Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rositos Patackienės ir Arūno Dirvono, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui L. S., atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atstovei R. M., uždarame teismo posėdyje nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo I. I. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 17).

Motyvuojamoji dalis

Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados

Šio ginčo esmė – Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui I. I. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“, teisėtumas ir pagrįstumas, t. y. ar buvo teisinis pagrindas pareiškėjui nesuteikti laikino teritorinio prieglobsčio, pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86, 87 straipsnių nuostatas.

Prieglobsčio prašytojo byloje (duomenys neskelbtini) (toliau – prieglobsčio byla) esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Vilniaus rinktinėje 2012-05-06 byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 291 str. 1 d. Tyrimo metu nustatyta, kad jis neteisėtai atvyko į Lietuvą prašyti prieglobsčio (prieglobsčio byla b. l. 1). 2012-05-08 pateikė raštišką prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje (prieglobsčio byla b. l. 2; 23), 2012-05-08 buvo atlikta jo pirminė apklausa. Kaip priežastis, dėl kurių buvo priverstas išvykti iš (duomenys neskelbtini), nurodė persekiojimą dėl turimų politinių įsitikinimų (prieglobsčio byla b. l. 3-9).

Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo terminas pratęstas iki 2012-05-17, jis apgyvendintas LR vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (prieglobsčio byla, b. l. 26). (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas nusprendė nesuteikti pareiškėjui laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nes jo prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas, taip pat nuspręsta nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statuso bei papildomos apsaugos), nustačius, kad prašymas neatitinka 1951 m. Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalies ir Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, o jo motyvai nesusiję su tarptautinės apsaugos paieška (prieglobsčio byla, b. l. 50-52).

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos 2004-04-29 įstatymas Nr. IX-2206 „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šis Įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei reglamentuoja kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus. Įstatymo 86 straipsnyje nustatytos trys prieglobsčio Lietuvos Respublikoje formos: pabėgėlio statusas, papildoma apsauga ir laikinoji apsauga. Pagal Įstatymo 76 straipsnio 1 dalį, Migracijos departamentas, išnagrinėjęs jam pateiktus dokumentus bei įrodymus ir nustatęs, kad nė viena Europos Sąjungos valstybė narė nėra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą ir nėra priežasčių, nurodytų šio Įstatymo 77 straipsnyje, priima sprendimus dėl laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo (nesuteikimo) prieglobsčio prašytojui ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol jo prašymas bus išnagrinėtas iš esmės ir priimtas galutinis sprendimas. Įstatymo 77 straipsnyje 2 dalyje nustatyta, kad Migracijos departamento sprendimu prieglobsčio prašytojui nesuteikiamas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, taip pat atsisakoma suteikti laikiną teritorinį prieglobstį, jeigu, iš esmės išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, paaiškėja, kad jis atvyko iš saugios kilmės valstybės arba pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą suteikti prieglobstį. Toks prieglobsčio prašytojas įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos arba yra iš jos išsiunčiamas. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis nustato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų negali arba bijo naudotis tos valstybės, kurios pilietis jis yra, gynyba ir dėl išvardintų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams. Įstatymo 87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl papildomos apsaugos suteikimo arba nesuteikimo prieglobsčio prašytojui priima Migracijos departamentas.

Kaip minėta, pareiškėjas prašo suteikti jam prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Prieglobsčio prašytojas gali tikėtis papildomos apsaugos suteikimo tik tais atvejais, kurie apibrėžti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose. Pagal minėtas įstatymines nuostatas, baimė dėl galimo kankinimo, žiauraus nežmoniško elgesio, grėsmės prieglobsčio prašytojo kaip žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, grėsmės jo gyvybei ir sveikatai, saugumui ar laisvei, turi būti visiškai pagrįsta. Turi būti nustatyti tokie faktiniai duomenys, kurie leistų teigti esant pagrindo imtis priemonių prieglobsčio prašytojo apsaugai.

Atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2011-07-14 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Apie bendrą politinę, žmogaus teisių ir saugumo padėtį (duomenys neskelbtini)“ bei 2010-07-09 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Apie politinę, saugumo ir žmogaus teisių padėtį (duomenys neskelbtini)“ (prieglobsčio byla b. l. 33-36; 37-43). Atsižvelgęs į pažymose esančią informaciją apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje bei pareiškėjo bylos faktinę medžiagą, atsakovas nustatė, kad pareiškėjo išvykimo iš (duomenys neskelbtini) priežastys neatitinka pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Vadovaujantis pažymose pateikta informacija, viena didžiausių problemų šiuo metu šalyje yra nedarbo lygis. Tokia situacija yra 2008 metų karo su (duomenys neskelbtini) ir pasaulinės finansinės krizės padarinys.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad sulaikytas neteisėtai esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje, pareiškėjas 2012-05-08 bei 2012-05-15 prieglobsčio prašytojo apklausų metu, nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) Respublikoje, (duomenys neskelbtini) mieste. Iš kilmės valstybės išvyko 2012-05-01 dėl politinių problemų. Prieš pusę metų politinė partija „(duomenys neskelbtini)“ jo mieste įkūrė savo atstovybę ir pareiškėjas, siekdamas realizuoti savo politinius įsitikinimus ir gauti pajamas, keturis mėnesius yra jos narys. Po įstojimo į partiją (duomenys neskelbtini) atstovai pradėjo jam grasinti mirtimi, mušti ir žeminti. Siekdamas politinio prieglobsčio pareiškėjas išvyko į (duomenys neskelbtini) Respubliką, tačiau nepavykus įvažiuoti į Šengeno erdvę, nusprendė prašyti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje (prieglobsčio byla b. l. 3-11; 28-32). Iš pareiškėjo duotų paaiškinimų, matyti, kad jo išvykimas iš (duomenys neskelbtini) yra susijęs su asmeninėmis priežastimis, o ne su pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijais. Pareiškėjas nurodė, kad yra persekiojamas kilmės šalyje dėl dalyvavimo politinės partijos „(duomenys neskelbtini) svajonė“ veikloje ir savo politinių įsitikimų, tačiau negalėjo teisingai nurodyti partijos lyderio vardo (nurodė V. I.) ar įvardinti politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ padalinio, esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mieste, vadovo (prieglobsčio byla b. l. 3-11; 28-32). Iš partijos „(duomenys neskelbtini)“ interneto svetainėje (duomenys neskelbtini)) pateiktos oficialios informacijos matyti, kad partijos vadovas yra B. I., o (duomenys neskelbtini) mieste partijos atstovybės iš viso nėra. Pareiškėjas nepapasakojo nieko konkretaus nei apie partijos tikslus, programą ar politinę poziciją. Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktą medžiagą ir pareiškėjo pateiktą informaciją, teismas daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai vertino, kad pareiškėjo nurodyti prieglobsčio prašymo motyvai, sąlygoję jo išvykimą iš kilmės valstybės, nepagrindžia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Pareiškėjas nenurodė, kad grasinimai ir fizinis smurtas, kurį jis teigė patyręs, buvo inicijuoti (duomenys neskelbtini) valstybės vardu ar valstybės institucijoms darant įtaką, ar kaip nors kitaip tame dalyvaujant. Taip pat nepateikė jokios informacijos, kad, esant tokioms aplinkybėms, jo kilmės šalies atsakingos valdžios institucijos nesiėmė priemonių, kad apsaugotų jį nuo galimai patirto smurto, susijusio su jo verslo reikalais. Taigi nėra pagrindo manyti, kad jei pareiškėjas būtų kreipęsis valstybės apsaugos, jis negalėtų ja pasinaudoti. (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Europos Sąjungos tarybos direktyvos 2004/83/EB 15 straipsnio c punkte ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai. Todėl nėra pagrindo manyti, kad pareiškėją grąžinus į kilmės šalį jam galėtų grėsti kankinimai ar nuolatiniai šiurkštūs nežmoniški žmogaus teisių pažeidimai, kas galėtų prieštarauti Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniui, o jo baimė grįžti į kilmės valstybę yra visiškai nepagrįsta. Pareiškėjo nenoras grįžti į kilmės valstybę nėra sąlygotas jokiomis realiai egzistuojančiomis su prieglobsčio būtinybe susijusiomis priežastimis, jo gyvybei, sveikatai, teisėms ir laisvėms negrėstų pavojus, dėl kurio asmeniui reikėtų suteikti tarptautinę apsaugą. Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro valdybos (JTVPK) „Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadovo“ 62 punkte apibrėžta, kad „migrantas – tai asmuo, dėl kitų, nei nurodyta apibrėžime (pabėgėlio), priežasčių savanoriškai išvykstantis iš savo šalies turėdamas tikslą apsigyventi kitur. Tam jį gali paskatinti permainų ar nuotykių troškimas, šeimyninės ar kitos asmeninės priežastys. Jeigu asmuo yra vedinas vien ekonominių sumetimų, jis yra ekonominis migrantas, o ne pabėgėlis“. Pagal byloje esančius duomenis apie padėti pareiškėjo kilmės valstybėje, galima padaryti išvadą, kad pagrindiniai motyvai paskatinę pareiškėją pateikti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje yra ekonominiai, todėl atsakovas priimdamas skundžiamą sprendimą pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas yra ekonominis migrantas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ankščiau, teismas daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo pateiktas prašymas dėl prieglobsčio suteikimo bei šio prašymo motyvai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 str. 1 d., prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalyje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei kuris dėl šių priežasčių akivaizdžiai neatitinka šiame įstatyme nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, yra laikomas akivaizdžiai nepagristu. Teismas, atsižvelgęs į byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai vadovavosi Įstatymo 77 str. 2 d., 83 str. 2 d. ir nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, bei atsisakė suteikti laikiną teritorinį prieglobstį, nes jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo motyvai neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.

Skunde teismui pareiškėjas nenurodė papildomų, jo prašymo nagrinėjimo metu nenurodytų išvykimo iš kilmės valstybės ir jo persekiojimo priežasčių. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas taip pat nenurodė jokių papildomų aplinkybių ar argumentų. Atsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimų jo sulaikymo ir prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu visumą, tai, kad pareiškėjas prieglobsčio prašymo metu buvo supažindintas su visomis jo pareigomis ir teisėmis, bei nebuvo jokių kliūčių jas įgyvendinti, nurodant visas galimo persekiojimo priežastis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo nurodomos priežastys nėra pagrindas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nes neatitinka nei persekiojimo, nei smurto, nei diskriminacijos apibrėžimų, nustatytų Lietuvos Respublikos bei tarptautiniuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose prieglobsčio suteikimą. Migracijos departamentas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo tvarką, ir priėmė sprendimą remdamasis motyvuota Prieglobsčio reikalų skyriaus (duomenys neskelbtini) išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pateiktos visos faktinės bylos aplinkybės, taip pat nurodytas ir įstatyminis sprendimo pagrindas. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad prieglobsčio prašytojas nepateikė pakankamai argumentų dėl individualaus persekiojimo, nukreipto tiesiogiai prieš jį pavojaus kilmės šalyje, todėl atsakovas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą, pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo. Atsisakius pareiškėjui suteikti laikiną teritorinį prieglobstį, pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusą bei papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, jis prarado teisę būti Lietuvos Respublikoje, todėl Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė, įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis Įstatymo 133 str. 2 d., pareiškėjui pagrįstai nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui I. I. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti remiantis skunde nurodytais argumentais. Teismui pripažinus, kad ginčo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą nagrinėti prieglobsčio prašymą iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendė:

pareiškėjo I. I. o skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.