Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas Dilys

dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Finresta“ ieškinį atsakovui A. V. dėl administravimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovo ieškinio dalykas yra leistinais rašytiniais įrodymais pagrįsti piniginiai reikalavimai, todėl ieškovo prašymu ieškinys nagrinėtinas dokumentinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 424 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2018 m. spalio 25 d. nutartimi pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panėvežio skyriaus pareiškimą iškėlė bankroto bylą UAB „Miškolis“, kurios bankroto administratoriumi paskirta UAB „Finresta“. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-240-227/2019 UAB „Miškolis“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o 2019 m. kovo 12 d. įmonė buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Juridinių asmenų registro duomenimis iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Miškolis“ įmonei vadovavo atsakovas A. V.. Administruojant bankrutavusios UAB „Miškolis“ įmonės bankroto procesą, ieškovė turėjo 3 885 Eur bendrovės bankroto administravimo išlaidų. Ieškovas nurodo, kad įmonės bankroto procese jokių lėšų nebuvo gauta ir gavimas nenumatomas; turto iš kurio pardavimo būtų galimybė gauti lėšų - nėra.

Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Įstatymų leidėjas šiems subjektams nustatė pareigą pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes įmonės administracijos vadovas ir jos savininkas (savininkai) geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti įmonės kreditorių interesus. Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis).

LR ĮBĮ 10 str. 11 d. įtvirtinta, kad kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorė, teikdama bankroto administravimo paslaugas bankrutavusiai įmonei UAB „Miškolis“, turėjo administravimo išlaidų, kurios yra neapmokėtos. Todėl bankroto administratorė yra kreditorė, patyrusi žalą, kuri turi būti jai atlyginta. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį įmonės savininkui kyla civilinė atsakomybė. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t.y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t.y. bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2018 m. spalio 25 d. nutartimi pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panėvežio skyriaus pareiškimą iškėlė UAB „Miškolis“ bankroto bylą, konstatuodamas įmonės nemokumą. UAB „Miškolis“ įmonės vadovas A. V., matydamas, jog įmonė yra nemoki, privalėjo vykdyti pareigą kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė, o bankroto byla įmonei iškelta (pripažintas įmonės nemokumas) kreditoriaus iniciatyva. Nagrinėjamu atveju nustačius vadovo įstatyminės pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymą, yra įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas). Įvertinus nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (administravimo lėšų) yra priežastinis ryšys, nes būtent įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas sąlygojo situaciją, kai įmonė neturi turto, dėl ko nėra galimybės apmokėti bankroto administravimo išlaidų. Atsakovui laiku inicijavus bankroto bylą, kai įmonė dar turėjo turto, administravimo išlaidos būtų buvusios padengtos iš šio turto, tačiau tai padaryta nebuvo, todėl atsakovas privalo atsakyti pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį.

Byloje esantys duomenys bei įrodymai yra pakankami konstatuoti, jog egzistuoja visos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinosios sąlygos (CK 6.245 - 6.249 straipsniai), todėl darytina išvada, kad ieškinys pagrįstas, ieškovei iš atsakovo priteistina 3 885 Eur bankroto administravimo išlaidų.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovas prievolių tinkamai nevykdė, iš jo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (3 885 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. balandžio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnis, 6.37 straipsnis).

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistina 87 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas ir 5 dalis, 82 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 1 dalimi, 424 ir 428 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finresta“ iš atsakovo A. V., 3 885 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) administravimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3 885 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. balandžio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. V. 87 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio valstybei.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Jeigu per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei galės būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus sprendimas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.