Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Brinevičius, sekretoriaujant Jolantai Žilionienei, dalyvaujant prokurorei E. Privenienei, kaltinamosioms E. V., L. B., gynėjui advokatui L. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą kurioje, E. V. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsilavinimas aukštesnysis, laikinai nedirbanti, ištekėjusi, (duomenys neskelbtini), teista: 1) 2010-03-09 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 219str. 1d. -7800 Lt bauda, kaltinama pagal LR BK 219 str. 1 d., L. B. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsilavinimas aukštesnysis, (duomenys neskelbtini) direktorė, ištekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini) neteista, kaltinama pagal LR BK 219 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

E. V. būdama nuo 2009-07-01 iki 2010-01-03 (duomenys neskelbtini), įm. kodas UAB (duomenys neskelbtini)., direktore, laikotarpiu nuo 2009-11-09 iki 2010-01-03 nesumokėjo mokesčių, t.y. pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio mėn. 6 d. įstatymo Nr. IX – 574 21 str. 1 d. būdama atsakinga už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeidė 2004-11-04 Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 9str. 2d., o būtent privalėdama ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą apskaičiuoti, išskaityti ir sumokėti nuo tos dienos, kurią apdraustieji asmenys pradeda dirbti, ir apskaičiuotas draudimo įmokas sumokėti ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, ji Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui pateikė (duomenys neskelbtini) valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansinę ataskaitą už 2009m. 3 ketvirtį joje deklaravo priskaitytas, ir nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, tačiau laiku nesumokėjo pagal apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas, po to kai ši valstybės įgaliota institucija, t.y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius priminė apie pareigą sumokėti įmokas, o būtent: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius 2009-10-28 raginimu Nr.RSSG-1965 dėl skolos sumokėjimo priminė apie pareigą per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 39 288,59 Lt socialinių draudimų įmokų, tačiau 20902,08lt draudimo įmokų, iki nustatytos dienos, ir vėliau, nesumokėjo, nors turėjo finansinę galimybę sumokėti visas draudimo įmokas.

L. B. būdama nuo 2010-01-04 (duomenys neskelbtini), įm. kodas 301731203, Kauno g. 111-9, Marijampolės m., direktore, laikotarpiu nuo 2010-02-12 iki 2011-03-01 nesumokėjo mokesčių, t.y pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio mėn. 6 d. įstatymo Nr. IX – 574 21 str. 1 d. būdama atsakinga už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeidė 2004-11-04 Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 9str. 2d., o būtent privalėdama ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą apskaičiuoti, išskaityti ir sumokėti nuo tos dienos, kurią apdraustieji asmenys pradeda dirbti, ir apskaičiuotas draudimo įmokas sumokėti ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, (duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui pateikus valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansines ataskaitas ir jose deklaravus priskaitytas ir apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas, apskaičiuotų socialinio draudimo įmokų nesumokėjo, po to kai ši valstybės įgaliota institucija, t.y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius, priminė apie pareigą sumokėti įmokas, o būtent: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius 2010-02-02 raginimu Nr.(duomenys neskelbtini) dėl skolos sumokėjimo, priminė apie pareigą per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti apskaičiuotų 49 927,50 Lt socialinių draudimų įmokų, tačiau draudimo įmokų, iki nustatytos dienos, ir vėliau, nesumokėjo, 2010-06-10 raginimu Nr.RSSG-1188 dėl skolos sumokėjimo, priminė apie pareigą per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 59 070,21 Lt. socialinių draudimo įmokų, tačiau draudimo įmokų, iki nustatytos dienos, ir vėliau, nesumokėjo, 2010-10-28 raginimu Nr. RSSG-1735 dėl skolos sumokėjimo priminė apie pareigą per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti apskaičiuotų -71 205,64 Lt socialinių draudimo įmokų, tačiau draudimo įmokų, iki nustatytos dienos, ir vėliau, visiškai nesumokėjo, turėdama finansinę galimybę sumokėti iki 500 MGL dydžio draudimo įmokas., 2011-01-20 priminimu Nr. (4.57) SD-49 dėl skolos sumokėjimo priminė apie pareigą per 10 dienų nuo priminimo gavimo dienos sumokėti apskaičiuotas 6279,01 Lt socialinių draudimo įmokas, tačiau draudimo įmokų, iki nustatytos dienos, ir vėliau, nemokėjo, 2011-02-02 raginimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos sumokėjimo priminė apie pareigą per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti apskaičiuotų daugiau 500 MGL dydžio -76 279,01 Lt. socialinių draudimo įmokų, tačiau draudimo įmokų, iki nustatytos dienos, ir vėliau, nesumokėjo, turėjo finansinę galimybę sumokėti iki 500 MGL dydžio draudimo įmokas.

Kaltinamoji E. V. teismo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, jog (duomenys neskelbtini) direktore dirbo iki 2010 m. sausio mėn. Įmonė buvo įsiskolinusi Sodrai iš ankstesnių laikų. Buvo Sodros prašyta išdėstyti įmokas, bet prašymai buvo atmesti. Gal 2009 m. 10 mėn. einant direktorės pareigas buvo gautas priminimas dėl skolos Valstybinio socialinio draudimo biudžetui. Pripažino, kad bent dalį mokesčių galėjo sumokėti, kodėl taip nepadarė negali pasakyti. Specialiai taip nebuvo daroma, jog gavus priminimą apie nesumokėtas įmokas įmonės kasoje neliktų pinigų. Dėl bankroto bylos nesikreipė, nes manė, kad įmonės veikla pagerės. Tuo metu buvo vienintelė įmonės akcininkė. 2009 m. įmonė vykdė veiklą, vyko gamyba, įmonė gaudavo pajamas, tačiau pelno neturėjo. Pajamos buvo skiriamos gamybai. Mano, kad buvo galimybė paskirstyti pajamas ir mokant mokesčius. Kažkokios dalys mokesčių buvo mokamos, tačiau neatsimena kokios. 2009 m. kasoje nebuvo visos sumos sumokėti mokesčius. Paaiškino, jog su įmone yra nutraukusi darbo santykius, akcijas pardavusi L. B., šiuo metu yra registruota darbo biržoje, šeimos pajamos yra vyro uždirbamos lėšos. Anksčiau paskirtą baudą moka pagal galimybes.

Kaltinamoji L. B. teismo posėdžio metu kalta prisipažino iš dalies.Parodė, jog, nuo 2010 m. pradžios dirba (duomenys neskelbtini) direktore. Kadangi nenorėjo likviduoti įmonės, o tęsti veiklą, išlaikyti darbuotojus, įmokos Sodrai nebuvo mokamos. Be to, įmonei buvo skolingos kitos įmonės, viso apie 24000 Lt. Pati kaip akcininkė buvo įnešusi į įmonės kasą apie 60000 Lt.. Paskolino įmonei pinigų žaliavoms, elektrai, darbo užmokesčiui, žaliavoms pirkti, elektros energijai. Įmonei paskolą suteikė dalimis. Sodrai tik vieną kartą per šį laikotarpį sumokėta buvo, kadangi nelikdavo lėšų mokėti mokesčius. Jei nebūtų paskolinusi pinigų įmonei, mano , kad įmonė nebūtų sugebėjusi vykdyti veiklos. Tikslas buvo, kad įmonė egzistuotų, tačiau situacija pablogėjo. Dėl nesumokėtų mokesčių priminimus gavo. Su visais priminimais yra susipažinusi. Minėtu laikotarpiu įmonė gamybą vykdė, gaudavo pajamų. Atsiskaitymus vykdė grynaisiais pinigais. Per banką atsiskaitymai nebuvo vykdomi, kadangi buvo užblokuota sąskaita. Įmonės padėtis sunki, galvoja kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Su specialisto išvada yra susipažinusi, pastabų nereiškia. Tapdama direktore žinojo apie įmonės įsiskolinimus, suprato, kad taps atsakinga už įmonę, jog prisiima visus įpareigojimus susijusius su įmonės veikla, tačiau manė, kad įmonės veikla pagerės. Paaiškino, kad teisinių priemonių išsiieškoti iš kitų įmonių skolas nesiėmė.

Liudytoja G. J. parodė, kad nuo 2009 liepos mėn. iki 2010 vasario mėn. dirbo (duomenys neskelbtini) buhaltere. Dirbo su abiem direktorėmis. Į L. B. dėl nesumokėtų mokesčių kreipdavosi, kai ji buvo dar įmonės darbuotoja- vadybininke. L. B. sakė, kad įmokos bus mokamos vėliau kai bus atliekamų pajamų. Mano, kad realiai galėjo būti mokama socialinio draudimo įmokų daugiau negu buvo mokama. Sodros lėšų ataskaitų pildymas buvo jos pareiga. Kokia buvo įmonės apyvarta neatsimena. Įmonės veikla vyko, bet atlyginimo bent ji pati negaudavo, buvo motyvuojama, kad nėra pinigų, žadama mokėti vėliau.

Specialistė J. Z. teisiamojo posėdžio metu paaiškindama dėl pateiktos išvados nurodė, kad įmonė palaipsniui galėjo padengti įsiskolinimą, kadangi vykdė veiklą ir turėjo pajamų. Tiriamuoju laikotarpiu jau negaliojo įstatymas kuris apibrėždavo atsiskaitymo eiliškumą, bet jei būtų proporcingai mokami mokesčiai už žaliavas, už darbo užmokestį ir kita, vis tiek dalį mokesčių būtų buvę galima sumokėti, o įmonėje mokesčiai nebuvo mokami išvis. Kokią dalį galėjo sumokėti mokesčių įmonė, tęsiant įmonės veiklą pasakyti negali. Mokesčių mokėjimas buvo visiškai ignoruojamas,- atsakingas asmuo vienintelę sumą buvo sumokėjęs. Patikrinimo metu buvo duomenų, kad įmonei suteikta akcininko paskola, tos lėšos kasoje apskaitytos kaip pajamos. Naudotos bendroje veikloje.

Iš valstybinio socialinio draudimo sveikatos draudimo fondų biudžeto lėšų finansinių ataskaitų(b.l. 9-12,19-21,84-90,) matyti, kad (duomenys neskelbtini) deklaravo duomenis apie socialinio draudimo įmokas, jų įsiskolinimą, šiomis ataskaitomis taip pat nustatytas darbuotojų skaičius, jiems priskaičiuojamas darbo užmokestis.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo Marijampolės skyriaus 2009-10-28 raginimo UAB ”Baltlora” dėl skolos sumokėjimo seka, kad pranešama, kad bendrovė iki 2009-10-15 Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skolinga 41224,43 Lt, iš jų įmokų 39288,59 Lt ir 1935,84 Lt delspinigių. Skolą nurodoma sumokėti per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos.(b.l.13)

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo Marijampolės skyriaus 2010-02-02 raginimo UAB ”Baltlora” dėl skolos sumokėjimo seka, kad pranešama, kad bendrovė iki 2010-01-15 Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skolinga 53507,78 Lt, iš jų įmokų 49927,50 Lt ir 3580,28 Lt delspinigių. Skolą nurodoma sumokėti per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos..( (b.l.17)

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo Marijampolės skyriaus 2010-06-10 raginimo UAB ”Baltlora” dėl skolos sumokėjimo seka, kad pranešama kad bendrovė iki 2010-05-15 Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skolinga 63743,18 Lt, iš jų įmokų 59070,21 Lt ir 4672,97 Lt delspinigių. Skolą nurodoma sumokėti per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos.( (b.l.14)

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo Marijampolės skyriaus 2010-10-28 raginimo UAB ”Baltlora” dėl skolos sumokėjimo seka, kad pranešama kad bendrovė iki 2010-10-15 Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skolinga 77225,26 Lt, iš jų įmokų 71205,64 Lt ir 6019,62 Lt delspinigių. Skolą nurodoma sumokėti per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos.(b.l.15)

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo Marijampolės skyriaus 2011-02-02 raginimo UAB ”Baltlora” dėl skolos sumokėjimo seka, kad pranešama, kad bendrovė iki 2011-02-02 Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skolinga 82737,38 Lt, iš jų įmokų 76279,01 Lt ir 6458,37 Lt delspinigių. Skolą nurodoma sumokėti per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos.( (b.l.16)

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo Marijampolės skyriaus 2011-01-20 priminimo UAB ”Baltlora sumokėt apskaičiuotas įmokas , seka, kad bendrovės vadovui pasirašytinai įteiktas priminimas Nr.(4.57 )SD-49 sumokėti 82487,66 Lt iš skolą, jų įmokų 76468,04 Lt ir 6019,62 Lt delspinigių. Skolą nurodoma sumokėti per 10 dienų nuo priminimo gavimo dienos.( (b.l.18)

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo Marijampolės skyriaus 2011-10-26 rašto su priedais seka, kad raginimai dėl skolos sumokėjimo UAB“ Baltlora‘ išsiųsti registruotu paštu į bendrovės deklaruotą buveinę ir tai atsispindi pridėtuose registruotų pašto siuntų sąrašuose(b.l.27-53)

2011-07-28 specialisto išvadoje Nr. 5-2/128 konstatuota, kad tiriamuoju laikotarpiu įmonė vykdė komercinę finansinę veiklą t.y. gamino produkciją (baldus), gavo pajamų, kurias naudojo apmokėti tiekėjams už medžiagas, paslaugas, išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, grąžinti banko paskolas ir kt., tačiau mokesčių Sodrai nemokėjo. Kai VSDFV Marijampolės skyrius (duomenys neskelbtini) įteikdavo raginimus sumokėti įsiskolinimą bendrovės kasoje, banko a/s, pas atskaitingus asmenis mėnesio pradžiai ir pabaigai visada būdavo pinigų likutis (analizė 11 lentelėje). Be to SODRA negalėjo pasinaudoti priverstinio poveikio priemonėmis ir išieškoti įsiskolinimą, nes bendrovė laikė lėšas kasoje, kasos pajamos tiriamuoju laikotarpiu(2009 07 01-2011 02 02) sudarė 252364,63 Lt iš jų 103721,00 (tai sudarė 41,1 proc.) išlaidavo atsakingiems asmenims, kurie juos naudojo savo nuožiūra, o į banko sąskaitas įnešė tik 4800,00 Lt t.y. 2 proc. gautų į kasą piniginių lėšų, todėl (duomenys neskelbtini) palaipsniui pilnai galėjo padengti įsiskolinimą VSDFV biudžetui (b.l.69-80), iš išvados parašomosios dalies matyti, kad prieš įteikiant raginimą E. V. bei po jo įteikimo, pinigų likutis kasoje ir pas atskaitingus asmenis buvo-2009 10 01- 33281,16lt., 2009 11 01-22572,89lt.(b.l. 78).

Iš 2010 03 09 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad E. V. nuteista pagal 219 str. 1d. dėl 18 386,51 lt įmokų nesumokėjimo iki 2009 06 30 dienos. Raginimu(b.l. 13) bei nuosprendžiu nustatyta, kad po 2009 06 30 susidarė 20902,08 lt įmokų įsiskolinimas raginimo įteikimo dienai.

Kaltinamosios L. B. aiškinimas, kad neturėjo galimybės mokėti mokesčių paneigtas virš išdėstytų įrodymų visuma.

Motyvuojamoji dalis

Pagal LR BK 219 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikęs deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą laiku nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius. Taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 219 straipsnio 1 dalį yra būtinos šios sąlygos: 1) pateikta deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, tačiau mokesčiai nesumokėti; 2)valstybės įgaliotos institucijos priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius; 3) po įteikimo priminimo per jame nustatytą terminą nesumokėti mokesčiai. Byloje neabejotinai nustatytos visų šių sąlygų buvimas kaltinamųjų veikose.

Be to, objektyviai veiką apibūdina, tai, kad asmuo turi turėti galimybę įvykdyti prievolę nustatytu terminu, tai yra įvertinama įmonės finansinė padėtis, veikla , kitos reikšmingos aplinkybės. Negalima konstatuoti , kad įmonė yra nemoki, bei vadovas neturėjo galimybės įvykdyti prievolės mokėti mokesčius, vertinant tiktai kreditorinių įsipareigojimų dydį bei įmonės nuosavo kapitalo dydį tam tikrais laikotarpiais. Įvertinant ar įmonė objektyviai neturėjo galimybės atsiskaityti su kreditorium ir buvo nemoki, vertintina įmonės veikla visumoje, jos ekonominiai rodikliai, įsipareigojimų terminai ir struktūra, vadovo veiksmai. Kaip matyti iš specialisto išvados, (duomenys neskelbtini) įsipareigojimai jau 2009 01 01 viršijo įmonės turimą turtą, remiantis LR įmonių bankroto įstatymo 8 str. įmonės vadovas privalo kreiptis į teismą, jeigu įmonė negali arba negalės atsiskaityti su kreditoriais, (duomenys neskelbtini) vadovai to nedarė, įmonė kaltinimuose nurodytais laikotarpiais, kaip ir šiuo metu ir toliau vykdo veiklą, taigi darytina išvada, kad vadovai nemanė, jog negali ar negalės atsiskaityti su kreditoriais. Kaip matyti iš specialisto išvados per 2009 07 01 -2011 02 02 laikotarpį (duomenys neskelbtini) gavo 252 364 lt pajamas, atsiskaitinėdama su kitais kreditoriais, prievolę VSDFV visiškai ignoravo, todėl remiantis formaliu įsipareigojimų dydžio ir nuosavo turto vertės kriterijum konstatuoti nemokumo bei neturėjimo objektyvios galimybės bent iš dalies atsiskaityti su VSDFV , nėra pagrindo.

Tačiau vertinant veiką kvalifikuojančio požymio daugiau kaip 500 MGL dydžio priskaičiuotų mokesčių nesumokėjimo buvimą, vertintina ne tik aplinkybė, kad tokia mokesčių suma apskaičiuota ir nesumokėta, o ir tai, ar kaltininkas objektyviai turėjo realią galimybę po priminimo sumokėti didesnę negu 500 MGL mokesčių sumą. Kaip nustatyta baudžiamosios bylos medžiaga L. B. įmonei pradėjo vadovauti bei tapo atsakingu asmeniu nuo 2010 metų sausio mėnesio, tuo metu įmonėje likęs įsiskolinimas VSDF biudžetui -52377 litai, 2011 01 01 – 82298 litai(tame tarpe delspinigiai)(b.l. 6), jos vadovavimo laikotarpiu papildomai susidarė 29921lt. įsiskolinimas, kaip matyti iš specialisto išvadoje nurodytų bendrovėje turimų pajamų ir gautų įplaukų, kasos pajamos per 2010 metus 135606, tame tarpe akcininko paskola veiklai 54000 litų(b.l.188), įvertinus aplinkybę, kad įmonė siekdama vykdyti veiklą privalėjo atsiskaityti su darbuotojais, medžiagų, energijos tiekėjais, teismas konstatuoja, kad turėjo galimybę mokėti VSDFV proporcingai kaip ir kitiems kreditoriams, tačiau objektyviai neturėjo galimybės po priminimo nurodytu terminu sumokėti didesnę negu 65000 litų(500 MGL) sumą, todėl šis kvalifikuojantis požymis L. B. inkriminuotas nepagrįstai. Specialisto pateikta išvada, kad įmonė palaipsniui galėjo padengti visą įsiskolinimą VSDF biudžetui, nepatvirtina, kad turėjo galimybę sumokėti didesnę negu 500 MGL sumą, kadangi kaip matyti iš išvados analizuotas laikotarpis, kuriuo vadovavo tiek E. V., tiek L. B., specialistas teismo posėdžio metu negalėjo konkretizuoti, kaip turėjo būti dengiamas įsiskolinimas siekiant įmonės nenutrūkstamos veiklos.

LR BK 219 str. 1 d. nustatyta nusikalstama veika laikoma baigta, kai asmuo po to, kai gavo įgaliotos valstybinės institucijos priminimą apie pareigą sumokėti mokesčius, iki nustatyto termino jos neįvykdė. Baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad valstybės įgaliota institucija priminimą mokesčių mokėtojui įteiktų bent vieną kartą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio mėn. 29 d. nutarimas Nr. 55). Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad neįvykdžius priminime nurodytu terminu pareigos sumokėti mokesčius, ji neišnyksta, o tęsiasi. Kaip matyti iš specialisto išvados tiek L. B., tiek E. V. prievolę mokėti mokesčius ignoravo visiškai(išskyrus 1000 litų įmoką 2010 10 mėnesį), liudytojos G. J. parodymais nustatyta, kad nurodymą neatsiskaitinėti duodavo L. B., įvertinus įrodymų visumą teismas neabejoja, kad kaltinamosios L. B. tyčia buvo kryptinga ir vieninga nemokėti mokesčių pagal jokius priminimus, todėl veika kaip pavienis nusikaltimas vertinta teisingai.

Po 2009 10 28 priminimo (duomenys neskelbtini) disponavo kasoje buvusiomis 22572,89lt lėšomis, todėl E. V. neabejotinai, galėjo nors iš dalies atsiskaityti su VSDFV.

LR BK 219 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis pateikė deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pagal juos privalo laiku sumokėti mokesčius, tačiau šios prievolės nevykdo žinodamas, kad jam buvo teiktas valstybės įgaliotos institucijos priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius ir nurodytas terminas, iki kada juos sumokėti, bei nori taip veikti.

Atsižvelgiant į išdėstytą, įvertinus įrodymų visumą teismas konstatuoja, kad kaltinamosios E. V. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 219 str. 1 d., nes ji, būdama (duomenys neskelbtini), direktore, ir turėdama pareigą pateikti mokesčių deklaracijas ir mokėti mokesčius, pateikusi valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansinę ataskaitą ir turėdama galimybę vykdyti pareigą, nesumokėjo socialinių draudimo įmokų, iki nustatytos dienos, po to kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius ir taip veikti norėjo. Kaltinamosios L. B. veika iš BK 219 str. 2d. perkvalifikuojama į BK 219 str. 1d. , kadangi nustatyta, jog ji, būdama (duomenys neskelbtini), direktore, ir turėdama pareigą pateikti mokesčių deklaracijas ir mokėti mokesčius, pateikusi valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansinę ataskaitą ir turėdama galimybę iš dalies vykdyti pareigą sumokėdama iki 500 MGL dydžio mokesčių, nesumokėjo socialinių draudimo įmokų, iki nustatytos dienos, po to kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius ir taip veikti norėjo.

Kaltinamosios E. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas skirdamas bausmę, kaltinamajai E. V., atsižvelgia į nusikaltimo pobūdį ir nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltinamosios asmenybę. E. V. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteista, administracine tvarka bausta, charakterizuojama teigiamai, teismas atsižvelgia, kad nustatyta tik jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė į tai, kad yra bedarbė, augina du nepilnamečius vaikus. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes E. V. skirtina bausmė bauda, kurios dydis nustatytinas žemesnis už vidurkį (2000 09 26 įst. Nr. VIII-1968, BK 47 str. 2d. 3p. redakcija galiojusi veikos padarymo metu).

Kaltinamosios L. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas skirdamas bausmę, kaltinamajai L. B. atsižvelgia į nusikaltimo pobūdį ir nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltinamosios asmenybę. L. B. neteista, administracine tvarka nebausta, charakterizuojama teigiamai, įvertinus, kad nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, teismas daro išvadą, kad BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta L. B. skiriant baudos bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas vidurkiui (2000 09 26 įst. Nr. VIII-1968, BK 47 str. 2d. 3p. redakcija galiojusi veikos padarymo metu).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas

NUSPRENDĖ:

E. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 219 str. 1 d. ir nuteisti bauda 70 MGL ( devynių tūkstančių šimto litų) dydžio.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d. 4d. 9d. prie paskirtos bausmės iš dalies pridėti 2010 03 09 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą baudos bausmę ir galutinę subendrintą bausmę E. V. paskirti baudą 90 MGL( vienuolikos tūkstančių septynių šimtų litų ) dydžio.

Į bausmę įskaityti baudos bausmę įvykdytą pagal 2010 03 09 nuosprendį.

L. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 219 str. 1 d. ir nuteisti bauda 100 MGL (trylikos tūkstančių litų) dydžio.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.