- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-18
- Bylos Nr.
- 2SA-261-823/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-09490-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Pareiškėjas
- K. P.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo K. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Valdas Čeglikas, E. P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas K. P. skundu prašė panaikinti antstolio V. Čegliko 2011 m. gegužės 26 d. patvarkymą Nr. 0116/11/00639 vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo ir įpareigoti antstolį perskaičiuoti pareiškėjo įsiskolinimo dydį. Nurodė, kad antstolis patvarkymu Nr. 0116/11/00639 pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti po 300 Lt, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Antstolis nustatė, jog išlaikymo įsiskolinimo dydis 2011 m. gegužės 26 d. buvo 1965 Lt. Pareiškėjo teigimu, ginčijamas patvarkymas nėra motyvuotas – nenurodyta sprendžiamo klausimo esmė, motyvai, kodėl priimtas sprendimas dėl nurodyto įsiskolinimo dydžio. Pareiškėjas geranoriškai dukroms kas mėnesį į savo vardu atidarytas sąskaitas banke pervesdavo po 230 Lt, taip pat pervesdavo 300 Lt į išieškotojos E. P. sąskaitą remiantis 2004 m. rugpjūčio 10 d. teismo sprendimu, kuriame nebuvo nurodyta, kad išmoka indeksuojama, todėl antstolis nepagrįstai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą ir neturėjo pagrindo peržengti teismo sprendimo ribų. Net ir indeksuodamas išmokas, antstolis privalėjo įskaityti ir kiekvienai dukrai kas mėnesį pervedamas sumas.
Antstolis V. Čeglikas su skundu nesutiko. Nurodė, kad 2011 m. kovo 16 d. išieškotoja E. P. antstoliui pateikė vykdyti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. N2-1788-01/2004 dėl išlaikymo įsiskolinimo iš skolininko K. P. priteisimo. Surinkus pirminius duomenis apie skolininką, jo turtinę padėtį, ir apskaičiavus įsiskolinimą, 2011 m. kovo 26 d. skolininkui buvo įteiktas antstolio įpareigojimas atvykti į antstolio kontorą, aplinkybėms, susijusioms su vykdomosios bylos vykdymu, patikslinti. Skolininkui atvykus i kontorą jis buvo supažindintas su išieškotojos nurodytu išlaikymo įsiskolinimo dydžiu, procesinėmis teisėmis ir pareigomis, jam buvo įteiktas siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas, tačiau skolininkas su išlaikymo įsiskolinimu nesutiko ir pateikė pažymą iš AB SEB banko apie savo atliktus pavedimus išieškotojai E. P. už 2005 m. Išlaikymo įsiskolinimas buvo perskaičiuotas ir apskaičiuota 3094 Lt suma. Skolininkui sumokėjus dalį įsiskolinimo, liko 1965 Lt skola. Išieškotoja dukroms į banko korteles pervedamais pinigais nedisponuoja, todėl jie negali būti panaudoti būtiniems, kasdieniams mergaičių poreikiams tenkinti. Įstatymai numato, kad periodinės išmokos turi būti indeksuojamos Lietuvos Respublikos aktų nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Išieškotoja E. P. atsiliepimu su skundu nesutiko, nurodė, kad, siekiant tinkamai tenkinti pagrindinius vaikų poreikius, periodinės išmokos vaikų išlaikymui nuo 2008 m. yra indeksuojamos atsižvelgiant į infliaciją. Skolininkas savo vardu perveda į mergaičių banko korteles pinigus, kuriuos dukros naudoja savo nuožiūra ir tik savo asmeniniais tikslais, o išieškotoja šiais pinigais nedisponuoja, todėl šie pinigai negali būti laikomi esminių vaikų poreikių tenkinimui skirtomis lėšomis ar papildomomis skolininko išmokomis vaikų išlaikymui.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino, panaikino antstolio V. Čegliko 2011 m. gegužės 26 d. patvarkymą ir įpareigojo antstolį perskaičiuoti įsiskolinimo dydį. Nustatė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 2 ir 8 punktais, išmokos pagrįstai pradėtos indeksuoti nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. Teismo posėdžio metu antstolis pripažino, kad patvarkyme nurodant išieškotiną sumą yra padaryta klaida, be to, nurodė, kad yra susidariusi išlaikymo skola tik dėl indeksavimo, kuri sudaro 1594 Lt. Tačiau vykdomojoje byloje nėra duomenų, kokiu būdu apskaičiuota už indeksavimą susidariusi skola. Skolininkas apie indeksuotą sumą neinformuotas, išieškojimas iš karto nukreiptas į skolininko darbo užmokestį. Teismas sprendė, kad antstolio 2011 m. gegužės 26 d. patvarkymas pažeidžia skolininko teises, todėl yra naikintinas. Tačiau pirmosios instancijos teismas nesutiko su skolininko argumentais, kad jo dukroms į banko sąskaitas pervedamos lėšos turi būti įskaitomos į vaikų išlaikymą. Teismas nurodė, nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjo laisva valia tiesiogiai vaikams teikiamos lėšos, bus panaudotos būtiniems vaiko poreikiams tenkinti, nes vaikų motina šiomis lėšomis nedisponuoja. Pareiškėjas turi vadovaujantis Kauno rajono apylinkės teismo spendimu civilinėje byloje Nr. N-2-1788-01/04 ir dukrų išlaikymo periodines išmokas pervesti į E. P. atsiskaitomąją sąskaitą.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas K. P. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartį iš dalies pakeisti, panaikinant nutarties motyvus, kuriais teismas konstatavo, kad pareiškėjo pervedamos kas mėnesį papildomos piniginės lėšos (po 230 Lt kiekvienai dukrai, viso 460 Lt) į kitas sąskaitas neturi būti įskaitomos į išlaikymo dydį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismo motyvai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (taip pat ir teismo cituotai nutarčiai civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010). Išlaikymą sudaro lėšos, reikalingos vaikui tinkamai aprūpinti. Į lėšas, susijusias su laisvalaikio ir poilsio užtikrinimu, įtraukiamos lėšos, skiriamos smulkiems buitiniams sandoriams sudaryti, t.y. kišenpinigiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010). Kišenpinigiai yra laikomi teikto nepilnamečiams vaikams išlaikymo sudedamąja dalimi. Siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų tinkamas materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Tai, kad apelianto skirtos papildomos lėšos buvo leidžiamos dukrų nuožiūra, nereiškia, kad šios lėšos neskiriamos tinkamam vaikų aprūpinimui. Atsižvelgiant į pareiškėjo dukrų amžių galima daryti prielaidą, kad jų materialiniai bei socialiniai poreikiai nemaži, ir kad jos gali savarankiškai tenkinti savo poreikius, nekontroliuojant išieškotojai. Dukros, norėdamos įsigyti didesnės vertės daiktą arba paslaugas, derina tai su pareiškėju. Pareiškėjas nuo išlaikymo vaikams priteisimo dienos per metus pervesdavo savo dukroms papildomo išlaikymo: 2005 m. – 1 500 Lt, 2006 m. – 4 110 Lt, 2007 m. – 5 040 Lt, 2008 m. – 7 460 Lt, 2009 m. – 7 390 Lt, 2010 m. – 5 810 Lt, 2011 m. – 4 810 Lt. Papildomo išlaikymo sumos per metus susidarydavo tokios, iš kurių dukros galėjo patenkinti/tenkino nemažą dalį savo būtinų laisvalaikio ir kitų poreikių. Dėl šių lėšų dydžio abejotina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai jas pripažino tik kišenpinigiais.Pareiškėjas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnyje nustatytą tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus vykdo ne tik mokėdamas periodines išmokas (kiekvienai dukrai po 150 Lt), nustatytas teismo sprendimu, tačiau ir laisva valia kiekvieną mėnesį dukroms pervesdamas po 230 Lt. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas reiškia, kad pirmiausia privalu atsižvelgti į vaiko interesus. Į pareiškėjo laisva valia teiktas lėšas turėtų būti atsižvelgiama perskaičiuojant/indeksuojant jo įsiskolinimo dydį. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teismai turi atsižvelgti į gera valia nepilnamečiams vaikams teiktas išmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-193/2005). 2011 m. vasario 22 d. vykdomasis raštas neįpareigoja pareiškėjo dukrų išlaikymo periodines išmokas pervesti į E. P. atsiskaitomąją sąskaitą.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat prašo teismo jo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad aplinkybes, jog pareiškėjo gera valia dukroms teiktos papildomos lėšos yra panaudojamos būtiniems vaikų poreikiams tenkinti, galėtų paaiškinti pats pareiškėjas, dėl objektyvių priežasčių negalėjęs dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdyje, bei, galimai, jo dukros.
Atsiliepimas
Atsiliepimu suinteresuotas asmuo E. P. su atskiruoju skundu nesutinka. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, taip pat Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Kauno rajono apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu pareiškėjas įpareigotas nepilnamečių dukrų išlaikymui skirti po 150 Lt kiekvienai kas mėnesį. Tokios išmokos nuo 2008 m. liepos mėn. yra indeksuotinos pagal Vyriausybės nutarimą Nr.684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Papildomi mokėjimai, nuo 2005 m. pareiškėjo atliekami į jo vardu atidarytas banko sąskaitas pagal susitarimą su dukromis, skirti kompensuoti pareiškėjo nesugebėjimą vykdyti Kauno rajono apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu numatytų įsipareigojimų dėl bendravimo su dukromis. Papildomai pareiškėjo teikiamos lėšos naudojamos mergaičių nuožiūra kaip dovanos (pirkinukams, smulkmenoms ir malonumams), ir neprisideda prie esminių vaikams vystytis sąlygų užtikrinimo. Kur dukros leidžia pinigus, E. P. žino, tačiau to neįtakoja, nes tai yra tėvo dovana. Dažnesnių susitikimų metu tėvas galbūt teiktų šias dovanas dukroms kita forma. Dukros dėl pirkinių su tėvu nesitaria, nes pagrindinį materialinį išlaikymą joms teikia mama ir pasirūpina, kad joms nieko netrūktų. pareiškėjo į jo paties asmenines sąskaitas pervedamomis lėšomis E. P. nedisponuoja, juolab kad už tokį elgesį gali grėsti atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnį, ir ji negali šių lėšų naudoti kaip vaikams skiriamo išlaikymo, todėl šios lėšos negali būti įskaitomos į priteistą vaikų išlaikymą ar užskaitomos perskaičiuojant periodinių išmokų indeksavimą.Vaikų išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis). Santuoka tarp pareiškėjo ir išieškotojos nutraukta 2004 m., kai dukroms buvo 10 ir 11 metų, todėl galima įvertinti vaikų poreikių pasikeitimus laikui bėgant ir infliacijos mastą. Pareiškėjo materialinė padėtis nuo 2004 m. nepablogėjo, jis stabiliai dirba keliose darbovietėse. Vaikų poreikiai yra ženkliai didesni, negu pareiškėjo skiriamas išlaikymas, net ir pridedant lėšas, kurias jis papildomai perveda tiesiogiai dukroms kaip dovanas. Remiantis oficialia Lietuvos Respublikos statistika (http://www.stat.gov.lt), vidutinės piniginės vartojimo išlaidos vienam namų ūkio nariui per mėnesį nuo 2004 m. iki 2008 m. pakilo vidutiniškai virš 10 proc. per metus. Dukrų išlaikymui E. P. per mėnesį kiekvienai vidutiniškai išleidžia ne mažiau kaip po 1000 Lt. Tai sudaro ne tik materialinių sąlygų fiziškai ir socialiai vystytis užtikrinimas: geros gyvenimo sąlygos namuose; individualūs kompiuteriai mokslui ir laisvalaikiui; kelionės, bendravimas su draugais ir pan. Išlaidos apima maistą, aprangą ir avalynę, sveikatos priežiūrą. Siekdama ugdyti ir tobulinti dukrų gebėjimus, mama perka knygas, apmoka užsienio kalbų kursus, papildomas pamokas, būrelius, sporto užsiėmimus, laisvalaikio renginius. Per metus tai sudaro virš 24 000 Lt, o nuo 2004 m. iki 2011 m. (nuo santuokos nutraukimo) – apie 168 000 Lt. Pareiškėjas prie vaikų išlaikymo prisideda skirdamas po 150 Lt kiekvienai kas mėnesį. Per metus tai sudaro 3 600 Lt, o per 7 metus nuo santuokos nutraukimo – 25 200 Lt. Skirdamas pinigines dovanas tiesiogiai savo 11-12 metų vaikams, pareiškėjas sudarė pavojų savo dukrų moraliniam vystymuisi. Nepilnamečiai vaikai dar negali savarankiškai disponuoti pinigais, negali būti atsakingi už savo pačių tinkamą išlaikymą. Tačiau mama stengėsi užtikrinti tinkamą mergaičių vystymąsi, ir nepaisant pareiškėjo sukeltos grėsmės, nekontroliuojamų pinigų turėjimas paauglystės metais nepadarė žalos dukroms.
Atsiliepimas
Kartu su suinteresuoto asmens E. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui pateiktas apelianto dukrų T. P. ir U. P. rašytinis atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad banko korteles joms apeliantas suteikė siekiant kompensuoti nepakankamą bendravimą su jomis, kadangi apeliantas ir jo dukros gyvena skirtinguose miestuose. Pinigus, kuriuos apeliantas perveda į nurodytų banko kortelių sąskaitas, jos naudoja savo nuožiūra savo malonumams – smulkmenoms bei pramogoms.
Suinteresuotas asmuo antstolis V. Čeglikas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 336 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta žodinį bylos nagrinėjimą būtinu. Vadovaujantis paminėta nuostata, šalių prašymas dėl atskirojo skundo nagrinėjimo procesinės formos teismui nėra privalomas - teismas visais atvejais pats sprendžia dėl žodinio proceso poreikio, atsižvelgdamas į konkrečios bylos nagrinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra poreikio skirti žodinį atskirojo skundo nagrinėjimą, kadangi byloje kilęs į bylą pateiktų įrodymų vertinimo ir teisės aiškinimo bei taikymo klausimas (dėl faktinių bylos aplinkybių, t.y. to, kad apeliantas mokėjo savo dukroms atitinkamas sumas į kortelių sąskaitas, tarp šalių iš esmės nėra ginčo), apeliantas savo poziciją turėjo galimybę ir pareigą išdėstyti atskirajame skunde, be to, kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo E. P. yra pateikusi ir rašytinį paaiškinimą, pasirašytą apelianto dukrų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka esant atitinkamam apelianto pageidavimui (b.l. 4), tačiau apeliantas į teismo posėdį asmeniškai neatvyko ir atidėti teismo posėdžio neprašė (b.l. 47).
Kadangi atskiruoju skundu skundžiami tik pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai, neginčijant šios nutarties rezoliucinės dalies, vertintina, ar pagal paduotą apeliacinį skundą galimas apeliacinis procesas. Apeliacinio proceso inicijavimui taikytina bendroji taisyklė, kad kreiptis į teismą (šiuo atveju – apeliacinės instancijos) turi teisę tik suinteresuotas asmuo (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Įstatymas tiesiogiai nedraudžia apeliacine tvarka skųsti vien priimto teismo procesinio sprendimo motyvus, tačiau kiekvienu atveju vertintina, ar egzistuoja subjektyviosios apeliacinio proceso prielaidos, t.y. ar apeliantas gali būti teisiškai suinteresuotas ginčijamos teismo procesinio sprendimo dalies panaikinimu, atsižvelgiant į tai, kad tiesiogines teisines pasekmes byloje dalyvaujantiems asmenims paprastai sukelia ne motyvuojamoji, o rezoliucinė teismo sprendimo dalis. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad apeliantas yra teisiškai suinteresuotas ginčyti atitinkamus pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, kadangi klausimas dėl pareiškėjo įsiskolinimo dydžio šia nutartimi nėra galutinai išspręstas, o antstoliui perskaičiuojant įsiskolinimo dydį neišvengiamai bus vadovaujamasi ir apelianto ginčijamuose motyvuose pateiktais teismo išaiškinimais. Kita vertus įstatymas nenumato galimybės teismui nutartimi įpareigoti antstolį atsižvelgti į tam tikras aplinkybes perskaičiuojant įsiskolinimo dydį, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apelianto reikalavimo pašalinti iš ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies apelianto ginčijamus pirmosios instancijos teismo argumentus. Nesutikdamas su antstolio atliktu įsiskolinimo perskaičiavimu, apeliantas gali kreiptis į teismą ginčydamas antstolio patvarkymą bendra tvarka.
Dėl apelianto ginčijamų pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų
Apeliacinėje byloje iš esmės kilęs ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pareiškėjo savanoriškai dukroms į banko korteles pervedamų sumų pagrįstai nepripažino vaikams skirtu išlaikymu, kurio suma galėtų būti mažinamas apelianto įsiskolinimas, atsiradęs dėl išlaikymo indeksavimo. Ginčas dėl atitinkamų pervedimų fakto bei to, kad suinteresuotam asmeniui E. P. buvo žinoma apie pareiškėjo papildomai dukroms skiriamas lėšas, byloje nekeliamas.
Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstu apelianto argumentą, kad pirmosios instancijos teismo išvados, susijusios su nurodytų apelianto dukroms pervedamų sumų vertinimu, yra prieštaringos. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi, be kita ko vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010 pateiktais išaiškinimais, nurodė, kad tokio pobūdžio pinigų pervedimai laikytini kišenpinigiais, ir neturėtų būti įtraukiami į vaikų išlaikymui skirtas lėšas, tačiau, kaip pagrįstai pažymi apeliantas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010 pateiktas išaiškinimas yra priešingas šiai pirmosios instancijos teismo išvadai – jame konstatuojama, kad kišenpinigiai (nedidelės vertės nuolat teikiamos lėšos, kurios skirtos vaiko būtiniems poreikiams užtikrinti ir kuriomis savarankiškai disponuoja pats vaikas) yra laisvalaikio reikmėms skiriamos lėšos, kurios sudaro išlaidų, skirtų vaiko išlaikymui dalį, ir kad jeigu įrodytas kišenpinigių teikimas, atsiranda pagrindas sumažinti dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolintą sumą. Paminėtoje nutartyje kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad vaikams teikto išlaikymo sudedamąja dalimi nelaikytinos proginės ar papildomos išlaidos, taip pat neproginės išlaidos, viršijančios būtinumo ribas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pareiškėjo dukroms papildomai skirtų lėšų, atsižvelgiant į jų skyrimo periodiškumą, taip pat į suinteresuoto asmens E. P. bei pačių pareiškėjo dukrų rašytiniame paaiškinime apeliacinės instancijos teismui nurodytus šių lėšų panaudojimo būdus (kosmetikai, bižuterijai, kavai, vizitams į kirpyklą, pramogoms – b.l. 66, 69)) nėra pagrindo pripažinti proginėmis išlaidomis ar išlaidomis, skirtomis prabangos prekėms įsigyti. Pripažinti šių lėšų papildomomis lėšomis, viršijančiomis būtinumo ribas, taip pat nėra pagrindo, kadangi byloje keliamas klausimas dėl pareiškėjo išlaikymo įsiskolinimo už tą patį laikotarpį. Konstatavus, kad pareiškėjas konkrečiu laikotarpiu neteikė dukroms būtinojo išlaikymo, nėra galimybės konstatuoti, kad tuo pat laikotarpiu jis teikė joms papildomą išlaikymą, viršijantį būtinumo ribas. Kita vertus nustačius, kad atitinkamu laikotarpiu (šiuo atveju – per kalendorinį mėnesį, kadangi toks išlaikymo teikimo periodiškumas nustatytas Kauno rajono apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu) apeliantas teikė dukroms būtinąjį išlaikymą, kurį privalėjo teikti pagal teismo sprendimą (atsižvelgiant į indeksavimą) ir kartu skyrė papildomų lėšų, viršijančių būtinumo ribas, susidaręs lėšų perviršis būtų vertintinas kaip papildomos per atitinkamą kalendorinį mėnesį vaikams skirtos lėšos, ir negalėtų būti įskaitomas į apelianto išlaikymo įsiskolinimą už kitą laikotarpį.
Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad apeliantas negali būti pripažintas tinkamai vykdžiusiu išlaikymo pareigas dėl to, kad pažeidė Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N-2-1788-01/04 nustatytą įpareigojimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad teismo sprendime esant nurodytam konkrečiam prievolės įvykdymo būdui prievolės įvykdymo būdo pakeitimas be kreditoriaus sutikimo yra negalimas, t.y. teismo sprendimu aiškiai įtvirtinus apelianto pareigą mokėti išlaikymą, pervedant atitinkamą sumą į suinteresuoto asmens E. P. atsiskaitomąją sąskaitą, tik toks prievolės įvykdymas galėtų būti pripažintas tinkamu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nei Kauno rajono apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N-2-1788-01/04, kuriuo patvirtinta apelianto ir suinteresuoto asmens sutartis dėl santuokos nutraukimo, rezoliucinėje dalyje, nei šio sprendimo pagrindu išduotame vykdomajame rašte, nėra įtvirtinta apelianto pareiga išlaikymą dukroms teikti konkrečiu pirmosios instancijos teismo paminėtu būdu. Nesant imperatyvios nuorodos apie prievolės įvykdymo būdą teismo sprendime pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad apeliantas netinkamai vykdė Kauno rajono apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą vien dėl to, kad vaikų išlaikymui skirtos lėšos nebuvo pervedamos į suinteresuoto asmens E. P. sąskaitą.
Nors nepilnamečių vaikų pingines lėšas kaip ir kitą vaikų turtą uzufrukto teise tvarko ir jų teisę į išlaikymo įsiskolinimą įgyvendina jų įstatyminiai atstovai (šiuo atveju, suinteresuotas asmuo E. P.), tikrasis kreditorius ir išieškotojas išlaikymo teisiniuose santykiuose yra vaikas, taigi vien ta aplinkybė, kad atitinkamos sumos buvo naudojamos tiesiogiai apelianto dukrų, taip pat savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad apeliantas netinkamai vykdė teismo sprendimu nustatytas išlaikymo pareigas. Nesant konkrečių nuorodų į lėšų, skirtų apelianto dukrų išlaikymui, teikimo būdą teismo sprendime, apie tai, ar ši pareiga buvo vykdoma tinkamai, spręstina atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamos bylos atveju yra reikšminga tai, kad suinteresuotas asmuo E. P. žinojo apie apelianto tiesiogiai dukroms pervedamas papildomas pinigų sumas, kaip nurodoma jos pačios atsiliepime – žinojo, kokiais būdais yra leidžiamos nurodytos lėšos, todėl galėjo atitinkamai koreguoti išlaikymo sumas, kurias ji pati skyrė vaikų išlaikymui. Be to, nors suinteresuotas asmuo E. P. atsiliepime nurodo, kad apeliantas elgėsi neatsakingai, sudarydamas galimybę piniginėmis lėšomis disponuoti tiesiogiai nepilnamečiams vaikams, byloje nėra duomenų apie tai, kad ji tokiems apelianto veiksmams prieštaravo – priešingai, jos pačios teigimu, į nurodytų lėšų naudojimą ji nesikišo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, suinteresuotas asmuo E. P. neįrodė aplinkybės, kad apelianto tiesiogiai dukroms pervedamų lėšų panaudojimo ji negalėjusi įtakoti, kadangi tai prieštarauja jos pačios dėstomiems teiginiams, kad ji žinojusi apie nurodytų lėšų panaudojimo būdus, bei kad visi pagrindiniai pirkiniai dukrų buvo derinami būtent su ja. Be to, kaip jau minėta, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad suinteresuotas asmuo E. P. būtų prieštaravusi tokiam lėšų skyrimui tiesiogiai dukroms ir reikalavusi iš apelianto visas dukroms skiriamas lėšas pervesti į jos atsiskaitomąją sąskaitą.
Suinteresuoto asmens E. P. teigimu, nurodytos lėšos vertintinos kaip piniginė kompensacija už nepakankamą pareiškėjo bendravimą su dukromis, ir būtent dėl to ji niekaip neįtakodavo paminėtų lėšų naudojimo. Teismas pažymi, kad tokio pobūdžio piniginės kompensacijos nėra galimos, prieštarauja CK 3.159 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam privalomo tėvų valdžios vykdymo reikalavimui, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principui bei gerai moralei, todėl teismo tokio pobūdžio susitarimai negali būti pripažįstami ir vertinami kaip galiojantys.
Suinteresuoto asmens E. P. argumentai dėl apelianto dukroms teikiamo išlaikymo pakankamumo ir adekvatumo, atsižvelgiant į vaikų poreikius bei apelianto turtinę padėtį, pripažintini teisiškai nereikšmingais nagrinėjamai bylai. CK 3.201 straipsnis numato galimybę iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, taip pat padidėjus vaiko priežiūros išlaidoms, suinteresuotam asmeniui E. P. kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio padidinimo. Tokią galimybę E. P. turėjo ir paaiškėjus, kad apeliantas nėra pajėgus vykdyti įsipareigojimų bendrauti su vaikais atitinkamu dažnumu, ir tuo pačiu, kaip ji teigia, papildomai prisidėti prie vaikų išlaikymo kitomis formomis.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto argumentai dėl atitinkamų ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų, kuriais konstatuojama, kad apelianto tiesiogiai dukroms skiriamos papildomos lėšos negali būti įskaitomos į išlaikymą, ir kad į šias sumas neturi būti atsižvelgiama perskaičiuojant išlaikymo įsiskolinimo dydį, yra pagrįsti, todėl atitinkami pirmosios instancijos teismo motyvai šalintini iš ginčijamos nutarties.
Kadangi ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinės dalies pagrįstumo šalių nekeliamas, pašalinus iš nutarties atitinkamus motyvus pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama iš esmės nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą patenkinti.
Pašalinti iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 28 d. nutarties motyvuojamosios dalies argumentus, susijusius su negalimumu įskaityti į išlaikymo dydį apelianto lėšas, teiktas tiesiogiai dukroms (nutarties antrojo lapo paskutinė pastraipa). Likusioje dalyje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą.