- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-08
- Bylos Nr.
- 1S-74-348/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-00806-2009-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- D. Š.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,
nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. sausio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Lietuvos Kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) (buvęs pavadinimas – (duomenys neskelbtini)) (toliau – Komisija) 2022 m. lapkričio 28 d. nutarimą taikyti nuteistajam D. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. D. Š. 2010 m. liepos 12 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, ir jam paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime nuo 2009 m. spalio 20 d. iki 2010 m. liepos 12 d. išbūtas laikas.
2. Bausmės pradžia – 2009 m. spalio 20 d., pabaiga – 2024 m. spalio 20 d.
3. Komisija 2022 m. lapkričio 28 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė taikyti nuteistajam D. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. sausio 5 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad nors nuteistasis D. Š. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4. Skundu apygardos teismui nuteistasis D. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. sausio 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2022 m. lapkričio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti lygtinį paleidimą.
4.1. Skunde nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nėra pakankamai teisinių argumentų, kuriais turi būti grindžiamas sprendimas, nėra daugelio dalykų išsakytų Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime.
4.2. Apeliantas teigia, jog įstatymas nenumato, jog žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika turi būti dar mažinama, norint taikyti lygtinį paleidimą, priešingai nei tai nurodė apylinkės teismas.
4.3. Nuteistasis taip pat nurodo, jog sprendžiant iš skundžiamos nutarties motyvų, jam lygtinis paleidimas niekada nebus taikomas dėl jo padarytos nusikalstamos veikos sunkumo. Skundžiamoje nutartyje akcentuojamas nuteistojo elgesys praeityje, tačiau apelianto nuomone tokios pirmosios instancijos teismo išvados yra neteisingos. Apylinkės teismas privalėjo vertinti resocializacijos progresą, tačiau niekas nepateikė duomenų, koks apeliantas yra dabar. Nei nusikalstamos veikos pobūdis, nei jos pavojingumas iki pat bausmės pabaigos neišnyks.
4.4. Apeliantas taip pat nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog abejotina, kad paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą, o byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad D. Š. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistasis skunde teigia, jog pateiktoje Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog žema nusikalstamo elgesio rizika, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau apylinkės teismas, nepagrįstai paneigdamas pataisos įstaigos darbuotojų išvadą, priėmė priešingą išvadą. Apylinkės teismo sprendimas prieštarauja pataisos įstaigos pareigūnų atliktai socialinio tyrimo išvadai.
4.5. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, jog su juo turi būti elgiamasi taip kaip su kiekvienu tinkamai besielgiančiu asmeniu. Jam, kaip ir kiekvienam tinkamai besielgiančiam kaliniui, atlikusiam daugiau nei 13 metų laisvės atėmimo bausmę iš 15 metų, gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, atsižvelgiant į 2008 m. gruodžio 24 d. Konstitucinio Teismo išaiškinimą dėl teisėtų lūkesčių įgyvendinimo principo. Nuteistasis skunde teigia, jog apylinkės teismas nagrinėjo lygtinio paleidimo sąlygas iš naujo, nors tai jau padarė kompetentinga Komisija.
4.6. Apeliantas skunde nurodo, jog gailisi dėl padaryto nusikaltimo, anksčiau nebuvo teistas, garantuoja, jog daugiau taip nepasikartos ir toliau gyvens tik padoraus žmogaus gyvenimą. Taikant lygtinį paleidimą nuteistasis nebus atleistas nuo bausmės, tačiau bus sušvelnintos jos sąlygos bei bus prižiūrimas probacijos. Nuteistasis teigia, jog yra artimų žmonių, kurie pasirengę jam padėti integruotis į visuomenę, susirasti darbą, kad galėtų padengti turimus įsiskolinimus. Kai visą bausmę tenka atlikti iki galo pataisos namuose, tai resocializacijos procesas tampa demotyvuojantis ir praranda savo prasmę, kad ir kaip besielgtum, bausmę vis tiek tenka atlikti iki galo pataisos namuose. Tokią situaciją Seimo kontrolierius 2019 m. gruodžio 13 d. išvadoje vertina kaip demotyvuojantį procesą, kuris neskatina nuteistųjų keistis. Be to, nuteistasis nurodo, jog šiuo atveju valstybinė įstaiga negali pilnai įgyvendinti jai deleguotų funkcijų, įdarbinti visų norinčių dirbti nuteistųjų, o visa tai blogina nuteistojo teisinę padėtį. Apeliantas teigia, jog niekada nevengė dirbti būdamas pataisos namuose.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į nuteistojo D. Š. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. Š. skundas atmetamas.
6. Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) redakcija, tačiau lygtį paleidimą reglamentuojančios nuostatos iš esmės nepasikeitė. Pagrindai, kuriems egzistuojant asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, įtvirtinti 82 straipsnyje, kas iš esmės atitinka BVK 157 straipsnio nuostatas. Komisijos nutarimas buvo priimtas galiojant senajai BVK redakcijai, todėl vadovaujamasi įstatymo nuostatomis, galiojusiomis Komisijos nutarimo priėmimo metu. BVK 157 straipsnio 1 dalyje (šiuo metu BVK 82 straipsnio 1 dalyje) numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, taip pat susipažinusi su Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartimi ir teismui pateikta medžiaga bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netvirtindamas Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam D. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingų aplinkybių visumą, įvertino tiek nuteistojo pažangą, tiek jo elgesį jam skirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei kitas aplinkybes, reikšmingas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui/netaikymui ir nusprendė netaikyti D. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybę, iškraipė asmens byloje esančius duomenis ar Socialinio tyrimo išvadą, ar nepakankamai argumentavo, kaip tai nurodoma apelianto skunde. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
8. Nesutiktina su apelianto skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog apylinkės teismo nutartis pakankamai nemotyvuota, nesilaikyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimų, nutartis grindžiama vien tik formaliais argumentais. Remiantis skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais, apelianto manymu, darytina išvada, jog dėl padarytos nusikalstamos veikos sunkumo, nuteistasis negali tikėtis, jog jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinio paleidimo institutas, nors jis atitinka visus formaliuosius reikalavimus. Teisėjų kolegija, visų pirma pažymi, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasiektų tikslą, gali lygtinai paleisti nuteistąjį. Kaip teisingai nurodyta ir apelianto skunde, nuteistasis atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo taikymui būtinas sąlygas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog D. Š. šiuo metu yra atlikęs privalomąją paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Visgi, atkreiptinas dėmesys, jog vien tik formalaus pagrindo egzistavimas nagrinėjamu atveju nėra pakankamas nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis D. Š. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais duomenimis. Neabejojama tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais. Nuteistasis D. Š. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įgijo staliaus ir baldžiaus specialybes, baigė įvadinius mokymus darbui katilinėje. Šiuo metu pataisos įstaigoje mokosi 12 klasėje. Atvykęs į pataisos įstaiga sutiko dirbti administracijos pasiūlytą darbą nuo 2011 m. sausio 20 d. dirbo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ staklininko pareigose, vėliau katilinės darbininko pareigose, kuriose dirbo iki 2020 m. kovo mėnesio. Be to, nuteistasis vykdo socialiniame reabilitacijos plane numatytas priemones, 12 kartų skatintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dalyvavo tiksliniuose užsiėmimuose, 2022 m. birželio 30 d. sėkmingai baigė AA/AN užsiėmimų ciklą, paremtą 12 žingsnių programa, dalyvavo filmo „Terapija“ peržiūroje, savanoriškai kreipėsi dėl galimybės lankyti smurto/pykčio valdymo užsiėmimus. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį teigiama linkme, tačiau įvertinus nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui vis dar nėra pakankami. Pažymėtina, jog tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga.
10. Byloje nustatyta, kad D. Š. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą. Kaip matyti iš 2022 m. spalio 28 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini), D. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika paskutinio vertinimo metu buvo žema, tačiau lygtinis paleidimas iš nuteistojo asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteistojo asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.
11. Sutiktina su skunde nurodyta aplinkybe, jog vien tai, kad nuteistasis atlieka bausmę už labai sunkų nusikaltimą, neturi būti besąlyginis pagrindas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti tai, kad D. Š. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – nužudymą itin žiauriai. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nuteistasis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nusikaltimas padarytas neplanuotai, nusikaltimo atveju pirmenybę teikė veiksmui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, dėl ko sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė laikytina kaip itin svarbia, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo. Nors nusikalstamos veikos vertinimas ir negali būti vienu iš esminių kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau toks vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas.
12. Taigi, kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, didelę reikšmę turi nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Sutiktina su nuteistuoju, kad elgdamasis tinkamai, jis įgyja teisėtą lūkestį, jog jo atžvilgiu bus taikomas lygtinis paleidimas, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog šiuo atveju buvo pažeistas nuteistojo teisėtų lūkesčių principas. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ne tik nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tačiau ir jo elgesį viso bausmės atlikimo metu. Kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, nuteistasis bausmės atlikimo metu, net 17 kartų pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus. Ir nors šiuo metu nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, pažymėtina, jog per visą bausmės atlikimo laikotarpį, D. Š. net penkis kartus buvo baustas už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, iš kurių paskutinį kartą – 2020 m. birželio 1 d., dėl ko nuteistasis iš paprastosios grupės buvo perkeltas į drausmės grupę 3 mėnesiams. Teisėjų kolegijos manymu, šios aplinkybės itin svarbios nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kontekste. D. Š. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas įtakojo itin žiaurų jo elgesį. Taigi, nors padarytas nusikaltimas, jo pobūdis nėra absoliutus vertinant lygtinio paleidimo galimybę nuteistajam, tačiau svarbu įvertinti, jog nusikaltimo padarymui didelės įtakos turėjo alkoholio vartojimas. Ir nors nuteistojo teigimu, iki bausmės atlikimo alkoholį vartojo saikingai, priklausomybės neturėjo, tačiau nuteistasis sistemingai pažeidinėjo vidaus tvarkos taisykles, t. y. 2015 m. balandžio 16 d., 2017 m. lapkričio 22 d., 2019 m. liepos 15 d., 2020 m. sausio 17 d. ir 2020 m. birželio 1 d. buvo nubaustas drausminėmis nuobaudomis už alkoholinių gėrimų vartojimą pataisos įstaigoje. Sutiktina su Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta aplinkybe, jog tikėtina, kad nuteistasis priklausomybę turėjo, kadangi net ir suvaržytoje aplinkoje jį vartodavo reguliariai. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2021 m. rugpjūčio 20 d. gauta pažyma, jog nuteistasis baigė Įžanginės grupės užsiėmimus, skirtus stiprinti valiai ir sąmoningai motyvacijai nevartoti alkoholinių gėrimų, o 2022 m. balandžio 4 d. gauta pažyma, kurioje nurodoma, kad nuteistasis sėkmingai baigė AA/AN užsiėmimų ciklą, paremtą 12 žingsnių programa. Visgi, šios aplinkybės, teisėjų kolegijai neleidžia manyti, jog nuteistasis savo elgesį koregavo tinkama linkme. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo D. Š. nusikalstamo elgesio raiška tiesiogiai susijusi su piktnaudžiavimu alkoholiu. Stebima, jog teisės pažeidėjui trūksta motyvacijos gilintis į šią problemą.
13. Abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teisėjų kolegijai kelia tai, kad vis dar išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – smurtinio elgesio istorija; neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas impulsyvus elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Pažymėtina, jog dalis nustatytų kriminogeninių veiksnių yra susiję su nuteistojo padaryta nusikalstama veika, tačiau tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, jog iš nurodytų kriminogeninių veiksnių, net 8 yra dinaminiai veiksniai. Dinaminių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su D. Š. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra pakankamai efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Specialistas, vertindamas nuteistojo mąstymą ir elgesį, socialinio tyrimo išvadoje pažymėjo, jog su D. Š. nusikalstamu elgesiu labiausiai yra susiję nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžiai, impulsyvumas, negebėjimas kryptingai siekti savo tikslų bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas. Pažymima, kad kriminogeniniai poreikiai mąstymo ir elgesio srityje, reikalauja papildomos intervencijos. Esant alkoholio vartojimui, šių kriminogeninių poreikių įtaką destruktyviam elgesiui, gali sustiprėti. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra pagrindo. Juos nuteistasis vis dar privalo koreguoti atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. Atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis nuteistajam nustatomų jo riziką nusikalsti didinančių veiksnių yra dinaminiai, todėl D. Š. toliau vykdant jo atžvilgiu sudarytą reabilitacijos planą, vis dar galima eliminuoti minėtus dinaminius veiksnius, neatsižvelgiant į tai, jog jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pažymėtina ir tai, kad net ir esant žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, teismui yra palikta teisė priimti sprendimą, ar lygtinis paleidimas asmeniui gali būti taikomas.
14. Nuteistojo skunde akcentuojamas socialinės reabilitacijos priemonių plano įgyvendinimas, teigiama nuostata į darbą, tamprūs ryšiai su artimaisiais ir gyvenamosios vietos turėjimas, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Pažymėtina, jog aplinkybės susijusios su gyvenamosios vietos turėjimu, egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimo padarymo nesustabdė, kas pagrįstai kelia abejonių, jog būdamas laisvėje D. Š. laikysis įstatymų ir nebenusikals. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog D. Š. nuo 2021 m. liepos 20 d. iš paprastosios grupės perkeltas į lengvąją grupę. Visgi, atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo tinkamas elgesys fiksuojamas dar nepakankamą laiką, kas leistų manyti, jog ir būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų reikalavimų, kadangi dar 2020 m. birželio 1 d. nuteistajam buvo paskirta nuobauda – perkelti iš paprastosios grupės į drausminę grupę 3 mėnesių laikotarpiui. Svarbu įvertinti ir tai, kad iš byloje pateiktos pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, jog išviso nuteistasis skatintas 12 kartų, paskutinį kartą – 2019 m. kovo 15 d., tačiau po to fiksuoti net 5 vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai. Paskutinysis pažeidimas už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą fiksuotas 2021 m. sausio 20 d., kas rodo, jog nuteistasis vis dar negeba ilgesnį laiką išlaikyti tinkamo savo elgesio. Ir nors iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis visgi paskutinį kartą paskatintas už gerą elgesį 2022 m. gruodžio 5 d. (b. l. 28), tačiau aptarti duomenys, neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis yra padaręs tinkamas išvadas dėl savo neteisėto elgesio. Manytina, jog bausmės atlikimo metu, nuteistojo elgesys yra nenuoseklus, nepakankamai disciplinuotas.
15. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis turi teismo priteistą civilinį ieškinį. Nuteistasis nurodo, kad turėtas nekilnojamasis turtas buvo parduotas iš varžytinių, siekiant atlyginti dalį žalos. Šiuo metu įsiskolinimai yra dengiami pagal gautus vykdomuosius raštus pataisos namuose. Iš Finansų skyriaus pažymos matyti, kad pagal vykdomuosius dokumentus, nuteistasis privalo išmokėti 40 017 Eur. Išskaičiuota 1 185 Eur. Šiuo metu nuteistasis pataisos įstaigoje nedirba, todėl finansiškai yra priklausomas nuo artimųjų finansinės paramos. Sutiktina su skunde nurodytais motyvais, jog nuteistajam negali būti keliami reikalavimai, kurių jis negali įgyvendinti, dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistojo motyvacija dirbti bausmės atlikimo metu išlieka teigiama, 2022 m. spalio 4 d. nuteistasis pateikė prašymą būti įdarbintas į VĮ „(duomenys neskelbtini)“, o šiuo metu nuteistasis nuo 2022 m. lapkričio 3 d. dirba siuvyklos darbininko pareigose. Visgi, socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad nuteistasis net ir turėdamas pajamų šaltinį kartais susidurdavo su finansinio stabilumo trūkumu, taip pat jam trūksta kompetencijos skirstant gaunamas lėšas, nes turimus pinigus išleidžia savo poreikiams patenkinti (dažnai alkoholiui), o ne būtinoms išlaidoms, ar įsiskolinimams padengti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Socialinio tyrimo išvadoje nurodytu teiginiu, jog lėšų tvarkymo ir pajamų ypatumai, jei nebus koreguojami, gali apsunkinti nuteistojo tolesnį integracijos į visuomenę procesą.
16. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, jog apylinkės teismas konstatuodamas, kad nepakanka duomenų daryti išvadą, kad D. Š. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, padarė priešingą išvadą nei tai padarė Komisija. Šiame kontekste, teisėjų kolegija pažymi, jog įstatymų leidėjas ne Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai, o teismui suteikė teisę dėl lygtinio paleidimo taikymo ar netaikymo priimti galutinį sprendimą. Kaip nurodyta pirmiau, teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartų duomenų visumą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam D. Š. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Pirmosios instancijos teismas vertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, atsižvelgė ir į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, tačiau su tuo susijusioms aplinkybėms išskirtinės reikšmės nesuteikė ir jas vertino kitų, su nuteistojo pataisos procesu, jo socialine reabilitacija susijusių duomenų kontekste. Apygardos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. sausio 5 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
atmesti nuteistojo D. Š. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. sausio 5 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.