Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu (naudojant ZOOM platformą) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Juris LT“ dokumentinio proceso tvarka pareikštą ieškinį atsakovei Č. Majausko individualiai įmonei dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. birželio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas preliminariu sprendimu ieškinį patenkino.

Teismo posėdyje ieškovė (jos atstovas) teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdyje atsakovės vadovas T. V. palaikė prieštaravimuose išdėstytus argumentus, prašė panaikinti preliminarų teismo sprendimą atmesti ieškinį, paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Papildomai pažymėjo, kad elektroninio laiško apie reikalavimo perleidimą nėra gavusi.

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Byloje nėra ginčo, kad tarp pradinės kreditorės UAB „Wurth Lietuva“ ir atsakovės Č. Majausko individualios įmonės 2009 m. lapkričio 16 d. sudaryta Ilgalaikė prekių pirkimo – pardavimo sutartis (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė įsipareigojo parduoti, o atsakovė įsipareigojo pirkti prekes sąlygomis, kurios numatytos sutartyje, kainoraštyje ar/ir remiantis raštišku ar elektroniniu paštu suderintu užsakymu (atskirais atvejais telefonu (Sutarties 1 p.). Sutarties 8 punkte numatyta atsiskaitymo tvarka: pirkėjas už prekes apmoka remiantis pardavėjo pateiktomis sąskaitomis – faktūromis arba išankstinio apmokėjimo sutartimis; pirkėjas privalo atsiskaityti ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos išrašymo dienos; jei pirkėjas laiku neapmoka už pateiktas prekes, pardavėjas pradeda skaičiuoti delspinigius po 0,2 procento nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną.

Byloje nėra ginčo, kad atsakovė 2020 m. rugsėjo 30 d. pradinės kreditorės išrašytą sąskaitą Nr. AAA2058538 apmokėjo 2021 m. gegužės 25 d. pavedimu.

Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad pradinė kreditorė ir ieškovė 2021 m. gegužės 18 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimą į atsakovo vardu susidariusią skolą. Reikalavimo perleidimo sutarties 1 punkte nurodoma, kad šia sutartimi pradinis kreditorius perleidžia naujam kreditoriui savo reikalavimo teisę į 32,97 Eur skolą kartu su visomis netesybomis (bauda, delspinigiais), palūkanomis bei nuostoliais, kurie turi būti sumokėti pradiniam kreditoriui, o taip pat kitas iš skolos kylančias ir su ja susijusias reikalavimo teises.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis). CK 6.200 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys savo sutartinius įsipareigojimus privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Parduodamo daikto kaina nustatoma pinigais šalių susitarimu (CK 6.313 straipsnio 1 dalis). Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytose vietose (CK 6.344 straipsnio 1 dalis). CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus (CK 6.192 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 straipsnio 2 dalis). Prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką.

Byloje nustatyta, kad 2021 m. gegužės 18 d. reikalavimo perleidimo sutartimi įsiskolinimo iš atsakovo reikalavimo teisė pradinės kreditorės buvo perleista naujai kreditorei – ieškovei. Apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovė buvo informuota 2021 m. gegužės 18 d. pranešimu, kurį ieškovė išsiuntė tiek registruotu paštu atsakovės buveinės adresu Vidzgirio g. 5, Alytus, tiek Juridinių asmenų registre bei atsakovės interneto svetainėje skelbiamu atsakovės elektroninio pašo adresu cesmaser@gmail.com. Šiuo pranešimu ieškovė informavo atsakovę apie kreditoriaus pasikeitimą, taip pat pateikė reikalavimo perleidimo sutarties kopiją. Nors teismo posėdyje atsakovės atstovas tvirtino elektroninio laiško negavęs, tačiau teismas neturi pagrindu abejoti ieškovės pateikto elektroninio laiško kopijos tikrumu. Kita vertus, aplinkybė, kada tiksliai atsakovė sužinojo apie įvykusį reikalavimo perleidimą būtų aktuali tik tuo atveju, jei ieškovė, kaip naujoji kreditorė, būtų siekusi ir pradiniam kreditoriui sumokėtos sumos priteisimo. Nagrinėjamu atveju ieškovė pagrindinės skolos sumokėjimą pradiniam kreditoriui laikė tinkamu prievolės įvykdymu ir šios sumos priteisti neprašė.

Tiek prieštaravimuose, tiek teismo posėdžio metu atsakovės atstovas tvirtino, jog tarp pradinės kreditorės ir atsakovės buvo susiklosčius praktika atsikaitymus pagal sutartį vykdyti grynaisiais pinigais, pradinės kreditorės įgaliotam asmeniui atvykus pas atsakovę. Atsakovės atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad 2009 m lapkričio 16 d. Ilgalaikė prekių pirkimo – pardavimo sutartis raštu nebuvo keičiama. Tai reiškia, kad nebuvo keičiamas ir sutarties 8 punktas, numatęs atsiskaitymo tvarką. Pažymėtina, kad Ilgalaikėje pirkimo – pardavimo sutartyje nėra numatyta, kokia forma – grynaisiais pinigais ar pavedimu vyks atsiskaitymai, tačiau yra numatytas terminas, per kurį turi būti atsiskaityta. Atsakovės pateikti 2019 m. balandžio 26 d. ir 2019 m. gegužės 5 d. pinigų priėmimo kvitai patvirtina tik pinigų sumokėjimo faktą, bet neįrodo, kad sutarties šalys buvo susitarusios pakeisti atsiskaitymo tvarką ir nesilaikyti sutartyje numatyto 14 dienų termino nuo sąskaitos išrašymo termino sąskaitoms apmokėti.

Apibendrinant, byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovė sutartyje nustatytu terminu neapmokėjo 2020 m. rugsėjo 30 d. išrašytos sąskaitos, todėl pradinė kreditorė, remiantis sutarties 8 punktu, turėjo pagrindą skaičiuoti delspinigius, taip pat turėjo pagrindą reikalauti ir piniginių sumų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymą. Kaip matyti iš Reikalavimo perleidimo sutarties turinio, pradinė kreditorė reikalavimą perleido ne tik į pagrindinę skolą, bet ir į kitas sumas – tiek delspinigius, tiek išieškojimo išlaidas.

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Remiantis CK 6.258 straipsnio 1 dalimi, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal tarp šalių sudarytos Sutarties 8 punktą, atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Kaip jau minėta, atsakovė nepaneigė aplinkybės, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. sąskaita nebuvo apmokėta per 14 dienų, todėl preliminariu sprendimu ieškovės reikalavimas dėl 9,63 Eur delspinigių priteisimo tenkintas.

Remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40,00 Eur sumą. Byloje nėra ginčo, kad pradinę kreditorę ir atsakovę siejo komerciniai santykiai, taip pat šioje byloje nustatyta ir aplinkybė, kad atsakovė pažeidė sutartyje numatytą atsiskaitymo tvarką, todėl pradinė kreditorė įgijo teisę ir į šią sumą bei šią teisę perleido ieškovei Reikalavimų perleidimo sutartimi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad preliminariu sprendimu pagrįstai patenkintas ieškovės reikalavimas dėl 40,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo.

Atitinkamai, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi ir 3 straipsniu, ieškovei iš atsakovės preliminariu sprendimu pagrįstai priteistos 8 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 49,63 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Sutiktina tiek su atsakove, tiek su ieškove, kad preliminariame sprendime sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dėl rašymo apsirikimo neteisingai nurodyta, kad iš atsakovės ieškovei priteistina 600 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kaip matyti iš ieškinio ir jo priedų, ieškovė šioje byloje patyrė 200 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovė pagrįstai nurodo, kad rengiant ieškinį nebuvo reikalinga atlikti išsamios duomenų, teisės aktų ir teismų praktikos analizės, tačiau pažymėtina ir tai, kad ieškovės patirtos išlaidos rengiant ieškinį nesiekia maksimalaus rekomenduojamo dydžio vidurkio. Vien tai, kad atstovavimo išlaidos viršija ieškinio sumą, savaime nereiškia prašymo priteisti tokias išlaidas nepagrįstumo. Teismo vertinimu, ieškovės procesinis elgesys šioje byloje buvo racionalus ir ekonomiškas, o tai, kad ieškovės veikla yra susijusi su skolų išieškojimu, nepaneigia ieškovės teisės bylą vesti per atstovą ir tikėtis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, ieškovės procesinis pašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo preliminariu sprendimu tenkintas pagrįstai. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad dėl rašymo apsirikimo neteisingai nurodyta priteistina atstovavimo išlaidų suma, šis rašymo apsirikimas, nekeičiantis procesinio sprendimo esmės, taisytinas (CPK 276 str. 2 d.).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, šioje byloje priimtas preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas, tačiau preliminariame sprendime ištaisytini rašymo apsirikimai nurodant priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 276 str. 2 d., 430 str. 6 d. 1 p.).

Teismas šioje byloje patyrė 3,58 Eur procesinių dokumentų. siuntimo išlaidų, kurios nesiekia minimalios 5 Eur sumos, todėl į valstybės biudžetą neišieškomos (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 276 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, ,

nusprendžia:

palikti 2021 m. birželio 29 d. preliminarų sprendimą nepakeistą.

Ištaisyti 2021 m. birželio 29 d. preliminariame teismo sprendime padarytą rašymo apsirikimo klaidą nurodant priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą ir preliminaraus teismo sprendimo motyvuojamosios dalies paskutinėje pastraipoje vietoje skaičiaus „608,00 Eur“ įrašyti skaičių „208,00 Eur“, vietoje skaičiaus „600, 00“ Eur įrašyti skaičių „200 Eur“.

Ištaisyti 2021 m. birželio 29 d. preliminariame teismo sprendime padarytą rašymo apsirikimo klaidą nurodant priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą ir preliminaraus teismo sprendimo rezoliucinės dalies antroje pastraipoje vietoje skaičiaus ir žodžių „608,00 Eur (šeši šimtai aštuoni eurai) “ įrašyti skaičių ir žodžius „208,00 Eur (du šimtai aštuoni eurai)“.

Išdėstyti 2021 m. birželio 29 d. preliminaraus teismo sprendimo rezoliucinės dalies antrąją pastraipą: taip:

„Priteisti iš atsakovo Č. Majausko individualios įmonės, j. a. k. 149902110, ieškovės UAB „Juris LT“, j. a. k. 303262509, naudai 9,63 Eur (devyni eurai 63 ct) delspinigių, 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų) skolos išieškojimo išlaidų, 8 (aštuoni) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (49,63 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 208,00 Eur (du šimtai aštuoni eurai) bylinėjimosi išlaidų.“

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.