Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. dėl mažametės seksualinio prievartavimo 2004 m. spalio mėnesį – laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 4 d. dėl pasikėsinimo išžaginti mažametę 2004 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais – laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. dėl mažametės seksualinio prievartavimo 2005 m. vasarą – laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 4 d. dėl pasikėsinimo išžaginti mažametę 2005 m. vasarą – laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. dėl mažametės seksualinio prievartavimo 2005 m. rudenį – laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. dėl mažametės seksualinio prievartavimo 2005 m. lapkričio 6–15 d. – laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 4 d. dėl pasikėsinimo išžaginti mažametę 2005 m. lapkričio 6–15 d. – laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 153 str. – laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 2 p. paskirtos bausmės subendrintos jas apimant bei iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 2 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės visiškai pridėta 2004 m. rugpjūčio 3 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė – 2 MGL (250 Lt) dydžio bauda ir D. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų ir 2 MGL (250 Lt) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteista iš D. S. A. S. 20000 (dvidešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. nuteistas už tai, kad 2004 m. spalio mėn., tiksli data ir laikas nenustatytas, savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios A. S. būkle dėl mažametystės, prispausdamas ją kūnu ir taip atimdamas galimybę priešintis, prieš jos valią, liepė mažametei A. S. liesti jo lytinius organus, kišo savo varpą jai į burną ir taip tenkindamas savo lytinę aistrą ją seksualiai išprievartavo oraliniu bei fizinio sąlyčio būdu.

Be to, D. S. nuteistas už tai, kad 2004 m. lapkričio–gruodžio mėn., tikslios datos ir laikas nenustatyti, savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios A. S. būkle dėl mažametystės, prispausdamas ją kūnu ir taip atimdamas galimybę priešintis, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – surišti, du kartus bandė kišti savo varpą mažametei A. S. į makštį ir taip pasikėsino ją išžaginti, tačiau savo nusikalstamų veiksmų nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes A. S. šaukė, muistėsi, spardėsi.

Be to, D. S. nuteistas už tai, kad 2005 m. vasarą, tiksli data ir laikas nenustatyti, (duomenys neskelbtini), pievoje, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios A. S. būkle dėl mažametystės, prispausdamas ją kūnu ir taip atimdamas galimybę priešintis, bandė kišti savo varpą mažametei A. S. į makštį ir kišo savo varpą jai į burną, ir taip pasikėsino ją išžaginti, tačiau savo nusikalstamų veiksmų nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes A. S. priešinosi suspausdama kojas, bei taip tenkindamas savo lytinę aistrą ją seksualiai išprievartavo oraliniu būdu.

Be to, D. S. nuteistas už tai, kad 2005 m. rudenį, tiksli data ir laikas nenustatyti, savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios A. S. būkle dėl mažametystės, prispausdamas ją kūnu ir taip atimdamas galimybę priešintis, grasindamas smurtu – išmesti per balkoną ir pasmaugti, padurti, prieš jos valią, kišo rankos pirštus A. S. į išeinamąją angą, makštį, kišo savo varpą jai į burną ir taip tenkindamas savo lytinę aistrą ją seksualiai išprievartavo oraliniu bei fizinio sąlyčio būdu.

Be to, D. S. nuteistas už tai, kad 2005 m. lapkričio 6-15 d., apie 16 val., tiksli data ir laikas nenustatyti, savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios A. S. būkle dėl mažametystės, prispausdamas ją kūnu ir taip atimdamas galimybę priešintis, prieš jos valią, bandė įkišti savo varpą A. S. į makštį ir į išeinamąją angą ir taip pasikėsino ją išžaginti, tačiau savo nusikalstamų veiksmų nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes A. S. spardėsi ir priešinosi suspausdama kojas, bei kišo savo varpą jai į burną ir taip tenkindamas savo lytinę aistrą ją seksualiai išprievartavo oraliniu būdu.

Be to, D. S. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2002 m. spalio mėn. pabaigos iki 2005 m. lapkričio 18 d., tikslios datos ir laikas nenustatyti, savo gyvenamosiose vietose, (duomenys neskelbtini), apie 80 kartų, prieš mažametę A. S. nusirengdamas nuogai, liepdamas jai nusirengti, liesdamas ir čiupinėdamas A. S. lytinius organus, liepdamas A. S. liesti ir glamonėti jo lytinius organus, tvirkino mažametę A. S. .

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. S. nesutinka su Šiaulių apygardos teismo 2008 m. liepos 3 d. nuosprendžiu ir nurodo, kad nepadarė nieko, už ką yra nuteistas. Apelianto įsitikinimu, A. S. buvo primokyta savo motinos L. D. apkalbėti nuteistąjį ir tokiu būdu juo atsikratyti. Nuteistasis pažymi, kad, jiems gyvenant R., jis nuo ryto dirbdavo, o grįžęs rasdavo girtą L. D. , vis naujus jos draugus, o vaikus be priežiūros. D. S. pradėjus reikalauti užbaigti linksmybes su alkoholiu ir draugais, L. D. ėmė jį varyti iš namų, tačiau nuteistasis neišėjo, nes labai mylėjo savo šeimą. Visgi, nuteistojo teigimu, tą dieną jis nenuėjo į darbą ir iš nevilties prisigėrė bei užmigo virtuvėje ant grindų, o tuomet atvažiavo Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovai. Apelianto įsitikinimu, būtent L. D. primokė pasakoti nebūtus dalykus A. S. , kuri nuteistojo nemėgo nuo pat jo susipažinimo su L. D. . Tokiu būdu D. S. nesupranta, už ką yra nuteistas net dešimties metų laisvės atėmimo bausme. Be to, nuteistasis nurodo turįs net keturis mažamečius vaikus. Atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nuteistasis D. S. prašo Šiaulių apygardos teismo 2008-07-03 nuosprendį panaikinti ir atleisti jį nuo bausmės ar bent ją sušvelninti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymų reikalavimais, iki galo ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos, išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, jo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacijos bei skirtinos bausmės. Pirmosios instancijos teismas išvadas dėl apelianto kaltės pagrindė ne prielaidomis ar samprotavimais, o byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Byloje esantys faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, kolegijos nuomone, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Įrodymai, kuriais teismas pagrindė nuteistojo kaltę, įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas tuos pačius įrodymus, pateikdamas savitą jų vertinimą, kolegijos nuomone, neleidžia manyti apie neobjektyvų ar šališką nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių ištyrimą.

Argumentai, kuriais apeliaciniame skunde nuteistasis neigia savo kaltę dėl nusikalstamų veikų, padarytų A. S. , iš esmės nėra nauji. Kaip seka iš apeliacinio skundo turinio bei pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo, šie argumentai buvo išsakyti ir pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, su apeliacinio skundo argumentais susijusios bylos aplinkybės teisme buvo visapusiškai ištirtos, apelianto argumentai buvo motyvuotai atmesti įvertinus teisme ištirtus įrodymus, kuriuos nuosprendyje išsamiai išanalizavęs teismas ir padarė išvadas dėl nuteistojo kaltės. Vien tai, kad apeliantas neigia savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, nėra pagrindas pripažinti nuosprendį neteisėtu ar nepagrįstu. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje yra pakankamai objektyvių apelianto kaltės įrodymų apie mažametei A. S. padarytas tyčines nusikalstamas veikas.

Pagrindinis argumentas, kuriuo pagrįstas nuteistojo skundo teiginys, jog jis nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, už kurias buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, yra tai, kad neva mažametė nukentėjusioji A. S. parodymus prieš jį davė primokyta savo motinos, kuri tokiu būdu norėjo juo dėl nežinomų priežasčių atsikratyti. Teisėjų kolegijos nuomone, minėtas apeliacinio skundo argumentas iš esmės prieštarauja byloje objektyviai nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir kartu paneigiamas pačios mažametės nukentėjusiosios, liudytojų R. K. , L. D. parodymais, teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akto išvadomis, kita bylos medžiaga. Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad į Vaikų teisių apsaugos tarnybą kreipėsi pati mažametė nukentėjusioji, iš kurios pasakojimo minėtos tarnybos darbuotojos ir sužinojo apie jos seksualinio prievartavimo faktą. Pasak šios tarnybos vadovės liudytojos R. K. , kartu su mažamete A. S. nuvykus į jos namus, D. S. ir mergaitės motina L. D. buvo girti. Pasakius L. D. , jog jos dukra kreipėsi pagalbos dėl nuo D. S. patirto seksualinio prievartavimo, pastaroji tuo nepatikėjo ir aiškino, jog to negali būti. Pati nukentėjusioji nuosekliai ikiteisminio tyrimo metu bei teisme parodė, kad į minėtą tarnybą kreipėsi savo iniciatyva, išeidama iš namų motinai pasakė einanti į biblioteką. Atlikus psichiatrinį-psichologinį tyrimą ekspertų komisijos išvadoje konstatuota, kad nors mažametė A. S. nepasižymi tikslia vaizdine atmintimi, tačiau ji gali atkurti emociškai reikšmingos patirties pagrindinius faktus, sugeba skirti realius ir išgalvotus faktus. Duomenų apie tai, kad mažametė būtų linkusi sąmoningai meluoti apie bylos aplinkybes, nėra.

Kaip matyti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, nukentėjusiosios, jos motinos, liudytojos R. K. parodymai, ekspertų komisijos akto išvados nuosprendyje išsamiai išanalizuota. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs šiuos įrodymus, padarė motyvuotą ir teisingą išvadą apie nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas prieš mažametę nukentėjusiąją. Aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad tik pačios nukentėjusiosios veiksmų pasekoje minėta nusikalstama veika buvo išaiškinta, o tuo pačiu D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagrįstai ir teisėtai.

Nuosprendyje nurodyti išsamūs bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimo motyvai leidžia teigti, kad teismas įvertino padarytų tyčinių nusikalstamų veikų sunkumą, atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis ir t. t. Tokie išsamūs bausmės parinkimo ir skyrimo motyvai leidžia teigti, kad teismas teisingai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str., o taip pat bausmės paskirties nuostatomis, numatytomis BK 41 str. 2 d. Įvertinus šias aplinkybes laikytina, kad D. S. paskirta individualizuota ir teisinga bausmė, kuri atitinka įstatymo reikalavimus, todėl laikyti ją per daug griežta ir švelninti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. S. apeliacinį skundą atmesti.