Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Danutės Giačaitės, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iajame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2018 m. birželio 11 d. nutarimą Nr. 95-96 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. K. nuteistas Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2013 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal Baltarusijos Respublikos baudžiamojo kodekso 328 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 3 dalį, 72 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta 8 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi nuteistajam paskirtoji bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 260 straipsnio 3 dalimi, 199 straipsnio 2 dalimi ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 metams 1 mėnesiui. Bausmės pabaiga 2021 m. vasario 12 d.Komisijos 2018 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 95-96 priimtas sprendimas nuteistajam E. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Kauno apylinkės teismas 2018 m. liepos 23 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2018 m. birželio 11 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam E. K., motyvuojant tuo, jog nutarimas nepakankami pagrįstas, nes tinkamai neįvertinta nuteistojo asmenybė, padaryto nusikaltimo pobūdis, paskirtos bausmės dydis ir elgesys bausmės atlikimo metu.Nuteistasis E. K. skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 23 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2018 m. birželio 11 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą. Skunde nuteistasis ginčija apylinkės teismo nurodytus motyvus, dėl kurių buvo atsisakyta jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, jog, remiantis teismų praktika, nusikalstamos veikos sunkumas ir bausmės dydis negali būti pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo, nes veikos sunkumas įvertintas skiriant bausmę ir jis nekinta, o atliktos bausmės dalis yra daugiau nei pakankama, kad jam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą. Apeliantas taip pat nurodo, kad gailisi suklydęs ir vartojęs pataisos namuose alkoholį, tačiau pažymi, kad jo nusikaltimas nesusijęs su alkoholio vartojimu, alkoholį vartoja saikingai, be to, po nuobaudos paskyrimo dalyvavo anoniminių alkoholikų susirinkimuose. Teigia, kad teismas neįvertino, jog ši nuobauda buvo panaikinta anksčiau laiko, o tai rodo, kad jis dėjo visas pastangas elgtis nepriekaištingai. Taip pat teismas neįvertino to, jog yra teistas pirmą kartą, nusikalstamo elgesio rizika yra žema (15 balų), drausmine tvarka baustas tik vieną kartą, septynis kartus skatintas už stropų darbą, nepriekaištingą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, yra perkeltas į atvirąją koloniją ir visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbo, laisvėje turės darbą ir gyvenamąją vietą. Nuteistasis taip pat pažymi, kad jau keturis kartus buvo suteiktos atostogos – tris kartus po tris paras ir vieną kartą – dešimt parų, kurių metu buvo parvykęs namo, o nuo šių metų gegužės vidurio namo važinėja savaitgaliais. Nurodo, kad sugebės pajamų užsidirbti legaliu būdu, nes gerai moka remontuoti automobilius, dirbti įvairius statybos, remonto darbus, laisvalaikiu piešia portretus, užsiima kitais meno darbais. Nuteistojo E. K. skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis E. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nors šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (15 balų pagal OASys), tačiau taip pat turi būti sprendžiama, ar jo pažanga šią riziką mažinant vertintina kaip akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – dirba, neturi nuobaudų, dalyvavo privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, dalyvauja anoniminių alkoholikų užsiėmimuose. Bausmės atlikimo metu jis buvo septynis kartus skatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais (motina, seserimi, vaikais bei drauge). Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti, tačiau, kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartyje, vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga jau šiuo metu sudaro pagrindą jo lygtiniam paleidimui, ir kad nuteistasis yra visiškai pasirengęs adaptuotis visuomenėje, o gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Iš pateiktų duomenų matyti, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. E. K. vieną kartą baustas drausmine nuobauda (perkėlimas į kamerų tipo patalpas) už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą. Pažymėtina tai, kad šį šiurkštų pažeidimą nuteistasis padarė ne bausmės atlikimo pradžioje, o mažiau nei prieš pusmetį iki Komisijos posėdžio. Ši nuobauda buvo panaikinta anksčiau laiko – vos po kelių mėnesių nuo jos padarymo, paskatinant už gerą elgesį bei sąžiningą darbą, ir šiuo metu yra negaliojanti, nepaisant to, ši aplinkybė kelia pagrįstų abejonių nuteistojo elgesio pokyčių stabilumu bei neleidžia daryti išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamą elgesį yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Nuteistasis teisus teigdamas, jog jo padarytas nusikaltimas nesusijęs su alkoholio vartojimu ir nebuvo padarytas apsvaigus nuo alkoholio, nepaisant to, būtent elgesys viso bausmės atlikimo metu reikšmingas vertinant nuteistojo požiūrį į taikomus draudimus bei ribojimus, o taip pat ir gebėjimą laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių, tame tarpe ir draudimų bei įpareigojimų lygtinio paleidimo metu. Ir nors Komisijos nutarime teigiama, kad nuteistasis supranta poreikį turėti visų pripažintas vertybes, suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių, tačiau būtent minėtas vidaus tvarkos pažeidimas verčia tuo abejoti, ypač įvertinus tai, jog jis padarytas vos daugiau nei prieš pusmetį, t. y. nuteistajam labai gerai žinant vidaus tvarkos taisykles ir aktyviai siekiant lygtinio paleidimo. Nuteistasis po šio pažeidimo pradėjo lankyti anoniminių alkoholikų užsiėmimus. Tai rodo jo siekį taisytis, adekvatų požiūrį į netinkamą savo elgesį, tačiau šiuo metu, kolegijos vertinimu, to nepakanka nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinti kai leidžiančią tikėtis įstatymų nepažeidžiančio elgesio laisvėje. Vertindama visumą aptartų E. K. asmenybę apibūdinančių duomenų, kolegija konstatuoja, jog šiuo metu dar negalima daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. E. K. bausmę atlieka už labai sunkaus ir sunkas nusikaltimų padarymą. Ir nors, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susiję su padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Šiuo atveju apelianto padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumas bei likusi bausmės dalis sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui.Įvertinus visas aptartas aplinkybes, konstatuojama, kad nors yra akivaizdūs teigiami nuteistojo taisymosi pataisos namuose pokyčiai, tačiau jo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Esant išdėstytoms aplinkybėms, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo E. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 23 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.