Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutarimo, S. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. rugsėjo 6 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl galimai asociacijos (duomenys neskelbtini) vadovo S. Č. padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalyje pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl to, kad asociacijos (duomenys neskelbtini) (toliau – Asociacija) vadovas S. Č., nesikreipdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, galimai tęsė neteisėtus veiksmus (neveikimą) nuo 2011 metų finansinių metų pabaigos iki 2016 m. gegužės 6 d., t. y. Asociacijos vadovas, žinodamas apie Asociacijos finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus VMI, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Asociacijos vadovas pažeidė kreditoriaus VMI interesus. Šiais veiksmais S. Č. nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Asociacijai iškėlimo.Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 24 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną S. Č. atžvilgiu nutraukė, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje sudėties. Teismas padarė išvadą, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog nagrinėjamu atveju, S. Č. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Asociacijai, todėl nesikreipdamas į teismą S. Č. negalėjo pažeisti Institucijos kaip kreditoriaus teisių. Apeliaciniu skundu Institucija prašė, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, t. y. pripažinti S. Č. padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti sankcijoje nustatytą baudos vidurkį - 2172 eurų dydžio baudą.Skunde nurodė, jog Kauno apylinkės teismas skundžiamu nutarimu konstatavo, kad yra dvi iš trijų pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Asociacijai atsiradimo sąlygų - Asociacija tapo nemoki ir negalėjo atsiskaityti su kreditoriais bei iki 2016 m. rugsėjo 5 d. nė vienas iš kreditorių nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Asociacijai. Tačiau teismas nurodė, kad yra neįrodyta viena iš būtinų sąlygų, t. y. kad S. Č. per nustatytus terminus nesiėmė priemonių Asociacijos mokumui atkurti (išlaikyti). Institucijos teigimu, apylinkės teismas išvadas grindė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo paaiškinimu, kad Asociacija iš paramos davėjų gaudavo finansinę paramą, tačiau realiai išplėtoti veiklos nespėjo, nes 2016 m. spalio mėnesį jai buvo iškelta bankroto byla. S. Č. atstovas nurodė, kad 2016 m. gegužės - birželio mėn. Asociacija kreipėsi į ilgamečius paramos davėjus, tačiau Atstovas negalėjo nurodyti kada tiksliai ir į kelis davėjus buvo kreiptasi. Institucijos nuomone, vertinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo paaiškinimus, jų objektyvumą bei pagrįstumą, būtina pažymėti, kad nustatinėjant aptariamo administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, vadovautis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo paaiškinimais, negalinčiam nurodyti konkrečių ir tikslių aplinkybių, nėra teisinga, kadangi natūralu, jog gindamas nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę, asmuo neatskleis tikrųjų atstovaujamajam inkriminuojamo teisės pažeidimo aplinkybių, todėl tokiu atveju ypatingą reikšmę įgyja kiti parodymai bei rašytinė bylos medžiaga.Institucija apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, jog ji 2016 m. rugsėjo 2 d. pareiškime prašydama iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą S. Č. nurodė, kad Asociacijos paskutinė paramos gavimo ir panaudojimo metinė ataskaita pateikta 2012 m. gegužės 14 d. už 2011 metų laikotarpį t. y. Asociacija nuo 2012 metų neteikia paramos gavimo ir panaudojimo metinės ataskaitos. Institucijos teigimu, nesant pateiktos aktualios paramos gavimo ir panaudojimo metinės ataskaitos, yra pagrindas teigti, kad Asociacija nėra gavusi jokios paramos. S. Č. atstovo paaiškinimus dėl galimo kreipimosi į paramos davėjus reikėtų laikyti deklaratyviais ir neįrodančiais siekio atkurti mokumo. Institucijos įsitikinimu, tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl siekio atkurti mokumą, o ne deklaratyvūs paaiškinimai.Institucija atkreipia dėmesį, jog Asociacija nesiekė atkurti mokumo, nes neturėjo darbuotojų ir veiklos nevykdė juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu. Tą patvirtina byloje esantys rašytiniai duomenys, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad S. Č. privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Asociacijai. Laikytina, kad apylinkės teismo nurodyta aplinkybė, jog asmens nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, yra paneigta byloje esančiais rašytiniais įrodymais.Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. Č. atstovas advokatas K. J. prašė apeliacinį Institucijos skundą atmesti bei priteisti iš Institucijos S. Č. naudai turėtas bylos vedimo išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinis skundas atmetamas.ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą teismas privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena S. Č. atžvilgiu pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį nutraukta, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties. Apeliaciniu skundu Institucija nesutinka su apylinkės teismo nutarime padaryta išvada, jog S. Č. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje sudėties. Institucijos teigimu, byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, jog Asociacija nesiekė atkurti mokumo, nes neturėjo darbuotojų ir veiklos nevykdė juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad S. Č. privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Asociacijai.ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė įmonių vadovams ar administratoriams už įmonių kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais). Objektyvieji aptariamo administracinio teisės pažeidimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Pažymėtina, jog atsakomybė už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą yra kildinama iš Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Įmonei nevykdymo.2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.Taigi pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar savininką (savininkus) už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu su kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.Kauno apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutarimą, įvertinęs byloje esančius duomenis bei nustatytas aplinkybes, konstatavo, jog yra įrodytos dvi iš trijų pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Asociacijai atsiradimo sąlygų – Asociacija tapo nemoki ir negalėjo atsiskaityti su kreditoriais bei iki 2016 m. rugsėjo 5 d. nė vienas iš kreditorių nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Asociacijai ir Asociacijos vadovui nebuvo žinoma apie kreditoriaus VMI ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Asociacijai iškėlimo. Tačiau, apylinkės teismo vertinimu, nėra įrodyta viena iš būtinų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytų pareigų kreiptis į teismą dėl bankroto atsiradimo sąlygų, t. y. tai, kad S. Č. per nustatytus terminus nesiėmė priemonių Asociacijos mokumui atkurti (išlaikyti), su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nutarime, pagrįstai konstatavo, kad Asociacijos vadovas S. Č. ėmėsi priemonių atkurti Asociacijos mokumą, kadangi jis dar nebuvo visiškai įsitikinęs dėl įmonės nemokumo. Kaip matyti iš bylos duomenų iki 2016 m. sausio 20 d. tarp Asociacijos ir Institucijos vyko mokestinis ginčas, dėl ko beveik 4 metams buvo sustojusi Asociacijos veikla. 2012 m – 2016 m. Asociacijos vadovas aktyviai gynė galimai pažeistas savo teises dėl mokestinių nepriemokų paskaičiavimo. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. Č. atstovo advokato K. J. duotų paaiškinimų, kol 4 metus vyko mokestinis ginčas, Asociacijos veikla buvo sustojusi, nebuvo nieko daroma, kadangi nebuvo aišku kaip baigsis mokestinis ginčas. 2016 m. sausio 20 d. pasibaigus Asociacijos ir VMI mokestiniam ginčui, Asociacija pradėjo tvarkyti turimą įrangą, orlaivius, transporto priemones, nes norėjo atsinaujinti ir tapti patrauklesniais paramos davėjams bei gauti iš jų finansinę paramą. 2016 m. gegužės-birželio mėn. Asociacija raštu kreipėsi į ilgamečius paramos davėjus dėl paramos Asociacijai suteikimo, tačiau to nebuvo spėta gauti, nes nepraėjus nei pusmečiui 2016 m. spalio mėn. Asociacijai buvo iškelta bankroto byla. Tiek pirmosios instancijos teismo, tiek aukštesniojo teismo vertinimu, nors S. Č. atstovas negalėjo pateikti rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų kada tiksliai ir į kelis paramos davėjus buvo kreiptasi, tačiau byloje nėra duomenų, paneigiančių tokius S. Č. atstovo paaiškinimus bei rodančių, jog S. Č. iš viso nesiėmė jokių priemonių Asociacijos mokumui atkurti. Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, aukštesnysis teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo Institucija, daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog šiuo konkrečiu atveju S. Č. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Asociacijai, todėl nesikreipdamas į teismą dėl to S. Č. negalėjo pažeisti Institucijos kaip kreditoriaus teisių. Kadangi S. Č. veikoje nėra nustatyta jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl apylinkės teismas pagrįstai nutraukė šią administracinio teisės pažeidimo bylą. Vien tai, kad Institucija nesutinka su skundžiamame nutarime padarytomis teismo išvadomis, savaip vertindama byloje surinktus įrodymus, nėra pagrindas tenkinti jos apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Esant išdėstytoms aplinkybėms, Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.