- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-23
- Bylos Nr.
- e2A-470-883/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Pareiškėjas
- S. J. J.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Pakruojo rajono savivaldybė, V. D. Š., L. K., R. V., P. B. G., O. I.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. J. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-215-287/2019 pagal bylą pagal pareiškėjo S. J. J. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Pakruojo rajono savivaldybė, V. D. Š., L. K., R. V., P. B. G., O. I..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas S. J. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti faktą, jog įgyjamosios senaties būdu jis yra įgijęs nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pareiškėjas S. J. J. su žmona S. V. J. ir keturiais vaikais: (duomenys neskelbtini) apsigyveno (duomenys neskelbtini) kolūkiui (vėliau (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė) priklausiusiame name (duomenys neskelbtini), vykstant žemės ūkio bendrovės turto perleidimo už pajus procesui, minėtas namas su priklausiniais atiteko S. J. J. šeimai. Po žmonos mirties (duomenys neskelbtini) name liko gyventi S. J. J. su sūnumi V. J.. Iš Šiaulių regioninio valstybės archyvo pažymos matyti, kad Šiaulių regioniniame valstybės archyve nesaugomi (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės dokumentai. Minėtas archyvas nukreipė į Pakruojo rajono savivaldybės administracijos archyvą. Pakruojo rajono savivaldybės administracija rašte) nurodė, jog nėra išlikę žemės ūkio bendrovės turto perleidimo už pajus dokumentai, bendrovės likvidacinis aktas, privatizavimo už pajus protokolai, mokėjimą patvirtinantys dokumentai. Minėta institucija patvirtino faktą, jog gyvenamasis namas su priklausiniais(duomenys neskelbtini) nėra įtrauktas į bešeimininkio turto sąrašus. (duomenys neskelbtini) seniūnija savo raštais patvirtino, jog ūkinėse knygose yra įrašas, jog S. J su šeima deklaravo gyvenamąją vietą ir gyveno adresu (duomenys neskelbtini) šeimos name, kuris buvo kolūkio) nuo (duomenys neskelbtini). Patvirtino, jog namų ūkio knygose yra įrašai, kad nuo 1998 metų S. J. šeima turėjo registruotą namų ūkį tuo pačiu adresu ir toje pačioje sodyboje. J. J. asmens pase yra spaudas su įrašu, jog deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini. (duomenys neskelbtini)išduotame pažymėjime nurodyta, jog pagal įrašą ūkinėse knygose piliečio S. J. vardu užregistruotas medinis gyvenamasis namas su tvartu, daržine, malkine (duomenys neskelbtini)seniūnijoje, priklauso kolūkiui. Gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), kuriuos pareiškėjas nepertraukiamai ir sąžiningai valdo nuo (duomenys neskelbtini), manytina, teisėtai priklauso pareiškėjui S. J. J..
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškime nurodyti statiniai stovi ant valstybinės žemės, Tarnyba šioje byloje neturi teisinio suinteresuotumo. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo Pakruojo rajono savivaldybė pareiškėjo pareiškimui neprieštaravo.
3. Suinteresuoti asmenys D. Š., L. K., R. V., B. G., O. I. su pareiškimu nesutiko, nurodė, kad yra pradėtas nuosavybės atkūrimo į nurodytus statinius procesas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai skundžiamu 2020 m. kovo 23 d. sprendimu pareiškimo netenkino. Teismas nurodė, kad pareiškėjui nepavyko įrodyti, jog egzistuoja visos sąlygos reikalingos nustatyti, kad jis pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybėn įgyjamosios senaties pagrindu.
5. Teismas pažymėjo, kad akivaizdu, jog pareiškėjas J. J. nelaikė savęs pilnateisiu minėtų pastatų savininku. Iš pateiktų metų žemės ūkio bendrovės pagrindinių priemonių perkainojimo apyrašo bei (duomenys neskelbtini) kaimo namų ūkio knygos ir metų ūkinės knygos teismas nustatė, kad sodyba, kurioje gyveno pareiškėjo šeima, buvo laikoma kolūkio (nenurodyta kokio) butu, o vėliau žemės ūkio bendrovės gyvenamuoju namu. Teismas pažymėjo, kad faktą, jog pareiškėjas savęs nelaikė minėtų pastatų teisėtu savininku liudija ir tos aplinkybės, kad, kaip nurodė pats pareiškėjas teismo posėdžio metu, jog sužinojęs, kad namas be dokumentų, jis važiavo pas buvusio savininko A. V. įpėdines, kurios leidusios jo šeimai gyventi šioje sodyboje, žinojo, kad namas buvęs tų asmenų, būtent, (duomenys neskelbtini) ir jų giminių, bei vadinasi „(duomenys neskelbtini)“.
6. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad pareiškėjas J. J. gyveno jam kolūkio (bendrovės) suteiktose patalpose ir vien tik faktinis naudojimasis namu ir tai, kad teismui apie iškeltą bylą paskelbus specialiame interneto tinklalapyje, neatsirado per nustatytą terminą jokių suinteresuotų asmenų, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas atvirai valdė daiktą (namą) kaip savą, kad yra sąžiningas valdytojas ir įgijo namą nuosavybėn įgyjamąja senatimi. Pareiškėjas gyveno name, kuris, pagal namų ūkio knygų duomenis įvardintas, kaip kolūkio butas kaime. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą nebuvo ir nėra įregistruotos, tačiau byloje surinkti įrodymai tvirtina, kad gyvenamąjį namą valdė kolūkis, o po jo reorganizacijos –žemės ūkio bendrovė, kuri turėjo daugiau teisių nei pareiškėjas.
7. Teismas šioje byloje vadovavosi paties pareiškėjo paaiškinimais teismo posėdžio metu, jog už pajus gavo pusę tvarko, todėl aplinkybę, kad pareiškėjas namą įsigijo už pajus, atmetė. Teismas atkreipė dėmesį, kad įrodymų, jog pareiškėjas tikrai būtų sumokėjęs pinigus, taip pat nėra; be to, pareiškėjas siekia įgyti nuosavybės teises į visus pastatus – namą bei jo priklausinius, nors pats teismo posėdžio metu nurodė, jog mokėjo tik už pusę namo.
8. Teismas atsižvelgė taip pat į tai, kad pareiškėjas pats pripažino, jog name negyvena nuo savo žmonos mirties,jog pareiškėjas buvo apleidęs sodybą, į kurią dabar siekia įgyti įgyjamąja senatimi nuosavybės teises, t. y., joje negyveno nei jis, nei jo šeimos nariai. Teismo vertinimu, šios aplinkybės dar kartą patvirtina faktą, kad pareiškėjas nelaikė savęs teisėtu namo savininku.
.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. kovo 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti ir nustatyti, kad pareiškėjas yra įgijęs nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
9.1 Teismo išvada, kad pareiškėjas nelaiko savęs teisėtu pastatų savininku nepagrįsta: pareiškėjas nepertraukiamai ir sąžiningai gyvenamąjį namą su priklausiniais valdo nuo (duomenys neskelbtini); suinteresuotiems asmenims savavališkai užėmus sodybą, pareiškėjas per savo atstovę anūkę D. J. kreipėsi su pareiškimu į policiją, siekdamas apginti savo, kaip teisėto valdytojo teises, ir daikto valdymo neatsisakė, kreipėsi į VĮ Registrų centras dėl nuosavybės teisių į valdomus daiktus įregistravimo.
9.2 Pareiškėjo šeimos nariai apklausti teisme liudytojais patvirtino faktą, kad jų tėvai visada kalbėjo, jog sodybą įsigijo už pajus. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad iš pajų pasirašymo sąrašų, žemės ūkio bendrovės turto perkainojimo ir indeksavimo apyrašų matyti, kad į pareiškėjo sąskaitą buvo pervesta (duomenys neskelbtini) investiciniai čekiai, jog pareiškėjui buvo skirtas piniginis įnašas, už kurį pareiškėjas, jo ir liudytojų teigimu, įsigijo (duomenys neskelbtini), kuri buvo įvertinta 2000,00 Lt. Minėta sodyba negalėjo būti natūra grąžinta A. V. palikuonims, nes ji buvo kolūkio, vėliau žemės ūkio bendrovės, ir turto privatizavimo procese parduota pareiškėjui.
9.3 Teismo išvados nenuoseklios, nelogiškos ir spėjamojo pobūdžio, nesilaikyta įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, teismas nevertino liudytojų, pareiškėjo vaikų parodymų, teigdamas, kad jie neišsamūs ir nekonkretūs, tačiau vertino liudytojo S. P. parodymus kaip patikimus.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo L. K. nurodė, kad pastatai nebuvo grąžinti savininko palikuonims, nes pastatuose gyveno pareiškėjas; pareiškėjas žinojo, kad savininko paveldėtojai pretenduoja į nacionalizuotą turtą, iš sodybos pareiškėjas išsikėlė po žmonos mirties; pareiškėjas turtu nesirūpino, jo nesaugojo.
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą D. Š. nurodė, kad sodyba, į kurią pretenduoja pareiškėjas, priklausė (duomenys neskelbtini), nei kolūkis, o vėliau žemės ūkio bendrovė nebuvo sodybos savininkais ir negalėjo sodybos perleisti pareiškėjui, pareiškėjas žinojo apie sodybos savininko įpėdines, su jomis bendravo, pareiškėjas nelaikė savęs teisėtu pastatų savininku; teismas pagrįstai rėmėsi nesuinteresuoto bylos baigtimi liudytojo S. P. paaiškinimais; pareiškėjo paaiškinimai yra prieštaringi, jis siekia nuosavybės teisės į visą sodyba, nors teigia pinigus sumokėjęs už pusę namo.
12. Suinteresuotas asmuo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė prašymą, atsižvelgiant į bylos medžiagą, atnaujinti terminą kreiptis su prašymu atkurti nuosavybės teisė į jos senelio A. V. turėtus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini)
13. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į apelicinį skundą nurodė, kad palaiko ankstesniuose procesiniuose dokumentuose išdėstytą nuomonę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
14. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo į pastatus pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad gyvenamasis namas su priklausiniais, nėra įregistruotas VĮ Registrų centras, nėra įtrauktas į bešeimininkio turto sąrašus. Nuo 1989 metų registruotą namų ūkį adresu (duomenys neskelbtini) turėjo pareiškėjo J. J. šeima. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės pagrindinių priemonių perkainojimo apyrašo bei (duomenys neskelbtini) kaimo namų ūkio knygos ir ūkinės knygos (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad sodyba, kurioje gyveno pareiškėjo J. J. šeima, buvo laikoma kolūkio butu, o vėliau žemės ūkio bendrovės gyvenamuoju namu. 1993 metų žemės ūkio bendrovės turto perkainavimo ir indeksavimo apyrašų knygoje nurodyta, kad gyvenamojo namo likutinė vertė 2000 litų. P. S. J. J. ir jo šeima (duomenys neskelbtini) deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) metų kaimo ūkinėje knygoje nurodyta, kad J. J. su šeima gyvena kolūkio bute. Pajų pasirašymo sutarčių knygoje nurodyta, kad pareiškėjui priklauso žemės ūkio įmonės išmoka (duomenys neskelbtini),pareiškėjas įtrauktas į sąrašą asmenų, pageidaujančių įsigyti privatizavimo objektą pasirašant pajus ir įsipareigojančių apmokėti visą jų vertę nurodytomis lėšomis –investicinių čekių. Suinteresuotas asmuo D. Š. kreipėsi dėl nuosavybės teisės į sodybą atstatymo, pareiškimas netenkintas.
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netenkino pareiškėjo J. J. pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo į nurodytus pastatus pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamasis teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančius įrodymus apie tai, kad pareiškėjas aptariamus pastatus valdo teisėtai.
17. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.
18. Kasacinis teismas ne vienoje byloje yra pasisakęs dėl Civilinio kodekso nuostatų, reglamentuojančių vieną iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų – įgyjamąją senatį – aiškinimo ir taikymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, apibendrindama ankstesnę kasacinio teismo praktiką, nurodė tokias nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi būtinas sąlygas: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas; 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
19. Iš šioje byloje esančių rašytinių įrodymų ir suinteresuotų asmenų paaiškinimų matyti, kad pastatai (duomenys neskelbtini) buvo nacionalizuoti. Paprastai nacionalizavimas suprantamas kaip privačios nuosavybės pavertimas valstybine. Įrašai ūkinėse knygose patvirtina, kad pastatai buvo įtraukti į žemės ūkio bendrovės balansą. Rašytinių įrodymų, kad pareiškėjas sodybą gavo už pajus ar nupirko, byloje nėra. (duomenys neskelbtini) pajų pasirašymo sutarčių knygoje nurodyta, kad pareiškėjui priklauso žemės ūkio įmonės išmoka, pareiškėjas įtrauktas į sąrašą asmenų, pageidaujančių įsigyti privatizavimo objektą pasirašant pajus ir įsipareigojančių apmokėti visą jų vertę nurodytomis lėšomis – (duomenys neskelbtini) investicinių čekių. Nors liudytojai (G. B., V. S., J. M.) teigia, girdėję savo tėvus kalbant, jog sodyba buvo gauta už pajus, pats pareiškėjas skirtingai aiškina aplinkybes dėl gyvenamojo namo su priklausiniais įsigijimo: teigia, kad už pajus gavo pusę tvarto, o už dalį namo buvo nuskaityti pinigai.
20. Pažymėtina, kad jei asmuo yra įgijęs nuosavybės teisę į daiktą kitu pagrindu, įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas, nes įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas ir nuosavybės teisę į daiktą šiuo pagrindu gali įgyti tik asmuo, kuris nėra to daikto savininkas. Kita vertus, pareiškėjo įrodinėjama daiktinė teisė į ginčo pastatą yra kvestionuojama ir kitų asmenų – suinteresuotų asmenų V.D. Š., L. K., R. V., P. B. G. ir O. I., šioms teigiant, kad yra pradėtas nuosavybės atkūrimo procesas į A. V. turėtą turtą. Pareiškėjas sodyboje negyvena nuo (duomenys neskelbtini), sodybą tvarko suinteresuoti asmenys.
21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė motyvus bei išdėstė argumentus, kodėl pareiškimas dėl turto įgijimo įgyjamąja senatimi fakto nustatymo nėra tenkinamas. Teismo sprendime vadovautasi CK 4.68 ir CK 4.23 straipsniais, jame nurodytos byloje esančių įrodymų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės apie ginčo pastatų statusą, apie jų neįregistravimą nekilnojamojo turto registre, apie jų valdymą. Būtent šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nepakanka duomenų pripažinti, jog pareiškėjas atvirai valdė daiktą (namą) kaip savą, kad yra sąžiningas valdytojas ir įgijo namą nuosavybėn įgyjamąja senatimi.
22. Apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais ir konstatuoja, kad byloje nenustatytos visos CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, būtinos, kad būtų galima nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Bylos duomenimis suinteresuotas asmuo D. Š. apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 200 Eur atstovavimo išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), sprendžia, kad suinteresuoto asmens V. D. Š. prašomos priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteistinos iš pareiškėjo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui D. Š. iš pareiškėjo J. J. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.