- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-21
- Bylos Nr.
- 1-197-527/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-6-00076-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Kaltinamasis
- A. V.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 03-6-00076-15, kurioje
A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Plungėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas (7 t., 38–39, 51 b. l.)
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 222 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-05-01 būdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir, pagal 2003-12-11 LR Akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 19 ir 37 straipsnius bendrovės santykiuose su kitais asmenimis vienvaldiškai veikdamas bendrovės vardu, būdamas vienasmeniu bendrovės valdymo organu; organizuodamas kasdieninę bendrovės veiklą, būdamas atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nurodymus būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka, bendrovės vyr. buhalterei A. K., nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, įvertinimui bendrovės tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje pateikė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas keturias PVM sąskaitas faktūras: 2014-01-30 ARG Nr. 000173, išrašytą 48 400 Lt (14 017,61 Eur) sumai, 2014-02-28 ARG Nr. 000179, išrašytą 51 062 Lt (17 788,58 Eur) sumai, 2014-03-30 ARG Nr. 000181, išrašytą 36 300 Lt (10 513,21 Eur) sumai, ir 2014-0103-31 ARG Nr. 000182, išrašytą 32 670 Lt (9 461,89 Eur) sumai, kuriomis įformintos neįvykusios ūkinės operacijos, bei 2014-03-05 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderius AGN Nr. 11174, išrašytą 48 400 Lt (14 017,61 Eur) sumai, AGN Nr. 11177, išrašytą 51 060 Lt (14 788 Eur) sumai, 2014-03-30 AGN Nr. 11179, išrašytą 36 300 Lt (10 513,21 Eur) sumai, kuriais įformintos neįvykusios atsiskaitymo su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ūkinės operacijos, pagal bendrovės tvarkomą buhalterinę apskaitą negalima nustatyti, ar 2014 m. sausio mėnesį tarp mokėjimų tiekėjams yra įvertinta 48 400 Lt suma, kuri išlaiduota UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, taip pat nėra galimybės nustatyti, kokiu būdu 2014 m. kovo mėn. išlaiduota 87 326 Lt (25 379,98 Eur) suma, nes apskaitoje nurodyta, kad tiekėjams išmokėta 28 276,91 Lt (8 189,56 Eur) mažesnė suma ir atskaitingas asmuo neturėjo galimybės sumokėti tokios sumos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Dėl nurodytų įstatymų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 metus. Tokiais veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
Be to, A. V. apgaule UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ naudai panaikino turtinę prievolę, o būtent: laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-05-01 būdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini) ", į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, veikdamas vieninga tyčia, žinodamas, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbų neatliko, priėmė, savo parašais patvirtino, suprasdamas, kad pagal šiuos dokumentus UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ neteisėtai įgis teisę į dokumentuose išskirtą PVM, bendrovės buhalterei, nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, pateikė įvertinimui bendrovės apskaitoje UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras 168 432 Lt (48 781,28 Eur) sumai, tame skaičiuje 29 232 Lt (8 466,17 Eur) PVM, tai yra 2014-01-30 PVM sąskaitą faktūrą ARG Nr. 000173 kartu su Darbų atlikimo aktu Nr.1, 2014-02-28 PVM sąskaitą faktūrą ARG Nr. 000179 kartu su Darbų atlikimo aktu Nr.2, 2014-03-30 PVM sąskaitą faktūrą ARG Nr. 000181 kartu su Darbų atlikimo aktu Nr.3, 2014-03-31 PVM sąskaitą faktūrą ARG Nr. 000182 kartu su Darbų atlikimo aktu Nr.4, to pasekoje UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įgavo teisę į PVM atskaitą 29 232 Lt (8 466,17 Eur) sumai, kuri buvo deklaruota UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijose pateiktose Valstybinei mokesčių inspekcijai už 2014 m. sausio, vasario ir kovo mėnesius, tokiu būdu UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ naudai panaikino turtinę prievolę sumokėti 29 232 Lt (8 466,17 Eur) PVM į valstybės biudžetą. Tokiais veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu 2017-06-07 įteikus pranešimą apie įtarimą A. V. parodymus duoti atsisakė teigdamas, kad ieško finansinių galimybių atlyginti valstybei padarytą žalą (7 t., 66 b. l.). Tačiau, apklaustas 2018-03-02 teisiamajame posėdyje, kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad 2014 m. buvus sunkiai finansinei įmonės padėčiai, vengdamas bankroto inicijavimo iš tiekėjų pusės, su kuriais įmonė negalėjo atsiskaityti, draugams patarus kreiptis į tos įmonės atstovus, kad išrašytų sąskaitas PVM prievolėms pasimažinti, nes tuo metu buvo didelė įmonės apyvarta, norėdamas gero, kad įmonė gyvuotų, pasielgė kvailai. Jis kreipėsi per pažįstamus, kurie per internetą, atrodo, rado tuos žmones. Su K. G., kuris tuo metu buhalteriavo įmonėje ,, (duomenys neskelbtini)“, tuo metu ėjo kalba apie sąskaitas. Kiek žino, ant tų sąskaitų buvo A. B. parašai, jis tuo metu turėjo būti tos įmonės direktorius. Ta įmonė dabar likviduota. Jis ieško būdų žalą atlyginti, bet jam sunkiai sekasi, yra dar įsiskolinimų darbuotojams ir kitiems. Buvo atliktas mokestinis patikrinimas, tačiau VMI nurodymas sumokėti nebuvo išstatytas, nes, FNTT pradėjus ikiteisminį tyrimą, VMI mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas. Jis pats viską įtraukė į buhalterinę apskaitą kaip priklauso. Įmonė užsiima fizinių objektų apsauga, vaizdo kamerų, signalizacijų montavimu, viskuo, kas liečia apsaugą. Kaltinime nurodytose keturiose PVM sąskaitose faktūrose iš bendrovė ,, (duomenys neskelbtini) `` buvo įforminta kaip montavimo darbų atlikimas, vaizdo kamerų, priešgaisrinės sistemos, apsauginės signalizacijos. Tuos darbus realiai atliko jie patys savo lėšomis, jų darbuotojai, kuriems buvo sumokėta, o parodė, kad ,, (duomenys neskelbtini)“ atliko tuos darbus, tik medžiagos, kameros nebuvo įtrauktos, mes pirko jie patys ir buvo jų bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Jis bendrovėje buvo ir kasininkas. Bendrovės vyr. buhalterė A. K., buhaltere dirbusi namuose, nežinojo, kad realiai bendrovė ,, (duomenys neskelbtini) `` tų paslaugų neatliko, kurios parašytos. Jai pateikdavo buhalterinius dokumentus, ji suvesdavo į registrus. Apie tai, kad šios sąskaitos faktūros neatitinka tikrovės, ji nežinojo. Dabar bendrovė nepelningai dirba. Vėluoja pastoviai atlyginimai darbuotojams, dėl to daug kas kreipėsi į antstolius, buvo ne viena civilinė byla. Pinigų neužtenka, antstoliai savo išsiskaičiuoja. Labai sunkiai bendrovė verčiasi. Jis pats darbo užmokesčio sau neišsimoka, 100 Eur sau išsimoka, yra kitiems darbuotojams skolų. Viena įmonė bankrutavo, kur buvo teiktos paslaugas, liko skolinga virš 8000 eurų. Šitos prievolės virš 8000 Eur valstybei nėra atlyginę nei vieno lito, privalomo patvarkymo nėra gavęs,. Jis nėra pažįstamas su A. B.. Supranta kad A. B. parašai netikri, už jį kažkas pasirašė. Jis pats pasirašinėjo tik už savo įmonę. Liudytojų A. K., K. G., A. B. parodymų jis neneigia, juos pripažįsta. 2014 m. įvykusius veiksmus vertina bloga, gailisi dėl to.
Kaltinamajam teisiamajame posėdyje prisipažinus visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėms nekeliant abejonių, kaltinamajam ir prokurorui sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo teisiamajame posėdyje, teismo nuomone, jo kaltė padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, įrodyta ir kitais bylos įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, o būtent:
1. FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2016-11-28 specialisto išvada Nr. 5-2/164 dėl UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos (6 t., b. l. 23–99), kurioje nurodoma, kad tyrimui Bendrovė nepateikė jokių pirminių ir suvestinių buhalterinės apskaitos dokumentų. Ikiteisminio tyrimo metu iš kitų ūkio subjektų buvo surinkti duomenys apie sandorius su Bendrove ir kitas bendrovės ūkines operacijas tiriamuoju laikotarpiu, duomenys apie bendrovės teiktas deklaracijas VMI, pagal kuriuos nustatyta, kad 2014–2015 metais banko sąskaitose piniginių lėšų judėjimo nebuvo (Specialisto išvados 3.1 p.), gauti duomenys iš 21 ūkio subjekto, kurie nurodė turėję sandorius su Bendrove iki tiriamojo laikotarpio pradžios (2012–2013 metais), bet nei vienas ūkio subjektas nepateikė duomenų apie sandorius tiriamuoju laikotarpiu (2014-01-01–2015-03-01) (ūkio subjektų sąrašas pateikiamas Specialisto išvados 1 lentelėje) (Specialisto išvados 3.2 p.). UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorius A. V. pagal FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos 2016-05-18 Reikalavimą pateikė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus dokumentus, kurie apskaityti tvarkomoje UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ buhalterinėje apskaitoje. Pateiktų dokumentų duomenimis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ gavo 4 vnt. PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vardu 168 432 Lt (48 781,28 Eur) sumai, laukelyje ,,prekė“ nurodant ,,Apsaugos sistemų bei priešgaisrinės signalizacijos montavimo darbai pagal atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą“. Pridėti darbų atlikimo aktai, kuriuose nurodyti vaizdo sistemos, perimetro apsaugos sistemos, vaizdo stebėjimo sistemos, apsaugos sistemos, lauko signalizacijos, video kamerų montavimo ir kt. darbai. Detalūs PVM sąskaitų faktūrų, darbų atlikimo aktų ir apmokėjimo dokumentų duomenys pateikiami Specialisto išvados 2 lentelėje. Pateiktų dokumentų duomenimis ūkinės operacijos nevyko nurodytomis aplinkybėmis, nes UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sąskaitų išrašymo metu dirbo du darbuotojai, kitiems dvejiems buvo nedraudiminis laikotarpis, bendrovė neturėjo gamybinių patalpų, bendrovės direktorius teigė nepasirašęs jokių su bendrovės veikla susijusių dokumentų. VMI atlikusi patikrinimą padarė išvadą, kad PVM sąskaitos bendrovei ,, (duomenys neskelbtini)“ išrašytos tikslu neleistinai suformuoti PVM atskaitą. Ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikti jokie detalių ar kitokių medžiagų, būtinų darbams, pirkimo dokumentai ar sutartys su kitais šiuos darbus galėjusiais atlikti ūkio subjektais. Tyrimui pateiktos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytos sąskaitos, išrašytos nevykusiam prekių tiekimui ir jose nurodytas PVM išskirtas už neteiktas paslaugas (Specialisto išvados 3.3 p.).
Motyvuojamoji dalis
Dėl bausmių
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmes už įvykdytus nusikaltimus, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį (padarytas vienas apysunkis ir vienas nesunkus nusikaltimai, kurie nėra smurtiniai, padaryti valstybės finansų sistemai), į kaltės formą (nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimai padaryti siekiant savanaudiškų tikslų, siekiant panaikinti jo vadovaujamos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ turtinę prievolę sumokėti valstybei 29 232 Lt (kas atitinka 8 466,17 Eur) PVM), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstamos veikos baigtos), į tai, kad sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ir į lengvinančią jo atsakomybę aplinkybę – kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis turi šeimą, nepilnametį vaiką, anksčiau neteistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (t.7., b. l. 40–49). Taip pat atsižvelgtina į tai, kad nuo nusikaltimų padarymo praėjo daugiau nei 3 metai, per tą laiką A. V. jokių naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Atsižvelgtina ir tai, jog kaltinamojo vadovaujamos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ turtinė padėtis yra bloga, iki šiol nėra sumokėtas 8 466,17 Eur PVM, kuris turės būti sumokėtas, be to, darbuotojams savalaikiai nėra mokamas darbo užmokestis, už ką kaltinamasis net yra nubaustas administracine tvarka. Todėl teismas sprendžia, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.), jam už abi nusikalstamas veikas skirtina švelnesnė inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijose numatyta bausmės rūšis – bauda (BK 47 str.), kurios dydis nustatytinas gerokai mažesnis už BK 47 str. 2 d., 3 d. 2 ir 3 p. numatytą šios bausmės rūšies vidurkį (BK 61 str.). Vadovaujantis nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusia BK 47 straipsnio redakcija, bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais, kurios minimalus dydis buvo vienas MGL, už nesunkų nusikaltimą buvo nustatyta iki 500 MGL dydžio bauda ir už apysunkį nusikaltimą – iki 1 000 MGL dydžio bauda. Nors šiuo metu galiojančiame BK 47 straipsnyje (2017-09-28 įstatymo Nr. XIII-653 redakcija, galiojanti nuo 2017-10-06) nustatyta, kad bauda už nesunkų nusikaltimą gali būti nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio, o už apysunkį nusikaltimą – nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio, teismas šių nuostatų netaiko, kadangi jos sunkina kaltinamojo padėtį.
Prokuroras, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos dydį (8 466,17 Eur), į tai, kad nusikaltimas padarytas valstybės finansų sistemai, kaltinamajam pagal BK 222 str. 1 d. prašė paskirti 100 MGL dydžio baudą, pagal BK 182 str. 1 d. – 100 MGL dydžio baudą; vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą 150 MGL dydžio baudą, kurią sumažinti vienu trečdaliu taikant BK 64¹ straipsnį. Kaltinamojo gynėjas prašė paskirtas kuo minimalesnes baudas, nes neproporcingai didelės baudos sudarytų dar didesnes problemas bendrovei ir net privestų prie bankroto, ir jas subendrinti apėmimo būdu, kadangi padaryti nusikaltimai sudaro idealiąją sutaptį.
Baudžiamajame įstatyme nusikalstamų veikų sutapties (idealioji ar realioji) sąvoka nėra apibrėžta, tačiau sprendžiant, kokį bausmių bendrinimo būdą teismas turi taikyti, šis klausimas tampa svarbus. Nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo jų padaro dvi ar daugiau ir dėl šių veikų nėra kliūčių kaltininko baudžiamajam persekiojimui. Sutapties atveju nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal skirtingus arba tą patį BK straipsnį ar jo dalis, numatančias atskiras nusikalstamos veikos sudėtis. Šis nusikalstamų veikų sutapties bendriausias vertinimas turi būti tikslinamas, kai taikant baudžiamąjį įstatymą reikia apsispręsti, ar konkrečiu atveju yra idealioji, ar realioji sutaptis. Kaip minėta, nuo atitinkamo sprendimo priklauso kiti svarbūs baudžiamojo įstatymo taikymo klausimai, susiję su bausmių subendrinimo būdų parinkimu ir panaudojimu. Vadovaujanti BK 63 straipsnio nuostatomis, paskirtos bausmės už kelias nusikalstamas veikas bendrinamos apėmimo būdu: kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis (BK 63 str. 5 d. 1 p.); padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms, kurios apibūdintos BK 10 ar 11 straipsniuose (BK 63 str. 5 d. 2 p.). Reali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas skirtingu laiku keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose BK straipsniuose ar straipsnių dalyse (kasacinės nutartys Nr. 2K-412/2010, 2K-37/2011). Tuo tarpu ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika tuo pačiu metu padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys Nr. 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Kita vertus, kai kuriais atvejais sutaptį galima laikyti idealia ir tuo atveju, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant bendrą sumanymą. Dėl idealios nusikalstamų veikų sutapties nustatymo, kai, siekiant sumažinti mokėtiną į biudžetą PVM sumą (BK 182 str.), kartu padaromos ir tokios veikos kaip dokumentų suklastojimas, apgaulingas apskaitos tvarkymas, pasisakyta kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012, joje konstatavus, kad sutaptis yra ideali ir tuo atveju, jei padaromos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą. Tokia teisinė situacija gali susidaryti ir tada, kai tas pats kaltininkas, turėdamas pagrindinį tikslą panaikinti prievolę sumokėti į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį (BK 182 str.), tai gali padaryti tik suklastodamas atitinkamus dokumentus ir juos panaudodamas (BK 300 str.), kartu apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą (BK 222 str.), ir pan. Kasacinis teismas nurodė, jog nusikaltimai, numatyti BK 222, 300 straipsniuose, tokioje situacijoje iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) visos kaltininko veikos dalys, kurių bent vienos nepadarius nebus pasiekiamas pagrindinis tikslas (sumanymas), pavyzdžiui, – panaikinti prievolę sumokėti į valstybės biudžetą PVM. Būtent šis tikslas lemia visų kitų nusikalstamų veikų paskatas (motyvus). Tokia veika (veikų sutaptis) turi tam tikras laiko ribas ir tos veikos paprastai tęsiasi (daromos) iki pagrindinio tikslo (sumanymo) – panaikinti prievolę sumokėti į valstybės biudžetą PVM. Tokia situacija atsižvelgus į konkrečios bylos faktines aplinkybes gali būti prilyginama idealiai sutapčiai. (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-23 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-166-557/2017).
Teismas šioje konkrečioje situacijoje atsižvelgia į tai, kad abu nusikaltimai buvo padaryti kaltinamajam turint vieningą sumanymą – į biudžetą mokėtino PVM sumažinimą, o visi kiti jo veiksmai (apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas) buvo tik priemonė pasiekti pirmiau minėtą tikslą. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamajame akte išvardintų PVM sąskaitų faktūrų duomenis įtraukus į buhalterinę apskaitą, toliau apskaita buvo vykdoma nustatyta tvarka, už kiekvieną mėnesį Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikiant suklastotas PVM deklaracijas. Kadangi į deklaracijas įrašomi duomenys iš suklastotų PVM sąskaitų faktūrų, šie žinomai neteisingi duomenys pateikiami Valstybinei mokesčių inspekcijai ir taip PVM mokėtojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai sumažino mokėtiną į biudžetą PVM sumą – šiuo konkrečiu atveju 8 466,17 Eur PVM. Sumažinti mokėtiną į valstybės biudžetą PVM sumą aptartu būdu buvo galima tik panaudojant suklastotas PVM sąskaitas faktūras apie neva pirktas paslaugas ir taip pagrindžiant jų apmokėjimą bei PVM sumokėjimą, kartu apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą. Suklastotų PVM sąskaitų faktūrų įtraukimas į įmonės buhalterinę apskaitą lėmė ir kitų dokumentų (PVM deklaracijų ir pan.) klastojimą. Visus minėtus padarinius, nors jie atsirado ne vienu metu, sukėlė vienas veiksmas – suklastotų PVM sąskaitų faktūrų įtraukimas į įmonės buhalterinę apskaitą. Tokia situacija, atsižvelgus į šios bylos faktines aplinkybes, teismo nuomone, yra prilyginama idealiai sutapčiai, dėl ko paskirtos baudos, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., subendrintinos apėmimo būdu.
Kadangi, kaltinamajam visiškai prisipažinus dėl padarytų nusikaltimų, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta, apėmimo būdu subendrinta, bauda sumažintina vienu trečdaliu.
Kadangi kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė iki 2015-01-01, apskaičiuojant paskirtos baudos dydį taikytinas minimaliojo gyvenimo lygio (toliau – MGL) dydis, kuris iki 2015-01-01 buvo 130 Lt. Atsižvelgiant litų perskaičiavimo į eurus kursą, t. y. kai 3,45280 litai atitinka 1 eurą, laikytina, jog šiuo atveju taikytinas MGL dydis sudaro 37,65 Eur (130 Lt/ 3,45280), o taikyti nuo 2015-01-01 patvirtino MGL dydžio, kuris yra 37,66 Eur, negalima, nes toks perskaičiavimas nežymiai, tačiau pasunkintų kaltinamojo teisinę padėtį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais,
nusprendžia:
A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti:
– 80 MGL (3 012 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę, galutinę bausmę nustatyti 99 MGL (3 727,35 Eur) dydžio baudą.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir A. V. paskirtą 99 MGL (3 727,35 Eur) dydžio baudą sumažinti vienu trečdaliu ir A. V. paskirti galutinę 66 MGL (2 484,9 Eur) baudą, įpareigojant A. V. paskirtą baudą sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu. Keisdamas baudą areštu, teismas vadovaujasi BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.
UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, kurie perduoti saugoti A. V., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.