- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-19
- Bylos Nr.
- 2-24-766/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00668-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Šabanskienė
- Ieškovas
- D. B.
- Atsakovas
- V. B.
- Advokatai
- Silva Balčiūnienė
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Šabanskienė, sekretoriaujant Sidai Matuzevičienei, dalyvaujant ieškovei D. B., ieškovės atstovei advokatei Silvai Balčiūnienei, atsakovės V. B. atstovui advokatui Č. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovei V. B. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė D. B. kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą ieškiniu ir prašo: 1) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei D. B. nuosavybės teise priklausančias 43366/124954 dalis nekilnojamojo daikto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Š. k.v., esantį (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 33367,90 Lt; 2) pripažinti ieškovei D. B. nuosavybės teisę į visą nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Š. k.v., esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 48700,00 Lt; 3) priteisti iš D. B. V. B. 11200,10 Lt piniginę kompensaciją už jai tenkančias 39339/124954 dalis minėto nekilnojamojo daikto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. 7174/0009:205 Š. k.v., esančio (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 15332,12 Lt; 4) pripažinti, kad ieškovė D. B. dalį piniginės kompensacijos – 4132,00 Lt atsakovei V. B. yra sumokėjusi 2006 m. kovo 28 d., pervesdama pinigus į atsakovės V. B. asmeninę sąskaitą, esančią AB Šiaulių banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); 5) priteisti ieškovei iš atsakovės V. B. bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė ir atsakovė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį daiktą – 12,4954 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šio nekilnojamojo daikto vidutinė rinkos vertė – 48700,00 Lt. Ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 43366/124954 dalys minėto žemės sklypo, kas sudaro 8,5615 ha žemės sklypo plotą. Nuosavybės įregistravimo pagrindas: 1) 2009-07-24 Dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2010-04-21 Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teisė į 4,3366 ha žemės sklypo) ir 2) 2006-02-24 Paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2007-05-25 Paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008-05-13 Dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teisė į 4,2249 ha žemės sklypo). Atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 39339/124954 dalys minėto žemės sklypo, kas sudaro 3,9339 ha žemės sklypo plotą. Nuosavybės įregistravimo pagrindas - 2006-03-07 Paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2007-05-25 Paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Ant minėto žemės sklypo dalies yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys pastatai: gyvenamasis namas, sandėlis, tvartas, daržinė, dvi malkinės, dirbtuvės, garažas, pirtis, kiemo rūsys, viralinė, kiti kiemo statiniai. Nekilnojamuoju daiktu – žemės sklypu naudojasi ir jį prižiūri ieškovė, kuri yra ūkininkė, įstatymų nustatyta tvarka įregistravusi ūkininko ūkį. Atsakovė gyvena užsienyje (Jungtinėje Karalystėje), žemės ji niekada nedirbo, ja nesirūpino, ketino jai priklausančią žemės sklypo dalį parduoti. Ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo bei nuosavybės atidalijimo būdo bandė išspręsti taikiu būdu – 2013 m. rugsėjo 18 d. atsakovė per Panevėžio miesto 8-ojo notarų biuro notarę atsiuntė ieškovei pareiškimą dėl pasinaudojimo pirmumo teise pirkti dalį žemės sklypo. Šiame pareiškime atsakovė nurodė, kad už 36000,00 Lt ji parduoda jai nuosavybės teise priklausančias 39339/124954 dalis minėto žemės sklypo bei nustatė vieno mėnesio terminą sutikimui pateikti. 2013 m. spalio 24 d. per Panevėžio miesto 8-ojo notarų biuro notarę ieškovė atsakovei išsiuntė pranešimą, kad jau yra pasinaudojusi pirmumo teise pirkti atsakovei nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį ir 2006-03-28 yra pervedusi atsakovei jų tuo metu sutartą 4132,00 litų sumą už parduodamą žemės sklypą į atsakovės asmeninę sąskaitą. Minėtame pranešime ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovė vengia sudaryti notarinę žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį, paminėjo, kad žemės sklypą naudoja savo ūkio veikloje ir šį faktą deklaravo įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovė atsisakė sudaryti notarinę žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, už parduodamą žemės sklypą sumokėtų pinigų – 4132,00 Lt ieškovei negrąžino. Be to, tarp šalių kilo ginčas dėl pastato – daržinės, kurią, pasinaudodama Nacionalinės mokėjimų agentūros parama, ieškovė 2012 m. rekonstravo, teisinės registracijos, kuri nėra galima be atsakovės V. B., kaip žemės sklypo bendraturtės sutikimo. Atsakovė atsisakė duoti sutikimą teisinei registracijai. Atsakovė, kaip nekilnojamojo daikto žemės sklypo ženkliai mažesnės dalies bendraturtė, piktybiškai trukdo ieškovei įgyvendinti nuosavybės teises į jai nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus.
Teismo posėdžio metu ieškovė D. B. ieškinio reikalavimus palaikė visiškai. Paaiškino, kad žemė priklausė jos ir atsakovės tėvui J. B., kuris mirė 2005 m. rugsėjo 24 d., testamento nepaliko. Ieškovė žemę dirba 19 metų. Žemės bendras plotas 24 ha, ieškovė valdo 12 ha. Iki tėvo mirties pagal įgaliojimą valdė visą žemę, o po jo mirties 24 ha ploto žemės sklypą paveldėjo ji, atsakovė, jų brolis bei mama. Po tėvo ir mamos mirties ji paveldėjo tokias dalis ir tokiais būdais, kurie nurodyti ieškinyje. Atsakovė savo žemės nedirba, dalis jos žemės apleista, dalis dirbama – ją dirba ieškovė, tačiau be atsakovės sutikimo. Žemės naudojimosi riba nenustatyta. Ji deklaruoju tą žemę, kurią dirba. Nežino, ar sesuo moka mokesčius už savo žemės dalį. Po tėvo mirties ji į atsakovės sąskaitą pervedė 4132,00 Lt už atsakovei priklausančią žemės sklypo dalį. Atsakovė už žemę norėjo gauti 8000,00 Lt, bet ieškovė sumokėjo – 4132,00 Lt, o jų brolis atsakovei turėjo sumokėti kitą dalį. Žemės pirkimo – pardavimo sutarties su seserimi nesudarė, nes tada jų santykiai buvo geri, pasitikėjo viena kita, iki tėvo mirties atsakovei labai daug padėjo, skolindavo pinigus. Ieškovė iki pat mirties prižiūrėjo tėvus, mama buvo neveiksni. Maždaug po 1-2 mėn., kai ji atsakovei pervedė pinigus, atsakovė žemę atsisakė parduoti, paskui pasiūlė parduoti jai priklausančią žemę (beveik 4 ha) už 36000,00 Lt, su tokia kaina ieškovė nesutiko, nes neturi tokių pinigų jai sumokėti. Nuo 2007 metų atsakovė gyvena užsienyje. Nori, kad teismas atidalintų žemę, sutinka atsakovei sumokėti 11200,00 Lt kompensaciją, t. y. sklypo vertę pagal vidutinę rinkos kainą. Nori, kad visas sklypas būtų jos, nes negali tvarkyti savo nuosavybės kaip nori – negali užsitverti tvoros, planuoti, kur žemę išarti, kur ir ką pasėti, kai kyla gaisrai, nudega jos plotas. Be to, nori įregistruoti jai priklausančius pastatus, bet to negali padaryti, nes neturi atsakovės sutikimo. Ieškovė gyvena viena, augina 16 metų dukrą, pragyvena iš savo pagrindinė sveikos – ūkininkavimo. Ji pagerino sesers žemę, tačiau, kiek į tai įdėjo lėšų, nurodyti negali. Jai ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 12 ha žemės sklypas, ji apytiksliai dirba 10–11 ha iš tos žemės, ribos tarp jos ir sesers žemės dalių nėra. Prašo ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovės V. B. visas turėtas bylinėjimosi išlaidas – 695,09 Eur už advokato teisines paslaugas ir žyminį mokestį.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės V. B. atstovas advokatas Č. P. su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad labai išsamiai surašė atsiliepimą į ieškinį ir prašo vadovautis tuo, kas surašyta atsiliepime. Ieškovė savavališkai, be atsakovės sutikimo, naudojasi jos žeme, gauna naudą. Atsakovė siūlė ieškovei atsidalinti, tačiau ieškovė laikosi pozicijos, kad jai priklauso šita žemė. Atsakovė pasiūlė pirkti, bet gavo pasiūlymą iš ieškovės – veltui parduoti žemę, todėl kompromiso negali rasti; negalima prisiteisti žemės natūra veltui. Jokių pinigų atsakovei ieškovė už žemę nepervedė, 2006-03-28 pinigai buvo pervesti kaip sesers dovana už palikimą. Žemę atsakovė įgijo – paveldėjo 2007 metais, o ieškovė jai pinigus pervedė, kai dar nebuvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai ir atsakovė V. B. nebuvo tos žemės savininkė. Žemės atidalinimo planas darytas 2010 metais, tada žemės savininkės jau buvo ieškovė ir atsakovė. Nurodė, kad priešieškinio byloje neteikė, nes yra pateiktas atsiliepimas ir jame galima kelti reikalavimus, žyminio mokesčio mokėti nereikia. Registrų centro vertinimas neatitinka rinkos vertės, atsakovė nesutinka su masinio vertinimo kaina. Atsakovė yra žemės savininkė, ji paprašė tinkamos kainos už žemę, siūlė normalius variantus, bet ieškovės tai netenkino. Kadangi ieškovė žemės nepirko, todėl atsakovė prašo atidalinti žemę natūra pagal jos pateiktą pertvarkymo projektą. Taip pat prašo iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė D. B. ir atsakovė V. B. yra 12,4954 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Š. k.v.,), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 48700,00 Lt, bendrasavininkės (12–18 b. l.). Ieškovė pirmu ieškinio reikalavimu prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei D. B. nuosavybės teise priklausančias 43366/124954 dalis nekilnojamojo daikto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Š. k.v., esantį (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 33367,90 Lt, tačiau parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto nepateikė.
Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 185 str.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 178 str. nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Ši bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia disponavimo bendrąja daline nuosavybės teise ypatumus, nes kiekvieno bendraturčio nuosavybės dalis yra nemateriali (dalis teisėje), o daiktas (turtas), esantis visų bendraturčių nuosavybė, gali būti valdomas ir naudojamas tik jų susitarimu (CK 4.75 str.). Taigi esant bendrosios dalinės nuosavybės teisei į vieną objektą yra nukreiptos ne vieno, bet dviejų ar daugiau savininkų subjektinės teisės. CK 4.75 str. 1 d. nustato pagrindinę bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklę, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo. Nagrinėjamoje byloje bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo, todėl kreipėsi į teismą. Pagal CK 4.80 str. 1 d. kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šiai teisei įgyvendinti kitų bendraturčių sutikimas nereikalingas, tačiau, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį ginčas sprendžiamas teisme. Daiktas turi būti padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai ir tik nesant galimybės daiktą padalyti tokiu būdu, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 str. 2 d.). Bet kuriuo atveju, tiek atidalinant pagal savo prigimtį dalų daiktą, tiek atidalinant nedalų daiktą, atidalinimo pasėkoje bendrosios dalinės nuosavybės neturi likti, t. y. vietoje buvusios bendrosios dalinės nuosavybės po atidalinimo turi susiformuoti toks daiktas (tokie daiktai), kurie yra realiai atskirti ir gali būti valdomi kiekvieno iš buvusių bendraturčių asmeninės nuosavybės teise. Taigi, atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal savo prigimtį nėra vien teisinė kategorija, atskirianti nuosavybės teisės dalis, bet kartu yra ir fizinis turto padalinimas, siejamas su sąlyga, jeigu tai galima padaryti be neproporcingos žalos turto paskirčiai (CK 4.80 str. 2 d.).
Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje, žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus. Tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka, Teritorijų planavimo įstatyme, o kai dalijamas sklypas yra kaimų teritorijose ar kaimų ir miestų teritorijose esančiose mėgėjų sodų teritorijose – ir žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka. Taisyklės taikomos ir kai pertvarkomi žemės sklypai atidalijant bendrosios nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuojant atskirus žemės sklypus (3.2.2 punktas). Taisyklių 11.1 punkte numatyta, kad pertvarkant privačios žemės sklypus Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizatoriumi gali būti privačios žemės savininkas.
Nagrinėjamoje byloje yra pareikštas reikalavimas dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau, kaip jau minėta, ieškovė nepateikė parengto sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2005-11-04 nutartyje (Nr. 3K-3-485/2005) konstatavo, jog vadovaujantis CK 4.75 str. įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus. CK 4.80 str. 2 d. nustatyta esminė sąlyga, kad daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, saugo daiktą nuo tokių pertvarkymų, dėl kurių jis netektų savo paskirties, kartu saugomi ir bendraturčių interesai. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad žemės sklypas yra dalus daiktas, todėl atidalijimo atveju esminės reikšmės neturi CK 4.80 str. 2 d. nurodytas kriterijus – daikto padalijimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo būdą. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Su tuo tiesiogiai susijusi nuosavybės teisės objekto padalijimo, kartu ir bendraturčio teisės atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo galimybė. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, kaip minėta, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems keliamus reikalavimus. Atsakovė pateikė žemės sklypo pertvarkymo projektą, pagal kurį prašo atidalinti ieškovės ir atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, tačiau atsakovė priešieškinio byloje nepareiškė, todėl negali kelti tokių reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė tinkamai parengto, t. y. atitinkančio teisės aktų reikalavimus, atidalijimo iš bendrosios nuosavybės projekto, teismas neturi pagrindo padalinti ginčo turto natūra.
Ieškovė taip pat pareiškė reikalavimus – pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į visą nekilnojamąjį daiktą – ginčo žemės sklypą, bei priteisti iš D. B. V. B. 11200,10 Lt piniginę kompensaciją už jai tenkančias 39339/124954 dalis minėto nekilnojamojo daikto – žemės sklypo. Reikalavimą pripažinti jai nuosavybės teisę į visą ginčo sklypą grindžia tuo, kad derybos tarp šalių tęsiasi nuo 2005 m., kai mirė jų tėvas. Atsakovė nepareiškė noro dirbti žemę, nesutiko įforminti notarinę žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovė elgiasi nesąžiningai – pati žemės sklypu nesinaudoja, valdo ženkliai mažesnę žemės sklypo dalį, kurios negalima atskirti, nesuformavus atskiro objekto – žemės sklypo. Ieškovė ilgą laiką atsakovės žemės sklypą prižiūri, saugo, gerina žemės našumą, ant minėto žemės sklypo yra ieškovės gyvenamasis namas, kuriame ji gyvena. Už tai, kad ieškovė naudojasi atsakovės sklypo dalimi, ji remia atsakovę, skolino jai pinigus. Kaip minėta, CK 4.80 str. 2 d. yra nustatyta, kad tais atvejais, kai daikto atskyrimas natūra negalimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Piniginės kompensacijos sumokėjimas vietoje daikto dalies išskyrimo natūra yra leistinas, esant atidalijamo bendraturčio (ar kelių bendraturčių) sutikimui. Kompensacija už turėtą dalį bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima išimtiniais atvejais, kai išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; kompensacija, paprastai, priteisiama atsidalijimo siekiančiam bendraturčiui; faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-01 nutartis Nr. 3K-3-85/2006). Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo pripažinti jai nuosavybės teisę į visą nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso jai ir atsakovei, o atsakovei priteisti kompensaciją už jai priklausančią sklypo dalį. Atsakovė kategoriškai atsisakė gauti kompensaciją pinigais vietoje daikto dalies išskyrimo natūra. Be to, ginčo objektas – žemės sklypas, teismo nuomone, yra dalus ir yra įmanomas jo padalijimas nepadarant žalos jo paskirčiai. Ieškovė neįrodė, kad ginčo sklypo negalima atidalinti natūra, kad toks atidalinimas padarytų neproporcingai didelę žalą nekilnojamajam daiktui, be to, ji neįrodė, kad atsakovės interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip svarbus, o jos interesas yra labai svarbus. Reikšdama reikalavimą atidalinti natūrą, ji akivaizdžiai siekė kito tikslo- kad jai būtų pripažinta nuosavybės teisė į visą ginčo sklypą. Kadangi yra nepanaudotos visos galimybės atidalyti žemės sklypą natūra (byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų bandžiusi siūlyti atidalinti žemės sklypą pagal kokį nors vieną ar kelis variantus, derinant tai su kitos šalies teisėtais interesais), teismo nuomone, piniginės kompensacijos priteisimas vienai iš šalių be jos sutikimo neatitiktų CK 4.80 str. 2 d. nustatytų bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sąlygų, ir tai būtų vertinama kaip jos nuosavybės teisių pažeidimas. Todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaip nepagrįstas ir neįrodytas atmestinas ieškinio reikalavimas – pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į visą nekilnojamąjį daiktą – ginčo žemės sklypą, priteisti iš D. B. V. B. 11200,10 Lt piniginę kompensaciją už jai tenkančias 39339/124954 dalis minėto nekilnojamojo daikto – žemės sklypo.
Ieškovė pareiškė ir reikalavimą – pripažinti, kad ji dalį piniginės kompensacijos – 4132,00 Lt atsakovei yra sumokėjusi 2006 m. kovo 28 d., pervesdama pinigus į atsakovės asmeninę sąskaitą. Šį reikalavimą grindžia tuo, kad ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo bei nuosavybės atidalijimo būdo bandė išspręsti taikiu būdu – 2013 m. rugsėjo 18 d. atsakovė per notarę atsiuntė ieškovei pareiškimą dėl pasinaudojimo pirmumo teise pirkti dalį žemės sklypo už 36000,00 Lt. Atsakovė nustatė vieno mėnesio terminą sutikimui pateikti. Ieškovė nurodė, kad jau yra pasinaudojusi pirmumo teise pirkti atsakovei nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį ir 2006-03-28 yra pervedusi atsakovei jų tuo metu sutartą 4132,00 litų sumą už parduodamą žemės sklypą į V. B. asmeninę sąskaitą, tačiau atsakovė atsisakė sudaryti notarinę žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, už parduodamą žemės sklypą sumokėtų pinigų – 4132,00 Lt ieškovei negrąžino. Kaip matyti iš byloje esančio 2006-03-28 tarpfilialinio memorialinio orderio Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė atsakovei 2006-03-28 pervedė 4132,00 Lt, mokėjimo paskirtį nurodydama – sąskaitos papildymas (27 b. l.). Ieškovė teigia, kad po šalių tėvo mirties (2005-09-24) atsakovei šiuos pinigus sumokėjo už tai, kad atsakovė sutiko jai parduoti savo dalį žemės sklypo. Atsakovė teigia, kad ieškovė jai pervedė pinigus anksčiau, nei ji tapo to sklypo bendraturte (2007-05-25 paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (16 b. l.), 39339/124954 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. ginčo sklypo bendraturte ji tapo 2006-03-07 pagal paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip jau minėta, CPK 178 str. nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos bei šalių paaiškinimų, ieškovė nepateikė pagrįstų įrodymų, kad 2006 m. atsakovei pervesti pinigai yra būtent dalis sumos už atsakovei priklausančios žemės sklypo dalies pardavimą ieškovei. Ieškovė pati nurodė, kad naudojasi ieškovei priklausančia žemės sklypo dalimi, ją deklaravo, gauna iš žemės pajamas, už tai atsakovei atsilygina, paskolino pinigų. Ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimo, kad egzistavo susitarimas, jog atsakovė ketina jai parduoti savo žemės sklypo dalį ir kaip susitarimo patvirtinimą ji atsakovei pervedė dalį sumos už žemės sklypo pardavimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, šis ieškovės ieškinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Teismui pateikti įrodymai, kad už teisines paslaugas ieškovė D. B. sumokėjo advokatei Silvai Balčiūnienei 695,09 Eur (2400,00 Lt) (33, 34, 69–40, 77, 78 b. l.) bei 41,70 Eur (144,00 Lt) žyminį mokestį (11 b. l.), atsakovė V. B. advokatui Č. P. sumokėjo 868,86 Eur (3000,00 Lt) (79, 80 b. l.). Nors 868,86 Eur (3000,00 Lt) suma ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintų maksimalių išlaidų už advokato teisinę pagalbą (teisines konsultacijas, atsiliepimo surašymą, dalyvavimą teismo posėdžiuose), atsakovės atstovas nepateikė teismui detalios pažymos apie išlaidas advokato teikiamoms paslaugoms apmokėti, todėl atsižvelgiant į tai, jog bendra advokato dalyvavimo teismo posėdžiuose trukmė šioje byloje yra 3 val., į tai, kad byla nėra didelės apimties, nėra itin sudėtinga, ši sumą laikytina per didele ir atsižvelgiant į proporcingumo, teisingumo bei protingumo principus, Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius bei susiklosčiusią teismų praktiką, mažintina iki 434,34 Eur (1500,00 Lt) (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atmetus ieškovės ieškinį, atsakovė jos turėtų išlaidų neatlygina (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Iš ieškovės valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 13,71 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 94 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 434,34 Eur (keturių šimtų trisdešimt keturių eurų 34 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 13,71 Eur (trylika eurų 71 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Radviliškio rajono apylinkės teismą.