Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-53022-19, kurioje

B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) ( teistas 2013-10-29 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį viešųjų darbų bausme 6 mėn.; 2) 2015-11-02 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 64-1 straipsnį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK)140 straipsnio 1 dalyje ir 165 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis B. G. 2019 m. gruodžio 15 d. apie 14.55 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,22 promilės), panaudodamas fizinę jėgą - į save traukdamas buto duris, kurias ketino uždaryti M. A., jas atidarė ir prieš savininkės M. A. valią neteisėtai, atvirai įsibrovė į jai priklausantį gyvenamąjį butą.

Be to, kaltinamasis B. G. 2019 m. gruodžio 15 d. apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,22 promilės), žodinio konflikto metu smurtavo prieš M. A., tai yra tyčia dešinės rankos delnu trenkė jai vieną kartą į veidą, tuo sukeldamas nukentėjusiai M. A. fizinį skausmą.

Kaltinamasis B. G. kaltę pripažino visiškai ir parodė (e. b. l. 63-64, ), kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio 15 d. apie 15.00 val., jis koridoriuje susipyko su kaimyne M. A., nes ji priekaištavo dėl jo ir jo svečių elgesio, mat jie per garsiai kalba, rūko balkone. Žodinio konflikto metu jis buvo įsibrovęs į M. A. butą nekviestas, nes ji konflikto bandė išvengti įbėgdama į savo butą Nr. (duomenys neskelbtini). Jis įsiveržęs į kaimynės M. A. butą, pasivijęs ją miegamajame, trenkė jai vieną kartą per veidą. Dėl savo elgesio gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo B. G. kaltė, be jo paties prisipažinimo, įrodyta byloje esančiais įrodymais:

- nukentėjusioji M. A. parodė (e. b. l. 7-12, 91-95), kad 2019 m. gruodžio 14 d. apie 15 val., išgirdo koridoriuje triukšmą. Išėjusi pamatė, kad vienas iš kaimynų bute girtavusių asmenų spardo šalia jos buto esančias duris. Ji minėto asmens paklausė, kodėl jis spardo duris. Išgirdę jų pokalbį į koridorių iš minėto buto išėjo jame girtavę asmenys, tarp kurių buvo B. G.. Jis buvo neblaivus. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu B. G. labai agresyviai elgėsi. Ji išsigandusi nuėjo į savo butą, tačiau nespėjus užsirakinti durų, B. G., naudodamas fizinę jėgą, prieš jos valią, jai laikant durų rankeną bei bandant uždaryti duris, stipriai patraukė duris į save ir pro jas įėjo į jos butą. Ji nubėgo į miegamojo kambarį, o B. G., prie jos priėjęs, vieną kartą trenkė delnu jai į kairį skruostą, dėl ko ji pargriuvo ant kambaryje buvusio fotelio. Tada atbėgo kaimynai, kurie B. G. nuo jos atskyrė, nes jis buvo dar kartą užsimojęs jai trenkti. Išsigandęs kaimynų, B. G. pasišalino iš jos buto. Savo veiksmais B. G. jai sukėlė fizinį skausmą bei neteisėtai įsibrovė į jos butą.

- liudytoja A. Z. parodė (e. b. l. 78-80), kad B. G. ir M. A. yra jos kaimynai. B. G. su savo sugyventine dažnai geria ir triukšmauja. Pas juos lankosi jo draugai, kurie taip pat triukšmauja ir trukdo M. A. ramiai gyventi. 2019 m. gruodžio 15 d. apie 15 val., ji kartu su kaimynėmis koridoriuje kalbėjosi, ką daryti su B. G., nes jis dažnai geria, triukšmauja, prirūko laiptinę, o jo draugai laiptinę prispjaudo. Joms besikalbant iš B. G. buto išėjo kažkokia neblaivi moteris ir pradėjo jas užgaulioti. Paskui išėjo pats B. G. ir pradėjo konfliktuoti bei, agresyviai nusiteikęs, puolė M. A.. Ši spėjo nuo jo pabėgti ir, įbėgusi į savo butą, bandė uždaryti duris. B. G., naudodamas fizinę jėgą, darydamas duris ją nustūmė ir įėjo į M. A. butą, kur ją nusivijo iki miegamojo ir jai vieną kartą dešine ranka sudavė į galvą. Sumušęs M. A., jis iš buto išėjo pats.

- Liudytoja R. L. parodė (e. b. l. 85-86), kad B. G. yra jos sugyventinis, jie kartu gyvena jos socialiniame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio 15 d. apie 15 val., buvo su sugyventiniu namuose ir turėjo svečių, vartojo alkoholinius gėrimus. Parūkyti išeidavo į bendrą balkoną pro koridorių. Ar kas iš jos svečių spyrė į kokias nors duris, ji nematė ir negirdėjo. Kažkuriuo momentu B. G. ėmė konfliktuoti su koridoriuje stovėjusiomis kaimynėmis. Žodinio konflikto metu ji lyg tai matė, kad B. G. pastūmė kaimynę M. A. į jos buto vidų. Ar B. G. ėjo į jos butą ir kas ten įvyko, ji nežino. B. G. gailisi konfliktavęs su M. A..

- iš Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo (e. b. l. 7-12) matyti, M. A. prašo įstatymo nustatyta tvarka nubausti B. G., kuris 2019m. gruodžio 15 d. apie 15 val., atėjęs į jos buto miegamojo kambarį, vieną kartą delnu trenkė jai į kairį skruostą, tuo sukeldamas fizinį skausmą.

- iš 2020 m. sausio 13 d. M. A. pareiškimo (e. b. l. 149) matyti, kad pareiškėja prašo nubausti B. G., kuris 2019 m. gruodžio 15 d. neteisėtai prieš jos valią, panaudodamas fizinę jėgą, įsibrovė į jos butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais jai buvo padaryta moralinė žala.

- įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), apžiūrėta (e. b. l. 34-35), fotografuota (e. b. l. 36-40), apžiūros metu bute nusikalstamos veikos pėdsakų neužfiksuota, niekas nepaimta.

- Iš 2019 m. gruodžio 15 d. Tarnybinio pranešimo (e. b. l. 43-44) matyti, kad B. G. 2019 m. gruodžio 15 d. 16.05 val. nustatytas 2,22 promilių girtumas.

Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms, tame tarpe ir nukentėjusiam asmeniui sukėlus fizinį skausmą. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė yra galima tik už veiką – fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų nukentėjusiojo sveikatos sužalojimą konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kankinimu, arba kitokiu smurtavimu.

Nusikaltimo, numatyto BK 165 straipsnio 1 dalyje būsto neliečiamumo pažeidimas apibrėžiamas kaip neteisėtas asmens slaptas ar atviras, panaudojant apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovimas į kito žmogaus namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl asmuo gali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, jeigu jis šią veiką padarė tiesiogine tyčia, t. y. jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Byloje nustatytų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis B. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,22 promilės), panaudodamas fizinę jėgą - į save traukdamas buto duris, kurias ketino uždaryti M. A., jas atidarė ir prieš savininkės nukentėjusiosios M. A. valią neteisėtai, atvirai įsibrovė į jai priklausantį gyvenamąjį butą. Tuomet, nuėjęs paskui nukentėjusiąją į miegamojo kambarį, priėjęs prie jos vieną kartą trenkė delnu nukentėjusiajai į veidą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Šiuos savo veiksmus kaltinamais padarė tiesiogine tyčia, todėl kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalies ir 165 straipsnio 1 dalies sudėtis.

Kaltinamojo B. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažįstama tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė neabejotinai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis B. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltę pripažino, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (e. b. l. 135-136, 146-148).

Kaltinamasis neteistas, teistumas išnykęs (e. b. l. 57-59, 128-130), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (e. b. l. 60). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies ir 165 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą ir prokuroro siūlomą bausmių rūšį – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant mažesnį, nei šios rūšies bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios bausmės dydis už nusikalstamų veikų padarymą, atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas padarytoms nusikalstamoms veikoms. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu, nes byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokuroras pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlo kaltinamajam B. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, tačiau pažymėtina, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 72² straipsnis), tuo tarpu nagrinėjamu atveju įtariamojo ir nukentėjusiosios nesieja jokie giminystės ryšiai, iš jų parodymų matyti, kad jie yra kaimynai, todėl daroma išvada, kad skirti prokuroro siūlomos baudžiamojo poveikio priemonės nėra pagrindo. Vietoje prokuroro siūlomos baudžiamojo poveikio priemonės teismas skiria kaltinamajam papildomą įpareigojimą - nevartoti alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamajam B. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (e. b. l. 68-73) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į B. G. paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. gruodžio 15 d. 15.50 val. (e. b. l. 24-25, 46) iki 2019 m. gruodžio 16 d. 15.28 val. (e. b. l. 26-28), t. y. 1 laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

B. G. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir nuteisti jį 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme;

B. G. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir nuteisti jį 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi bausmes subendrinus, jas iš dalies sudedant, galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, B. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ir nevartoti alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į B. G. paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. gruodžio 15 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d., t. y. 1 (vieną) laikino sulaikymo dieną, ją prilyginant 2 (dvejoms) laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam išaiškintina, kad laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje (V. Grybo g. 33‑2, Raseiniai). Probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis kaltinamasis privalo atvykti į probacijos tarnybas per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo, kur jis bus pasirašytinai supažindinamas su paskirtos bausmės vykdymo tvarka.

Išaiškinti B. G., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.