Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-12-10 · Administracinė byla Nr. I3-271-595/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-12-10
Bylos Nr.
I3-271-595/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00554-2019-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
akcinės bendrovės „Kelmės pieninė“
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“
Kategorijos
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.2Teismo sprendimas
Administracinė byla Nr. I3-271-595/2025 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00554-2019-9 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 52.3; 55.2
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Kelmės pieninė“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja akcinė bendrovė „Kelmės pieninė“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019-01-04 sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. 463 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo patvirtintas 2018-11-05 patikrinimo aktas Nr. Š-42 ir apskaičiuota pareiškėjai privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką 2013 - 2015 m. išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės kiekį suma – 13 779 Eur.

Regionų administracinis teismas (buvęs Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT)) 2019-05-29 nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-2306-595/2019 sustabdė šios bylos nagrinėjimą iki tol, kol įsiteisės Regionų administracinio teismo (buvusio VAAT) sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-182-764/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00858-2018-5).

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Regionų administracinis teismas (buvęs VAAT) 2023-10-05 priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-37-764/2023 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00858-2018-5) ir atmetė pareiškėjos viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Žaliasis taškas“ skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2025-07-02 priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00858-2018-5), kuria Regionų administracinio teismo (buvusio VAAT) 2023-10-05 sprendimą pakeitė.

Teismas 2025-09-15 nutartimi atnaujino šios bylos nagrinėjimą ir įpareigojo pareiškėją AB „Kelmės pieninė“ pateikti nuomonę dėl tolesnės šios administracinės bylos nagrinėjimo eigos, o atsakovą įpareigojo pateikti teismui paaiškinimus dėl šioje byloje skundžiamo Sprendimo, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025-07-02 priimtą nutartį administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025.

Žemesnės instancijos teismas

Teisme 2025-09-24 gauti atsakovo Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad atsakovas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025-07-02 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025 pareiškėjai paskaičiuotą 13 779 Eur mokesčio sumą už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis už 2013-2015 mokestinį laikotarpį sumažino iki 13 600 Eur.

Teisme 2025-10-06 gautas pareiškėjos paaiškinimas, kuriame ji nurodo, kad pritaria atsakovo atliktam mokesčio perskaičiavimui. Pareiškėja atsisako reikalavimų dėl Sprendimo dalies, kuria patvirtintas 13 600 Eur nesumokėtas mokėtinas mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, ir šioje dalyje prašo bylą nutraukti (ABTĮ 103 str. 4 p.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Šios bylos ginčo dalykas - Departamento 2019-01-04 sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. 463, kuriuo buvo patvirtintas 2018-11-05 patikrinimo aktas Nr. Š-42 ir apskaičiuota pareiškėjai privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką 2013 - 2015 m. išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės kiekį suma – 13 779 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjos skundo reikalavimas dėl Sprendimu patvirtintos 179 Eur mokestinės prievolės dalies panaikinimo tenkintinas.

Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės, reikšmingos ginčo išsprendimui.

Pareiškėja yra juridinis asmuo, tiekiantis Lietuvos vidaus rinkai supakuotus gaminius, taigi, pareiškėja laikytina pakuočių ir pakuočių atliekų gamintoja ir importuotoja.

Vykdydama teisės aktuose gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, pareiškėja 2013–2015 metais buvo pavedusi licencijuotai kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai VšĮ „Žaliasis taškas“ vykdyti pareiškėjai nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 panaikino dalį VšĮ „Žaliasis taškas“ pareiškėjai išrašytuose Patvirtinimuose nurodyto sutvarkyto metalinių pakuočių atliekų kiekio šiais mokestiniais laikotarpiais: 2013 m. – 2,829 t; 2014 m. – 3,512 t; 2015 m. – 0,637 t.

Departamentas 2018 m. rugsėjo mėn. atliko pareiškėjos planinį teminį mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamosios (metalinės) pakuotės apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą už 2013–2015 metus. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja 2013–2015 m. neįvykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 patvirtintos metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduoties. Dėl to pagal Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – PPATĮ) 7 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – ir MUATĮ) 5 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punkto nuostatas patikrinimo metu apskaičiuota privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį suma – 13 779 Eur. 2018 m. lapkričio 5 d. patikrinimo akte Nr. Š-42 padaryta išvada, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 panaikinti VšĮ „Žaliasis taškas“ išrašyti Patvirtinimai. Pareiškėja iki 2018 m. balandžio 20 d. nepatikslino mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaracijų (forma FR0524) už atskirus 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius, neapskaičiavo ir nesumokėjo mokesčio už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį. Todėl, vadovaujantis MUATĮ 6 straipsnio 9 dalimi ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punktu, už 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius apskaičiuota privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleista apmokestinamosios pakuotės kiekį suma – 13 779 Eur.

Departamentas 2019 m. sausio 4 d. skundžiamu sprendimu Nr. 463 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 132 straipsniu, patvirtino 2018 m. lapkričio 5 d. patikrinimo aktą Nr. Š-42.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 5 d. sprendimu atmetė VšĮ „Žaliasis taškas“ skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Departamentas) 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“.

LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025 panaikino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Departamentas) 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų (2013 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 4 d. Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013 m. spalio 17 d. Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013 m. spalio 22 d. Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013 m. spalio 28 d. Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013 m. lapkričio 15 d. Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0021-4994-4687) pagrindu. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendimo dalį dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Departamentas) 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ paliko nepakeistą.

Atsakovas, atsižvelgdamas į LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025, 2025 m. rugsėjo 24 d. teismui pateikė duomenis, kad AB „Kelmės pieninė“ 2019-01-04 sprendimu Nr. 463 patvirtinta 13 779 Eur mokesčio suma už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis sumą už 2013-2015 mokestinį laikotarpį yra 13 600 Eur. Vadovaujantis išdėstytu, teismo prašo Departamento 2019-01-04 sprendimu Nr. 463 patvirtintą 13 779 eurų nesumokėtą mokėtiną mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumažinti iki 13 600 eurų sumos.

Pareiškėja 2025-10-06 pateikė teismui paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad pritaria atsakovo išvadai dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis perskaičiavimo ir sumažinimo iki 13 600 eurų sumos.

Kaip nustatyta, atsakovas iš esmės sutinka, kad ginčijamo Sprendimo dalis dėl 179 Eur apskaičiuotos mokesčio dalies yra nepagrįsta, todėl jis perskaičiavo mokestį sumažindamas jį iki 13 600 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 4 dalį kai atsakovas pareiškėjo reikalavimus pripažįsta visiškai, teismas sprendime gali surašyti sutrumpintus motyvus, nurodydamas: teismo nustatytas aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, įstatymus, kuriais teismas vadovavosi.

Ginčijamas Sprendimas priimtas vadovaujantis PPATĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) 7 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią gamintojai ir importuotojai privalo MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. MUATĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) 5 straipsnio 6 dalimi gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį. MUATĮ 9 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad Aplinkos ministerija kontroliuoja teršalų išmetimo į aplinką, sąvartyne pašalintų atliekų, apmokestinamųjų gaminių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaitą, tikrina mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą.

MAĮ 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis; pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (MAĮ 66 straipsnio 2 dalis). Pagal MAĮ 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį, mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Departamentas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o šiuo aktu įforminti patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MAĮ 128 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Remiantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ) 32 straipsnio 1 ir 38 dalimis, PPATĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 3 dalimi, MUATĮ 4 straipsnio 3 dalimi, gamintojui ar importuotojui taikomas principas „teršėjas moka“, jam kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas.

Aktualios ginčui PPATĮ redakcijos 1 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

PPATĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad gamintojų ir importuotojų pareigos, susijusios su atliekų tvarkymo organizavimu, gali būti vykdomos individualiai (organizuojant savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, šias atliekas tvarkant patiems arba perduodant jas teisę tvarkyti turinčiam atliekų tvarkytojui) ir kolektyviai (pavedant pakuočių atliekų tvarkymą gamintojų ir importuotojų organizacijai, tapus tokios organizacijos dalyviu arba veikiant sutartiniais pagrindais).

Pagal PPATĮ 7 straipsnio 3 dalį, gamintojai ir importuotojai privalo MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.

Minėtose įstatymų nuostatose minimų apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių, patvirtintų Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 (Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1546 redakcija), 11 punkte nustatyta užduotis (toliau – ir Užduotis) – Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 4 priede (aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-368 redakcija) nurodytu R4 būdu perdirbti tokį kiekį metalinių pakuočių atliekų, kuris būtų ne mažesnis kaip 54 proc. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai patiektų šių pakuočių kiekio.

ATĮ 34²⁵ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija.

Iš MUATĮ nuostatų yra aiškiai ir nedviprasmiškai matyti, jog aptariamos išimties (lengvatos) taikymas yra siejamas su objektyvia faktine aplinkybe, kad mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas (gamintojas ar importuotojas) atitinkamu mokestiniu laikotarpiu įvykdė Užduotį, t. y. kad jis perdirbo atitinkamą metalinių pakuočių atliekų kiekį Užduotyje nurodytu būdu. Tai, be kita ko, reiškia, jog MUATĮ 5 straipsnio 6 dalies (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1894 redakcija) taikymas yra siejamas su realiu (faktišku) Užduoties įvykdymu, o ne šioje mokesčio įstatymo nuostatoje minimo patvirtinimo turėjimu. Kitaip tariant, atveju, kai Užduotis realiai nėra įvykdyta (įvykdyta netinkamai), vien šis patvirtinimas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į tai, jog mokestiniuose teisiniuose santykiuose pirmenybė teikiama šių santykių turiniui, o ne jų formaliai išraiškai (MAĮ 10 straipsnis), nesudaro pagrindo pripažinti, kad yra tenkinamos materialiosios aptariamos apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad Sprendimo dalis dėl 179 Eur apskaičiuotos mokestinės prievolės yra nepagrįsta ir neteisėta. Kaip minėta, Departamentas pats prašo sumažinti Sprendimu apskaičiuotą mokestinę prievolę nuo 13 779 Eur iki 13 600 Eur.

Sprendimo dalis dėl 179 Eur prievolės yra neteisėta iš esmės, kadangi prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (kaip išaiškinta LVAT) ir pačiam atsakovo atliktam perskaičiavimui bei jo prašymui sumažinti mokestinę prievolę.

Todėl remiantis ABTĮ 84 straipsnio 4 dalimi, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas sprendžia, jog yra pagrindas panaikinti ginčijamo Sprendimo dalį dėl 179 Eur apskaičiuotos mokestinės prievolės. Atsižvelgiant į tai pareiškėjos skundas šioje dalyje tenkinamas.

Byla dalyje dėl 13 600 E. S. apskaičiuotos mokestinės prievolės nutrauktina.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. ABTĮ 103 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo), išskyrus šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, kai atsisakymas nuo skundo prieštarauja įstatymui ar viešajam interesui ar pažeidžia kieno nors teises ar įstatymo saugomus interesus.

Kadangi įstatymas suteikia pareiškėjai teisę atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį, o teismas ABTĮ 55 straipsnio 2 dalyje nustatytų kliūčių nenustatė, pareiškėjos atsisakymas nuo skundo dalies priimtinas ir byla dalyje dėl 13 600 E. S. apskaičiuotos mokestinės prievolės nutrauktina.

Teismas išaiškina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 104 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, 103 straipsnio 4 punktu, 104 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos AB „Kelmės pieninė“ skundo dalį tenkinti.

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019-01-04 sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. 463 dalį dėl 179 Eur mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis sumos.

Administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Kelmės pieninė“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Žaliasis taškas“, dėl 2019-01-04 sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. 463 panaikinimo dalyje dėl 13 600 Eur mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis sumos nutraukti.

Išaiškinti, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas KaminskasJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė