Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Algimantas Valantinas, sekretoriaujant Jolantai Vainorienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. Š., išnagrinėjęs M. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2011 09 19 apie 19 val., Vilniuje, M.K.Čiurlionio g. 102, vairuodamas automobilį HYUNDAI ELANTRA valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pravažiuodamas stovintį automobilį VW PASSAT CC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono kliudė ir apgadino pastarojo automobilio veidrodėlį. Iš eismo įvykio pasišalino pažeisdamas KET reikalavimus. M. Š. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Atvykęs į teismo posėdį M. Š. savo kaltę pripažino dalinai. Jis nurodė, kad tikrai minėtą dieną per neatsargumą galėjo kliudyti stovėjusio lengvojo automobilio veidrodėlį. Šios aplinkybės jis neneigia, tačiau jis tikrai nepajuto jokio kontakto, todėl nesustojo ir įvykio vietoje nepasiliko. Iš Vingio parko jis važiavo po treniruotės, mašinoje grojo muzika, kontaktas, kaip dabar aišku, buvo nedidelis, todėl jis jo tikrai nepajuto ir nesustojo. Jo automobilis draustas tiek privalomuoju civilinės atsakomybės, tiek KASKO draudimu, jis buvo blaivus, tad pasitraukti iš įvykio vietos jam nebuvę jokio reikalo. Jeigu tik jis būtų supratęs, kad kliudė kitą automobilį, tai jis be jokios abejonės būtų elgęsis pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Administracinio teisės pažeidimo protokole, surašytame M. Š. atžvilgiu, nurodomas ATPK 130 str. 1 d. numato atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal minėtą straipsnį asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia. ATPK 10 str. numatyta, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Teismo posėdžio metu buvo apklaustos liudytojos, važiavusios automobiliu VW PASSAT.

Taip, liudytojos S. D. parodymais nustatyta, kad minėtą dieną ji su drauge ir savo mažamečiu vaiku važiavo į Vingio parką, kur ketino pasivaikščioti. Gatvėje buvo labai daug mašinų. Ji pamatė, kad priešpriešiais atvažiuoja automobilis su kuriuo gali būti sunku prasilenkti, todėl ji sustojo. Prasilenkiantį automobilį vairavo jaunas vaikinas. Vietos buvę labai mažai, todėl prasilenkiant buvo užkliudytas jos automobilio veidrodėlis. Buvęs garsas, tad jos manymu prasilenkiančios mašinos vairuotojas tikrai turėjo suprasti, jog įvyko eismo įvykis. Juo labiau, kad ji po veidrodėlio užkabinimo signalizavo garsiniu signalu, tačiau kitos mašinos vairuotojas į tai nesureagavo ir iš įvykio vietos pasitraukė. Ji iškvietusi policiją, apie įvykį pranešė draudimo bendrovei, kuri apskaičiavo padarytą žalą. Žala iki šiol neatlyginta laukiant sprendimo šioje byloje. Liudytojos manymu kito automobilio vairuotojas negalėjo nesuprasti, kad kliudė jos automobilį, tačiau iš įvykio vietos pasišalino.

Liudytoja S. S. teismo posėdžio metu davė analogiškus parodymus apie tai, jog jos draugės automobiliui prasilenkiančio automobilio buvo kliudytas veidrodėlis. Kontaktas buvo lydimas nemenko garso, todėl jos manymu tai turėjo suprasti ir kito automobilio vairuotojas, tačiau jis net nesustojo, nors jam buvo signalizuojama. Nuvažiavusio automobilio valst. Nr. buvo (duomenys neskelbtini). Automobilyje sėdėjo du vaikinai. Kartu liudytoja nurodė, jog ji negalinti spręsti ar kito automobilio vairuotojas girdėjo kokį nors garsą ar ne. Ji tik konstatuojanti faktą, kad jis nesustojo ir nuvažiavo.

Šių liudytojų parodymai yra priešingi M. Š. paaiškinimams, tačiau vien jų nepakanka padaryti išvadai, kad M. Š. suprato, jog padarė kelių eismo įvykį ir tyčia pasišalino iš įvykio vietos.

Nustatyta, kad automobilis VW PASSAT patyrė menkus sugadinimus, t.y. buvo „įbrėžtas galinio vaizdo veidrodėlis“ (b.l. 5). Apžiūrėjus automobilį Hyundai Elantra valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat konstatuotas nežymus galinio vaizdo veidrodėlio korpuso nubrozdijimas. (b.l. 15). Nežymų abiejų automobilių apgadinimą patvirtina ir fotonuotraukos, kuriose apgadinimai vos įžiūrimi (b.l. 12-14; 19-20). Toks sužalojimų mastas liudija apie tai, kad automobilių tarpusavio kontaktas nebuvo stiprus ir nepaneigia M. Š. aiškinimo, jog jis jokio kontakto nepajautė ir neišgirdo, t.y. nepaneigia jo aiškinimo, kad iš įvykio vietos jis nepasišalino, nes paprasčiausiai nežinojo, jog eismo įvykis buvo. Nežymus automobilių apgadinimo mastas neleidžia teismui abejoti liudytojų S. S. bei S. D. parodymų teisingumu, tačiau ir neįgalina teismo daryti išvados, kad tokį kontaktą pajautė asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn, t.y. vien šių liudytojų parodymų nepakanka išvadai, kad M. Š. suprato padaręs eismo įvykį ir tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos.

Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad abejonės dėl pažeidėjo kaltės nepašalintos ir to nebegalima padaryti. Esančios abejonės, kurių pašalinti teismas nebeturi galimybės, vertinamos pažeidėjo naudai.

Pažymėtina ir tai, kad M. Š. savo automobiliu vyko po treniruotės. Apklaustas liudytoju jo treneris S. L. kategoriškai atmetė galimybę, jog jis galėjo vartoti alkoholį pasibaigus treniruotei bei nurodė, jog po treniruotės M. Š. išvažiavo vienas. Šio liudytojo parodymai patvirtina M. Š. aiškinimą, kad jam nebuvę jokio motyvo pasišalinti iš eismo įvykio, žinant kokios sankcijos už tai gresia. Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo teisena, pradėta M. Š. atžvilgiu pagal ATPK 130 str. 1 d., nutrauktina, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d.).

M. Š. veiksmai pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuoti teisingai. Teismas nustatė, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, įvykdė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį svetimo automobilio apgadinimą, t.y. M. Š., prasilenkdamas su kitu automobiliu, kuris stovėjo, nepaliko reikiamo tarpo iš šono, kliudė šio automobilio veidrodėlį ir jį apgadino. Pripažintina, jog vairuotojas elgėsi nerūpestingai, t.y. administracinį teisės pažeidimą padarė dėl neatsargumo. Šio pažeidimo padarymas įrodytas pažeidimo protokolu, dalinai paties pažeidėjo paaiškinimu bei liudytojų parodymais, bylos medžiaga(eismo įvykio schema, paaiškinimais).

Pažeidėjas už šį pažeidimą baustinas.

Pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgdamas į administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismas daro išvadą, kad M. Š. skirtina ATPK 127 str. 2 d. sankcijos numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 286, 287, 288 str. str. teismas,

nutarė:

M. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., ir nubausti 100 Lt ( vienas šimtas litų) bauda.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pradėtą M. Š. atžvilgiu pagal ATPK 130 str. 1 d., nutraukti, nenustačius jo veiksmuose minėto administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Išaiškinti, kad pagal LR ATPK 313 str. baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o jam apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda mokama banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, esančią AB bankas „Swedbank“. Įmokos kodas 57813. Mokėjimo kvitus būtina nedelsiant pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą. Mokėjimo kvitus būtina nedelsiant pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.