Panevėžio apygardos teismo nutartis

2024-12-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-207-531/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-30
Bylos Nr.
1S-207-531/2024
Teisminio proceso Nr.
1-11-3-00006-2024-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Ciesiūnas
Advokatai
Egidijus Labuckas
Kategorijos
Byla Nr. 1S-207-531/2024
Proceso Nr. 1-11-3-00006-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.5.21 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2024 m. gruodžio 30 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. B. (A. B.) skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024 m. spalio 2 d. nutarties teisėtumo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. B. Augsburgo žemės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistas už kito asmens tyčinį nužudymą pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 212 paragrafą (straipsnį), jam paskiriant laisvės atėmimo bausmę 3470 dienų. Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. balandžio 1 d. ir yra vykdomas. Iki 2024 m. balandžio 19 d. (imtinai) A. B. yra atlikęs 1342 dienas (įskaitant 648 dienų kardomojo kalinimo laikotarpį), numatoma laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2027 m. gruodžio 22 d.

2. 2024 m. rugsėjo 4 d. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmuose buvo gautas, Lietuvos Kalėjimų tarnybos persiųstas, Vokietijos Federacinės Respublikos Augsburgo prokuratūros prašymas dėl Augsburgo žemės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio, priimto A. B. atžvilgiu, pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

3. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2024 m. spalio 2 d. priėmė nutartį, kuria Vokietijos Federacinės Respublikos Augsburgo prokuratūros prašymą tenkino. Pripažino Augsburgo žemės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nuosprendį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. B. nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 212 paragrafe (straipsnyje). A. B. nusikalstamą veiką, numatytą Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo 212 paragrafe (straipsnyje), prilygino nusikaltimui, numatytam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje bei paliko tą pačią jam skirtą 9 metų ir 6 mėnesių (3470 dienų) laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią pagal šią nutartį nutarė skaičiuoti nuo nuteistojo A. B. perėmimo iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką dienos. A. B. į atliktą bausmės laiką įskaičiuotas visas Vokietijos Federacinėje Respublikoje atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas ir kardomojo kalinimo laikas iki jo perėmimo iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką dienos.

Šalies argumentai

4. A. B. pateiktu skundu nesutinka su Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024 m. spalio 2 d. nutartimi. Nurodo, jog jam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio datą ir laiką, jis neturi jokių duomenų apie jam paskirtą advokatą. Taip pat negavo nutarties vertimo į rusų kalbą. Pažymi, kad šiuo metu yra atlikęs jau 2/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Aiškina, kad Augsburgo prokuratūra nepateikė teisingos informacijos, kodėl jis nenori nutraukti Europos terapijos ir jos pratęsti Lietuvoje. Iš pradžių jis šios terapijos nenorėjo, tačiau kalėjimo administracija jam pasakė, kad be jos jis negalės būti paleistas lygtinai. Šios terapijos joks teismas nutraukti neturi teisės todėl, kad ji svarbiausia Europoje. Teigia, kad jis padarė didelį darbą, jog galėtų tapti terapijos dalyviu, taip pat, kad išmoktų vokiečių kalbą. Jis jau beveik 3 metus yra jos dalyvis. Beveik 2 metus su juo individualiai dirba psichologas, socialinis terapeutas. Be to, yra labai svarbi komanda – kolektyvas. Visos jo pamokos, darbai, mintys ir dokumentai parašyti vokiečių kalba. Nesupranta kaip būtų galima pratęsti terapiją Lietuvoje. Pabrėžia, kad nors yra Lietuvos Respublikos pilietis, turi lietuvišką pasą, tačiau jo gimtoji kalba yra rusų. Bijo, kad jo lietuvių kalbos žinios nėra pakankamai geros ir tai bus priežastis nutraukti terapiją. Taip pat žino, kad terapijos Lietuvoje ir Vokietijoje nėra sinchronizuotos, vyksta pagal skirtingas programas. Jis nori greičiau išeiti į laisvę, pakeisti savo gyvenimą, jam terapija yra labai svarbi. Nurodo, kad turi sūnų, kuris gyvena Lietuvoje su savo mama. Jis nežino, kad jis yra įkalinimo įstaigoje. Perkeltas į Lietuvą jis praras galimybę bendrauti su juo, nes mama neleis sūnui jo aplankyti kalėjime. Pabrėžia, kad jis irgi nenori, kad sūnus nuo vaikystės susipažintų su kalėjimu. Paaiškina, kad kiekvieną savaitgalį bendrauja su sūnumi, nes dabar turi galimybes 5 valandas per mėnesį bendrauti per „(duomenys neskelbtini)“. Labiausiai gyvenime bijo prarasti kontaktą su sūnumi. Taip pat nurodo, kad šiuo metu Vokietijoje vyksta jo bankroto procesas. Jį perkėlus, susitrukdys įsipareigojimų vykdymas.

Atsiliepimas

5. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras Genadijus Jefimovas atsiliepime į A. B. skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti. Pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams. Pažymi, kad Utenos apylinkės teismo Visagino rūmuose 2024 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdis vyko rašytinio proceso tvarka. Teismo procesiniai dokumentai buvo išversti bei perduoti nuteistajam per Vokietijos prokuratūrą. Nors nuteistasis ir nenori būti perduotas Lietuvai dėl tolesnio bausmės atlikimo, tačiau nepateikė tam svarių argumentų.

Motyvuojamoji dalis

6. Skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365⁵ straipsnyje įtvirtinta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, sprendimai konfiskuoti turtą ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas) ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.

8. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintina, kad siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

9. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, dėl kurių Lietuvos Respublikos teritorijoje negalima būtų pripažinti ir vykdyti Augsburgo žemės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio, kuriuo nuteistas A. B.. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad A. B. yra Lietuvos Respublikos pilietis, jo deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, nuosprendis priimtas jam asmeniškai dalyvaujant teismo posėdyje, o pagrindo manyti, kad jo perdavimas į Lietuvos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą pažeistų žmogaus pagrindines teises ir (ar) laisves, nėra.

10. Įstatymo 9 straipsnyje įtvirtina, kad teismas, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis (1 dalis); suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę ir negali būti pakeista bauda ar kita turtinio pobūdžio bausme ar priemone (2 dalis); suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką (3 dalis); suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnės negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė (4 dalis); teismas privalo įskaityti į bausmę ar į kitą priemonę visą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje atliktos bausmės ar kitos priemonės laiką ir visą kardomojo kalinimo laiką, kurį nuteistasis buvo sulaikytas ir suimtas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Lietuvos Respublikoje tol, kol buvo sprendžiamas klausimas dėl sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės perėmimo vykdyti Lietuvos Respublikoje (6 dalis); jeigu nuteistajam Lietuvos Respublikos teismo įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu už kitą nusikalstamą veiką paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis ir atsižvelgdamas į šio įstatymo 15 straipsnio nuostatas, išsprendžia klausimą dėl paskirtų bausmių subendrinimo (7 dalis).

11. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundžiamą nutartį, Augsburgo žemės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nuosprendį ir pateiktą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad apylinkės teismas teisingai ir tinkamai išsprendė visus užsienio valstybėje priimto nuosprendžio suderinimo su Lietuvos Respublikos įstatymais klausimus.

12. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, kad A. B. padaryta nusikalstama veika – nužudymas be sunkinančių aplinkybių, kvalifikuota pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 212 paragrafą (straipsnį), atitinka BK 129 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo požymius.

13. A. B. Augsburgo žemės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu už Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 212 paragrafe (straipsnyje) numatytos nusikalstamos veikos padarymą buvo skirta 3470 dienų (9 metų ir 6 mėnesių) laisvės atėmimo bausmė. BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 7 iki 15 metų. Tokiu būdu, apylinkės teismas, suderinęs Vokietijos Federacinėje Respublikoje paskirtą bausmę su BK nuostatomis nuteistajam paliko galioti tokią pat – 9 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taigi, bausmė nuteistajam nustatyta teisingai.

14. Pateiktame skunde A. B. nesutinka būti perkeltas bausmės atlikti į Lietuvą. Aiškina, kad šiuo metu Vokietijoje atlieka labai svarbią terapiją, abejoja ar ją galės pratęsti Lietuvoje. Taip pat, praras ryšį su sūnumi, su kuriuo dabar per „(duomenys neskelbtini)“ programą bendrauja kiekvieną savaitgalį, nes jis nežino, kad jis yra įkalinimo įstaigoje, o jo mama neleis sūnui jo aplankyti kalėjime, ko, beje, nenori ir jis pats, nenori, kad sūnus lankytųsi kalėjime. Be to, šiuo metu Vokietijoje vyksta jo bankroto procesas, jį perkėlus, susitrukdys įsipareigojimų vykdymas. Visų pirma, skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad vien nuteistojo nesutikimas jį perkelti bausmės atlikti į Lietuvą, nėra priežastis to nedaryti ir naikinti apylinkės teismo nutartį. Antra, Lietuvoje, kiekvienam kalinčiam asmeniui yra suteikiamos visos galimybės resocializuotis. Sudaromas individualus planas su resocializacijos priemonėmis. Lietuvos kalėjimų sistemoje yra pakankamai elgesio korekcijos programų, taip pat taikomos priemonės skirtos socialiniams įgūdžiams gerinti, ypač rengiantis paleidimui į laisvę. Nuteistiesiems yra teikiama pagalba įveikiant asmenines ir socialines problemas. Taigi A. B. perkeltas į Lietuvą ir toliau galės tęsti resocializacijos procesą. Trečia, kiekvienas nuteistasis turi teisę ne tik į pasimatymus, tačiau ir paskambinti telefonu ar naudotis internetine telefonija (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 43 straipsnis), todėl A. B. bendravimas su sūnumi, nenorint, kad jis lankytųsi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos įstaigoje, nenutrūks. Ketvirta, byloje nėra pateikta jokių duomenų apie A. B. nurodomą, šiuo metu vykstantį jo bankroto procesą ir dėl kokių priežasčių, jį perkėlus, jis nebegalėtų tęstis. Tad tai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

15. Iš bylos medžiagos matyti, kad skundžiama nutartis buvo verčiama į rusų ir vokiečių kalbas, tačiau Vokietijos Federacinės Respublikos Augsburgo prokuratūrai, su prašymu įteikti nuteistajam, išsiųstos nutarties kopijos tik lietuvių ir vokiečių kalbomis. Tad, kaip teisingai nurodo A. B., nutarties vertimo į rusų kalba jis negavo. Tačiau, akivaizdu, kad tai nesutrukdė jam jos suprasti, be to, ir skundą jis pateikė ne rusų, o būtent lietuvių kalba. Todėl nėra pagrindo konstatuoti jo teisių pažeidimą.

16. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad A. B. buvo žinoma apie vykstantį procesą dėl jo atžvilgiu priimto Augsburgo žemės teismo nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, ir jis pats išreiškė nenorą būti perkeltas į Lietuvą. Byla Utenos apylinkės teismo Visagino rūmuose buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. A. B. interesus atstovavo jam paskirtas advokatas Egidijus Labuckas, kuris teikė atsiliepimą, prašydamas atsisakyti pripažinti ir vykdyti Augsburgo žemės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nuosprendį. Taigi A. B. teisė į gynybą pažeista nebuvo. Be kita ko, jam buvo sudarytos visos galimybės skųsti priimtą apylinkės teismo nutartį, ką šiuo atveju jis ir padarė.

17. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024 m. spalio 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo A. B. (A. B.) skundą atmesti ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024 m. spalio 2 d. nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Valdas Ciesiūnas