- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-09
- Bylos Nr.
- eI-2573-561/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04275-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mex ekranai“
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus teritorinei muitinei
- Advokatai
- Tomas Lukoševičius
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mex ekranai“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „MEX ekranai“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–6), kurį vėliau patikslino (b. l. 67–73), prašydamas panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2016 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. S-2016(7-170/2016); 2) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2016 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 1A-259; 3) Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Muitinė) 2016 m. balandžio 29 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 6VM190659S (toliau – ir Patikrinimo ataskaita).
Pareiškėja paaiškino, kad Muitinė, atlikusi Bendrovės 2013 m. spalio 15 d. elektroninėje importo deklaracijoje (toliau – ir EID) Nr. 13LTVA1000IM0858D9 deklaruotų prekių „švieslentės su šviesos diodais“ (LED) MC-7H, 7,5 mm 60*60 cm, SILAN3535, su komplektuojančiomis dalimis, skirtos įrenginiams“ ir 2014 m. rugsėjo 16 d. EID Nr. 14LTVR5000IM049538 deklaruotų prekių „LED ekranai“ klasifikavimo teisingumo patikrinimą, surašė 2016 m. balandžio 29 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 6VM190659S, kurioje konstatavo, jog tikrinamoje EID Nr. 13LTVA1000IM0858D9 (2013 m. spalio 15 d.) deklaruotos prekės yra nesurinkti LED moduliniai ekranai (LED siena), todėl klasifikuotini kaip monitoriai Europos Bendrijos integruoto tarifo (TARIC) kodu 8528 59 80 00 (Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – ir KN) 2013 m. versija), todėl šiuo kodu klasifikuojamoms prekėms turėjo būti taikoma 14 proc. trečiųjų šalių importo muito norma. Tuo tarpu tikrinamoje EID Nr. 14LTVR5000IM049538 (2014 m. rugsėjo 16 d.) deklaruoti LED ekranai deklaruotini kaip monitoriai TARIC kodu 8528 59 39 00 (KN 2014 m. versija), todėl šiuo kodu klasifikuojamoms prekėms turėjo būti taikoma 0 proc. trečiųjų šalių importo muito norma. Atitinkamai Muitinė minėtas prekes apmokestino didesne muito tarifo norma ir apskaičiavo papildomas mokestines prievoles, o Departamentas ir Komisija Bendrovės skundų netenkino. Pareiškėja nesutiko su skundus nagrinėjusių institucijų sprendimais, nes jie priimti formaliais pagrindais. Pažymėjo, kad Komisija nepagrįstai rėmėsi 2012 m. vasario 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 103/2012 nuostatomis, nes iš Kinijos įmonės Radiant Opto-Elec Technology Co Ltd (ROE) importuotų prekių parametrai ir minėtame reglamente nurodytų prekių, klasifikuojamų KN 8528 59 80 subpozicijoje, parametrai skiriasi. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog sutampa šių prekių esminės savybės bei naudojimo paskirtis, tuo pačiu, negalima prekių klasifikuoti nurodytoje KN subpozicijoje. Pareiškėjos teigimu, Departamentas ir Komisija neturėjo teisinio pagrindo plečiamai aiškinti minėto reglamento nuostatas, o toks aiškinimas pažeidžia teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principų imperatyvus. Pareiškėja akcentavo, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog visi mokesčių teisės aktų prieštaravimai ar neaiškumai aiškinami mokesčių mokėtojų naudai. Tuo tarpu Komisija, komentuodama Bendrovės pateiktą Vilniaus Gedimino technikos universiteto (toliau – ir VGTU) 2016 m. liepos 4 d. raštą, kuriame ginčo prekes rekomenduojama klasifikuoti ne KN 8528 59 80 subpozicijoje, o KN 8528 51 00 90 subpozicijoje, nepagrįstai rėmėsi 2015 m. balandžio 28 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamento Nr. 2015/712 nuostatomis, nes šis reglamentas ginčo deklaracijų įforminimo mietu dar nebuvo priimtas. Minėtas reglamentas įsigaliojo dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, t. y. 2015 m. gegužės 25 d., o Bendrovė ginčo prekes importavo ir EID Nr. 13LTVA1000IM0858D9 pateikė dar 2013 metais, EID Nr. 14LTVR5000IM049538 – 2014 metais. Taigi, Bendrovei 2013 metais ir 2014 metais importuojant prekes, 2015 m. balandžio 28 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamento Nr. 2015/712 nuostatos ne tik negaliojo, tačiau dar apskritai nebuvo priimtos.
Atsiliepimas
Atsakovas Muitinė atsiliepimuose į pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą (b. l. 46–50, 75–76) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Muitinė paaiškino, kad pareiškėja skunde nepagrįstai akcentavo MAĮ nuostatų bei bendrųjų teisės principų taikymo svarbą prekių klasifikavimui, atsiribodama nuo pagrindinių reglamentų nagrinėjimo. Pats prekių klasifikavimas atitinkamoje KN pozicijoje yra teisės taikymo veiksmas. Prekių importo metu šiuos teisinius santykius reglamentavo Bendrijos muitinės kodeksas, 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muito tarifo (kuriame, be kita ko, yra pateiktas nomenklatūros aprašymas ir jos aiškinimo taisyklės), 2012 m. spalio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (EB) Nr. 927/2012 (2013 m. versija) ir 2013 m. spalio 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas Nr. 1001/2013 (2014 m. versija), iš dalies keičiantys Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei Bendrojo muitų tarifo I priedą. Šie teisės aktai sudaro teisinį pagrindą prekių tarifiniam klasifikavimui, juose nėra jokių prieštaravimų ar neaiškumų ir jų negalima laikyti formaliais pagrindais, kaip teigia pareiškėja. Šiame kontekste pabrėžė, kad ginčo deklaracijose deklaruotos prekės yra LED modulinio ekrano (LED siena) sudedamosios dalys: modulinis ekrano skydas ir vaizdo (signalų) apdorojimo sistema, laikytinos funkciniu vienetu, tarpusavyje sujungtu elektros laidais bei kitais įtaisais ir skirtos naudoti kartu. Vaizdo (signalo) apdorojimo sistemą prijungus prie kompiuterio, LED modulinis ekranas atlieka tiksliai apibrėžtą funkciją, t. y. rodo vaizdus, gautus iš kompiuterio, o tai yra KN 8528 pozicijoje apibrėžta speciali funkcija (XVI skyriaus 4 pastaba). Kadangi įtaisas gali rodyti įvairių rūšių vaizdus, jis nepriskiriamas KN 8531 pozicijai kaip švieslentė (SS paaiškinimų KN 8531 paaiškinimų D dalis; KN 8531 20 20 subpozicijos paaiškinimai C137/349). Taigi, ginčo prekės negali būti klasifikuojamos KN 8528 51 00 subpozicijoje, kuri rekomenduojama VGTU rašte, kadangi tokioms prekėms priskiriami aparatai, naudojami vien tik arba daugiausia automatinio duomenų apdorojimo sistemoje, klasifikuojamoje KN 8471 pozicijoje, kurioje pagal KN aprašymą klasifikuotinos automatinio duomenų apdorojimo mašinos ir jų įtaisai; magnetiniai arba optiniai (duomenų) skaitymo skaitikliai, užkoduotų duomenų perrašymo į informacijos laikmenas mašinos ir tokių duomenų apdorojimo mašinos, nenurodytos kitoje vietoje. Muitinė pažymėjo, kad Komisija skundžiamame sprendime išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos skundą bei plačiai pasisakė dėl jame išdėstytų argumentų, taikant Komisijos įgyvendinimo reglamento Nr. 103/2012 nuostatas. Atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo prekių ir šio reglamento priede nurodytų prekių, klasifikuojamų KN subpozicijoje 8528 59 80, skirtingi vaizdo raiškos parametrai nepakeičia nei pačios prekės (nesurinktas modulinis ekrano skydas – LED siena), nei esminių jos savybių ir paskirties, o tuo pačiu ir prekės priskyrimo atitinkamai KN subpozicijai. Tuo tarpu Komisijos reglamentas (ES) Nr. 103/2012 dėl prekių klasifikavimo priimtas siekiant užtikrinti nuoseklų Reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 nustatytos Kombinuotosios nomenklatūros taikymą ir daroma nuoroda į KN kodą, kurio jau nebėra. Todėl jis buvo pakeistas, kad būtų atsižvelgta į atitinkamai prekei tuo metu galiojantį KN kodą (pvz., KN kodas 8528 59 80 pakeistas į 8528 59 39), tačiau aprašytų prekių klasifikavimo motyvai nepasikeitė. Be to, Muitinė akcentavo, kad peržiūrėjus ES Privalomosios tarifinės informacijos (toliau – ir PTI) duomenų bazę, rasta kitų šalių muitinių išduotų PTI dokumentų, patvirtinančių analogiškų gaminių klasifikavimą (CZ 30-0847-2014, CZ 05-0119-2012), t. y. 8528 59 80 00 (KN 2013 m. versija) ir 8528 59 39 00 (KN 2014 m. versija). Muitinė pabrėžė, kad PTI dokumentas oficialiai patvirtina prekių tarifinio klasifikavimo teisingumą. Taip pat nurodė, kad šiuo metu Bendrovė importuojamas analogiškas prekes deklaruoja teisingu Muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 6VM190659S (2016 m. balandžio 29 d.) nustatytu TARIC kodu 8528 59 39 00 ir dėl to ginčo nekyla. Atitinkamai Komisija, atsižvelgusi į byloje surinktų įrodymų visumą ir į ginčo santykių teisinį reglamentavimą, padarė teisingą išvadą, jog tiek Muitinė, tiek Departamentas teisingai ir pagrįstai ginčo prekę klasifikavo KN 8528 59 80 (KN 2013 m. versija) ir KN 8528 59 39 (KN 2014 m. versija) kodais, o ne pareiškėjo nurodytu KN 8528 51 00 kodu.
Atsakovas Departamentas atsiliepimuose į pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą (b. l. 51–53, 77) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Departamentas nurodė, kad sutinka su pareiškėjos skunde nurodytais ginčo prekių ir reglamente Nr. 103/2012 klasifikuotų prekių parametrų skirtumais, tačiau pažymėjo, jog šie skirtumai nėra esminiai klasifikavimo prasme, t. y. pareiškėjos nurodyti prekių parametrų skirtumai neturi įtakos jų tarifiniam klasifikavimui, tai pagrįstai savo sprendime konstatavo ir Komisija. Departamentas paaiškino, kad nagrinėjamu atveju esminės (nulemiančios prekės klasifikavimą) prekių savybės yra analogiškos, t. y. LED moduliai, iš kurių sudaromas modulinis ekrano skydas, yra netinkami žiūrėti iš arti; LED moduliai neatitinka standartinės ekranų (monitorių) ir TV transliacijoms priimti reikalingos rezoliucijos; LED modulių paskirtis – naudoti sporto ar pramoginiuose renginiuose, kaip mažmeninės prekybos iškabas. Taigi, vertinant prekes pagal savybes ir parametrus, kurie turi įtakos jų klasifikavimui, reglamente nurodytos ir pareiškėjos importuotos prekės yra analogiškos. Tai, kad pareiškėjos importuotos prekės neatitinka KN 8528 51 00 subpozicijos aprašymo, patvirtina ir Europos Komisijos 2014 m. vasario 4 d. reglamente Nr. 111/2014 bei 2014 m. kovo 25 d. reglamente Nr. 310/2014 nurodytų prekių, klasifikuojamų KN 8528 51 00 subpozijoje, parametrai ir klasifikavimo motyvai, t. y rezoliucija nuo 350 pikselių ir aukštesnė. Šių monitorių paskirtis yra naudoti su automatinio apdorojimo mašinomis. Be to, Europos Komisijos 2015 m. balandžio 28 d. reglamente Nr. 2015/712, kuriuo buvo pakeistas nagrinėjamo ginčo atveju taikytinas reglamentas Nr. 103/2012, yra nurodyti klasifikavimo motyvai, kuriais remdamasi Europos Komisija konstatavo, jog LED siena (ginčo prekė) negali būti priskirta 8528 51 00 subpozicijai, tai savo sprendime pagristai nurodė ir Komisija. Komisija, vertindama pareiškėjo pateiktą VGTU išvadą ir skunde nurodytus motyvus, taikė ginčui aktualią Kombinuotąją nomenklatūrą, tačiau, pagrįsdama savo klasifikavimo motyvus, rėmėsi ir Europos Komisijos 2015 m. balandžio 28 d. reglamente Nr. 2015/712 nurodytais klasifikavimo motyvais bei prekių techniniais parametrais ir savybėmis. Minėtas reglamentas buvo nurodytas tik kaip papildomas argumentas, pagrindžiantis Komisijos pateiktą KN aiškinimą. Departamentas kartu akcentavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1332 patvirtintų 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių 6 punktas nustato, jog, taikant Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Bendrijos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą bei jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių klasifikavimui ir ekspertizei būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis. Tai reiškia, kad klasifikuojant prekes gali būti taikoma tik Muitinės laboratorijos arba nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis. Tuo tarpu pareiškėja nepateikė įrodymų, kad VGTU Elektronikos fakultetas (jų specialistai) turi akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti Bendrovės importuotas prekes, statusą, todėl pareiškėjos pateikta VGTU išvada negali būti taikoma klasifikuojant ginčo prekes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Bendrovės 2013 m. spalio 15 d. elektroninėje importo deklaracijoje Nr. 13LTVA1000IM0858D9 ir 2014 m. rugsėjo 16 d. elektroninėje importo deklaracijoje Nr. 14LTVR5000IM049538 deklaruotų prekių klasifikavimo teisingumo.
Pareiškėja prašė teismo panaikinti Muitinės 2016 m. balandžio 29 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 6VM190659S, kurioje konstatuota, kad 2013 m. spalio 15 d. elektroninėje importo deklaracijoje Nr. 13LTVA1000IM0858D9 deklaruotos prekės klasifikuotinos TARIC kodu 8528 59 80 00 (KN 2013 m. versija), o 2014 m. rugsėjo 16 d. elektroninėje importo deklaracijoje Nr. 14LTVR5000IM049538 deklaruotos prekės klasifikuotinos TARIC kodu 8528 59 39 00 (KN 2014 m. versija), bei dėl pakeisto prekių klasifikavimo Bendrovės vardu papildomai įregistruota 62 905,18 Eur muito ir 13 209,86 Eur PVM mokestinė prievolė ir skirta 7 612 Eur bauda, taip pat Departamento 2016 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 1A-259, kuriuo buvo patvirtinta minėta Patikrinimo ataskaita, ir Komisijos 2016 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. S-2016(7-170/2016), kuriuo buvo patvirtintas minėtas Departamento sprendimas.
Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog Muitinė, vadovaudamasi 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą 78 straipsniu, atliko Bendrovės 2013 m. spalio 15 d. EID Nr. 13LTVA1000IM0858D9 deklaruotų prekių „švieslentės su šviesos diodais“ (LED) MC-7H, 7,5 mm 60*60 cm, SILAN3535, su komplektuojančiomis dalimis, skirtos įrenginiams“ ir 2014 m. rugsėjo 16 d. EID Nr. 14LTVR5000IM049538 deklaruotų prekių „LED ekranai“ klasifikavimo teisingumo patikrinimą (toliau – ir Patikrinimas).
Kilus įtarimui, kad EID 13LTVA1000IM0858D9 (2013 m. spalio 15 d.) deklaruota prekė „švieslentes su šviesos diodais (LED) MC-7H 7.5 mm 60*60 cm, SILAN3535, su komplektuojančiomis dalimis, skirtos įrenginiams“ ir EID 14LTVR5000IM049538 (2014-09-16) deklaruota prekė „LED ekranai“ yra klasifikuojamos neteisingu TARIC kodu 8531 20 20 90, Muitinė įpareigojo pareiškėją pateikti tikrinamų prekių specifikacijas, katalogus, prekių aprašymus, kur būtų nurodytas jų veikimo principas bei panaudojimo galimybės.
Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėja pateikė Muitinei importuotų LED ekranų vartojimo vadovą (U. M.), išduotą prekių gamintojo „ROE Creative Display“, kuriame pateiktos LED modulinio ekrano sudedamųjų dalių (MC 7H LED plokštelių, signalų apdorojimo sistemos (control system) bei sujungimo ir montavimo įrangos) specifikacijos; UAB „MEX ekranai“ 2016 m. balandžio 25 d. paaiškinamąjį raštą Nr. 1V-6573 apie LED ekranų veikimo principą. Paaiškinamajame rašte pareiškėja patvirtino, kad minėtose importo deklaracijose deklaruotos prekės pagal veikimo principą yra analogiški LED moduliniai ekranai (nesurinkti dėl transportavimo), pagaminti to paties gamintojo, kurių veikimo principas ir atliekamos funkcijos nurodytos pateiktame prekių gamintojo „ROE Creative Display“ vartotojo vadove (U. M.).
Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, jog pareiškėja 2016 m. birželio 20 d. raštu Nr. 20-06/2016-15 kreipėsi į Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos fakultetą, prašydama identifikuoti 0,36 dm² ploto spalvų 80x80 ir 48x48 šviesos diodų (LED) modulius, kuriuos galima įjungti į grupes iki 1280x1024 taškų.
Ginčijamos Patikrinimo ataskaitos priėmimo metu galiojo 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą, kurio 20 straipsnio 6 dalyje nurodoma, jog tarifiniu prekių klasifikavimu laikytinas galiojančiomis taisyklėmis atliekamas KN ir Bendrijos teisės aktų nuostatomis jos pagrindu įsteigtos kitos nomenklatūros subpozicijos, kurioje turi būti klasifikuojamos atitinkamos prekės nustatymas.
Neigdama Patikrinimo ataskaita nustatytą mokestinę prievolę, pareiškėja iš esmės teigė, jog 2013 m. spalio 15 d. ir 2014 m. rugsėjo 16 d. pateiktose elektroninėse importo deklaracijose klasifikuotos prekės nepatenka į Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/712, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 103/2012, dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotoje nomenklatūroje taikymo sritį, kadangi minimų prekių klasifikacijai turėtų būti taikytinas 2012 m. vasario 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 103/2012, kuris 2013 m. ir 2014 m. importuojant prekes ne tik negaliojo, bet ir nebuvo priimtas.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėja elektroninėje importo deklaraciją Nr. 13LTVA1000IM0858D9 deklaruotų prekių „švieslentės su šviesos diodais“ (LED) MC-7H, 7,5 mm 60*60 cm, SILAN3535, su komplektuojančiomis dalimis, skirtos įrenginiams“ pateikė 2013 m. spalio 15 d., o importo deklaraciją Nr. 14LTVR5000IM049538 „LED ekranai“, 2014 m. rugsėjo 16 d. Teismas, įvertindamas tai, jog Patikrinimo aktas buvo surašytas 2016 m. balandžio 29 d., sutikdamas su pareiškėjo patikslintame skunde ir Departamento 2016 m. liepos 20 sprendime Nr. 1A-259 argumentais, konstatuoja, jog šio ginčo atveju yra aktualus 2012 m. vasario 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 103/2012, kadangi Komisijos įgyvendinimo Reglamentas (ES) 2015/712, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 103/2012, įsigaliojo dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, t. y. 2015 m. gegužės 25 d., jau po 2013 m. spalio 15 d. ir 2014 m. rugsėjo 16 d. pateiktų elektroninėse importo deklaracijose prekių importo. Kadangi Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/712, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 103/2012, dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotoje nomenklatūroje buvo pakeistas, kad būtų atsižvelgta į atitinkamai prekei tuo metu galiojantį KN kodą (pvz., KN kodas 8528 59 80 pakeistas į 8528 59 39), o aprašytų prekių klasifikavimo motyvai nepasikeitė, laikytina, jog šis faktas nėra vertintinas ginčo situaciją pakeičiančiu faktu.
2012 m. vasario 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 103/2012 nustatyta, kaip turi būti klasifikuojama prekė KN 8528 59 80 subpozicijoje, kuri apibūdinama kaip modulinis ekrano skydas (vadinamoji LED siena). Šioje KN subpozicijos klasifikacijai priskiriamas modulinis ekrano skydas (vadinamoji LED siena) suformuotas iš keleto modulių, sudarytų iš plokštelių, kurių kiekvienos apytikriai matmenys 38 × 38 × 9 cm. Kiekvienoje plokštelėje sumontuoti raudonas, žalias ir mėlynas šviesos diodai. Plokštelės skiriamoji geba – 16 × 16 vaizdo elementų, taško žingsnis – 24 mm, skaistis – 2 000 cd/m2 ir atnaujinimo dažnis – daugiau nei 300 Hz. Plokštelėse taip pat įmontuotos elektroninės formavimo grandinės. Skydas pateikiamas kartu su apdorojimo sistema, kurią sudaro: 1) vaizdo procesorius, priimantis įvairius įvesties signalus (pvz., CVBS, Y/C, YUV/RGB, (HD-)SDI arba DVI) ir parenkantis paveikslo/vaizdo mastelį pagal ekrano skydo dydį; 2) signalų procesorius, leidžiantis įvesties signalą atvaizduoti vaizdo elementais ekrano skyde. Apdorotas signalas iš signalų procesoriaus optiniais skaiduliniais kabeliais siunčiamas į duomenų skirstytuvą. Duomenų skirstytuvas duomenis siunčia į įvairias ekrano skydo plokšteles. Skydas nepritaikytas žiūrėjimui iš arti. Jis naudojamas sporto ir (ar) pramoginiuose renginiuose, kaip mažmeninės prekybos reklamos ekranai ir panašiai. Prekių klasifikavimo motyvuose nurodoma, jog prekės, priskiriamos KN 8528 59 80 subpozicijai, klasifikuojamos kaip modulinis ekrano skydas ir vaizdo apdorojimo sistema laikytini funkciniu vienetu, kaip apibrėžta XVI skyriaus 4 pastaboje, nes tai yra atskiros sudedamosios dalys, tarpusavyje sujungtos elektros kabeliais ar kitais įtaisais ir skirtos naudoti kartu atliekant tiksliai apibrėžtą funkciją. Šis įtaisas gali rodyti vaizdus, gautus iš įvairių šaltinių, o tai yra KN 8528 pozicijoje apibrėžta speciali funkcija. Kadangi įtaisas gali rodyti įvairių rūšių vaizdus, jis nelaikytinas elektriniu vaizdo signalizacijos aparatu. KN 8528 pozicijoje klasifikuojami monitoriai be televizinio signalo priėmimo aparatūros, plokštieji monitoriai nepriskiriami aparatams, naudojamiems automatinio duomenų apdorojimo sistemoje priskiriamoje 8471 pozicijai, klasifikuojami KN 8528 59 subpozicijoje, monitoriai, kurių ekranas pagamintas naudojant LED technologiją, klasifikuojami KN 8528 59 80 subpozicijoje (KN 2013 m. versija), monitoriai, galintys priimtinu funkcionalumo lygiu rodyti automatinio duomenų apdorojimo mašinų signalus ir kurių ekranas pagamintas naudojant LED technologiją, klasifikuojami KN 8528 39 00 subpozicijoje (KN 2014 m. versija), jeigu mašina (mašinų junginys, įranga) yra sudaryta iš atskirų sudedamųjų dalių tarpusavyje sujungtų elektros kabeliais ar kitais įtaisais ir skirtos naudoti kartu atliekant tiksliai apibrėžtą funkciją, nurodytą vienoje 85 skirsnio pozicijų, tada visa visuma turi būti priskiriama pozicijai, atitinkančiai tą funkciją (XVI skyriaus 4 pastaba). KN 8531 pozicijoje klasifikuojami elektriniai garso arba vaizdo signalizacijos aparatai (pavyzdžiui, skambučiai, sirenos, švieslentės, pasaugos nuo įsilaužimo arba priešgaisrinės signalizacijos įranga), išskyrus įrangą, klasifikuojamą 8512 arba 8530 pozicijoje, klasifikuojami KN 8531 pozicijoje, KN 8531 pozicijoje klasifikuojama: patalpų indikatoriai, skaitikliniai indikatoriai, įstaigų indikatoriai, liftų indikatoriai, stacionarūs indikatoriniai paneliai, rodantys laiką ir platformą traukiniams, lenktynių maršrutų, futbolo stadionų ir 1.1, indikatoriai (SS paaiškinimų KN 8531 paaiškinimų D dalis), KN 8531 20 20 subpozicijose klasifikuojami kintami elektroliuminescencinio diodo rodmenys, daugiausia naudojami kaip skaitmeniniai ir/arba raidiniai-skaitmeniniai ženklai arba švieslentės, pavyzdžiui, sudaryti iš įvairių šviesos diodų elementų. Kiekvieną ženklą sudaro tam tikras skaičius šviesos diodų, turinčių komponentų formą, kurie yra arba atskiri, arba prijungti prie vieno mikroprocesoriaus lusto. Šie įtaisai yra sumontuoti ant spausdintinės grandinės su tvarkykle/dekoderiu. Kiekvienas skaitmuo arba skaitmenų rinkinys yra padengtas permatoma medžiaga, kuri sustiprina diodų sukuriamų šviesos taškų intensyvumą, kad būtų sukuriamos figūros arba raidės, kaip impulso, kurį grandinei panaudoja įvesties signalas, funkcija (KN 8531 20 20 subpozicijos paaiškinimai C137/349).
Pareiškėja skunde nurodė, jog parametrų skirtumai akivaizdžiai patvirtina, jog pareiškėjos importuotų prekių savybės ženkliai skiriasi nuo 2012 m. vasario 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 103/2012 priede apibrėžtų prekių techninių charakteristikų, todėl šios prekės nėra analogiškos.
Pareiškėja ginčo prekę suklasifikavo KN 8541 pozicijoje, kuri aprašoma kaip diodai, tranzistoriai ir panašūs puslaidininkiniai įtaisai; šviesai jautrūs puslaidininkiniai įtaisai, įskaitant fotovoltinius elementus, sumontuoti arba nesumontuoti moduliuose arba plokštėse; šviesos diodai; sumontuoti pjezoelektriniai kristalai ir KN 8541 40 10 subpozicijoje, kuri aprašoma kaip šviesos diodai, įskaitant lazerinius diodus.
Iš byloje pateikto prekių gamintojo „ROE Creative Display“ vartotojo vadovo (U. M.) ir 2016 m. birželio 20 d. rašte Nr. 20-06/2016-15 VGTU pateiktos techninės specifikacijos matyti, jog pareiškėjos importuotų LED modulių dydis yra 60x60x8,25cm, importuotų LED modulių skiriamoji geba – 80x80 vaizdo elementų, pareiškėjos importuotų LED modulių taško žingsnis – 7,5 mm, pareiškėjos importuotų LED modulių skaistis – 4500 cd/m2, pareiškėjos importuotų LED modulių atsinaujinimo dažnis – 2000 Hz.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertindamas pareiškėjos importuotų LED modulių techninius parametrus ir 2012 m. vasario 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 103/2012 KN 8528 59 80 subpozicijai priskiriamų prekių technines charakteristikas su pareiškėjos nurodytu teiginiu, jog pareiškėjos importuotų prekių techniniai paramentrai skiriasi nuo 2012 m. vasario 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 103/2012 priede apibrėžtų prekių techninių charakteristikų, todėl šios prekės nėra analogiškos, nesutinka, kadangi parametrai nėra tapatūs, bet esminė jų paskirtis, turinti įtakos jų klasifikavimui, sutampa.
Siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir lengvesnę kontrolę, paprastai prekių tarifinį klasifikavimą nulemiantį kriterijų reikia nustatyti atsižvelgiant į šių prekių požymius ir objektyvias savybes, išvardytas KN pozicijos ir skyriaus ar skirsnio pastabų formuluotėse (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo byloje Lecson Elektromobile, C-12/10, 16 punktą ir jame nurodytą šio teismo praktiką).
Remiantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 1001/2013. iš dalies keičiančio tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedo I dalies I skyriaus Bendrųjų Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo 1-ąja taisykle, pažymėtina, jog skyrių, skirsnių ir poskirsnių pavadinimai pateikiami tik nurodymui palengvinti; juridiniais tikslais prekių klasifikavimas turi būti nustatomas pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas ir, jeigu šiuose pozicijų pavadinimuose ir pastabose nenurodyta kitaip.
Komisijos reglamento (EB) Nr. 1001/2013, iš dalies keičiančio tarybos Reglamentą (EEB) Nr. 2658/87, 4-ąja taisykle nustatyta, jog prekės, kurių neįmanoma suklasifikuoti taikant išdėstytas taisykles, turi būti klasifikuojamos pozicijoje, atitinkančioje prekes, kurioms šios prekės yra artimiausios (giminingiausios).
Komisijos reglamento (EB) Nr. 1001/2013, iš dalies keičiančio tarybos Reglamentą (EEB) Nr. 2658/87, 6-ąja taisykle nustatyta, jog juridiniais tikslais klasifikuojant prekes, bet kurios pozicijos subpozicijose vadovaujamasi subpozicijų pavadinimais ir visomis taikytinomis subpozicijų pastabomis, taip pat mutatis mutandis (lot. su reikiamais pakeitimais) pirmiau išdėstytomis taisyklėmis, laikantis nuostatos, kad gali būti sugretinamos tik to paties lygio subpozicijos. Taikant šią taisyklę, taip pat reikia remtis atitinkamo skyriaus ar skirsnio pastabomis, jeigu pagal kontekstą nereikalaujama kitaip.
Teismo vertinimu, tai, jog konkrečiu atveju ginčo prekės pozicijos motyvuose nėra nurodytos pastabos, jog apibrėžtų prekių techninės charakteristikos gali skirtis, nereiškia, kad klasifikuojant prekes, neturėtų būti remiamasi Komisijos reglamento (EB) Nr. 1001/2013, iš dalies keičiančio tarybos Reglamentą (EEB) Nr. 2658/87, taisyklėmis, todėl gali būti sugretinamos tik to paties lygio subpozicijos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nesutinka su pareiškėjos pozicija, jog ginčo prekių esminės savybės bei naudojimo paskirtis nesutampa, kadangi konkrečiu atveju, ginčo prekių vaizdo raiškos parametrai nepakeičia nei pačios prekės, nei esminių jos savybių bei paskirties ir įtakos tarifiniam klasifikavimui neturi.
Atsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo aplinkybes, šiuo aspektu akcentuotina, kad pats prekių klasifikavimas atitinkamoje KN pozicijoje yra teisės taikymo veiksmas. Tačiau tam tikrais atvejais, kaip ir nagrinėjamu, siekiant atitinkamą prekę tinkamai klasifikuoti, būtina turėti informaciją apie jos sudėtį ir (ar) kitus klasifikavimui reikšmingus prekės požymius. Esant nepakankamai, nepatikimai ar prieštaringai gamintojo ar importuotojo pateiktai informacijai, minėtų duomenų nustatymui tam tikrais atvejais gali reikėti taikyti specialias mokslo, technikos ir kitas žinias.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja, klasifikuodama ginčo prekes, rėmėsi VGTU Elektronikos fakulteto atsakymu į 2016 m. birželio 20 d. pareiškėjos pateiktą raštą Nr. 20-06/2016-15, kuriame pateikta atliktos ginčo prekių klasifikacijos analizė.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1332 patvirtintų 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6 punktas nustato, kad taikant Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Bendrijos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių klasifikavimui ir ekspertizei būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pažymėjęs, kad iš šios teisės normos matyti, jog viešojo administravimo vykdymo požiūriu, nustatant TARIC nomenklatūros atitinkamą poziciją, Muitinė gali remtis tik tokių institucijų laboratorinėmis išvadomis, kurios turi specialią teisę (kompetenciją) daryti išvadas dėl tarifinio muito prekių klasifikavimo (LVAT 2012 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1320/2012). Taigi, Taisyklių 6 punktas nustato įrodymų leistinumo kriterijus tais atvejais, kai prekių klasifikavimui pagal TARIC nomenklatūrą yra reikalingas laboratorinis tyrimas, t. y. specialiomis žiniomis pagrįsta išvada. Atsižvelgiant į šios teisės normos nuostatas, tokią išvadą, kuri gali būti pagrindas prekės kodo pagal TARIC nomenklatūrą nustatymui, gali pateikti tik Muitinės laboratorija arba nešališkos, kompetentingos institucijos akredituota (sertifikuota) tyrimų laboratorija, įgaliota tirti atitinkamas prekes (LVAT 2013 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1156/2013).
Atsižvelgiant į paminėtą įrodinėjimo procese specifiką, nenustačius teisinių pagrindų, kuriais vadovaujantis toks VGTU Elektronikos fakulteto atsakymas galėtų būti pripažintas neteisėtu įrodymu, eliminuojančiu galimybę teismui juo remtis nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, VGTU Elektronikos fakulteto atsakymu į 2016 m. birželio 20 d. pareiškėjos pateiktą raštą Nr. 20-06/2016-15 suformuluota išvada dėl prekės klasifikavimo, gali būti paneigta tik Taisyklių 6 punkte numatytu analogišku tyrimu (žr. LVAT 2012 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-218/2012).
Teismas pažymi, jog pagal LVAT jurisprudencijoje suformuluotą Taisyklių 6 punkto nuostatų aiškinimą, pareiškėjos pateiktomis alternatyviomis tyrimo išvadomis negalima remtis nustatant prekės Kombinuotosios nomenklatūros kodą, kuomet nėra pateikta dokumentų, patvirtinančių institucijų, pareiškėjos prašymu atlikusių tyrimą dėl Kombinuotosios nomenklatūros kodo nustatymo, akreditavimą (sertifikavimą). Byloje nėra jokių dokumentų apie tai, kad VGTU Elektronikos fakultetas yra akredituota (sertifikuota) kaip tyrimų laboratorija.
Tačiau vien dėl to, jog pareiškėjos pateikti tyrimai buvo atlikti institucijų, neakredituotų (nesertifikuotų) atlikti tyrimus dėl prekių kodo nustatymo, nereiškia, jog pareiškėjos pateiktos tyrimų išvados negali būti pripažintos įrodymais nagrinėjamojoje byloje.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais.
Teismo nuomone, pareiškėjos pateiktos tyrimų išvados atitinka formaliuosius procesiniame įstatyme įrodymams nustatytus kriterijus, todėl jos turėtų būti vertinamos pagal ABTĮ įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.
ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Visų pirma, vertinant byloje surinktus įrodymus, turį būti patikrintas jų sąsajumas, leistinumas bei pakankamumas. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Pažymėtina, kad, vertinant pareiškėjos pateiktas tyrimų išvadas sąsajumo prasme, turėtų būti patikrinta, ar VGTU Elektronikos fakultetui buvo pateiktos tų pačių prekių tecninės specifikacijos, kurios buvo pateikiamos Muitinei.
Iš VGTU Elektronikos fakulteto atsakymo „Dėl įrangos klasifikacijos identifikavimo“ į 2016 m. birželio 20 d. pateiktą raštą Nr. 20-06/2016-15 matyti, jog VGTU atliko klasifikacinę įrangos analizę iš pareiškėjos rašte nurodytų duomenų. Rašte nėra nurodoma, jog VGTU Elektronikos fakultetui buvo pateiktos tų pačių prekių techninės specikacijos, kurios buvo pateikiamos ir Muitinei, tačiau yra nurodoma tai, jog atliekant įrangos analizę kaip papiloma informacija buvo panaudotas LED ekranų vartojimo vadovas (U. M.), išduotas prekių gamintojo „ROE Creative Display“.
Pareiškėja nenurodė pakankamai duomenų apie tai, kad būtent tokios pat, kaip ir ginčo prekės, kitose šalyse bei Lietuvos Respublikoje yra klasifikuojamos pagal kitą TARIC kodą nei šiuo atveju nustatė Muitinė. Teismas, įvertinęs VGTU rašto turinį, daro išvadą, jog jis yra informacinio patariamojo pobūdžio, jame identifikuota įranga, nurodomi galimi priskirti kodai, paaiškinama, kad prie tam tikros prietaiso jungties jam galėtų būti priskirtas KN 85 28 51 00 90. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kuriais remiantis galėtų būti kvestionuojamas Muitinės nustatyto prekių kodo teisingumas arba kurios keltų pagrįstų abejonių dėl prekių kodo nustatymo teisingumo, taigi, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo pripažinti, jog Muitinė neteisingai nustatė pareiškėjos importuotų prekių kodą ir nepagrįstai pareiškėjai apskaičiavo papildomas muito ir pridėtinės vertės mokesčio bei su šiais mokesčiais susijusias sumas.
Atsižvelgdamas į tai, teismas mano, jog prekių ištyrimo visapusiškumas, tyrimo duomenų atitikimas išvadai negali būti laikytinas pakankamu.
Teismas, apibendrindamas aukščiau nurodytus argumentus, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, nustatytą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad Komisijos 2016 m. spalio 7 d. sprendimas Nr. S-2016(7-170/2016), Departamento 2016 m. liepos 20 d. sprendimas Nr. 1A-259 ir Muitinės 2016-04-29 supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 6VM190659S yra teisėti ir pagrįsti, todėl naikinti jų skunde nurodytais ar kitai argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Mex ekranai“ skundą atmesti.
Sprendimas per mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.