Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-07-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-516-562-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-07
Bylos Nr.
1A-516-562-2014
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-00637-2013-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rosita Patackienė (pirm.), Stasys Punys, Pavelas Frolovas
Nuteistasis
A. S.
Advokatai
Silva Mardosaitė
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-516-562/2014Teisminio proceso Nr. 1-12-1-00637-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.14.; 2.5.15.; 2.5.19. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. liepos 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Rositos Patackienės,teisėjų Stasio Punio, Pavelo Frolovo,sekretoriaujant Aleksandrui Zujevui,dalyvaujant prokurorui Alvydui Markauskui,gynėjai advokatei Silvai Mardosaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria patikslinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies 5 dalis ir išdėstyta taip: „Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su neatliktąja 2013-09-12 nuosprendžiu skirtos bausmės dalimi (1 metai 2 mėnesiai ir 10 dienų) galutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą 3 metams“.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 182 str. 1 d. 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. – 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir skirtas laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu skirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su neatliktąja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu skirtos bausmės dalimi (1 metai 2 mėnesiai ir 10 dienų) ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 3 metams, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2013-12-06 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu E. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d. ir 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., ir nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams; pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir E. R. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu V. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d. ir 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., ir nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams; pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d. subendrinus paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, jis nuteistas subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su neatlikta 2012 m. liepos 3 d. nuosprendžiu skirtos bausmės dalimi ir V. S. skirta galutinė subendrinta 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Žemesnės instancijos teismas

J. B. solidariai iš E. R., V. S. ir A. S. priteista 900 litų suma.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 10 d. nutartimi patikslino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies 5 dalį ir išdėstė ją taip: „Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su neatliktąja 2013-09-12 nuosprendžiu skirtos bausmės dalimi (1 metai 2 mėnesiai ir 10 dienų) galutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą 3 metams“. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje netiksliai nurodyta subendrinimo data. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 1 d. ir 22 str. 1 d. buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu, o ne 2012 m. rugsėjo 12 d.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. nurodo, kad 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendyje Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė klaidą vadovaudamasis BK 64 str., kadangi turėjo būti taikomos ne BK 64 str. 1 d., 4 d., BK 63 str. 1 d., 4 d., o BK 64 str. 2 d., numatanti, kad esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, griežtesnė bausmė apima švelnesnę bausmę ir paskiriama galutinė subendrinta bausmė, kuri prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas. Pasak apelianto, nagrinėjamu atveju jam turėjo būti paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Šalies argumentai

Apeliantas taip pat nurodo, kad 2014 m. balandžio 10 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas, nenurodęs kokiu principu ar pagrindu, pažeidęs teismų pakopų rungimosi principą, ėmė koreguoti savo priimto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje netiksliai nurodytą subendrinimo datą. Pasak apelianto, teisėjas pastebėjo aiškią savo klaidą dėl datos, tačiau nepastebėjo savo padarytos klaidos skiriant bausmę. Apeliantas pažymi, kad nuosprendžio rezoliucinė dalis neskaidoma į atskiras dalis ir punktus, o iš esmės keistina visa apimtimi, jei padaryta tik gramatinė klaida.

Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė šiurkščią klaidą skiriant kardomąją priemonę – suėmimą, kadangi apeliantas atlieka bausmę pagal subendrintą bausmę pagal tris ankstesnius nuosprendžius. Pasak apelianto, teismas, šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrindamas su neatliktąja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu skirtos bausmės dalimi (1 metai 2 mėnesiai ir 10 dienų) ir galutinę bausmę nustatydamas laisvės atėmimą 3 metams, pasielgė nelogiškai ir pažeidė teisingumo principą. Apeliantas nurodo, kad neaišku, kokie tiksliai bausmių dydžiai ir jų dalys yra atliktos. Apeliantas mano, kad keistini ne tik bausmės skyrimo pagrindai, bet ir jų bendrinimo skaičiavimas, dydžių įskaitymas ir bendras bausmių skaičiavimas.

Šalies argumentai

Apeliantas prašo įvertinti visas nurodytas aplinkybes, kad pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos būtų ištaisytos, bausmės subendrintos teisingai, į jas įskaičiuojant pilnai atliktą bausmę, kardomąsias priemones pagal teismo nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo A. S. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmestinas.

BPK 361 str. 1 d. numatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Pagal BPK 361 str. 2 d., teismas turi teisę priimti sprendimą dėl rašybos ir aritmetinių klaidų ištaisymo ir kitokių netikslumų. BPK 361 str. 4 d. numatyta, kad vykdant nuosprendį kylančias abejones ir neaiškumus teismas nagrinėja ir išsprendžia šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 362 str. 4 d. numatyta, kad klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal šio Kodekso 361 straipsnį, taip pat klausimus, numatytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas.

Nagrinėjamu atveju A. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 str. 1 d., BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2591-497/2013. 2014 m. sausio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo A. S. apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio (t. 3., b. l. 98-99), tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 4 d. nutartimi atsisakė priimti apeliacinį skundą, kadangi jis buvo paduotas praleidus įstatymo numatytą terminą, o nuteistasis prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti nepareiškė (t. 3., b. l. 97). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. vasario 24 d. Šio nuosprendžio vykdymo metu 2014 m. balandžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Kybartų pataisos namų raštas, kuriame nurodoma, kad nuteistasis A. S. anksčiau buvo teistas ne Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu, bet Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu, todėl prašė patikslinti subendrinimo datą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje (t. 3., b. l. 122). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 10 d. nutartimi, vadovaudamasis BPK 361 str., pagrįstai patikslino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies 5 dalį ir ją išdėstė : „Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su neatliktąja 2013-09-12 nuosprendžiu skirtos bausmės dalimi (1 metai 2 mėnesiai ir 10 dienų) galutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą 3 metams“. Nagrinėjamu atveju teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje netiksliai nurodyta subendrinimo data. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 1 d. ir 22 str. 1 d. buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu, o ne 2012 m. rugsėjo 12 d. (t. 3., b. l. 123). Apeliantas skunde nepagrįstai nurodo, kad 2014 m. balandžio 10 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas, nenurodęs kokiu principu ar pagrindu, pažeidęs teismų pakopų rungimosi principą, ėmė koreguoti savo priimto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje netiksliai nurodytą subendrinimo datą, kadangi teismas skundžiamoje nutartyje aiškiai nurodė, jog vadovaujasi BPK 361 str. nuostatomis ir priėmė sprendimą dėl rašybos ir aritmetinių klaidų ištaisymo ir kitokių netikslumų.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. nurodo, kad 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendyje Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė klaidą, taikydamas BK 64 str., nes turėjo būti taikomos BK 64 str. 2 d. nuostatos. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė šiurkščią klaidą skiriant kardomąją priemonę – suėmimą, kadangi apeliantas atlieka bausmę pagal subendrintą bausmę pagal tris ankstesnius nuosprendžius. Pasak apelianto, teismas, šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrindamas su neatliktąja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu skirtos bausmės dalimi (1 metai 2 mėnesiai ir 10 dienų) ir galutinę bausmę nustatydamas laisvės atėmimą 3 metams, pasielgė nelogiškai ir pažeidė teisingumo principą. Apeliantas nurodo, kad neaišku, kokie tiksliai bausmių dydžiai ir jų dalys yra atliktos. Apeliantas mano, kad keistini ne tik bausmės skyrimo pagrindai, bet ir jų bendrinimo skaičiavimas, dydžių įskaitymas ir bendras bausmių skaičiavimas.

Vertinant šiuos apelianto argumentus, atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju tikrinamas ne Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuris yra įsiteisėjęs ir vykdomas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pasisakyti dėl minėtu nuosprendžiu paskirtos bausmės.

Vilniaus apygardos teisme 2014 m. birželio 16 d. iš Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gautas prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo Nr. (4.22.) TPA-965, kuriame prašoma valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 200 Lt iš nuteistojo A. S.. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks prašymas netenkintinas.

BPK 106 str. 1 d. numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013-05-09 įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014 01 01).

Taigi baudžiamojo proceso įstatyme nuo 2014 m. sausio 1 d. galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, kitais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują, apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.

Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos keisti nuteistojo A. S. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Rosita PatackienėTeisėjai Stasys PunysPavelas FrolovasNuorašasTeisėja Rosita Patackienė