Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Teisminio bylos nagrinėjimo metu asmuo, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, M. K. nurodė, kad kaltinimą supranta, kaltę pripažįsta, gailisi, kad tai padarė. 2017 m. spalio 17 d. jis buvo nutraukęs vartoti vaistus, nes gydosi nuo savo ligos jau 7 metai. Jam būna pablogėjimai, kai nutraukia vaistų vartojimą. Tada jis kelia pavojų sau ir kitiems. Šį kartą jam nepavyko laiku to pastebėti. Viskas vyko ant Gedimino kalno. Tuo metu jautėsi labai svarbus asmuo, galvojo, kad gali kažką padaryti dėl to, kad tas kalnas negriūtų. Anot jo, savo ligota mintimi manė, kad tuo metu ten neturi būti žmonių, pradėjo visus varyti. Jis užpuolė moterį, vaikus, susistumdė su vyru. Kiek atsimena, F. buvo arčiau, pradėjo jo elgesį filmuoti, taip sukėlė jo agresiją – jis jautėsi svarbus žmogus, todėl manė turįs teisę jį užsipulti. M. K. pasakė, kad jei jį filmuos – trenks. Nukentėjusysis toliau filmavo, todėl jis iš rankos trenkė jam į vaidą. Niekas nenukentėjo, bet kažkam pakvietus jį į bokšto vidų (tam, kad viską sustabdytų), jis išdaužė viduje esančią ekspoziciją. Jis užbėgo į pilies viršų, mojavo rankomis, prašė duoti jam raktus nuo Gedimino bokšto balkono, salių. Jis užbėgo į salę, išreikšdamas savo blogą nuotaiką sudaužė televizorių, išvartė kėdes prie sienos ir kita. Dabar supranta, kad elgėsi neadekvačiai. Kaip nusiramino, nežino. Atkreipė dėmesį, kad nutraukė medikamentinį vartojimą, nes kai neišgeria tablečių kelias dienas pradeda manyti, kad to ir nereikia, jam širdis daužosi ir jis būna įsitikinęs, kad numirs, jei išgers dar vaistų. Tai buvo ne vienintelis atvejis, kai nustojo vartoti vaistus. Šiuo metu mano, kad jei negers vaistų, bus pavojingas visuomenei. Ketina tapti geru piliečiu, dirbti ir siekti gerų dalykų. Lankosi pas savo psichiatrą kas 2-3 mėn. Panevėžio rajone, dažnai su juo susiskambina. Jis Panevėžio rajone registruotas, ten jo tėvai gyvena, o jis gyvena Vilniuje, bet dažnai lankosi pas tėvus ir tai nesudaro sunkumo.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis F. A. S. H. parodė, kad apie 12 val. buvo pilyje. Turi nuosavą blogą, todėl su savimi visada turi kamerą. Jis filmavo Vilnių ir pamatė, kad kažkoks vyras rėkia ant kitų žmonių. Pagalvojo, kad vyksta muštynės, bet po to pamatė, kad vienas žmogus puldinėja kitus ir jo pirma reakcija buvo viską nufilmuoti, kadangi jis galėtų ką nors sužeisti ir būtų įrodymų. Tuomet tas asmuo priėjo prie jo, buvo supykęs ant jo, rėkė ant kitų žmonių ir nukentėjusysis pamanė, kad tas asmuo gali būti rasistas. Jam neatėjo į galvą mintis, kad žmogus serga. Tuomet asmuo supyko ir vieną kartą bandė nukentėjusiajam smogti kumščiu į smilkinio sritį, buvo ištinimas. Buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba ir padėjo jam ledo ant sumuštos vietos. Įvykio vietoje buvo žmogus iš Lenkijos, kuris bandė nukentėjusiajam padėti, atskyrė tą žmogų nuo jo, o apsauginis nuvedė puolusįjį į pilies vidų. Po to jis pamatė, kad asmuo yra pilies viršuje, rėkauja. Galvojo, kad apsauginis turėtų jį sustabdyti, tačiau jis buvo labiau išsigandęs, nei kas kitas. Jis nuėjo į vidų, o praėjus ilgam laikui atvyko policija. Asmuo negalėjo savęs kontroliuoti ir policijos pareigūnai jį išvežė. F. A. S. H. nurodė, kad kol buvo lauke, visi matė, kad prieš nukentėjusįjį buvo vartojamas smurtas, ten buvo keli turistai, kelios šeimos, ten nuolat yra žmonių.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas G. G. parodė, kad įvykio metu (prieš 1,5 metų, 2017 metais) dirbo Gedimino pilies apsaugos darbuotoju, saugojo tik patį objektą, teritorijos nesaugojo. Pas juos atėjo žmogus ir pasakė, kad kažkas vyksta teritorijoje. Jis išėjo į lauką, bet nesuprato, kas vyksta, nes pamatė, jog du žmonės stumdosi, o vienas filmuoja kamera. Jo pareiga buvo sustabdyti viską ir iškviesti policiją. Jis iškart pastebėjo, kad žmogus yra neadekvatus, tai išdavė jo elgesys. Norėdamas izoliuoti jį nuo aplinkinių, kol atvažiuos policija, asmenį nusivedė į pilį ir iš paskos neprašytas atėjo nukentėjusysis, kuris filmavo. Jis iškvietė budėtoją, skambino policijai. Tada šis asmuo (M. K.) pakilo į 3 aukštą, įėjo į patalpas ir sudaužė ekspoziciją ir televizorių. Pačiame bokšte šis vyras elgėsi kaip psichiškai nestabilus: nusirenginėjo, mėtė daiktus, šūkavo, mosikavo rankomis. Galiausiai atvažiavo policija ir išvežė jį į ligoninę.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas J. K. parodė, kad jo sūnus M. K. yra labai jautrus – kai mokinosi mokykloje, jam buvo labai sunkus laikotarpis, jis išgyveno patyčias. Nuo 2010 metų jis pastebėjo, kad kažkas ne taip, kai jo sūnus nusiskuto plaukus. Gydymas prasidėjo, kai lankėsi su juo pas gydytojus ir jis pradėjo vartoti vaistus. Buvo atvejų, kai reikėjo gultis į ligoninę, nes kai jis nevartojo vaistų, prasidėdavo problemos. Dėl vaistų nevartojimo ir buvo tokie įvykiai, kaip aptariamas. Jie dėl to labai išgyveno, todėl susisiekė su žmonėmis, kuriuos sūnus įžeidė, atlygino padarytą žalą. Jis nežino, kaip viskas įvyko, gal tas filmavimas (įvykio metu) jį taip paveikė, nes ir patyčios buvo susijusios su filmavimu. Dabar situacija tikrai gera, po šio įvykio jo sūnaus požiūris į gydymą labai pasikeitė – jis kiekvieną pirmadienį konsultuojasi su savo psichiatru gydytoju D. P., jų santykiai geri. Mindaugas gyvena Vilniuje, o jo šeima Panevėžyje, jie kas dvi savaites susitinka. Prižiūrėti savo sūnaus veiksmus dėl gydymo stengiasi visą laiką, jie nuolat skambinasi. Jie pradeda jausti, kai sūnui pablogėja sveikata, nes tuomet jis neatsako į telefono skambučius, tada važiuoja pas jį, stebi, namo parsiveža ir iškart vyksta pas gydytoją.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ekspertė A. S. parodė, kad patvirtina ekspertizės akte pateiktą išvadą. Papildomai nurodė, kad M. K. veikos padarymo metu buvo ligos paūmėjimas, dėl ko jis negalėjo suvokti savo veiksmų. Po to jis buvo gydytas psichiatrinėje ligoninėje stacionare, jo būsena buvo stabilizuota, visiškai atstatyta, buvo pastebėta remisija, todėl jam buvo siūlytas ambulatorinis stebėjimas. Laikoma, kad šizofrenija – tai yra lėtinė progresuojanti liga, kuri yra nepagydoma, bet gali būti sustabdyta vartojant vaistus. Ambulatoriškai pas gydytoją kiek kartų reikia lankytis, nustato psichiatras, kuris atlieka tą gydymą. Paprastai apsilankymai būna kartą per mėnesį. Ekspertės manymu, tęstinis nepertraukiamas medikamentinis gydymas M. K. yra reikalingas, kad situacija nesikartotų.

2017 m. gruodžio 18 d. ir 2019 m. sausio 14 d. ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas M. K. parodė, kad su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą jis susipažino, suprato, savo kaltę pripažįsta pilnai. Psichinėmis ligomis sirgo, paskutinį kartą gydėsi Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, o prieš tai, nuo 2010 m., gal 3–4 kartus gydėsi Panevėžio ligoninės psichiatrijos skyriuje (Smėlynės g. 25, Panevėžys). Jam yra diagnozuota šizofrenija. Narkotikų nevartoja, alkoholį vartoja retai, tik esant progoms, saikingai. Kuo yra įtariamas supranta, parodymus duoti sutinka. Dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą nori paaiškinti, kad 2017 m. spalio 17 d. apie 12.00 val. vienas atėjo į Katedros aikštę, prie Gedimino paminklo, tada neplanuotai, spontaniškai nusprendė lipti ant Gedimino pilies bokšto kalno. Lipo į kalną ir jau tada buvo piktas, agresyviai nusiteikęs, buvo piktas ant viso pasaulio, to priežastis – jo nenusisekęs gyvenimas. Užlipęs ant kalno, pamatė turistus, kurie fotografavo. Priėjo prie jų, anglų kalba nerėkdamas paklausė iš kur jie, jie jam atsakė, kad iš Suomijos. Tada jiems grubiai atsakė, kad jie grįžtų atgal į Suomiją. Po to kas vyko nepamena. Pamena, kaip pradėjo stumdytis su F., pamena, kad F. pradėjo jį filmuoti, pamena, kad pasakė, kad jei jis (F.) paskambins policijai, jis jam suduos. Kalbėjo anglų kalba. F. paskambino policijai, tada jis jam sudavė vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į kairę jo veido pusę. Pamena, kad jį puolė raminti aplinkiniai žmonės, dar susistumdė su vienu lietuviu. Visko neprisimena, tik tam tikrus fragmentus, pamena, kad bėgo laiptais į Gedimino bokšto apžvalgos aikštelę, kad paskui jį bėgo apsaugos darbuotojas, negalėjo užbėgti ant pačios apžvalgos aikštelės, nes buvo užrakintos durys. Tada jis piktu ir įsakmiu balsu liepė apsaugos darbuotojui atrakinti duris, jis atrakino. Pamena kaip mosavo rankomis vaikydamas apačioje esančius žmones, nešaukė. Po to nusprendė lipti žemyn, kur tuo metu buvo apsaugos darbuotojas, nežino. Lipdamas žemyn užbėgo į ekspozicinę salę, kur veikė televizorius ir kabėjo kažkokie dokumentai ant sienų. Pirmiausia sudaužė televizorių, o tada nuplėšė dokumentus nuo sienų, kurie buvo pritvirtinti valu ar virvelėm. Tada leidosi dar žemiau, šiek tiek jau buvo apsiraminęs, su juo žmonės pradėjo kalbėti ramiai ir jis nurimo. Vėliau atvyko policijos pareigūnai ir buvo pristatytas į policijos komisariatą, o vėliau į psichiatrinę ligoninę. Nori paminėti, kad tuo metu jautėsi lyg būtų Lietuvos karys ir turi padaryti tvarką visur, tuo metu jautėsi piktas ir buvo agresyvus. Šiuo metu jaučia gėdą prieš visus žmones, kurie jį pažįsta, tačiau tuo pačiu ir tikisi jų supratimo, ir palaikymo. Dėl savo poelgio gailisi. Nori papildyti, kad atsiprašė už padarytą žalą ir ją savanoriškai atlygino, taikos sutartis yra pateikta byloje, elektroniniu laišku atsiprašė ir nukentėjusiojo, tačiau atsakymo iš jo jokio negavo. Šiuo metu savanoriškai gydosi, geria vaistus nuo šizofrenijos, reguliariai susitinka su savo psichiatru. Supranta vaistų vartojimo nutraukimo pasekmes, todėl jų nutraukti neketina. (t. 1, b. l. 91-92, 105-106).

2018 m. balandžio 5 d. ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju apklaustas F. A. S. H. parodė, kad 2017 m. spalio 17 d. apie 12.00 val., kartu su drauge L. N. atėjo prie Gedimino pilies bokšto. Kadangi mėgsta filmuoti, lankosi įvairiose Vilniaus vietose. Ant Gedimino kalno filmavo, fotografavo. Po maždaug 5 minučių ant kalno atėjo vaikinas, kurį matė pirmą kartą, išgirdo, kad tas vaikinas šaukia, jis atsisuko ir pamatė minėtą vaikiną, kuris šaukė ant kitų žmonių ir juos gąsdino. Vaikinas angliškai šaukė eiti iš čia, kad tai jo namai, kad čia ne Kinija. Žmonės, ant kurių šaukė vaikinas, pasišalino, o jis su L. ir dar viena nepažįstama šeima buvo netoliese. Vaikinas priėjo prie jų ir vėl šaukė anglų kalba, kad eitų iš čia, kad tai jo namai. Vaikinas atrodė agresyvus ir piktas. Kai tik vaikinas priėjo, jis pradėjo filmuoti, nes suprato, kad gali būti problemų ir, kad turėtų įrodymų policijai. Jis vaikino klausė, ką jis daro, tačiau jis nieko neatsakė, tik varė juos nuo Gedimino kalno. L. lietuvių kalba vaikino paklausė, ką jis čia daro, o vaikinas vieną kartą, nestipriai pastūmė L., norėdamas ją nuvyti nuo Gedimino kalno. L. nepatyrė jokių sužalojimų. Kiti žmonės išsigando ir jau nueidinėjo nuo kalno, tačiau jis nėjo, laukė kol sureaguos apsauga, toliau filmavo. Agresyvus vaikinas buvo piktas, matydamas, kad jis filmuoja. Po to vaikino paklausė, kodėl jis taip elgiasi, ar jis yra rasistas, o vaikinas sakė, kad taip, yra rasistas. Vaikinas bandė jam suduoti smūgį, tačiau jis dengėsi rankomis galvos sritį ir traukėsi nuo jo, stengėsi išvengti smūgio. Nepažįstamas vaikinas vieną kartą dešinės rankos kumščiu jam sudavė į kairę veido pusę, antakio sritį. Juto fizinį skausmą. Vienas turistas iš Lenkijos visa tai pamatė ir nustūmė vaikiną nuo jo. Po to pasirodė apsaugos darbuotojas, tačiau jis atrodė išsigandęs, bijojo agresyvaus vaikino. Apsaugos darbuotojas nusivedė į bokštą ir uždarė duris. Po kurio laiko pamatė, kad tas vaikinas pakilo į Gedimino bokštą ir vėl pradėjo agresyviai šaukti, kad visi dingtų iš čia. Po to su L. nuėjo prie bokšto durų, pasibeldė, kadangi norėjo paklausti ar kas nors iškvietė policiją. Darbuotojos ir apsaugos darbuotojas pasakė, kad policijos nekvietė. Jis paskambino policijai, o L. kalbėjo. Apsaugos darbuotojas uždarė duris prie apžvalgos aikštelės, kad vaikinas liktų apžvalgos aikštelėje ir negalėtų nusileisti prie žmonių. Po to atėjo dar du apsaugos darbuotojai, kurie sulaikė agresyvų vaikiną ir pasodino ant kėdės. Vaikinas elgėsi neadekvačiai, nusirenginėjo, buvo piktas ant jo, bandė eiti link jo, tačiau apsaugos darbuotojai neleido. Vaikinas iš savo kuprinės išsiėmė savo daiktus ir pradėjo mėtyti ant grindų, metė savo telefoną. Kai apsaugos darbuotojai vėl vaikiną pasodino ant kėdės, vaikinas pradėjo kranksėti kaip varna „kar, kar“. Po to atvyko policijos pareigūnai, sužinojo, kad vaikinas kažką sudaužė viduje. Policijos pareigūnai iškvietė medikus, medikai jam davė ledo, kad palaikyti prie sumušimo. Į medikus daugiau nesikreipė, nebuvo reikalo, po 3-4 dienų viskas praėjo, nebuvo nieko rimto. Civilinio ieškinio nereikš, sužalojimai jam mažareikšmiai. Supranta, kad vaikinas gali turėti protinių problemų, todėl nieko nenori (t. 1, b. l. 58-59).