1, o atsakovo - indeksu 2. Pralaida yra patikimai stabilus objektas, nuo kurio turi būti matuojama atsakovo sklypo riba. Nuo pralaidos iki ieškovo žemės sklypo (pagal A. Š. pateiktą planą - valstybinės žemės) šiaurinės, o atsakovo - pietinės ribos yra 84,80 m., ir tai atitinka faktinę ir teisinę padėtį.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Molėtų skyrius pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad stovintis natūroje riboženklis neatitinka nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų. Todėl reikia nustatyti riboženklį, kuris skiria ginčo šalių sklypų ribas. Matininkė A. Š. pasirinko ribos nustatymo variantą pagal natūroje esantį miško prakirtimą ir esantį riboženklį, o atsakovas norėtų, jog riba būtų nustatyta pagal esančius dokumentus ir riboženklį fiksuojantį tam tikrais duomenimis. Tačiau pažymėjo, kad teisės aktai nenustato natūroje esančio riboženklio viršenybės prieš dokumentus arba atvirkščiai – dokumentų viršenybės prieš natūroje stovinčius riboženklius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6.Molėtų rajono apylinkės teismo 2016-09-14 sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies. Teismas nusprendė nustatyti ieškovui J. Ž. priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribą su atsakovui D. V., priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav., pagal byloje pateiktą bendros ribos schemą, nustatant J. Ž. sklypo dydį 11,4806 ha, o D. V. – 8.1878 ha dydžio. Priteisė iš atsakovo D. V. ieškovui J. Ž. 942 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas visų pirma konstatavo, kad byloje ginčo esmė yra sklypų bendroje riboje esančio riboženklio nustatymo vieta. Nustatė, kad pirminis riboženklis, kuris buvo įkastas atliekant atsakovo sklypo preliminarius matavimus ir plane žymimas indeksu 2, yra išverstas/sunaikintas, o maždaug už 7 metrų, atsakovo sklypo pusėje įkastas naujas. Nurodė, kad šio riboženklio tiksli vieta yra esminis klausimas, kadangi nustačius jį, nustatoma šalių žemės sklypų riba.
8. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad ieškovo ir atsakovo nuosavybės teise valdomų žemės sklypų bendra riba neaiški. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Molėtų skyriaus rašte ieškovui dėl atliktų geodezinių matavimų pažymėta, kad natūroje geodeziškai patikrinus ieškovo sklypą jis neatitinka žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančio G. Š., V. Š. ir V. P. gretimų ribų, pirminių privatizavimo planų ir abrisų.
9. Teismas vertino, kad tiksliai nustatyti ginčytiną ribą yra itin sudėtinga, nes natūroje esanti riba neatitinka pirminių žemės sklypų privatizavimo dokumentų (abrisų, planų). Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju teisinis reglamentavimas nenustato natūroje esančių riboženklių viršenybės prieš dokumentus arba atvirkščiai – dokumentų viršenybės prieš natūroje stovinčius riboženklius, t. y. nei vienu, nei kitu atveju nėra suteikiama jokių privilegijų nustatant sklypų ribas, todėl savininkų teises įstatymai gina vienodai.
10. Teismas, vadovaudamasis ginčo šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.), įvertinęs ginčo šalių faktiškai valdomus žemės sklypus, netikslumų tarp teisinės ir faktinės sklypų ribos kilimo priežastis, pateiktus planus bei antstolio konstatuotas faktines aplinkybes, darė išvadą, kad sklypų riba nustatytina ne pagal kadastrinių matavimų planą, bet ginčytiną persidengimo atkarpą dalijant pusiau, t. y. pagal ieškovo pasiūlytą kompromisinį variantą, pavaizduotą bendros ribos schemoje, esančioje 142-143 bylos lape, kas atitinka CK 4.45 straipsnio nuostatą. Teismas nurodė, kad būtent neatitikimą pagal schemą sudaro 11,18 metro ir šį atstumą dalijant pusiau, kiekvieno savininko sklypui atiteks po 5,59 m. Nustačius bendrą ribą šiuo būdu, teismas nurodė, kad ieškovo sklypas būtų 11,4806 ha ploto (kiek mažesnis nei įregistruota registre), o atsakovo - 8.1878 ha ploto (didesnis) su leistina ploto paklaida. Be kita ko, nurodė, kad atsakovas (jo atstovė) jokių variantų, racionalių pasiūlymų, kokiu kitu priimtinu būdu nustatyti ginčytiną ribą ir išspręsti ginčą nepasiūlė, o tik prašė ieškinį atmesti ir, tokiu būdu, palikti ginčą neišspręstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai
11.Apeliaciniu skundu atsakovas D. V. prašo Molėtų rajono apylinkės teismo 2016-09-14 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti jam iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
12. Atsakovas nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas. Pagal CPK 261 straipsnio nuostatas daliniu sprendimu išsprendžiama tik dalis ginčo. Kadangi ieškovas pareiškė tik vieną reikalavimą – nustatyti sklypo ribas pagal matininkės A. Š. parengtą žemės sklypo planą, lieka neaišku, kokia šio reikalavimo dalis yra patenkinta, o kokia atmetama. Pagal teismo priimtą sprendimą iš esmės buvo patenkintas naujas ieškovo reikalavimas, dėl ko pažeista CPK 35 straipsnio 1 dalis, išeita už ieškinio reikalavimo ribų.
13. Teigia, kad teismas nebuvo objektyvus, nes nurodė, kad remiasi tik atsakovo atsiliepimu į ieškinį, bet ne bylos nagrinėjimo metu pateiktais argumentais. Be to, atsiliepimas į ieškinį parengtas be patikslinto plano, parengto 2015-03-16, bei žemės sklypo ribų 2015-03-16 paženklinimo – parodymo akto.
14. Nors ieškovo atstovė teismo buvo įpareigota pateikti patikslintą planą ir sklypo ribų paženklinimo aktą, tačiau ji to nepadarė, nes pateikė teismui tą patį, 2015-01-14 parengtą planą.
15. Atkreipia dėmesį į tai, kad NŽT prie ŽŪM Molėtų skyriaus raštu buvo informuota apie tai, kad ieškovo žemės sklypas neatitinka žemės klypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) gretimų ribų pirminių privatizavimo planų ir abrisų, todėl matininkė įpareigota patikslinti žemės sklypų ribas natūroje. Tačiau matininkė įpareigojimo neįvykdė, bendros tarp šalių paženklintos žemės sklypo ribos netikslino, todėl ir naujo patikslinto plano neparengė. Teigia, kad nesant dokumento, kurį teismo prašė patvirtinti ieškovas, ieškinys turėjo būti atmestas.
16. Atsakovas tvirtina, kad byloje buvo sprendžiama tik dėl atsakovo sklypo faktinio dydžio, tačiau dėl kitų sklypų dydžių, su kuriais ribojasi ieškovo sklypas, nebuvo spręsta. Tvirtina, kad ieškinys turėjo būti atmestas, nes į bylą nepateikti pirminis J. Ž. sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, faktiškai naudojamo sklypo planas, nuosavybę patvirtinantis dokumentas.
Atsiliepimas
17. Atsakovas mano, kad bendra riba tarp J. P. ir P. Ž. sklypų negalėjo būti laikoma atskaitos tašku. Teismas nenagrinėjo ar atskaitos taškai nustatyti teisingai.
18. Teigia, kad ieškovo į bylą pateikta atsakovo žemės sklypo schema, parengta matininko J. D., yra parengta neteisėtai, todėl tokios schemos duomenimis teismas remti negalėjo. Pažymi, kad ieškovo faktinis naudojamo sklypo dydis nenustatytas, o atsakovo – nustatytas neteisėtomis priemonėmis. Todėl, teigia, kad teismas neteisėtai rėmėsi šalių faktiškai valdomų žemės sklypų duomenimis ir padarė nepagrįstą išvadą, kad sklypų riba nustatytina ne pagal kadastrinių matavimų planą. Ieškovo reikalavimas yra nustatyti jo sklypo ribas pagal kadastrinių matavimų planą, todėl teismo sprendimas nustatyti ieškovui ir atsakovui priklausančių sklypų ribą pagal byloje pateiktą ieškovo schemą yra neteisėtas.
19. Pažymi, kad atsakovo žemės sklypas yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre nuo 2005-08-05. Sprendžiant ginčą, turėjo būti vadovaujamasi tuo, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas tokio dydžio, koks yra nurodytas paveldėjimo dokumentuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015).
20. Atsakovas pažymi, kad jis neišreiškė sutikimo, jog ieškovas pasididintų savo žemės sklypą jo sklypo sąskaita.
21. Tvirtina, kad pagal pirminius privatizavimo dokumentus sklypų riba yra aiški, nustatyta tiesia linija, todėl nekeistina. Atsakovo sklypo abrisas nenuginčytas ir galiojantis.
22. Be to, apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas naikintinas ir dėl procesinės teisės pažeidimo – pažeistos atsakovo replikos teisės. 2016-08-25 teismo posėdyje ieškovo atstovė baigiamąsias kalbas teismui pateikė raštu, kurios, apelianto teigimu, jo atstovei nebuvo įteiktos. Su baigiamosiomis kalbomis atsakovas galėjo susipažinti tik po sprendimo priėmimo.
23. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti ieškovui iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
24. Teigia, kad atsakovas tik deklaratyviai nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas bei neteisėtas.
25. Pažymi, kad atsakovas savavališkai pakeitė savo sklypo ribas, iškirsdamas biržes kitoje vietoje, t.y. sąmoningai padidino savo sklypo ribas ir neteisėtai reikalauja, kad jo sklypo ribos būtų nustatytos būtent pagal šias biržes. Akivaizdu, kad atsakovas naudojasi didesniu žemės sklypu, nei jam priklauso pagal žemės sklypo dokumentus, todėl ieškovo žemės sklypas sumažėjo. Mano, kad atsakovas dėl nurodytos priežasties ir nedaro žemės sklypo kadastrinių matavimų, vadovaujasi tik preliminariais matavimais, nes tokių matavimų pagrindu galimas keisti žemės sklypo ribas sau naudinga linkme.
26. Pažymi, kad spendžiant žemės savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, jų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas žemės sklypo plotas. Teismas, nustatydamas sklypo ribas pagal byloje pateiktą bendros ribos schemą, CPK 261 str. reikalavimų nepažeidė.
27. Nurodo, kad pagal matininko J. D. parengtą faktinio naudojimo planą nustatyta, kad atsakovas naudojasi 0,3927 ha daugiau ir tai viršija leistiną padidėjimo ribą.
28. Teigia, kad reikšminga aplinkybė byloje yra ta, kad atsakovas iki šiol nėra atlikęs jam priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų, o atlikti faktinio naudojimo schemą nesutiko. Tokią schemą iš gretimo sklypo pusės atliko ieškovas.
29. Teismui nustačius ribas, apelianto žemės sklypas nesumažėja, faktiškai lieka didesnis nei yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre ir net truputį viršija leistiną ribinę paklaidą, o jo, ieškovo, žemės sklypas atitinka leistiną ribinę paklaidą ir sumažėja nuo įregistruoto 11,5 ha iki 11,4806 ha. Dėl paminėto ieškovas vertina, kad teismas ginčą išsprendė teisingai.
30. Teigia, kad apeliantas nepagrįstai nurodo, kad matininkė, įpareigota patikslinti jos atliktus kadastrinius matavimus. Pažymi, kad ji to atlikti negalėjo dėl žemės grąžinimo dokumentuose – abrisuose įsivėlusios klaidos, kurių ištaisyti negalima ir dėl sklypo ribų nustatymo buvo kreiptasi į teismą. Iš abrisų sunku spręsti apie įrašytų metrų tikslumą, nes nagrinėjant visų trijų žemės sklypų, kurie turi bendras ribas bei pririšimus nuo stabilių objektų, linijų ilgiai bei pririšimų metrai skiriasi.Gretutinių sklypų savininkai su kadastriniais matavimais sutiko. Ieškovas teigia, kad apelianto nurodomas menamas riboženklis Nr. 2 nebuvo rastas.
31. Teigia, kad raštu parengta baigiamoji kalba buvo perskaityta teismo posėdžio metu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstat uoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o šio proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiškai, išsamiai bei objektyviai ištyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, tinkamai aiškino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnis, 320 straipsnis).
33. Civilinis procesas paremtas dispozityvumo principu, pagal kurį teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga (CPK 12 straipsnis). Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 320 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacijos funkciją, neįskaitant išimties dėl absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimo ir viešojo intereso gynimo poreikio situacijų, vykdo neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Dėl to, peržiūrėdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas yra saistomas skundo faktinio ir teisinio pagrindų ir pasisako dėl esminių skundo argumentų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
34. Kolegijos vertinimu yra pagrindas išvadai,jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o padarytų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas ištaisyti negali ( CPK 329 straipsnio 1 dalis).
35. Kolegija sutinka su apelianto teiginiu, jog teismo sprendimas neatitinka CPK 260 ir 261 straipsnių reikalavimų. Byloje išspręsti ne visi joje pareikšti reikalavimai ( CPK 329 str.2 dalies 7 punktas), o bylos dalies pagal jį negalima išskirti , išspręsta dalis ginčo tokiu būdu, kad teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ar net negalimas.Kolegijos vertinimu, liko neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus negalima jos išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme ( CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
36. Ieškinio reikalavimas rodo, jog ieškovas prašė nustatyti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas pagal matininkės A. Š. parengtą kadastrinių matavimų byloje žemės sklypo planą.
37. Iš teismo sprendimo motyvuojamosios ir rezoliucinių dalių matosi, jog teismas nusprendė, kad ginčo esmė yra sklypų bendroje riboje esančio riboženklio nustatymo vieta ir to sąlygota šalių žemės sklypų ribos vieta. Sprendimu nuspręsta nustatyti sklypų ribą pagal „pateiktą ribos schemą“ ir nustatytas sklypų dydis- J. Ž. 1,4806 ha , D. V. 8,1878 ha.
38. Pasakyta leidžia daryti išvadą, jog ieškovui procesiniu dokumentu prašant nustatyti visas jo sklypo ribas, teismas nurodė, jog nustatė tik vieną – šalių sklypus skiriančią bendrą ribą. Taigi, kitos ieškovo sklypo ribos nenustatytos, Sykiu , paneigiant sprendinį tik dėl vienos ribos nustatymo, teismas tuo pačiu nustatė šalių sklypų plotus, taip faktiškai pasisakydamas dėl abiejų sklypų ribų ( negalima nustatyti sklypo ploto nežinant kokios yra visos jo ribos), nors tokio reikalavimo ieškovas nereiškė, atsakovo sklypo kadastrinių matavimų planas , kuriame būtų nurodytos sklypo ribos, teismui nepateiktas, tuo, kolegijos vertinimu, išeita už ieškinio ribų.
39. Kolegijos vertinimu, skundžiamo teismo sprendimo įvykdymas -daiktinių teisių pagal jį įregistravimas Nekilnojamojo turto registre būtų negalimas, tad teismo sprendimas neįvykdomas.
40. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodyti, jog reikalaujama sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, turi ieškovas, o kita šalis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypų ribos nustatymo variantą ir jį pagrįsti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014). Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnį kadastras yra susistemintas ir metodiškai sutvarkytas nekilnojamųjų daiktų grafinių ir atributinių duomenų rinkinys valstybinėje koordinačių sistemoje (8 dalis). Prie žemės sklypų kadastro duomenų, įrašomų į nekilnojamojo turto kadastrą, priskiriama ir žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje (6 straipsnio 1 dalies 13 punktas), apibūdinančios nekilnojamojo daikto buvimo vietą. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi nekilnojamojo daikto kadastriniais matavimais ar kitais teisės aktų nustatytais veiksmais, taikant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą (2 straipsnio 6 dalis, 8 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo turto kadastro įraše apie žemės sklypą nurodomi tiek tekstiniai žemės sklypo kadastro duomenys, tiek grafiniai jo duomenys apie padėtį valstybinėje koordinačių sistemoje – nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis (16 straipsnio 1 dalis). Prieš pažymint žemės sklypą nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, patikrinama, ar nekilnojamojo daikto planai parengti taip, kad naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis būtų galima nustatyti nekilnojamojo daikto vietą ir ribas Lietuvos teritorijoje, žemės sklypų ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekerta gretimų ir jau pažymėtų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypų ribų arba su jomis nesiriboja bei ar nėra kitų aplinkybių, trukdančių pažymėti nekilnojamąjį daiktą (17 straipsnio 4 dalis); nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus turi teisę asmenys, turintys nustatyta tvarka išduotus kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus (11 straipsnis) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2010).
41. Kaip minėta, ribą teismas nustatė pagal pateiktą ribos schemą( t.I, b.l.142-143).Iš šios schemos negalima identifikuoti kas ją parengė, ar ji yra ir kokios kadastrinių matavimo plano ( schemos) dalimi, ar ji atitinka reikalavimus keliamus kadastriniams sklypo matavimams, nėra duomenų ar ji derinta su Nacionaline žemės tarnyba. Kasacinis teismas yra pastebėjęs, jog žemės sklypų savininkai teikdami pasiūlymus teismui dėl ribų nustatymo: jų teismui pateikiamuose žemės sklypų ribų nustatymo planuose taip pat kiek įmanoma turi būti atsižvelgiama į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas ir plotą bei juose esančius statinius, nuosavybės teise valdomų sklypų plotą, paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų, išlaikoma visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nustačius žemės sklypų ribą kitų asmenų teisės nebus pažeistos arba bus kuo mažiau apribotos. Ieškovas, siekiantis žemės sklypų ribų nustatymo, turi įrodyti, kad reikalaujama nustatyti sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, o kita šalis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypų ribos nustatymo variantą ir privalo jį pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3-3K-6/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2010).
42. Atitikimo teisės aktų reikalavimams būtinumas taikomas ir tiems sprendiniams dėl sklypo ribų nustatymo , kuriuos atlieka teismas. Nustatant ribas turi būti nurodomas konkretus planas, schema, kad registro įstaiga galėtų atlikti atitinkamus įrašus.
43. Apeliacinio proceso metu šalims 2017-01-24 nutartimi buvo atkreiptas šalių dėmesys , jog byloje nėra rašytinių duomenų ar minėta schema buvo tikrinta ( įvertinta) Nacionalinės žemės tarnybos dėl jos atitikimo reikalavimams, kurie norminių aktų keliami tiek formuojant žemės sklypą, tiek sklypo ribą , kad juos būtų galima įregistruoti Nekilnojamojo turto registre( Žemės įstatymo 2 straipsnio 2, 19 dalys.). Tokių duomenų teismui šalys nepateikė.
44. Savo ruožtu NŽT pateikė išvadą, jog šalys jai nėra pateikę naujai parengtų žemės sklypų kadastro duomenų bylų, kas reiškia, jog su tarnyba ieškovo prašomas patvirtinti sklypo planas nesuderintas. Tarnyba taip pat atkreipė dėmesį, jog ieškovo sklypas( kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribojasi su sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam atlikti ir patvirtinti tikslūs kadastriniais matavimai, bet šių sklypų bendros ribos posūkio taškų koordinatės nesutampa. Tas gali sąlygoti ieškovo žemės sklypo pokyčius palyginus su plotu nurodytu teismo sprendime, kelia abejonių dėl ieškovo pateiktų matavimų tinkamumo. Tikslūs kadastriniai atsakovo sklypo( kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini)) matavimai juos atlikus, labai tikėtina, nustatys kitokį nei teismo nustatytas 8,1878 ha plotą.
45. Pasakyta, kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadą, jog teismas nustatė ribą, abiejų sklypų plotus, nesant tinkamai parengtų matavimų dokumentų pagal kuriuos galėtų būti atlikti daiktinių teisių įrašai Nekilnojamojo turto kadastre ir registre.
46. Nagrinėjant bylą iš naujo, teismas turėtų įvertinti, jog atsakovas taip pat atliko kadastrinius matavimus ( jie pateikti į apeliacinės instancijos procesą), pasiūlyti šalims pateikti įrodymus, jog jų teikiami matavimai derinti su NŽT dėl jų atitikimo reikalavimams. Šalims tokių įrodymų neteikiant, turėtų būti sprendžiama ar yra galimybė tokius reikalavimus tenkinti. Teismui ribas nustatant savo nuožiūra, reiktų patikrinti tokio plano atitikimą norminiams reikalavimams, teismo sprendime nurodyti konkretų planą pagal kurį teismas nustato ribas, kad jis galėtų būti registruojamas Nekilnojamojo turto kadastre ir registre.
47. Jau pastebėta, jog ieškovo sklypas( kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribojasi su sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam atlikti ir patvirtinti tikslūs kadastriniais matavimai, bet šių sklypų bendros ribos posūkio taškų koordinatės nesutampa. Tas reiškia, jog teismo sprendimu nusprendus dėl ieškovo sklypo ribų, gali būti netiesiogiai pasisakyta dėl sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) vienos iš ribų, jo ploto. Todėl derėtų apsvarstyti ar šio sklypo savininkas(-ai) neturėtų būti informuotas apie vykstantį teisminį procesą ir įtrauktas į jį trečiuoju asmeniu,nereiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
48. Perduodant bylą nagrinėti iš naujo visa jos apimtimi, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisakoma.
49. Kadangi apeliacinės instancijos procese ginčas iš esmės neišspręstas, bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos.
50. Kolegijai rengiant baigiamąjį apeliacinės instancijos teismo dokumentą, ieškovas pateikė papildomų dokumentų. Kadangi jie pateikti po bylos išnagrinėjimo iš esmės, tad negali būti tiriami, ir jais remiamasi, prie bylos jie nepridedami ir grąžinami pateikėjui, pasiūlant šiam apsvarstyti jų pateikimo nagrinėjant bylą iš naujo tikslingumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
grąžinti J. Ž. teismui 2017-03-10 paštu pateiktą prašymą su priedais.
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-28-335/2016 panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.