- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-23
- Bylos Nr.
- A20.-286-1132/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00278-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Vilma Tamošaitienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius
- Advokatai
- Vitalijus Jaroščenka
dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus atstovei I. A.,
Irako Respublikos piliečiams H. R. ir M. G., jų įgaliotajam atstovui advokatui Vitalijui Jaroščenkai,
viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma „Zoom“, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus (toliau – ir pareiškėjas) teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo Irako Respublikos piliečiams H. R. ir M. G. bei jų nepilnamečiam vaikui R. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas teikimu prašo skirti Irako Respublikos piliečiams H. R. ir M. G. (toliau – ir užsieniečiai) bei jų nepilnamečiam vaikui R. R., 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Teikime nurodyta, kad 2021 m. liepos 7 d. VSAT Varėnos pasienio rinktinės, Gintaro Žagunio pasienio užkardos pareigūnai, Šalčininkų r. sav., Poškonių sen., Liudvinavo k. Prieigose, kelyje Liudvinavas – Šetylos sulaikė dešimties asmenų grupę, kurie pažeisdami Šengeno sienų kodekso nuostatas, neturėdami teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, t. y. galiojančių Šengeno ar nacionalinių vizų, suteikiančių jiems teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, pėsčiomis, neteisėtai, neleistinoje vietoje kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Sulaikytoje grupėje buvo ir užsieniečiai su nepilnamečiu vaiku, kurie su savimi neturėjo jokių asmens tapatybę ir/ar pilietybę, teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsieniečiai žodžiu pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.
2021 m. spalio 12 d. Migracijos departamentas užsieniečių atžvilgiu priėmė sprendimą Nr. 21M31573 nesuteikti prieglobsčio, išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.
Žemesnės instancijos teismas
Užsieniečiai nesutiko su priimtu Migracijos departamento sprendimu ir jį apskundė Migracijos departamento skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijai, tačiau Migracijos departamento skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 6K-1171 užsieniečių skundą atmetė. Užsieniečiai nesutiko su priimtu sprendimu ir pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. 2022 m. sausio 25 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu užsieniečių skundą tenkino iš dalies, skundą dalyje dėl prieglobsčio nesuteikimo atmetė. Užsieniečiai šį sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Kadangi per šešis mėnesius nuo asmenų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl užsieniečių teisinės padėties, Migracijos departamentas 2022 m. sausio 22 d. sprendimu užsieniečius įleido į Lietuvos Respubliką, ir apgyvendino juos Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 2 d. nutartimi, kuri yra galutinė ir neskundžiama, užsieniečių skundą atmetė.
Teikime nurodyta, kad užsieniečiai akivaizdžiai piktnaudžiauja Lietuvos migracine sistema, kadangi į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kertant valstybės sieną, neturėdami teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų ir tik sulaikyti pateikė prieglobsčio prašymą. Minėti užsieniečiai neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčiai, kuri yra galutinė ir neskundžiama, pasikeitė užsieniečių teisinis statusas, jie nėra prieglobsčio prašytojai, užsieniečiai neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu palaikė teikimą jame nurodytais argumentais ir prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.
Užsieniečiai teismo posėdžio metu su teikimu sutiko iš dalies ir prašė bent jau motinai su vaiku netaikyti judėjimo ribojimų.
Užsieniečių įgaliotasis atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad užsieniečiams skirtina alternatyvi sulaikymui priemonė netaikant judėjimo laisvės ribojimų.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas iš dalies.
Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, be kita ko gali būti sulaikytas, kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra (2 punktas); kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo (5 punktas). Be to, Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).
Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui. Įstatymo 114 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad <...> valstybės sienos apsaugos tarnyba periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, šio Įstatymo 118 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį.
Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Priimant sprendimą skirti alternatyvią sulaikymui priemonę turi būti nustatytas jos taikymo terminas (Įstatymo 115 straipsnio 4 dalis).
Įvertinus tai, kad užsieniečiai su nepilnamečiu vaiku į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdami Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ne per pasienio kontrolės punktą, neturėdami asmens tapatybės dokumentų ir nepateikė vizos ar leidimo gyventi, suteikiančių teisę būti Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas sprendimu nesuteikė užsieniečiams ir jų nepilnamečiam vaikui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išsiuntė iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką, šis sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas, taigi pasikeitė užsieniečių teisinis statusas, byloje visgi nesant duomenų, kad užsieniečiai keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nuo atvykimo į Lietuvą nebandė pasislėpti arba pabėgti iš Lietuvos Respublikos, užsieniečiams priklausant pažeidžiamų asmenų grupei, kadangi turi nepilnametį vaiką, alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – taikymas užsienietės M. G. ir jos nepilnamečio vaiko atžvilgiu negalėtų būti pripažintas proporcinga priemone, kadangi tinkamas nepilnamečių vaikų interesų bei poreikių užtikrinimas yra nepalyginamai svarbesnis tikslas, kuris gali būti užtikrinamas paskyrus užsienietei M. G. ir jos nepilnamečiam vaikui Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Teismo vertinimu, ši alternatyvi sulaikymui priemonė yra pakankama ir proporcinga nagrinėjamoje individualioje situacijoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4244-502/2021). Siekiant sumažinti užsieniečių išvykimo iš Lietuvos Respublikos riziką, taip pat užtikrinant šeimos narių neišskyrimą, H. R. skirtina alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre, kartu su kitais šeimos nariais, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, kuri yra pakankama ir proporcinga nagrinėjamoje situacijoje.
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo 114 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad valstybės sienos apsaugos tarnyba periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, turi kreiptis į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį, todėl teikimas tenkintinas iš dalies ir skirtina Irako Respublikos piliečiui H. R. alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, o Irako Respublikos pilietei M. G. ir jos nepilnamečiam vaikui R. R. alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, apgyvendinant visą šeimą kartu, trims mėnesiams, t. y. nuo 2022 m. kovo 23 d. iki 2022 m. birželio 23 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 10 straipsnio 1 punktu, 23 straipsnio 6, 7, 8 punktais, 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu, 5 dalimi,
nusprendžia:
Teikimą tenkinti iš dalies.
Skirti Irako Respublikos piliečiui H. R., gimusiam (duomenys nesklbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, o Irako Respublikos pilietei M. G., gimusiai (duomenys nesklbtini), ir jos nepilnamečiam vaikui R. R., gimusiam (duomenys nesklbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, apgyvendinant visą šeimą kartu, trims mėnesiams, t. y. nuo 2022 m. kovo 23 d. iki 2022 m. birželio 23 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Sprendimas įsigalioja nuo paskelbimo momento, tačiau per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.