Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-03-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-197-527/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-03-21
Bylos Nr.
1-197-527/2018
Teisminio proceso Nr.
1-03-6-00076-2015-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolita Cirulienė
Kaltinamasis
A. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-197-527/2018
Teismo proceso Nr. 1-03-6-00076-2015-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.10; (S) 1.2.14.5.1;2.3.6.4.5
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 21 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė,sekretoriaujant Valei Greskienei,dalyvaujant prokurorui D. P.,kaltinamajam A. V., jo gynėjui advokatui A. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 03-6-00076-15, kurioje

A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Plungėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas (7 t., 38–39, 51 b. l.)

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 222 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-05-01 būdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir, pagal 2003-12-11 LR Akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 19 ir 37 straipsnius bendrovės santykiuose su kitais asmenimis vienvaldiškai veikdamas bendrovės vardu, būdamas vienasmeniu bendrovės valdymo organu; organizuodamas kasdieninę bendrovės veiklą, būdamas atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nurodymus būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka, bendrovės vyr. buhalterei A. K., nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, įvertinimui bendrovės tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje pateikė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas keturias PVM sąskaitas faktūras: 2014-01-30 ARG Nr. 000173, išrašytą 48 400 Lt (14 017,61 Eur) sumai, 2014-02-28 ARG Nr. 000179, išrašytą 51 062 Lt (17 788,58 Eur) sumai, 2014-03-30 ARG Nr. 000181, išrašytą 36 300 Lt (10 513,21 Eur) sumai, ir 2014-0103-31 ARG Nr. 000182, išrašytą 32 670 Lt (9 461,89 Eur) sumai, kuriomis įformintos neįvykusios ūkinės operacijos, bei 2014-03-05 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderius AGN Nr. 11174, išrašytą 48 400 Lt (14 017,61 Eur) sumai, AGN Nr. 11177, išrašytą 51 060 Lt (14 788 Eur) sumai, 2014-03-30 AGN Nr. 11179, išrašytą 36 300 Lt (10 513,21 Eur) sumai, kuriais įformintos neįvykusios atsiskaitymo su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ūkinės operacijos, pagal bendrovės tvarkomą buhalterinę apskaitą negalima nustatyti, ar 2014 m. sausio mėnesį tarp mokėjimų tiekėjams yra įvertinta 48 400 Lt suma, kuri išlaiduota UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, taip pat nėra galimybės nustatyti, kokiu būdu 2014 m. kovo mėn. išlaiduota 87 326 Lt (25 379,98 Eur) suma, nes apskaitoje nurodyta, kad tiekėjams išmokėta 28 276,91 Lt (8 189,56 Eur) mažesnė suma ir atskaitingas asmuo neturėjo galimybės sumokėti tokios sumos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Dėl nurodytų įstatymų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 metus. Tokiais veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. V. apgaule UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ naudai panaikino turtinę prievolę, o būtent: laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-05-01 būdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini) ", į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, veikdamas vieninga tyčia, žinodamas, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbų neatliko, priėmė, savo parašais patvirtino, suprasdamas, kad pagal šiuos dokumentus UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ neteisėtai įgis teisę į dokumentuose išskirtą PVM, bendrovės buhalterei, nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, pateikė įvertinimui bendrovės apskaitoje UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras 168 432 Lt (48 781,28 Eur) sumai, tame skaičiuje 29 232 Lt (8 466,17 Eur) PVM, tai yra 2014-01-30 PVM sąskaitą faktūrą ARG Nr. 000173 kartu su Darbų atlikimo aktu Nr.1, 2014-02-28 PVM sąskaitą faktūrą ARG Nr. 000179 kartu su Darbų atlikimo aktu Nr.2, 2014-03-30 PVM sąskaitą faktūrą ARG Nr. 000181 kartu su Darbų atlikimo aktu Nr.3, 2014-03-31 PVM sąskaitą faktūrą ARG Nr. 000182 kartu su Darbų atlikimo aktu Nr.4, to pasekoje UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įgavo teisę į PVM atskaitą 29 232 Lt (8 466,17 Eur) sumai, kuri buvo deklaruota UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijose pateiktose Valstybinei mokesčių inspekcijai už 2014 m. sausio, vasario ir kovo mėnesius, tokiu būdu UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ naudai panaikino turtinę prievolę sumokėti 29 232 Lt (8 466,17 Eur) PVM į valstybės biudžetą. Tokiais veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2017-06-07 įteikus pranešimą apie įtarimą A. V. parodymus duoti atsisakė teigdamas, kad ieško finansinių galimybių atlyginti valstybei padarytą žalą (7 t., 66 b. l.). Tačiau, apklaustas 2018-03-02 teisiamajame posėdyje, kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad 2014 m. buvus sunkiai finansinei įmonės padėčiai, vengdamas bankroto inicijavimo iš tiekėjų pusės, su kuriais įmonė negalėjo atsiskaityti, draugams patarus kreiptis į tos įmonės atstovus, kad išrašytų sąskaitas PVM prievolėms pasimažinti, nes tuo metu buvo didelė įmonės apyvarta, norėdamas gero, kad įmonė gyvuotų, pasielgė kvailai. Jis kreipėsi per pažįstamus, kurie per internetą, atrodo, rado tuos žmones. Su K. G., kuris tuo metu buhalteriavo įmonėje ,, (duomenys neskelbtini)“, tuo metu ėjo kalba apie sąskaitas. Kiek žino, ant tų sąskaitų buvo A. B. parašai, jis tuo metu turėjo būti tos įmonės direktorius. Ta įmonė dabar likviduota. Jis ieško būdų žalą atlyginti, bet jam sunkiai sekasi, yra dar įsiskolinimų darbuotojams ir kitiems. Buvo atliktas mokestinis patikrinimas, tačiau VMI nurodymas sumokėti nebuvo išstatytas, nes, FNTT pradėjus ikiteisminį tyrimą, VMI mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas. Jis pats viską įtraukė į buhalterinę apskaitą kaip priklauso. Įmonė užsiima fizinių objektų apsauga, vaizdo kamerų, signalizacijų montavimu, viskuo, kas liečia apsaugą. Kaltinime nurodytose keturiose PVM sąskaitose faktūrose iš bendrovė ,, (duomenys neskelbtini) `` buvo įforminta kaip montavimo darbų atlikimas, vaizdo kamerų, priešgaisrinės sistemos, apsauginės signalizacijos. Tuos darbus realiai atliko jie patys savo lėšomis, jų darbuotojai, kuriems buvo sumokėta, o parodė, kad ,, (duomenys neskelbtini)“ atliko tuos darbus, tik medžiagos, kameros nebuvo įtrauktos, mes pirko jie patys ir buvo jų bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Jis bendrovėje buvo ir kasininkas. Bendrovės vyr. buhalterė A. K., buhaltere dirbusi namuose, nežinojo, kad realiai bendrovė ,, (duomenys neskelbtini) `` tų paslaugų neatliko, kurios parašytos. Jai pateikdavo buhalterinius dokumentus, ji suvesdavo į registrus. Apie tai, kad šios sąskaitos faktūros neatitinka tikrovės, ji nežinojo. Dabar bendrovė nepelningai dirba. Vėluoja pastoviai atlyginimai darbuotojams, dėl to daug kas kreipėsi į antstolius, buvo ne viena civilinė byla. Pinigų neužtenka, antstoliai savo išsiskaičiuoja. Labai sunkiai bendrovė verčiasi. Jis pats darbo užmokesčio sau neišsimoka, 100 Eur sau išsimoka, yra kitiems darbuotojams skolų. Viena įmonė bankrutavo, kur buvo teiktos paslaugas, liko skolinga virš 8000 eurų. Šitos prievolės virš 8000 Eur valstybei nėra atlyginę nei vieno lito, privalomo patvarkymo nėra gavęs,. Jis nėra pažįstamas su A. B.. Supranta kad A. B. parašai netikri, už jį kažkas pasirašė. Jis pats pasirašinėjo tik už savo įmonę. Liudytojų A. K., K. G., A. B. parodymų jis neneigia, juos pripažįsta. 2014 m. įvykusius veiksmus vertina bloga, gailisi dėl to.

Kaltinamajam teisiamajame posėdyje prisipažinus visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėms nekeliant abejonių, kaltinamajam ir prokurorui sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo teisiamajame posėdyje, teismo nuomone, jo kaltė padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, įrodyta ir kitais bylos įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, o būtent:

1. FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2016-11-28 specialisto išvada Nr. 5-2/164 dėl UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos (6 t., b. l. 23–99), kurioje nurodoma, kad tyrimui Bendrovė nepateikė jokių pirminių ir suvestinių buhalterinės apskaitos dokumentų. Ikiteisminio tyrimo metu iš kitų ūkio subjektų buvo surinkti duomenys apie sandorius su Bendrove ir kitas bendrovės ūkines operacijas tiriamuoju laikotarpiu, duomenys apie bendrovės teiktas deklaracijas VMI, pagal kuriuos nustatyta, kad 2014–2015 metais banko sąskaitose piniginių lėšų judėjimo nebuvo (Specialisto išvados 3.1 p.), gauti duomenys iš 21 ūkio subjekto, kurie nurodė turėję sandorius su Bendrove iki tiriamojo laikotarpio pradžios (2012–2013 metais), bet nei vienas ūkio subjektas nepateikė duomenų apie sandorius tiriamuoju laikotarpiu (2014-01-01–2015-03-01) (ūkio subjektų sąrašas pateikiamas Specialisto išvados 1 lentelėje) (Specialisto išvados 3.2 p.). UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorius A. V. pagal FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos 2016-05-18 Reikalavimą pateikė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus dokumentus, kurie apskaityti tvarkomoje UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ buhalterinėje apskaitoje. Pateiktų dokumentų duomenimis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ gavo 4 vnt. PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vardu 168 432 Lt (48 781,28 Eur) sumai, laukelyje ,,prekė“ nurodant ,,Apsaugos sistemų bei priešgaisrinės signalizacijos montavimo darbai pagal atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą“. Pridėti darbų atlikimo aktai, kuriuose nurodyti vaizdo sistemos, perimetro apsaugos sistemos, vaizdo stebėjimo sistemos, apsaugos sistemos, lauko signalizacijos, video kamerų montavimo ir kt. darbai. Detalūs PVM sąskaitų faktūrų, darbų atlikimo aktų ir apmokėjimo dokumentų duomenys pateikiami Specialisto išvados 2 lentelėje. Pateiktų dokumentų duomenimis ūkinės operacijos nevyko nurodytomis aplinkybėmis, nes UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sąskaitų išrašymo metu dirbo du darbuotojai, kitiems dvejiems buvo nedraudiminis laikotarpis, bendrovė neturėjo gamybinių patalpų, bendrovės direktorius teigė nepasirašęs jokių su bendrovės veikla susijusių dokumentų. VMI atlikusi patikrinimą padarė išvadą, kad PVM sąskaitos bendrovei ,, (duomenys neskelbtini)“ išrašytos tikslu neleistinai suformuoti PVM atskaitą. Ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikti jokie detalių ar kitokių medžiagų, būtinų darbams, pirkimo dokumentai ar sutartys su kitais šiuos darbus galėjusiais atlikti ūkio subjektais. Tyrimui pateiktos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytos sąskaitos, išrašytos nevykusiam prekių tiekimui ir jose nurodytas PVM išskirtas už neteiktas paslaugas (Specialisto išvados 3.3 p.).

2. FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2016-11-28 specialisto išvada Nr. 5-2/165 dėl UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos (t. 5, b.l.141-200, t. 6, b. l. 1–20), kurioje nurodyta, kad pateiktų dokumentų duomenimis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ gavo 4 vnt. PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vardu 168 432 Lt (48 781,28 Eur) sumai, laukelyje ,,prekė“ nurodant ,,Apsaugos sistemų bei priešgaisrinės signalizacijos montavimo darbai pagal atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą“. Pridėti darbų atlikimo aktai, kuriuose nurodyti vaizdo sistemos, perimetro apsaugos sistemos, vaizdo stebėjimo sistemos, apsaugos sistemos, lauko signalizacijos, video kamerų montavimo ir kt. darbai. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros įvertintos Bendrovės tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje. PVM sąskaitų faktūrų ir darbų atlikimo aktų dokumentų duomenys: 1. 2014-01-30 PVM sąskaita faktūra ARG Nr.000173, 48 400 Lt su PVM sumai (Darbų atlikimo aktas Nr. 1); 2. 2014-02-28 PVM sąskaita faktūra ARG Nr.000179, 51 062 Lt su PVM sumai (Darbų atlikimo aktas Nr. 2); 3. 2014-03-30 PVM sąskaita faktūra ARG Nr.000181, 36 300 Lt su PVM sumai (Darbų atlikimo aktas Nr. 3); 4. 2014-03-31 PVM sąskaita faktūra ARG Nr.000182, 32 670 LT su PVM sumai (Darbų atlikimo aktas Nr. 4).

Trijose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos sumos, iš viso 135 762 Lt (39 319,39 Eur) pateiktų dokumentų duomenimis, įformintos kaip apmokėtos grynaisiais pagal UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus kasos pajamų orderius, kur pinigus sumokantis asmuo nurodytas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorius A. V. ir pasirašyta, vyr. buhalteris nurodytas K. G. ir pasirašyta, pinigus gavęs kasininkas nurodyta A. B. ir pasirašyta. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. ARG 000182 nurodyta 32 670 Lt (9 461,89 Eur) suma, pateiktų dokumentų duomenimis nebuvo apmokėta. Detalūs PVM sąskaitų faktūrų ir apmokėjimo dokumentų duomenys: 1. 2014-01-30 PVM sąskaitoje faktūroje ARG Nr.000173 nurodyta suma 48 400 Lt su PVM apmokėta 2014-01-30 grynaisiais pagal UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ išrašytą kasos pajamų orderį AGN 11174; 2. 2014-02-28 PVM sąskaitoje faktūroje ARG Nr. 000179 nurodyta suma 51 062 Lt su PVM apmokėta 2014-03-05 grynaisiais pagal UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ išrašytą kasos pajamų orderį AGN 11177; 3. 2014-03-30 PVM sąskaitoje faktūroje ARG Nr. 000181 nurodyta suma 36 300 Lt su PVM apmokėta 2014-03-30 grynaisiais pagal UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ išrašytą kasos pajamų orderį AGN 11179; 4.2014-03-31 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. ARG 000182 nurodyta 32 670 Lt su PVM suma, pateiktų dokumentų duomenimis nebuvo apmokėta.

Bendrovė tyrimui nepateikė detalaus grynųjų pinigų judėjimo ar atskaitingų asmenų naudotų lėšų apyvartos registrų, kuriuose būtų užregistruotos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Pagal pateiktą tvarkomą apskaitą negalima nustatyti ar tarp sausio mėn. tiekėjams nurodytos išmokėtos 72 486,48 Lt (20 993,54 Eur) sumos yra bendrovei ,, (duomenys neskelbtini)“ išlaiduota 48 400 Lt (14 017,61 Eur) suma ir negalima nustatyti kokiu būdu kovo mėn. išlaiduota 87 362 Lt (25 379,98 Eur) (51 062 Lt + 36 300 Lt) suma, nurodyta kaip sumokėta bendrovei ,, (duomenys neskelbtini)“ pateiktuose kasos pajamų orderiuose, nes tiekėjams išmokėta suma apskaitoje nurodyta 28 276,91 Lt (8 189,56 EUR) mažesnė (87 362 Lt – 59 085,09 Lt) ir atskaitingas asmuo neturėjo galimybės sumokėti šios sumos bendrovei ,, (duomenys neskelbtini)“, nes 2014-03-31 pinigų likutis pas atskaitingą asmenį, apyvartos žiniaraščio duomenimis buvo 836,97 Lt (242,40 Eur) (specialisto išvados 3.4. p.). Apibendrinus 3.1–3.4 p. aprašytas aplinkybes ir atliekant UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą (2016-12-07 surašyta specialisto išvada Nr. 5-2/) nustatyta, kad bendrovė ,, (duomenys neskelbtini)“ neturėjo galimybės atlikti PVM sąskaitose nurodytų darbų. Tyrimui pateiktos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytos sąskaitos, išrašytos nevykusiam prekių tiekimui ir jose nurodytas PVM išskirtas už neteiktas paslaugas. Asmuo, nurodytas, kaip išrašęs PVM sąskaitas faktūras ir gavęs pinigus, neigia išrašęs sąskaitas ar gavęs kasos pajamų orderiuose nurodytas sumas, negalima nustatyti kas buvo darbų atlikimo aktuose nurodytų darbų užsakovai, kam buvo parduoti iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įsigyti darbai ir ar buvo parduoti ir negalima nustatyti ar tarp sausio mėn. tiekėjams nurodytos išmokėtos 72 486,48 Lt (20 993,54 Eur) sumos yra bendrovei ,, (duomenys neskelbtini)“ išlaiduota 48 400 Lt (14 017,61 Eur) suma ir kokiu būdu kovo mėn. išlaiduota 87 362 Lt (25 379,98 Eur) suma, nurodyta kaip sumokėta bendrovei ,, (duomenys neskelbtini)“ pateiktuose kasos pajamų orderiuose, nes tiekėjams išmokėta suma apskaitoje nurodyta 28 276,91 Lt (8 189,56 Eur) mažesnė (87 362 Lt - 59 085,09 Lt) ir atskaitingas asmuo neturėjo galimybės sumokėti šios sumos bendrovei ,, (duomenys neskelbtini)“, nes 2014-03-31 pinigų likutis pas atskaitingą asmenį, apyvartos žiniaraščio duomenimis buvo 836,97 Lt (242,40 Eur). Bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 str. 4 d. nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius; 16 str. 1 d. nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 16 str. 3 d., kur sakoma, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka, nes tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje registruotos neįvykusios ūkinės operacijos pagal UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2014-01-30 Nr. ARG Nr.000173 bendrai 48 400 Lt (14 017,61 EUR) sumai, 2014-02-28 ARG Nr.000179 bendrai 51 062 Lt (14 788,58 Eur) sumai, 2014-03-30 Nr. ARG Nr.000181 bendrai 36 300 Lt (10 513,21 Eur) sumai ir 2014-03-31 PVM sąskaita faktūra Nr. ARG Nr.000182 bendrai 32 670 Lt (9 461,89 Eur) sumai, pagal pateiktą tvarkomą apskaitą negalima nustatyti ar tarp sausio ir kovo mėn. tiekėjams nurodytų išmokėtų sumų yra bendrovei ,, (duomenys neskelbtini)“ išlaiduotos sumos: sausio mėn. 48 400 Lt (14 017,61 Eur) suma ir kovo mėn. 87 362 Lt (25 379,98 EUR) suma, todėl iš dalies negalima nustatyti bendrovės veikos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (specialisto išvados 3.5 p.). Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad bendrovė tyrimui pateikė pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus ir suvestinius registrus ,,Apyvartos žiniaraštis“ kiekvienai buhalterinei sąskaitai, kuriuose nurodyta kiekvienos sąskaitos apyvarta ir likutis viena suma už visą mėnesį, nepateikti suvestiniai registrai, kuriuose būtų užregistruoti kiekvienos ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio duomenys įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius, kaip nurodyta 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 4 d. Šio įstatymo 16 str. 3 d. sakoma, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 str. 4 d. nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius; 16 str. 1 d. nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 16 str. 3 d., kur sakoma, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka, nes pagal pateiktą buhalterinių sąskaitų sintetinį žiniaraštį iš dalies negalima nustatyti iš kokių konkrečiai ūkinių operacijų ar ūkinių įvykių sumų susideda buhalterinės sąskaitos mėnesio apyvarta, t. y. iš dalies negalima nustatyti bendrovės veikos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (specialisto išvados 2 p.).

3. Liudytojos A. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 65–67) nustatyta, jog 2012-2015 metų laikotarpiu ji dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhaltere, apskaitą tvarkė namuose, dokumentus pristatydavo bendrovei vadovavęs direktorius A. V.. Su bendrovės klientais ji nebendravo, bendraudavo A. V., pas kurį buvo įmonės gryni pinigai ir kuris pats darydavo bankinius pavedimus. Pirminius dokumentus direktoriaus prašymu spausdindavo ir ji, direktoriui nusiųsdavo, pastarasis pasirašydavo ir atlikdavo pačias operacijas grynaisiais pinigais. Atsiskaitant visus turėtus apskaitos dokumentus ir registrus atidavė A. V., o didžiąją dalį dokumentų buvo paėmusi mokesčių inspekcija. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ girdėta kaip tiekėjas, bendrovę prisimena iš apskaitos dokumentų, kiek prisimena 2014 metų pradžioje buvo kelios sąskaitos ir apmokėjimai. Kas atstovavo ,, (duomenys neskelbtini)“ nežino, net sutarčių nematė, matė tik sąskaitas faktūras ir apmokėjimus. Kiek prisimena buvo apmokėta grynaisiais pinigais. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sąskaitas ir apmokėjimo dokumentus jai atnešė A. V.. Į UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ apskaitą ji įtraukė visus direktoriaus pateiktus dokumentus. Jeigu dėl kažkokios priežasties nėra įrašų apie ūkines operacijas bendrovės apskaitoje, vadinasi jai nebuvo pateikti tas operacijas atspindintys dokumentai. Apie sandorius su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ su A. V. nėra bendravusi, ar tie darbai buvo atlikti – jai nėra žinoma

4. Liudytojo K. G. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b. l. 71–73) nustatyta, jog įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nežinomos, su šiomis bendrovėmis niekas jo nesieja ir jokių asmenų, atstovaujančių šioms įmonėms nepažįsta. A. B., A. V. nepažįsta ir niekada su jais susitikęs nebuvo ir niekas jo nesieja su šiais asmenimis. R. M., su kuriuo mokėmės ir nuolat bendravo, pažinojo nuo 1988 metų iki jo mirties 2015 m. kovo mėnesio. Apie kasos pajamų orderių kvitus 2014-03-05, 2014-03-30 ir 2014-01-30 nieko pasakyti negali, nes juos mato pirmą kartą, apie jų išrašymo aplinkybes nieko nežino, nežino kas juos atspausdino, kas ir kada pasirašė, ar pagal juos buvo realiai mokami pinigai, nes orderiuose ties jo vardu ir pavarde visai ne jo parašas, kurio net nebandyta imituoti kaip jo. Patvirtina, kad tikrai šių dokumentų nepasirašinėjo. Šiuo metu yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, o 2013 metų kovo mėnesį juo buvo R. M.. Vienintelė įmonė, su kuria tuo metu galėjo turėti komercinių sandorių, buvo VŠĮ ,, (duomenys neskelbtini)“, direktorius M. K.. Veikla buvo planuojama susijusi su kaimo turizmu. Daugiau nieko konkretesnio pasakyti negali, žino, kad buvo paruošti projektai, sutartys dėl jų rengimo, bet juose nedalyvavo. Kur galėtų būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai jam nežinoma.

5. Liudytojo A. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b. l. 81–85) nustatyta, kad nuo senų laikų, panašiai 2010–2011 m., jis pažįsta R. T., kuris jam paskambino 2013 metų birželio mėn. ir pasiūlė tapti UAB ,, (duomenys neskelbtini) " direktoriumi. Ji atestuotas statybos darbų vadovas. Nežino, kaip R. T. buvo susijęs su bendrove ,, (duomenys neskelbtini)“. R. T. papasakojo, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ yra įmonė, užsiiminėjanti suvirinimo darbais, kad bendrovė yra registruota (duomenys neskelbtini)., o veiklą turbūt vykdo visoje Lietuvoje. R. T. nepasakojo, kiek bendrovėje dirba darbuotojų. Su R. T. pasiūlymu sutiko. Praėjus porai savaičių po R. T. pasiūlymo paskambino R. T. ir pasakė, kad atvyks jo bičiulis K. J. ir VĮ Registrų centre jį įformins UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Jis ir K. J. susitiko VĮ Registrų centre. K. J. turėjo įgaliojimus. VĮ Registrų centre jis buvo įformintas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, po ko VĮ Registrų centro patalpose jis paklausė K. J., kada bus perduotas įmonės antspaudas bei pirminiai apskaitos ir buhalteriniai apskaitos dokumentai. K. J. pasakė, kad bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ antspaudas ir dokumentai bus perduoti šiek tiek vėliau. Po dviejų–trijų savaičių R. T. ir K. J. buvo susitikę, nuvyko į įstaigą, kuri gamino langus. R. T. ir K. J. pasakė, kad bendrovėje reikės atlikti remontą ir pasakė padaryti sąmatą. Galvojo, kad pradės dirbti. Padarė sąmatą, perdavė R. T.. Laikas nuo laiko vis skambindavo R. T. bei K. J., klausdamas, kada gi bus perduoti bendrovės ,, (duomenys neskelbtini) " dokumentai, kada pradės dirbti. R. T. ir K. J. vis žadėdavo, tačiau dokumentų negavo. Po mėnesio–dviejų, o gal daugiau, R. T. ir K. J. jau pradėjo vengti skambučių, į skambučius pradėjo neatsakinėti. Pradėjo skambini VMI darbuotojai, ragindami pateikti ataskaitas. Taip pat skambino SODROS darbuotojai dėl ataskaitų. Taip pat vyko į VMI, kur parašė paaiškinimą, kad nėra perėmęs nei bendrovės veiklos, nei apskaitos dokumentų. Taip pat pradėjo klausinėti, kaip išsidarbinti iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kadangi bendrovėje realiai nebedirba. Jokių dokumentų UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vardu nesurašinėjo ir nepasirašinėjo, išskyrus dokumentus VĮ Registrų centre . Jokio įsakymo dėl priėmimo į darbą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nebuvo. Pats vyko į SODRĄ, užpildė prašymą ir savo iniciatyva buvo atleistas iš darbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. A. D., H. P. nėra pažįstami, su tokiais asmenimis nėra bendravęs. Apie UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus ir jų buvimo vietą nieko nežino. Parašai ties jo pavarde ant UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytų UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ vardu PVM sąskaitų faktūrų yra ne jo, nes jis ant jokių UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų nepasirašinėjo, bendrovės veiklos nevykdė. Kas galėjo surašinėti dokumentus UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vardu – nežino. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo tik formaliai. Kokiu tiksliai laikotarpiu buvau įdarbintas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ – neprisimena. 2014–2015 metais, tikslaus laikotarpio neprisimena, jam paskambino bendrovės bankroto administratorius ir prašė pateikti bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Jis bankroto administratoriui pateikė raštišką paaiškinimą, kad jokių dokumentų neturi ir jų niekada neturėjo, jokios veiklos bendrovės vardu nevykdė

Motyvuojamoji dalis

BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Bylos duomenys patvirtina, jog kaltinamasis apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-05-01 būdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir pagal 2003-12-11 LR Akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 19 ir 37 straipsnius bendrovės santykiuose su kitais asmenimis vienvaldiškai veikdamas bendrovės vardu, būdamas vienasmeniu bendrovės valdymo organu; organizuodamas kasdieninę bendrovės veiklą, būdamas atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nurodymus būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka, bendrovės vyr. buhalterei A. K., nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, įvertinimui bendrovės tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje pateikė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas keturias kaltinamajame akte išvardintas PVM sąskaitas faktūras: 2014-01-30 ARG Nr. 000173, išrašytą 48 400 Lt (14 017,61 Eur) sumai, 2014-02-28 ARG Nr. 000179, išrašytą 51 062 Lt (17 788,58 Eur) sumai, 2014-03-30 ARG Nr. 000181, išrašytą 36 300 Lt (10 513,21 Eur) sumai, ir 2014-0103-31 ARG Nr. 000182, išrašytą 32 670 Lt (9 461,89 Eur) sumai, kuriomis įformintos neįvykusios ūkinės operacijos, bei 2014-03-05 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderius AGN Nr. 11174, išrašytą 48 400 Lt (14 017,61 Eur) sumai, AGN Nr. 11177, išrašytą 51 060 Lt (14 788 Eur) sumai, 2014-03-30 AGN Nr. 11179, išrašytą 36 300 Lt (10 513,21 Eur) sumai, kuriais įformintos neįvykusios atsiskaitymo su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ūkinės operacijos, pagal bendrovės tvarkomą buhalterinę apskaitą negalima nustatyti, ar 2014 m. sausio mėnesį tarp mokėjimų tiekėjams yra įvertinta 48 400 Lt suma, kuri išlaiduota UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, taip pat nėra galimybės nustatyti, kokiu būdu 2014 m. kovo mėn. išlaiduota 87 326 Lt (25 379,98 Eur) suma, nes apskaitoje nurodyta, kad tiekėjams išmokėta 28 276,91 Lt (8 189,56 Eur) mažesnė suma ir atskaitingas asmuo neturėjo galimybės sumokėti tokios sumos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Dėl nurodytų įstatymų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 metus. Tokiais veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, kuri, teismo nuomone, teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalyje ir už kurią taikytina baudžiamoji atsakomybė.

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kuris apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Be to, bylos duomenys patvirtina, jog kaltinamasis apgaule UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ naudai panaikino turtinę prievolę, o būtent: laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-05-01 būdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, veikdamas vieninga tyčia, žinodamas, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbų neatliko, priėmė, savo parašais patvirtino, suprasdamas, kad pagal šiuos dokumentus UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ neteisėtai įgis teisę į dokumentuose išskirtą PVM, bendrovės buhalterei, nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, pateikė įvertinimui bendrovės apskaitoje UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras 168 432 Lt (48 781,28 Eur) sumai, tame skaičiuje 29 232 Lt (8 466,17 Eur) PVM, tai yra 2014-01-30 PVM sąskaitą faktūrą ARG Nr. 000173 kartu su Darbų atlikimo aktu Nr.1, 2014-02-28 PVM sąskaitą faktūrą ARG Nr. 000179 kartu su Darbų atlikimo aktu Nr.2, 2014-03-30 PVM sąskaitą faktūrą ARG Nr. 000181 kartu su Darbų atlikimo aktu Nr.3, 2014-03-31 PVM sąskaitą faktūrą ARG Nr. 000182 kartu su Darbų atlikimo aktu Nr.4, to pasekoje UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įgavo teisę į PVM atskaitą 29 232 Lt (8 466,17 Eur) sumai, kuri buvo deklaruota UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijose pateiktose Valstybinei mokesčių inspekcijai už 2014 m. sausio, vasario ir kovo mėnesius, tokiu būdu UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ naudai panaikino turtinę prievolę sumokėti 29 232 Lt (8 466,17 Eur) PVM į valstybės biudžetą. Tokiais veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, kuri, teismo nuomone, teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir už kurią taikytina baudžiamoji atsakomybė.

Dėl bausmių

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Vadovaujanti BK 11 straipsnio 3 dalimi, šis nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai.

BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Vadovaujanti BK 11 straipsnio 4 dalimi, šis nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai.

BK 41 straipsnyje nustatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmes už įvykdytus nusikaltimus, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį (padarytas vienas apysunkis ir vienas nesunkus nusikaltimai, kurie nėra smurtiniai, padaryti valstybės finansų sistemai), į kaltės formą (nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimai padaryti siekiant savanaudiškų tikslų, siekiant panaikinti jo vadovaujamos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ turtinę prievolę sumokėti valstybei 29 232 Lt (kas atitinka 8 466,17 Eur) PVM), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstamos veikos baigtos), į tai, kad sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ir į lengvinančią jo atsakomybę aplinkybę – kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis turi šeimą, nepilnametį vaiką, anksčiau neteistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (t.7., b. l. 40–49). Taip pat atsižvelgtina į tai, kad nuo nusikaltimų padarymo praėjo daugiau nei 3 metai, per tą laiką A. V. jokių naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Atsižvelgtina ir tai, jog kaltinamojo vadovaujamos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ turtinė padėtis yra bloga, iki šiol nėra sumokėtas 8 466,17 Eur PVM, kuris turės būti sumokėtas, be to, darbuotojams savalaikiai nėra mokamas darbo užmokestis, už ką kaltinamasis net yra nubaustas administracine tvarka. Todėl teismas sprendžia, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.), jam už abi nusikalstamas veikas skirtina švelnesnė inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijose numatyta bausmės rūšis – bauda (BK 47 str.), kurios dydis nustatytinas gerokai mažesnis už BK 47 str. 2 d., 3 d. 2 ir 3 p. numatytą šios bausmės rūšies vidurkį (BK 61 str.). Vadovaujantis nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusia BK 47 straipsnio redakcija, bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais, kurios minimalus dydis buvo vienas MGL, už nesunkų nusikaltimą buvo nustatyta iki 500 MGL dydžio bauda ir už apysunkį nusikaltimą – iki 1 000 MGL dydžio bauda. Nors šiuo metu galiojančiame BK 47 straipsnyje (2017-09-28 įstatymo Nr. XIII-653 redakcija, galiojanti nuo 2017-10-06) nustatyta, kad bauda už nesunkų nusikaltimą gali būti nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio, o už apysunkį nusikaltimą – nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio, teismas šių nuostatų netaiko, kadangi jos sunkina kaltinamojo padėtį.

Prokuroras, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos dydį (8 466,17 Eur), į tai, kad nusikaltimas padarytas valstybės finansų sistemai, kaltinamajam pagal BK 222 str. 1 d. prašė paskirti 100 MGL dydžio baudą, pagal BK 182 str. 1 d. – 100 MGL dydžio baudą; vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą 150 MGL dydžio baudą, kurią sumažinti vienu trečdaliu taikant BK 64¹ straipsnį. Kaltinamojo gynėjas prašė paskirtas kuo minimalesnes baudas, nes neproporcingai didelės baudos sudarytų dar didesnes problemas bendrovei ir net privestų prie bankroto, ir jas subendrinti apėmimo būdu, kadangi padaryti nusikaltimai sudaro idealiąją sutaptį.

Baudžiamajame įstatyme nusikalstamų veikų sutapties (idealioji ar realioji) sąvoka nėra apibrėžta, tačiau sprendžiant, kokį bausmių bendrinimo būdą teismas turi taikyti, šis klausimas tampa svarbus. Nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo jų padaro dvi ar daugiau ir dėl šių veikų nėra kliūčių kaltininko baudžiamajam persekiojimui. Sutapties atveju nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal skirtingus arba tą patį BK straipsnį ar jo dalis, numatančias atskiras nusikalstamos veikos sudėtis. Šis nusikalstamų veikų sutapties bendriausias vertinimas turi būti tikslinamas, kai taikant baudžiamąjį įstatymą reikia apsispręsti, ar konkrečiu atveju yra idealioji, ar realioji sutaptis. Kaip minėta, nuo atitinkamo sprendimo priklauso kiti svarbūs baudžiamojo įstatymo taikymo klausimai, susiję su bausmių subendrinimo būdų parinkimu ir panaudojimu. Vadovaujanti BK 63 straipsnio nuostatomis, paskirtos bausmės už kelias nusikalstamas veikas bendrinamos apėmimo būdu: kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis (BK 63 str. 5 d. 1 p.); padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms, kurios apibūdintos BK 10 ar 11 straipsniuose (BK 63 str. 5 d. 2 p.). Reali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas skirtingu laiku keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose BK straipsniuose ar straipsnių dalyse (kasacinės nutartys Nr. 2K-412/2010, 2K-37/2011). Tuo tarpu ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika tuo pačiu metu padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys Nr. 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Kita vertus, kai kuriais atvejais sutaptį galima laikyti idealia ir tuo atveju, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant bendrą sumanymą. Dėl idealios nusikalstamų veikų sutapties nustatymo, kai, siekiant sumažinti mokėtiną į biudžetą PVM sumą (BK 182 str.), kartu padaromos ir tokios veikos kaip dokumentų suklastojimas, apgaulingas apskaitos tvarkymas, pasisakyta kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012, joje konstatavus, kad sutaptis yra ideali ir tuo atveju, jei padaromos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą. Tokia teisinė situacija gali susidaryti ir tada, kai tas pats kaltininkas, turėdamas pagrindinį tikslą panaikinti prievolę sumokėti į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį (BK 182 str.), tai gali padaryti tik suklastodamas atitinkamus dokumentus ir juos panaudodamas (BK 300 str.), kartu apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą (BK 222 str.), ir pan. Kasacinis teismas nurodė, jog nusikaltimai, numatyti BK 222, 300 straipsniuose, tokioje situacijoje iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) visos kaltininko veikos dalys, kurių bent vienos nepadarius nebus pasiekiamas pagrindinis tikslas (sumanymas), pavyzdžiui, – panaikinti prievolę sumokėti į valstybės biudžetą PVM. Būtent šis tikslas lemia visų kitų nusikalstamų veikų paskatas (motyvus). Tokia veika (veikų sutaptis) turi tam tikras laiko ribas ir tos veikos paprastai tęsiasi (daromos) iki pagrindinio tikslo (sumanymo) – panaikinti prievolę sumokėti į valstybės biudžetą PVM. Tokia situacija atsižvelgus į konkrečios bylos faktines aplinkybes gali būti prilyginama idealiai sutapčiai. (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-23 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-166-557/2017).

Teismas šioje konkrečioje situacijoje atsižvelgia į tai, kad abu nusikaltimai buvo padaryti kaltinamajam turint vieningą sumanymą – į biudžetą mokėtino PVM sumažinimą, o visi kiti jo veiksmai (apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas) buvo tik priemonė pasiekti pirmiau minėtą tikslą. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamajame akte išvardintų PVM sąskaitų faktūrų duomenis įtraukus į buhalterinę apskaitą, toliau apskaita buvo vykdoma nustatyta tvarka, už kiekvieną mėnesį Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikiant suklastotas PVM deklaracijas. Kadangi į deklaracijas įrašomi duomenys iš suklastotų PVM sąskaitų faktūrų, šie žinomai neteisingi duomenys pateikiami Valstybinei mokesčių inspekcijai ir taip PVM mokėtojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai sumažino mokėtiną į biudžetą PVM sumą – šiuo konkrečiu atveju 8 466,17 Eur PVM. Sumažinti mokėtiną į valstybės biudžetą PVM sumą aptartu būdu buvo galima tik panaudojant suklastotas PVM sąskaitas faktūras apie neva pirktas paslaugas ir taip pagrindžiant jų apmokėjimą bei PVM sumokėjimą, kartu apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą. Suklastotų PVM sąskaitų faktūrų įtraukimas į įmonės buhalterinę apskaitą lėmė ir kitų dokumentų (PVM deklaracijų ir pan.) klastojimą. Visus minėtus padarinius, nors jie atsirado ne vienu metu, sukėlė vienas veiksmas – suklastotų PVM sąskaitų faktūrų įtraukimas į įmonės buhalterinę apskaitą. Tokia situacija, atsižvelgus į šios bylos faktines aplinkybes, teismo nuomone, yra prilyginama idealiai sutapčiai, dėl ko paskirtos baudos, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., subendrintinos apėmimo būdu.

Kadangi, kaltinamajam visiškai prisipažinus dėl padarytų nusikaltimų, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta, apėmimo būdu subendrinta, bauda sumažintina vienu trečdaliu.

Kadangi kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė iki 2015-01-01, apskaičiuojant paskirtos baudos dydį taikytinas minimaliojo gyvenimo lygio (toliau – MGL) dydis, kuris iki 2015-01-01 buvo 130 Lt. Atsižvelgiant litų perskaičiavimo į eurus kursą, t. y. kai 3,45280 litai atitinka 1 eurą, laikytina, jog šiuo atveju taikytinas MGL dydis sudaro 37,65 Eur (130 Lt/ 3,45280), o taikyti nuo 2015-01-01 patvirtino MGL dydžio, kuris yra 37,66 Eur, negalima, nes toks perskaičiavimas nežymiai, tačiau pasunkintų kaltinamojo teisinę padėtį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti:

·pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 99 MGL (3 727,35 Eur) dydžio baudą,·pagal BK 182 straipsnio 1 dalį

– 80 MGL (3 012 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę, galutinę bausmę nustatyti 99 MGL (3 727,35 Eur) dydžio baudą.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir A. V. paskirtą 99 MGL (3 727,35 Eur) dydžio baudą sumažinti vienu trečdaliu ir A. V. paskirti galutinę 66 MGL (2 484,9 Eur) baudą, įpareigojant A. V. paskirtą baudą sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu. Keisdamas baudą areštu, teismas vadovaujasi BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.

UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, kurie perduoti saugoti A. V., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Jolita Cirulienė