- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-11-09
- Bylos Nr.
- e1-3191-818/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37874-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Kaltinamasis
- V. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Viktorijos Baradinskaitės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respulikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
V. J., 2023m. spalio 1 d., apie 16 val. 21 min., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimą, numatantį, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, o taip pat pirmu tikrinimu nustačius, kad jo iškvėptame ore yra 2,48 promilės etilo alkoholio koncentracija, atsisakė tikrintis antrąjį kartą iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo.
V. J. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis V. J. ikiteisminio tyrimo metu 2023-10-03 parodė, kad 2023-10-01 pietų metu, apie 12 valandą, namuose pradėjo vienas gerti alkoholinius gėrimus. Gėrė brendį, išgėrė gal apie 0,5 litro. Tuomet sugalvojo nuvažiuoti pas draugus, kurie gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Išvažiavo apie 16 valandą su automobiliu “VW Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis priklauso MB "(duomenys neskelbtini)", kurioje nariais yra jis ir žmona D. B.-J.. Atvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, prie pastato (duomenys neskelbtini) ir prie automobilio priėjo policijos pareigūnas. Kaip suprato, pareigūnai važiavo iš paskos su nežymėtu automobiliu, todėl negalėjo atskirti, kad ten važiuoja pareigūnai. Priėjęs policininkas davė pūsti į alkotesterį, prisimena, kad įpūtė kažkur 2,45 promiles. Kai pareigūnai į alkotesterį liepė pūsti antrą kartą, jis nepūtė, nes pagalvojo, kad nėra tai svarbu, nesuprato, kad paskui ikiteisminiame tyrime tai turės įtakos. Toks dalykas jam nutiko pirmą kartą, dėl įvykio gailisi, negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė. Pripažįsta, kad vairavo išgėręs ir nuoširdžiai gailisi.
2023-10-25 kaltinamasis V. J. papildomai įtariamojo apklausos metu parodė, kad įvykio metu policijos pareigūnai jam paaiškino, kas bus ir kokios pasekmės laukia jei jis į alkotesterį nepūs ir nesutiks tikrintis blaivumo. Kadangi jis tuo metu buvo neblaivus ir tokioje situacijoje atsidūrė pirmą kartą, nesuprato ko pareigūnai iš jo norėjo. Jis vieną kartą jiems pūtė į alkotesterį, todėl nesuprato, kam reikalinga pūsti antrą kartą, dėl to antrą kartą pūsti atsisakė, nes pilnai nesuprato, ko jie iš jo nori. Nori paminėti, jog pareigūnai jam išaiškino pasekmes, jei atsisakys pūsti, bet jis antrą kartą vis tiek nepūtė. Todėl sutinka ir pripažįsta, kad nors pareigūnai paaiškino, jis vengė pūsti antrą kartą.
Ikiteisminio tyrimo metu 2023-10-13 liudytojas O. G. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialistu. 2023-10-01 kartu dirbant su kolega vyriausiuoju specialistu Š. V. iš OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) važiuoja “Volkswagen Passat” automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus į (duomenys neskelbtini) gatvę, prie pastato, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo anksčiau minėtas “VW” automobilis ir pasitiko pilietis Ž. P., kuris paaiškino, kad visą kelią iki jiems atvykstant šis “VW” automobilį sekė ir važiavo iš paskos, nebuvo pametęs iš akiračio ir įtaria, jog “VW” automobilį vairavo galimai neblaivus vairuotojas. Priėjus prie vairuotojo, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo V. J., iš karto pajautė nuo šio sklindantį alkoholio kvapą, atrodė akivaizdžiai neblaivus, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Vairuotojas iškart pasakė, kad niekur nevažiavo. Tuomet vairuotojui pasakė, kad patikrins šio blaivumą ir paaiškino atsisakymo pasekmes. Patikrino alkotesteriu vairuotojo blaivumą. Buvo nustatytos 2,48 promilės girtumas. O po maždaug 15 min. vairuotojas antrą kartą tikrintis blaivumą atsisakė, procesinius dokumentus pasirašyti taip pat atsisakė. Vairuotojui įteikė šaukimą. Automobilis “VW Passat” buvo paliktas stovėti (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie pastato pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini).
Ikiteisminio tyrimo metu 2023-10-16 liudytojas Ž. P. parodė, kad 2023-10-01 apie 16 val. važiuodamas savo automobiliu (duomenys neskelbtini) gatve pastebėjo priešais jį važiuojantį “Volkswagen Passat” automobilį, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). “VW Passat” automobilis sukėlė įtarimų, kadangi automobilis buvo keistai valdomas, matė, kaip “VW” automobilis buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, tuomet važiavo labai arti kelkraščio. Pamanė, kad vairuotojas yra galimai neblaivus, todėl paskambino 112 ir pranešė policijos pareigūnams. “VW” automobilį sekė iš paskos, nebuvo šio pametęs iš savo akiračio. “VW” automobilis sustojo (duomenys neskelbtini) gatvėje prie pastato pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurio už maždaug 3-5 minučių privažiavo nežymėtas policijos pareigūnų automobilis. Kol į įvykio vietą važiavo policijos pareigūnai, jis sėdėjo savo automobilyje ir matė, kaip “VW Passat” vairuotojas taip pat sėdėjo savo automobilyje ir išlipęs nebuvo.
2023-10-19 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti vaizdo ir garso įrašai, užfiksuoti įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų mobiliomis kameromis.
1) Vaizdo ir garso įrašas pavadinimu "PSS-20231001-161536UTC+0300" yra 05 min. 25 s. trukmės, kuriame užfiksuota, kaip policijos pareigūnas prieina prie sidabrinės spalvos VW automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bendrauja su automobilio vairuotoju, kuris pareigūnui nurodo, kad alkoholio nevartojo, niekur nevažiavo, nurodo pareigūnui, kad nesitikrins alkoholio matuokliu. Tuomet policijos pareigūnas vairuotojui paaiškina, kokia numatyta atsakomybė, jeigu vairuotojas atsisako pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu. Po pokalbio vairuotojas sutinka pasitikrinti, nurodydamas, kad jam reikalingas automobilis. Vaizdo ir garso įraše užfiksuotas pirmasis vairuotojo pūtimas.
2) Vaizdo ir garso įrašas pavadinimu "PSS-20231001-162759UTC+0300" yra 04 min. 31 s. trukmės, kuriame užfiksuota, kaip policijos pareigūnas prieina prie anksčiau minėto sidabrinės spalvos VW automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjus prie automobilio matosi atidarytos vairuotojo durelės ir viduje sėdintis anksčiau minėtas vyras, kuris kalba telefonu. Policijos pareigūnas telefonu fotografuoja automobilį. Vyras klausia pareigūno, kokie dabar bus veiksmai, o pareigūnas atsako, kad po 15 min. bus antras patikrinimas.
3) Vaizdo ir garso įrašas pavadinimu "PSS-20231001-161537UTC+030" yra 10 min. trukmės, kuriame užfiksuota, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą ir išlipa iš automobilio. Policijos pareigūnas prieina prie vyro, kuris stovi prie juodos spalvos automobilio ir paaiškina, kad vairuotojas sėdi automobilyje. Pareigūnas prieina prie anksčiau minėto sidabrinės spalvos VW automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurio stovi ir su automobilyje sėdinčiu vyru bendrauja kitas pareigūnas. Policijos pareigūnas grįžta prie juodos spalvos automobilio, kuriame sėdi kitas vyras, šiam duoda lapą ir paaiškina kaip parašyti paaiškinimą. Įraše taip pat užfiksuotas asmens neblaivumo patikrinimas ir nustatytos 2,48 promilės.
4) Vaizdo ir garso įrašas pavadinimu "PSS-20231001-161537UTC+030" yra 08 min. 31 s. trukmės, kuriame užfiksuota, kaip policijos pareigūnas prieina prie vyro, sėdinčio pilkos spalvos VW automobilyje, ir jie bendrauja. Vyras pasakė, kad alkoholį vartojo prieš dieną, pareigūnas paaiškina, kad reikia įvertinti vairuotojo būklę, atliekamas būklės įvertinimas, po to vairuotojas atsakė, kad antrą kartą nepūs, nepasirašys jokių dokumentų. Pareigūnas vairuotojui išaiškina tvarką dėl galimybės pačiam pasitikrinti neblaivumą priduodant kraują.
2023-10-01 neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, kad V. J. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. V. J. atliktas neblaivumo patikrinimas prietaisu "Drager Alcotest 7510" Nr. ARFM-0209 ir 16.21 val. nustatytos 2,48 promilės, antro tikrinimo atsisakė. Pridedamas alkotesterio prietaiso kvitas.
2023-10-01 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta transporto priemonė „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nenustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai.
Informacija apie kelių transporto priemones pateikta iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis nustatyta, kad automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas – MB "(duomenys neskelbtini)".
VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, jog vidutinė 2001 metų gamybos automobilio „VW Passat“ kaina Lietuvoje su PVM yra 1 630 Eur.
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. J. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai esant objektyviems neblaivumo požymiams, o taip pat pirmu tikrinimu nustačius, kad jo iškvėptame ore yra 2,48 promilės etilo alkoholio koncentracija, atsisakė tikrintis antrąjį kartą iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo.
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad V. J. vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, patvirtina kaltinamąjį sustabdžiusio liudytojo (policijos pareigūno) O. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat, jo kaltę įrodyta ir liudytojo Ž. P. parodymais, iš kurių matyti, kad liudytojas matė, kaip (duomenys neskelbtini) gatvėmis važiavo kaltinamojo vairuojamas automobilis, kuris vingiavo kelyje, kėlė grėsmė eismo saugumui, nes buvo išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą. Teismas nenustatė priežasčių abejoti minėtų liudytojų parodymų objektyvumu. Be to, tokias aplinkybes patvirtina ir 2023 m. spalio 1 d. neblaivumo nustatymo akte ir alkotesterio kvito rodmenyse užfiksuoti duomenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.
Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi V. J. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jis atsisakė tikrintis antrąjį kartą iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo, todėl jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. J. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda ir dydžiu, tik prašė esant pagrindui leisti sumokėti baudą per ilgesnį laikotarpį.
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. J. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis).
V. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad V. J. neteistas, baustas administracine tvarka, baudos galioja, dirba. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma nuo 50 (2500 Eur) iki 2000 MGL (100 000 Eur) dydžio.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. J. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, 51 MGL (2 550 Eur) dydžio bauda, ne daug viršijanti minimumą už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
V. J. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 12 mėnesių – baudos sumokėjimo terminą.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti V. J. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
V. J. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore pirmu pūtimu yra 2,48 promilių etilo alkoholio koncentracija, o esant objektyviems apsvaigimo požymiams, jis atsisakė tikrintis antrąjį kartą iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo.
Jis vairavo automobilį dienos metu (16:21 val.), remiantis jo paties parodymais, jis nuvažiavo gana ilgą atstumą mieste, kai paprastai tokiu metu kelyje yra daug eismo dalyvių. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių turto saugumui, taigi tik dėl laimingo atsitiktinumo išvengė skaudesnių padarinių sau ir kitiems eismo dalyviams bei jų turtui. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas 2 metams (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2023 m. spalio 3 d.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 3 dalis), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).
V. J. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui – MB “(duomenys neskelbtini)". Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – MB "(duomenys neskelbtini)", svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos su PVM (1 630 Eur) išieškojimas iš V. J. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo V. J. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad V. J. turi teisę kreiptis į antstolį, vykdantį dėl jo priimtą teismo baudžiamąjį įsakymą (informaciją galima gauti iš Lietuvos antstolių rūmų), ir tartis su juo dėl galimybės sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą per tam tikrą terminą.
VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai
V. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas. Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. J. paskirti bausmę – 34 MGL (1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų)) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 ir 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti V. J. baudžiamojo poveikio priemones:
– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dviem) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. spalio 3 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.
– nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančios pinigų sumos – 1 630 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų trisdešimt eurų) – konfiskavimą valstybės naudai.
V. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti V. J., kad bauda bei automobilio vertę atitinkanti pinigų sumą turi būti sumokėta per 12 (dvylikos) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, įmokos kodas 6801), automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos įmokos kodas 6610. Baudos ir automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Vilnius, Laisvės pr. 79A). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos bei automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, jos antstolio bus išieškomos priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.
Išaiškinti V. J., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.