Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2011-06-14 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. 15 MGL (1950 Lt) bauda, 2012-01-02 bauda sumokėta;

2) 2012-11-26 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., taikant BK 63 str. 1 d., 4 d., laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) 2013-09-30 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams, remiantis BK 63 str. 4 d., 9 d., bausmė subendrinta su 2012-11-26 nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; 2014-02-03 teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir nuteistasis pasiųstas į pataisos namus atlikti 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, šiuo metu atliekantis bausmę, teistumai neišnykę, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. K. 2013 m. rugpjūčio 14 d. apie 16 val. per išgertuves R. L. namuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kambaryje sėdint prie stalo kilusio tarpusavio konflikto metu ne mažiau trylika kartų sudavė kumščiais D. S. į galvą ir veidą bei kojomis spyrė į krūtinę ir kairę koją, tokiais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. S. sveikatą, nes dėl apatinio žandikaulio abipusio lūžimo bei kairės pusės X, XI, XII šonkaulių lūžimo nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Dėl D. S. nesunkaus sveikatos sutrikdymo

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad jie yra pakankami konstatuoti, jog kaltinamojo D. K. kaltė sužalojus D. S. yra įrodyta. Kaltinamasis tiek bylos ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad išgertuvių metu kilus žodiniam konfliktui su D. S., jis tyčia sudavė D. S. smūgius ranka, spyrė su koja, ir neneigė, kad dėl jo suduotų smūgių buvo sutrikdyta D. S. sveikata. Tą aplinkybę, kad kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą prieš D. S., patvirtina ir kiti įrodymai – nukentėjusiojo D. S., liudytojų R. L., N. P., R. P. parodymai. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad D. S. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius rankomis ir kojomis, mažiausiai trylikos trauminių poveikių pasekoje, padaryti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl apatinio žandikaulio abipusio lūžimo bei kairės pusės trijų šonkaulių lūžimo D. S. sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Kaltinamojo D. K. tyčiniai smurtiniai veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusiais padariniais, t. y. nesunkiu D. S. sveikatos sutrikdymu. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 138 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius.

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo

Alytaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų grupės vyresn. postinio L. C. tarnybiniame pranešime fiksuota, kad 2013-10-20 07.08 val. policijoje gautas telefoninis pranešimas iš ligoninės priėmimo skyriaus apie tai, kad kreipėsi I. A., kurį 2013-10-20 apie 2 val. prie kavinės „3,5“ sumušė nepažįstami asmenys, jam nustatytas galvos ir veido sumušimas, lūpos kirsta žaizda (1 t., b. l. 80).

2014-01-09 Alytaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi patvirtintas prokuroro nutarimas BK 38 str. pagrindu nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamojo V. P. atžvilgiu jam susitaikius su nukentėjusiais J. Š. ir I. A. ir V. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (1 t., b. l. 179-180, 181-182).

Teismas, patikrinęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad jie yra pakankami kaltinamojo D. K. kaltei pagrįsti. Kaltinamojo paaiškinimais, nukentėjusiųjų J. Š., I. A., liudytojų K. K., J. R. parodymais, specialisto išvadomis, tyrimo veiksmų protokolais nustatyta, kad kaltinamasis padarė viešosios tvarkos pažeidimą, t. y. viešoje vietoje – Pulko gatvėje Alytuje, prie kavinės „3,5“ tyčia, iš chuliganiškų paskatų, t. y. be jokios pateisinamos dingsties, įžūliais veiksmais demonstravo atvirą žmogaus ir visuomenės negerbimą. Kaltinamojo įžūlus elgesys pasireiškė fizinio smurto panaudojimu prieš visiškai jam nepažįstamus asmenis - nukentėjusiuosius J. Š. ir I. A., kuriems kaltinamasis sudavė smūgius, tuo padarydamas jiems nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl kaltinamojo veiksmų buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nes sutriko normalus kavinės darbas, kavinės lankytojai buvo šokiruoti dėl tokio kaltinamojo pademonstruoto elementarių bendravimo normų nepaisymo, į įvykio vietą buvo kviečiama greitoji med. pagalba. Kaltinamasis suvokė veikos pavojingumą ir bendrais bruožais numatė, kad dėl jo veiksmų viešoje vietoje – smūgių sudavimo gali būti ne tik sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata, bet ir parodyta nepagarba aplinkiniams, sutrikdyta visuomenės rimtis, nežiūrint to, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Kaltinamojo veiksmai atitinka BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir jų pavojingumo laipsnį, veikų motyvus ir tikslus, kaltės formą, kilusius padarinius, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1 d., 2 d.). Kaltinamasis padarė du tyčinius baigtus nusikaltimus, kurie priskiriami prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.). Abu nusikaltimus kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, ši aplinkybė sunkina atsakomybę. Kaltinamasis anksčiau tris kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, tame tarpe du kartus už analogiškus smurtinius nusikaltimus, teistumai neišnykę, taigi, pagal BK 27 str. 1 d. nuostatas yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas. Nusikaltimų pakartotinumas ir ta aplinkybė, kad viešosios tvarkos pažeidimas padarytas po nuosprendžio, kuriuo D. K. atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, priėmimo, rodo susiformavusias kaltinamojo antivisuomenines nuostatas, jo grėsmę visuomenei, todėl siekiant BK 41 str. nustatytų bausmės tikslų kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta reali laisvės atėmimo bausmė. Nustatant bausmės dydį, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, o taip pat tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino 449,36 Eur žalą už nukentėjusiojo D. S. gydymą sveikatos priežiūros įstaigose (1 t., b. l. 57), taip pat atlygino žalą nukentėjusiems J. Š. ir I. A. (1 t., 107, 112), šios aplinkybės lengvina atsakomybę. Teismas nesutinka su kaltinamojo gynėjo argumentais, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėtų būti pripažinta dar ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Abu konflikto dalyviai – kaltinamasis ir nukentėjęs asmuo D. S. dalyvavo išgertuvėse, susiginčijo, ko pasekoje kaltinamasis pavartojo fizinį smurtą. Tai, kad D. S. žodžiu įžeidė kaltinamąjį, nėra fizinį smurtą prieš kitą žmogų pateisinanti priežastis. Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas, todėl yra pagrindas taikyti BK 64¹ str. nuostatas ir 1/3 sumažinti už nusikaltimus paskirtas bausmes. Nesunkų sveikatos sutrikdymą D. K. padarė 2013-08-14, t. y. iki Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-09-30 nuosprendžio, kuriuo jam atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, priėmimo, o viešosios tvarkos pažeidimas padarytas 2013-10-20, t. y. po šio nuosprendžio priėmimo, todėl bausmės šiuo atveju subendrintinos pagal BK 63 str. 9 d. ir 64 str. nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-220/2008, 2K-477/2011, 2K-323/2011, Kauno apygardos teismo 2014-07-02 nuosprendis baudž. byloje Nr. 1A-546-634/2014). Pagal 2014-02-03 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį, kuria D. K. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti 2013-09-30 nuosprendžiu paskirtą bausmę, D. K. atlieka bausmę nuo 2014-12-30, taigi, 2015-04-16 (nuosprendžio paskelbimo dieną) yra atlikęs 3 mėnesius 17 dienų laisvės atėmimo bausmės.

Dėl civilinių ieškinių

Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisakė civilinio ieškinio, nes kaltinamasis savo noru atlygino 449,36 Eur dydžio išlaidas už nukentėjusiojo D. S. gydymą sveikatos priežiūros įstaigose, todėl procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio nutrauktinas.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. S. buvo pareiškusi byloje civilinį ieškinį 16 900 Eur sumai, t. y. prašė priteisti iš kaltinamojo 900 Eur turtinei žalai ir 16 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 44). Ieškinyje nurodė, kad sūnus D. S. po sumušimo gydėsi Alytaus ligoninėje, po to buvo operuotas Vilniuje Žalgirio klinikoje. Tuo metu jis nedirbo, socialinės pašalpos negavo, santaupų neturėjo, taigi, jį pilnai išlaikė J. S., kuri lankė sūnų ligoninėje, pirko jam vaistus, taip pat specialų maistą, nes dėl žandikaulio lūžimo jis galėjo maitintis tik skystu maistu. Nežinojo, kad reikia kaupti išlaidas patvirtinančius dokumentus, todėl neišsaugojo vaistų pirkimo čekių, kelionės išlaidas patvirtinančių įrodymų, tačiau prašė įvertinti tai, kad šios išlaidos buvo būtinos, ir priteisti iš kaltinamojo 900 Eur turtinei žalai atlyginti. Be to, sūnui D. S. buvo padaryta ir neturtinė žala, nes jis kentė fizinį skausmą, išgyveno dėl jam padaryto sveikatos sužalojimo, patyrė nepatogumus, kadangi keturis mėnesius negalėjo normaliai valgyti, vartojo tik sultis, sultinį, gėrė nuskausminančius vaistus, jį kankino nemiga. Be to, ir pati J. S., kuri slaugė sūnų ir matė jo kančias, patyrė didelius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, jai pačiai pašlijo sveikata, todėl prašė priteisti iš kaltinamojo 16 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Bylą nagrinėjant teisme, J. S. sumažino reikalavimus ir prašė priteisti iš kaltinamojo 600 Eur turtinei žalai ir 9 400 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš viso 10 000 Eur. Paaiškino, kad ji viena slaugė ir prižiūrėjo sūnų D. S., nes jis buvo našlys, gyveno pas motiną. Kadangi sūnus neturėjo jokių pajamų, tai visas išlaidas, kurių reikėjo ryšium su sveikatos atstatymu, padengė J. S.. Nurodė pirkusi įvairius vaistus, brangų skystį burnai skalauti, taip pat vitaminus. Lankė sūnų, kai jis gulėjo ligoninėje Vilniuje, samdė žmogų, kad ją nuvežtų pas sūnų, taip pat važiavo ir autobusu. Pirko jogurtus, tyreles, maitino kaip mažą vaiką, nes buvo sudėti žandikaulio įtvarai ir sūnus negalėjo prasižioti. Viską pirko iš savo pensijos, skolinosi pinigų pas gimines. Neturtinę žalą patyrė ir D. S., ir ji pati, todėl J. S. prašoma priteisti kompensacija yra už jiems abiems padarytus dvasinius ir emocinius išgyvenimus, skaičiuojant po lygiai, t. y. dalijant per pusę.

Kaltinamasis su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad sutinka atlyginti 434 Eur (1500 Lt) už padarytą turtinę žalą ir 869 Eur (3000 Lt) už neturtinę žalą.

BPK 109 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese reikalauti iš kaltinamojo žalos atlyginimo. Tokiu atveju civilinis ieškinys įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, o kai jį nagrinėjant kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Nagrinėjamoje byloje civilinį ieškinį pareiškė ne pats nuo nusikaltimo nukentėjęs asmuo D. S., kuris mirė bylos ikiteisminio tyrimo metu, o jo motina J. S., kuri ikiteisminio tyrimo pareigūno 2015-01-08 nutarimais byloje pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove. J. S. paaiškino, kad miręs sūnus neturėjo jokio paveldimo turto, todėl ji nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad J. S. su mirusiuoju D. S. gyveno kartu ir kadangi D. S. nedirbo ir buvo nedraustas, jokių pajamų neturėjo, faktiškai jis buvo J. S. išlaikomas, todėl teismas neturi pagrindo abejoti J. S. paaiškinimais, kad būtent ji, o ne D. S., patyrė nuostolius, susijusius su D. S. sveikatos grąžinimu (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, sužaloto asmens priežiūros ir kitos būtinos išlaidos) (CK 6.283 str. 1 d., 2 d.). Teismo medicinos specialisto išvada, išrašai iš med. dokumentų (2 t., b. l. 122-124) patvirtina, kad D. S. 2013-08-16 buvo skubos tvarka stacionarizuotas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje dėl apatinio žandikaulio lūžimo, kur operuotas, atlikta antdantinė osteosintesė įtvarų pagalba, 2013-08-20 D. S. išrašytas, paskirtas ambulatorinis gydymas, rekomenduota minkšto maisto dieta 3-4 mėnesius, gera burnos higiena. Šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą tikėti J. S. paaiškinimais, kad ji patyrė nuostolius, susijusius su D. S. sveikatos grąžinimu, nes ji turėjo kelionės išlaidų, pirko vaistus, priemones burnos higienai, vitaminus, taip pat rūpinosi pagerintu maistu, nes D. S. negalėjo normaliai maitintis, galėjo valgyti tik minkštą ir skystą maistą. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad J. S. nurodytos sveikatos grąžinimo išlaidos buvo būtinos ir todėl reikalavimas jas atlyginti yra pagrįstas. J. S. negali tiksliai įrodyti patirtų nuostolių dydžio, todėl teismas, vadovaudamasis CK 6.249 str. 1 d. nuostatomis, nustato, kad 500 Eur suma yra pakankama J. S. turėtoms išlaidoms atlyginti.

Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas visų pirma įvertina tai, kad D. S. mirtis nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kaltinamojo nusikalstamais veiksmais. Taip pat teismas pažymi, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, neatskiriamai susijusi su asmeniu. Teisę į šios žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos, ir tik šis asmuo savo subjektyviais išgyvenimais gali nulemti tos žalos buvimo faktą ir dydį. Nagrinėjamu atveju nuo kaltinamojo nusikalstamų veiksmų tiesiogiai nukentėjęs D. S. iki savo mirties nebuvo pareiškęs reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, nebuvo jos įvertinęs konkrečia pinigine išraiška, todėl mirus D. S., nėra pagrindo svarstyti apie tai, ar mirusiam asmeniui buvo padaryta neturtinė žala ir koks jos dydis. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą, neišreikšta konkrečia pinigų suma, negalėtų priklausyti paveldimo turto masei, nes nėra civilinės apyvartos objektu (CK 1.115 str. 2 d., 5.1 str.), todėl civilinės ieškovės J. S. reikalavimas atlyginti D. S. padarytą neturtinę žalą yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

Tačiau teismas, vadovaudamasis CK 6.250 str. 1 d. nuostatomis, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, mano, kad šiuo atveju yra pakankamas pagrindas iš dalies tenkinti J. S. reikalavimą dėl jai padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Darydamas tokią išvadą, teismas įvertina tai, kad J. S. gyveno kartu su sūnumi D. S. iki jo mirties ir juo rūpinosi, jų tarpusavio santykiai buvo nuolatinio pobūdžio ir artimi. J. S., keturis mėnesius slaugydama sužalotą sūnų ir matydama jo kančias, labai išgyveno dėl jo sumušimo, nerimavo dėl jo sveikatos ateityje, dėl to patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, emocinį stresą, kas neabejotinai turėjo neigiamą poveikį jos savijautai ir emocinei būsenai. Neturtinė žala J. S. buvo padaryta kaltinamojo tyčiniais veiksmais, kaltinamasis yra sveikas ir darbingas, jis turi visas galimybes ateityje dirbti ir atlyginti padarytą neturtinę žalą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis teisingumo bei sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad 700 Eur dydžio kompensacija yra pakankamas piniginis atlygis už J. S. patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, nepatogumus.

Teismui pateikta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-02-13 pažyma Nr. TP-7-(2.10)-706 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad valstybė patyrė 81,06 Eur dydžio išlaidas ryšium su kaltinamajam suteikta antrine teisine pagalba (2 t., b. l. 118). BPK 106 str. 1 d. nustatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Pagal BPK 106 str. 2 d. teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį teismas gali šių išlaidų kaltinamajam ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina, kad BPK 106 str. nuostatos nėra imperatyvios, t. y. teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo. Nagrinėjamoje byloje teismas savo iniciatyva BPK 51 str. 2 d. pagrindu pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu. Įvertinęs šią aplinkybę ir tai, kad D. K. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, pataisos namuose nedirba, jokių pajamų negauna, turto neturi, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-307 str.,

nusprendė:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d., ir nubausti: pagal BK 138 str. 1 d. skirti laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams, pagal BK 284 str. 1 d. skirti laisvės atėmimą 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtas bausmes sumažinti 1/3.

Remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., pagal BK 138 str. 1 d. paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-09-30 nuosprendžiu paskirta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, ir skirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 metams. Remiantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., prie šios bausmės iš dalies pridėti pagal BK 284 str. 1 d. paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

Įskaityti į bausmės laiką bausmę, iš dalies atliktą pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-09-30 nuosprendį, ir D. K. laikiną sulaikymą nuo 2013-11-07 iki 2013-11-08 (2 dienas).

Nustatyti atlikti bausmę pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015-04-16.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą.

Nutraukti procesą dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio 449,36 Eur sumai.

J. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš D. K. J. S. 500 Eur (penkis šimtus eurų) turtinei žalai ir 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.