Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-01-19 · Civilinė byla Nr. 2A-166-467/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-19
Bylos Nr.
2A-166-467/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė (pran.), Dalia Kačinskienė, Dalia Višinskienė
Ieškovas
I. U. R.
Atsakovas
Riešės gimnazijai
Kategorijos
  • 14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-166-467/2011Procesinio sprendimo kategorijos 14.1.; 121.15.; 121.18.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. sausio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),

kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės, Dalios Višinskienės,sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei,dalyvaujant ieškovei I. U. R.,ieškovės atstovui adv. Algiui Krušnai,atsakovo atstovams adv. Zigmui Pečiuliui, direktorei Linai Miliuvienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės I. U. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. U. R. ieškinį atsakovui Riešės gimnazijai dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė I. U. R. 2009-10-02 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė panaikinti Riešės gimnazijos direktorės 2009 m. rugsėjo 4 d. įsakymą Nr.P1-10 „Dėl I. R. darbo sutarties Nr. P3-176 nutraukimo“; grąžinti ieškovę į pirmesnį darbą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; jei teismas nustatytų, kad ieškovė negali būti grąžinta į pirmesnį darbą dėl įstatymo numatytų priežasčių, priimti sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą su ieškove neteisėtu ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Nurodė, kad Riešės vidurinės mokyklos direktorės 2009-09-04 įsakymu Nr.PI -10 „Dėl I. R. darbo sutarties Nr. P3-176 nutraukimo" nuo 2009 m. rugsėjo 4 d. su ieškove nutraukta darbo sutartis ir ji atleista iš einamų pagrindinio darbo 0,5 etato direktoriaus pavaduotojos papildomam ugdymui pareigų pagal DK 129 straipsnio 2 punktą, išmokant išeitinę išmoką pagal DK 140 straipsnio 2 punktą - 2 mėnesių atlyginimą. Riešės gimnazijos direktorės 2009-04-30 pranešimu, su kuriuo supažindinta 2009-05-04, ieškovė buvo įspėta, kad, keičiantis įstaigos struktūrai, dėl pareigų panaikinimo ji bus atleista iš pagrindinio darbo - 0,5 etato direktoriaus pavaduotojos papildomam ugdymui pareigų. Tą pačią dieną buvo supažindinta su Riešės vidurinės mokyklos direktorės 2009-02-10 įsakymu Nr.VI-107A, kuriuo patvirtinta Riešės gimnazijos valdymo struktūra. Pagal šią struktūrą vietoj buvusių trijų direktoriaus pavaduotojų etatų (l pilnas etatas plius du po 0,5 etato) numatytas vienas direktorės pavaduotojas ugdymui, tačiau struktūra papildyta dviem skyrių vedėjų etatais. Nors pagal LR Švietimo įstatymo 60 straipsnio l dalies 4 punktą Vilniaus apskrities viršininkas steigia, reorganizuoja, likviduoja ir pertvarko mokyklą, tačiau mokyklos pertvarkymo klausimą vienasmeniškai išsprendė Riešės gimnazijos direktorė. Vilniaus apskrities viršininkas suderino Riešės gimnazijos administracijos darbuotojų etatų sąrašą tik 2009-06-04. Funkcijos, kurias ieškovė atiko pagal nutrauktą darbo sutartį, išliko ir po Riešės gimnazijos struktūrinių pertvarkymų, nes buvo priskirtos skyrių vedėjams. Atsakovas iki atleidimo iš darbo dienos nepasiūlė ieškovei kito darbo, nors turėjo galimybę pasiūlyti vieną iš dviejų laisvų skyriaus vedėjų pareigų, bei neatsižvelgė į tai, kad ieškovė turi reikiamą kvalifikaciją ir patirtį administracinėms pareigoms eiti. Pats atsakovas įvertino ieškovę kaip atsakingą administracijos darbuotoją ir pedagogę bei be išlygų rekomendavo įstaigos vadovo pareigoms užimti, ieškovė buvo išrinkta Riešės gimnazijos tarybos pavaduotoja. Ieškovė augina du mažamečius vaikus, tačiau atsakovas, atleisdamas ieškovę iš darbo, nepaisė DK 129 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Pagal DK 130 straipsnio 2 dalį atsakovas konkrečiu atveju nerengė jokių konsultacijų. Atsakovo veiksmai iki ieškovės atleidimo iš darbo (įspėjimas apie numatomą atleidimą, išeitinės išmokos išmokėjimas) liudija, kad atsakovas laikė, jog atleidžia ją iš pagrindinio darbo.

Atsiliepimas

Atsakovas Riešės gimnazija atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog atsakovas nebuvo gavęs ieškovės prašymo, kuriuo būtų prašoma ją priimti dirbti 0,5 etato direktorės pavaduotojos papildomam ugdymui pareigose (pagrindinė darbovietė). 2006-09-11 ieškovės pateiktas prašymas yra be direktorės S. C. vizos, o prašymo originalas nėra išlikęs. Su ieškove buvo sudaryta 2006-09-11 darbo sutartis Nr.P3-170 muzikos mokytojos pareigoms nepilnu darbo krūviu užimti, ir tik po to kita darbo sutartis Nr.P3-176 dėl 0,5 etato direktorės pavaduotojos papildomam ugdymui pareigų. Ieškovės pagrindinis darbas gimnazijoje yra muzikos mokytojos pareigos. 2009-04-30 pranešimu Nr.V8-271 ieškovė laiku ir tinkamai įspėta, jog po keturių mėnesių bus atleista iš einamų 0,5 etato direktorės pavaduotojos papildomam ugdymui pareigų ir 2009-09-04 įsakymu Nr.P1-10 ieškovės darbo sutartis Nr.P3-176 dėl šių pareigų ėjimo buvo nutraukta, su ieškove tinkamai atsiskaityta. Kadangi pagal darbo sutartį Nr.P3-170 ieškovė muzikos mokytojos pareigose dirbo nepilnu darbo krūviu, 2009-09-07 ši ieškovės darbo sutartis buvo pakeista ir suteiktas pilnas darbo krūvis dirbant muzikos mokytojos pareigose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008-12-24 įsakymu Nr.ISAK-3499 Riešės vidurinė mokykla buvo akredituota į Riešės gimnaziją, patvirtinta nauja Riešės gimnazijos struktūra bei Vilniaus apskrities viršininko 2009-02-11 įsakymu patvirtinti nauji Riešės gimnazijos nuostatai. Ieškovė pasirašytinai buvo supažindinta su nauja gimnazijos valdymo struktūra ir jos nuostatais. Ieškovės eitų direktorės pavaduotojos papildomam ugdymui pareigų neliko. Visi mokyklos pertvarkymo klausimai buvo derinami su Vilniaus apskrities viršininko administracija. Po gimnazijos struktūrinių pertvarkymų naujai įsteigtoms dviems skyrių vedėjų pareigybėms užimti gimnazijoje buvo surengtas neformalus viešas konkursas. Atsakovas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, atleido ieškovę iš užimamų papildomų direktorės pavaduotojos papildomam ugdymui pareigų, nes tokių pareigų po struktūrinių pertvarkymų mokykloje nebeliko. Atsakovas neturėjo galimybės perkelti ieškovės į kitą darbą, nes laisvų darbo vietų, atitinkančių eitas ieškovės pareigas, gimnazijoje, nebuvo, į skyriaus vedėjo pareigybę ieškovė savo kandidatūros konkurse nesiūlė.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškovės I. U. R. ieškinį atmetė. Nustatė, kad ieškovė buvo supažindinta su atsakovo 2009-02-10 įsakymu Nr.VI-107A, kuriuo patvirtinta Riešės gimnazijos valdymo struktūra, bei Riešės gimnazijos nuostatais, kurie patvirtinti 2009-02-11 Vilniaus apskrities viršininko, ieškovė dalyvavo 2009-04-04 mokytojų tarybos posėdyje, kuriame buvo pristatytas mokyklos restruktūrizuotos administracijos modelis. Teismas konstatavo, jog atsakovo įspėjimas – 2009-04-30 pranešimas Nr.V8-271 ieškovei apie atleidimą iš darbo, atitiko DK 130 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir nustatytas keturių mėnesių įspėjimo terminas nebuvo pažeistas (DK 130 str. 1 d.). Teismas taip pat nustatė, kad, patvirtinus naują Riešės gimnazijos struktūrą ir naujus nuostatus, ieškovės pareigų - direktorės pavaduotojos papildomam ugdymui, neliko. Įvertinęs bylos medžiagą ir liudytojos S. C. parodymus bei pačios ieškovės paaiškinimus, teismas padarė išvadą, jog ieškovė žinojo apie mokykloje viešai surengtą neformalų konkursą skyrių vedėjų pareigoms užimti, tačiau prašymo dalyvauti konkurse nepateikė. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir DK 129 straipsniu bei byloje esančiais įrodymais, teismas taip pat padarė išvadą, jog ieškovės, kaip direktorės pavaduotojos papildomam ugdymui atliekamos darbo funkcijos, jas lyginant su naujai įsteigtomis skyriaus vedėjų, direktoriaus pavaduotojo ugdymui pareigybėmis, žymiai siauresnės, naujai įsteigtoms pareigybėms keliami žymiai didesni darbiniai, profesiniai, kvalifikaciniai reikalavimai. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis ir atsižvelgęs į atsakovo veiklos specifiškumą, teismas konstatavo, jog atsakovas nepažeidė DK 129 straipsnio 4 dalies reikalavimų, nes realiai egzistavo svarbios priežastys dėl kurių, neatleidus ieškovės, būtų iš esmės pažeisti atsakovo kaip darbdavio interesai. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, jog ji dirbo pas atsakovą 0,5 etato direktorės pavaduotojos papildomam ugdymui pareigose kaip pagrindinėje darbovietėje, konstatuodamas, jog 2006-09-11 direktorės įsakyme Nr.P1-8 aiškiai nurodyta, jog pagrindinė darbovietė yra muzikos mokytoja, o pagal LR Švietimo įstatymo 2 ,10, 12, 48-49 straipsnius ir 2004-12-06 Riešės vidurinės mokyklos nuostatus ieškovė, nebūdama mokytoja (pedagoge), negalėtų būti priimta dirbti direktoriaus pavaduotoja. Teismas taip pat nustatė, jog Riešės gimnazijos nuostatai buvo patvirtinti steigėjo – Vilniaus apskrities viršininko 2009-02-11 įsakymu Nr. 2.3-1859-1701, vadovaujantis LR Švietimo ir mokslo ministro 2004-07-16 įsakymu Nr. ISAK-1162 patvirtintais reikalavimais valstybinių ir savivaldybių mokyklų nuostatams bei LR Švietimo ir mokslo ministro 2008-12-24 įsakymu Nr. ISAK-3499, o 2009-05-22 Riešės gimnazijos direktorės įsakymu Nr.P1-131 patvirtintas etatų sąrašas buvo suderintas su Vilniaus apskrities viršininku. Teismas laikė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog gimnazijos direktorės 2009-02-10 įsakymas Nr.VI-107A buvo panaikintas ar, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos l.e. Socialinių reikalų, švietimo ir kultūros departamento pareigas V. V. neturėjo teisės derinti gimnazijos valdymo schemos. Atsakovo direktorius, vadovaudamas valstybinei biudžetinei įstaigai, rengdamas mokymosi įstaigos strateginę politiką, metines veiklos programas, turi teisę planuoti jo vadovaujamos įstaigos darbą ateičiai, atsižvelgiant į teikiamą finansavimą, savo planus derinti su steigėju, atsižvelgti į LR švietimo ir mokslo ministro įsakymais patvirtintus bendruosius ugdymo planus, akreditaciją. Teismas konstatavo, jog DK 130 straipsnio 4 dalies reikalavimai nebuvo pažeisti, o pati ieškovė nenurodė su kokiais darbuotojų atstovais turėjo būti surengtos konsultacijos, nes pas atsakovą nėra darbuotojų profesinės sąjungos, o visi sprendimai dėl struktūrinių pertvarkymų buvo derinami su Vilniaus apskrities viršininko administracija.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė I. U. R. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais motyvais: teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai taikė DK 129 straipsnio nuostatas, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisminės praktikos, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, buvo neobjektyvus ir šališkas. Riešės gimnazijos direktorės 2009-04-30 pranešimas Nr.V8-271, su kuriuo ieškovė buvo supažindinta 2009-05-04, patvirtina, jog darbdavio iniciatyva (darbuotojo įspėjimas) nebuvo tinkamai realizuota. Įspėjimas buvo nesukonkretintas ir neatitiko įstatymo reikalavimų. Riešės vidurinės mokyklos direktorės 2009-02-10 įsakymu Nr. VI-107A buvo patvirtinta atsakovo valdymo schema, o ne struktūra, t.y. nebuvo įvardinti numatomi konkretūs mokyklos struktūriniai pertvarkymai. Iki 2009-09-02 Riešės gimnazijos direkcinio posėdžio ieškovė nežinojo, kokie konkrečiai pertvarkymai bus daromi. Teismas neįvertino aplinkybės, kad 2009-06-04 atsakovo steigėjas suderino Riešės gimnazijos administracijos darbuotojų etatų sąrašą, patvirtintą 2009-05-22 gimnazijos direktorės įsakymu, su kuriuo ieškovė nebuvo supažindinta, todėl įspėjimas ieškovei galėjo būti pateiktas tik po 2009-06-04. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovės funkcijos, kurias ji vykdė pagal nutrauktą darbo sutartį, jas papildžius, Riešės gimnazijoje išliko ir po struktūrinių pertvarkymų. Teismas taip pat netinkamai taikė DK 129 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl garantijų atleidžiamam darbuotojui ir nukrypo nuo tuo klausimu Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos. Ieškovė mokyklos rengtame neformaliame konkurse nedalyvavo, nes tikėjosi, jog įstatymo nustatyta tvarka bus skelbiamas konkursas kitai skyriaus vedėjo vietai užimti. Be to skelbimas apie jokiais dokumentais nereglamentuotą konkursą negali būti vertinamas kaip pasiūlymas, atitinkantis DK 129 straipsnio 1 dalį. Ieškovės atleidimo iš darbo metu buvo laisvas gimnazijos pagrindinio ugdymo skyriaus vedėjo etatas, kurį be jokio konkurso užėmė I. G.. Ieškovei iki atleidimo iš darbo dienos atsakovas kito darbo nepasiūlė. Teismo išvada, jog I. G. kvalifikacija yra aukštesnė, neturi teisinės reikšmės, kadangi ji buvo paskirta į skyriaus vedėjos pareigas po ieškovės atleidimo. Tuo tarpu turėjo būti vertinama tik atleidžiamo darbuotojo atitiktis reikalavimams laisvai darbo vietai užimti, o atsakovas tokio neatitikimo neįrodė. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė turi reikiamą kvalifikaciją ir patirtį administracinėms pareigoms eiti, o pats atsakovas ieškovę charakterizavo teigiamai ir rekomendavo įstaigos vadovo pareigoms užimti. Teismas neįvertino, jog ieškovė augina du mažamečius vaikus, kai tuo tarpu byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ypatingų atvejų atleisti ieškovę iš mokyklos direktorės pavaduotojos pareigų nebuvo. Teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 114 straipsnio nuostatas bei neteisingai kvalifikavo ieškovės darbo santykius su Riešės vidurine mokykla. DK 114 straipsnis nereikalauja dėl papildomo darbo sudaryti atskirą darbo sutartį. Darbo sutartis su ieškove buvo sudaryta darbdavio reikalavimu. Ieškovės argumentus, jog jos pagrindinis darbas vidurinėje mokykloje buvo muzikos mokytoja ir, kad ji dirbo papildomą direktorės pavaduotojos darbą, paneigia 2006-09-11 ieškovės prašymas, 2006-09-11 įsakymas Nr.P1-8, 2006-09-11 išduotas darbo pažymėjimas Nr.129 ir kiti byloje esantys įrodymai. Papildomą muzikos mokytojos darbą atsakovas ieškovei pasiūlė žodžiu. Atsakovas savo teiginį, jog su ieškove buvo pirmiausiai sudaryta 2006-09-11 darbo sutartis Nr. P3-170, grindė darbo sutarčių registravimo žurnalu, kurį pats ir pildė bei kuriame įrašai buvo daromi ne eilės tvarka. Visi atsakovo veiksmai iki ieškovės atleidimo iš darbo liudija, jog atsakovas laikė, jog ieškovę atleidžia iš pagrindinio darbo. Teismas taip pat nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos darbo sutarčių aiškinimo klausimais. Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad Riešės vidurinės mokyklos direktorės 2009-02-10 įsakymas buvo panaikintas, kadangi pats teismas, priimdamas sprendimą, privalėjo ištirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu. Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė „jura novit curia“ principą, DK 47 straipsnio nuostatas, nesilaikė tuo klausimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Teismas analizavo laikymąsi senos redakcijos DK 130 straipsnio 4 dalies reikalavimų, kurie atleidimo iš darbo metu negaliojo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas Riešės gimnazija prašo skundą atmesti. Nurodo, kad 2009-04-30 pranešimas Nr. V8-271 atitiko įstatymo reikalavimus ir jame buvo nurodyta visa reikalinga informacija apie numatomus įstaigos struktūrinius pasikeitimus ir ieškovės pareigybės panaikinimą bei jos atleidimą iš 0,5 etato direktoriaus pavaduotojo papildomam ugdymui pareigų pagal DK 129 straipsnio 2 dalį. Aplinkybė, jog direktoriaus pavaduotojos papildomam ugdymui etatas bus panaikintas, buvo aiški ieškovės įspėjimo 2009-04-30 metu. Dėl pasikeitusio mokyklos finansavimo buvo sumažintas papildomo ugdymo valandų skaičius, dėl ko direktoriaus pavaduotoją papildomam ugdymui laikyti buvo nenaudinga. 2009-02-10 Riešės vidurinės mokyklos direktorės įsakymu Nr.VI-107A buvo patvirtinta Riešės gimnazijos struktūra, kurioje ieškovės pareigybė nebuvo numatyta. Iki ieškovės atleidimo iš darbo dienos buvo surengta darbuotojų apklausa dėl naujai steigiamo skyriaus vedėjo pareigų užėmimo, pirmenybę teikiant lietuvių kalbos ir matematikos mokytojams. Ieškovė noro užimti šias pareigas nepareiškė. Be to ieškovė negalėjo užimti skyriaus vedėjo pareigų, kadangi jos įgūdžiai ir kvalifikacija neatitiko reikalavimų pareigoms užimti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pirmiau buvo sudaryta sutartis dėl muzikos mokytojos darbo. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad Riešės mokyklos struktūrinių pakeitimų klausimą vienasmeniškai išsprendė mokyklos direktorė, kadangi Riešės gimnazijos nuostatus 2009-02-11 įsakymu Nr.2.3-1859-1701 patvirtino ir etatų sąrašą suderino Vilniaus apskrities viršininkas. Atsakovas nepažeidė DK 47 straipsnio reikalavimų, kadangi ieškovė pasirašytinai 2009-04-04 buvo supažindinta su naujais Riešės gimnazijos nuostatais. Visi mokyklos struktūrinio pertvarkymo veiksmai buvo derinami su Vilniaus apskrities viršininku, informuojant apie numatomus pakeitimus mokyklos kolektyvą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, atsakovo atstovai – prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės I. U. R. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti arba pakeisti. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra.

Vienu iš apeliacinio skundo argumentų ieškovė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog atsakovas netinkamai realizavo savo iniciatyvą atleisti ieškovę iš darbo, t.y. ieškovė nebuvo tinkamai įspėta apie atleidimą, nes ir pats įspėjimas buvo nekonkretus bei neatitiko įstatymo reikalavimų. Tačiau sutikti su tokiais apeliantės argumentais nėra pagrindo, nes juos paneigia byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir esantys įrodymai.

Bylos duomenys (b.l. 19, t.1) tvirtina, jog Riešės gimnazijos direktorė 2009 m. balandžio 30 d. pranešimu Nr.V8-271 informavo ieškovę, jog Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr.ISAK-3499 „Dėl Riešės vidurinės mokyklos vidurinio ugdymo programos akreditacijos“ Riešės vidurinė mokykla buvo akredituota į Riešės gimnaziją bei Riešės gimnazijos direktoriaus 2009 m. vasario 10 d. įsakymu Nr.V1-107A buvo patvirtinta nauja Riešės gimnazijos struktūra; keičiantis įstaigos struktūrai, ieškovė įspėjama, kad dėl pareigų panaikinimo ne anksčiau kaip po 4 mėnesių nuo šio įspėjimo bus atleista iš 0,5 etato direktoriaus pavaduotojos papildomam ugdymui pareigų pagal DK 129 straipsnio 2 punktą (darbo sutarties nuraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, dėl įmonės struktūrinių pertvarkymų); atleidimo dieną bus atsiskaityta įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovė su šiuo pranešimu supažindinta pasirašytinai 2009 m. gegužės 4 d. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, jog toks įspėjimas neatitinka DK reikalavimų, nes yra nekonkretus, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, tokių pretenzijų, gavusi minėtą pranešimą, ieškovė atsakovui nereiškė. Be to apeliantė nenurodo, kokios dar konkrečios informacijos šiame pranešime jai trūko ir kokios informacijos nepakankamumas ar nekonkretumas pažeidė jos darbo teises ar įstatymų reikalavimus. Įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą turinys reglamentuotas DK 130 straipsnio 2 dalyje, kur numatyta, jog įspėjime turi būti nurodyta atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas; atleidimo iš darbo data; atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka. Visa ši informacija Riešės gimnazijos direktorės 2009 m. balandžio 30 d. pranešime ir buvo nurodyta – kad apeliantė atleidžiama dėl įstaigos struktūros pasikeitimo ir dėl jos pareigų panaikinimo; nurodyta, kokiu pagrindu šie pakeitimai buvo padaryti; kad ieškovė bus atleista ne anksčiau kaip po 4 mėnesių nuo įspėjimo; kad bus atleista iš 0,5 etato direktoriaus pavaduotojos papildomam ugdymui pareigų; kad bus atleista pagal DK 129 straipsnio 2 punktą; kad su ja bus atsiskaityta atleidimo dieną ir įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, jog minimo pranešimo (įspėjimo) paskirtis yra informuoti darbuotoją dėl jo tolimesnės padėties darbovietėje, teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytas pranešimo (įspėjimo) turinys šią funkciją pakankamai atitiko ir atliko.

Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad 2009 m. balandžio 30 d. įspėjime nebuvo įvardyti numatomi konkretūs mokyklos struktūriniai pertvarkymai, kad tik 2009 m. rugsėjo 2 d. posėdyje Riešės gimnazijos direktorė supažindino posėdžio dalyvius su tuo, jog patvirtina nauja Riešės gimnazijos struktūra ir nutarta atleisti ieškovę bei D.Puidokienę iš direktoriaus pavaduotojų pareigų. Tačiau civilinės bylos duomenys tvirtina, jog numatoma Riešės gimnazijos valdymo struktūra jau buvo patvirtina Riešės vidurinės mokyklos direktoriaus 2009 m. vasario 10 d. įsakymu Nr.VI-107A (b.l. 20-21, t.1). Numatomoje Riešės gimnazijos valdymo schemoje direktoriaus pavaduotojo papildomam ugdymui pareigybė nebuvo numatyta. Apie tai, kad ieškovę ketinama atleisti iš 0,5 etato direktoriaus pavaduotojos papildomam ugdymui pareigų, apeliantei konkrečiai buvo žinoma iš 2009 m. balandžio 30 d. įspėjimo, su kuriuo ji supažindinta 2009 m. gegužės 4 d. Taigi darbdavio ketinimai atleisti ieškovę iš direktoriaus pavaduotojos papildomam ugdymui pareigų ir atleidimo priežastys – kad naikinama ši pareigybė, ieškovei buvo žinomi ne vėliau kaip nuo 2009 m. gegužės 4 d. Vadinasi, sprendimas dėl mokyklos struktūrinio pertvarkymo buvo priimtas iki ieškovės įspėjimo apie būsimą atleidimą iš konkrečių pareigų, o ne atvirkščiai, kaip tvirtina apeliantė. Tai, kad Riešės vidurinės mokyklos direktoriaus įsakymu patvirtina Riešės gimnazijos valdymo struktūra su Vilniaus apskrities viršininku buvo suderinta po ieškovės įspėjimo apie numatomą atleidimą, nesudaro pagrindo pripažinti darbuotojo atleidimo iš darbo neteisėtu arba teigti, jog Riešės mokyklos struktūrinių pakeitimų klausimą vienasmeniškai išsprendė mokyklos direktorė, svarbu tik, kad pats suderinimo faktas buvo ir jis tenkino suderinančiuosius asmenis. Tuo tarpu apie ieškovei esminę aplinkybę - kad ją ketinama atleisti iš konkrečių pareigų, šio atleidimo priežastys ir kitos būtinos aplinkybės (DK 130 str. 2 d.), buvo tinkamai nurodyta 2009-04-30 įspėjime. Pažymėtina, kad byloje yra neginčytinai nustatyta, jog tiek Riešės gimnazijos nuostatus, kuriuose buvo numatytos pagrindinės gimnazijos valdymo pareigybės, tarp kurių ieškovės eitų pareigų nėra, tiek Riešės gimnazijos direktorės 2009-05-22 įsakymą Nr.P1-131, kuriuo buvo patvirtintas etatų sąrašas, suderino Vilniaus apskrities viršininkas.

Apeliantė skunde teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas iki atleidimo iš darbo dienos, pažeisdamas DK 129 straipsnio 1 dalį, nepasiūlė ieškovei kito darbo, nors turėjo galimybę pasiūlyti vieną iš dviejų laisvų skyriaus vedėjų pareigybių. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir argumentuotai pasisakė dėl šio ieškovės argumento ir su juo nesutiko sprendime nurodytais motyvais, su kuriais teisėjų kolegija sutinka. Pirmosios instancijos teismo išvados atitinka tiek civilinės bylos duomenis, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Pažymėtina, jog pagal byloje nustatytas aplinkybes, darbdavys ir neturėjo pareigos siūlyti laisvų skyriaus vedėjų pareigybių, kadangi ieškovės kvalifikacija pilnai neatitiko reikalavimų, keliamų asmenims naujai įsteigtai vedėjo pareigybei užimti. Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai (b.l. 111-127, 139-179, t.1, 46-66, 68-69, 103-142, 150-186, t.2) bei ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai (b.l. 23-36, t.1, 24-104, t.3) - nuostatai, ieškovės asmens byla, pareigybių aprašymai, duomenys apie ieškovės ir I. G. darbo patirtį, stažą, kvalifikaciją, kompetenciją, liudytojos S. C. parodymai patvirtina, jog ieškovės kaip direktorės pavaduotojos papildomam ugdymui atliekamos darbo funkcijos, jas lyginant su naujai įsteigtomis skyriaus vedėjų, direktoriaus pavaduotojo ugdymui pareigybėmis, yra žymiai siauresnės, naujai įsteigtoms pareigybėms buvo keliami žymiai didesni darbiniai, profesiniai ir kvalifikaciniai reikalavimai. Šiuos reikalavimus labiau atitiko į vedėjo pareigas priimtos dirbti I. G. darbo patirtis, kuri (I. G.) be to su kitais mokytojais dar ir dalyvavo viešai surengtame neformaliame konkurse skyrių vedėjų pareigoms užimti. Apeliantė gi, neginčydama aplinkybės, jog žinojo apie šį konkursą, pareiškimo jame dalyvauti nepateikė. Be to teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovei, atleidžiant ją iš 0,5 etato direktoriaus pavaduotojos papildomam ugdymui pareigų, buvo pasiūlyta ir sudaryta galimybė toliau dirbti muzikos mokytojos pareigose pilnu darbo krūviu, o ieškovė su tuo sutiko (b.l. 179, t.1), kas įstatymo prasme vertintina kaip pasiūlymas ieškovei dirbti kitą darbą (anksčiau ieškovė muzikos mokytoja dirbo nepilnu darbo krūviu – b.l. 14-17, t.1). Todėl ir dėl šios aplinkybės nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas, atleisdamas ieškovę iš darbo ginčijamu įsakymu, pažeidė DK 129 straipsnio 1 dalį.

Apeliantė, skųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat nurodo, jog visi atsakovo veiksmai iki ieškovės atleidimo iš darbo liudija, kad atsakovas laikė, jog ieškovę atleidžia iš pagrindinio darbo. Tačiau, kaip matyti iš ieškovės darbo sutarčių numeracijos, sutarčiai dėl darbo muzikos mokytoja buvo suteiktas numeris P3-170, sutarčiai dėl darbo direktoriaus pavaduotoja – numeris P3-173. Šią aplinkybę taip pat patvirtina atsakovo pateiktas darbo sutarčių registravimo žurnalas. Akivaizdu, jog pirmiau sudarytai darbo sutarčiai yra suteikiamas mažesnis eilės numeris, kas šiuo atveju neginčijamai rodo, jog konkrečiu atveju pirmiau buvo sudaryta sutartis dėl muzikos mokytojos darbo. Be to Riešės vidurinės mokyklos direktorės 2006-09-11 įsakyme Nr.P1-8 dėl ieškovės priėmimo į darbą nurodyta (b.l. 18, t.1), kad pagrindinės apeliantės darbo pareigos yra muzikos mokytoja. Dėl to bet kokie apeliantės argumentai dėl teismo sprendimo išvadų nepagrįstumo pagrindinio ir ne pagrindinio darbo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat tvirtina, jog atsakovas, atleisdamas ją iš darbo, pažeidė DK 47 straipsnio reikalavimus, kadangi dėl mokyklos pertvarkymo klausimų nesikonsultavo su darbuotojų atstovais, o, jų neesant – tiesiogiai neinformavo darbuotojų iš anksto, o pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė „jura novit curia“ principą ir DK 47 straipsnio nuostatas. Tačiau tokie apeliantės teiginiai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, kadangi, kaip jau buvo minėta, apeliantė iš anksto ir tinkamai buvo informuota apie būsimus mokyklos pertvarkymus, su nauja gimnazijos valdymo struktūra supažindinta pasirašytinai 2009-04-04, su naujais Riešės gimnazijos nuostatais – 2009 m. vasario mėnesį. Byloje nustatyta, jog pas atsakovą darbuotojų profesinės sąjungos nėra, o visi mokyklos (gimnazijos) struktūrinio pertvarkymo veiksmai yra derinami su Vilniaus apskrities viršininko administracija, informuojant apie visus numatomus pakeitimus darbuotojus jų susirinkimuose. Riešės mokyklos tarybos 2009-02-12 posėdyje, kuriame dalyvavo ir ieškovė, mokyklos direktorė pristatė Riešės gimnazijos nuostatus, išaiškino struktūrą. 2009-04-04 posėdyje buvo pristatytas restruktūrizuotos administracijos modelis (posėdžio protokolo įrašai). Dar iki ieškovės atleidimo iš darbo mokykloje surengta darbuotojų apklausa dėl to, kas pageidautų užimti naujai steigiamas skyriaus vedėjų pareigas (liudytojos S. C. parodymai). Ieškovė šių aplinkybių neneigia, pastabų ar pretenzijų dėl mokyklos pertvarkymo nereiškė. Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovas konkrečiu atveju DK 47 straipsnio nuostatų nepažeidė.

Kiti ieškovės apeliacinio skundo motyvai nėra juridiškai reikšmingi ir neįtakoja teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, atmesdamas ieškinį, nuo šios praktikos nukrypo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos valstybei iš ieškovės nepriteistinos (CPK 83 str. 1 d. 1 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjos Dalia KačinskienėDalia Višinskienė