Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2026-02-05 · Administracinė byla Nr. eI3-1502-983/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-02-05
Bylos Nr.
eI3-1502-983/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01980-2025-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Sigita Fomičiova
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Advokatai
Agnė Pimpytė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-1502-983/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01980-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.3; 12.7; 55.1.3
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 5 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Sigitos Fomičiovos,

dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai Agnei Pimpytei

atsakovės atstovui Ernestui Fedorovičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos 1Home Group AS skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja 1Home Group AS (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija, VMI) 2025 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 69-19 Dėl 1Home Group AS (kodas 9001180884) 2025-02-18 prašymo atnaujinti procesą (toliau – ir Sprendimas). Taip pat prašo įpareigoti mokesčių administratorių atnaujinti mokestinio ginčo procesą dėl Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Panevėžio AVMI) 2024-12-10 sprendimo Dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (42.59 Mr) FR0682-251.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 70 str. ir jį įgyvendinančiu VMI viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6.3 punktu, mokesčių administratorius įvertinimą turi atlikti pasirinkdamas vertinimo būdą, t. y. atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir, prireikus, parinkdamas vertinimo metodus. Tuo tarpu Panevėžio AVMI bei VMI apskaičiuodama papildomas pajamų mokesčio prievoles Bendrovei, MAĮ 70 str. pritaikė išimtinai pajamų, o ne sąnaudų kontekste, kadangi nevertino Bendrovės patirtų butų remontų išlaidų, išlaidų patirtų notaro paslaugoms, išlaidų, susijusių su nuomojamų objektų komunalinėmis paslaugomis, todėl Bendrovei papildomas prievoles paskaičiavo netiksliai ir neteisingai. Toks VMI MAĮ 70 str. pritaikymas implikuoja pagrindo mokestinio ginčo atnaujinimui egzistavimą pagal MAĮ 160 str. 2 d. 7 p., t. y. procesas gali būti atnaujinamas, jei pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą.

Teigia, kad VMI visiškai neatsižvelgė į situacijos specifiką, t. y. tai, kad mokestinių ginčų praktikoje MAĮ 70 str. taikymas siejamas su situacijomis, kai mokesčių administratorius neturi galimybės priskaičiuoti mokestinių prievolių tiesioginiais būdais, dėl ko taikomi netiesioginiai būdai (mokesčių administratoriaus vertinimas). Tokia situacija susidaro tuomet, kai nėra gauti mokesčių mokėtojo veiklos dokumentai, jų mokesčių mokėtojas nepateikia ir neturi ketinimo jų pateikti apskritai. Tuo tarpu jei mokesčių mokėtojas nebuvo informuotas apie atliekamą mokestinį patikrinimą, tačiau vėliau sužinojęs pateikia reikšmingus dokumentus, jie turėtų būti įvertinti remiantis bendraisiais teisės principais. Taigi, yra pagrindas atnaujinti mokestinį procesą ir MAĮ 160 str. 2 d. 9 p. pagrindu, t. y. siekiant užtikrinti vienodą mokestinių ginčų nagrinėjimo praktiką.

Pažymi, kad pagal MAĮ 70 str. nuostatas neužtenka konstatuoti pareigų nevykdymo (jo pareiškėja neneigia nuo pat šio ginčo pradžios), tačiau mokesčių administratorius privalo įsitikinti, jog nėra galimybės apskaičiuoti mokestį tiesioginiais metodais. Šiuo atveju VMI kontrolės veiksmus atliko formaliai, nesilaikė procesinių teisės normų dokumentų įteikimo srityje, atmestinai ir formaliai įvertino pareiškėjos prašymą, priimdamas nepagrįstą, formalų ir prieštaraujantį tiek tiesės aktams, tiek LVAT praktikai Sprendimą.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė prašė skundą tenkinti. Papildomai nurodė, kad Sprendime nepasisakyta dėl mokestinio ginčo atnaujinimo pagal MAĮ 160 str. 2 d. 7 p., t. y. kad procesas gali būti atnaujinamas, jei pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėja patikrinimo metu nepateikė jokių dokumentų, su pareiškėja nepavyko susisiekti VMI turimais ir viešai prieinamosiose šaltiniuose rastais kontaktais, todėl atsakovės vertinimu, pareiškėjai pagrįstai mokestis apskaičiuotas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, taikant ekonominių modelių metodą. Taikant MAĮ 70 str. 1 d. nuostatas buvo atsižvelgta į aktualią LVAT formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose. Pareiškėja prašyme nenurodė argumentų ir aplinkybių, kurios leistų teigti, kad nagrinėjamu atveju VMI neturėjo teisės taikyti MAĮ 70 str. 1 d. nuostatas ir nukrypo nuo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose.

MAĮ 40 str. 1-5 punktai nustato šias mokesčių mokėtojų pareigas: laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių; teisės aktų nustatyta tvarka įsiregistruoti mokesčių mokėtoju, laiku pranešti apie pasikeitusius mokesčių mokėtojų registre esančius duomenis; teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais; laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. Kaip matyti iš pateiktos informacijos, pareiškėja nevykdė savo pareigų mokesčių administravimo srityje. Pareiškėja yra pateikusi metines pelno mokesčio (toliau – ir PM) deklaracijas PLN204 už 2021 ir 2022 metus, tačiau nėra deklaravusi gautų pajamų ir pelno, nors patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu gavo pajamų iš nekilnojamojo turto nuomos ir nekilnojamojo turto pardavimo. Minėtų pajamų pareiškėja nedeklaravo ir teisės aktų nustatyta tvarka nesumokėjo PM.

Vadovaujantis MAĮ 164 str., dokumentai mokesčių mokėtojui gali būti įteikiami tokiais būdais: 1) tiesiogiai įteikiant; 2) siunčiant registruotu laišku; 3) telekomunikacijų galiniais įrenginiais; 4) viešai paskelbiant.

Tiesioginio dokumento įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma ta diena, kai mokesčių mokėtojas (jo atstovas) savo parašu patvirtina mokesčių administratoriui liekančiuose dokumentuose apie dokumento gavimą arba kai mokesčių administratoriaus pareigūnas pažymi apie mokesčių mokėtojo (jo atstovo) atsisakymą priimti dokumentą ar patvirtinti jo gavimą.

Registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti. Tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą (juridiniams asmenims - pagal juridinių asmenų registre nurodytą adresą, fiziniams asmenims - gyventojų registre nurodytą adresą). Dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos.

Telekomunikacijų galiniais įrenginiais dokumentai siunčiami mokesčių mokėtojo nurodytu elektroninio pašto adresu ir patvirtinami teisės aktų nustatyta tvarka. Dokumentai laikomi įteiktais jų išsiuntimo dieną. Mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo susitarime gali būti numatytos kitokios šio dokumentų įteikimo būdo sąlygos.

Tais atvejais, kai dokumentų įteikti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais būdais mokesčių mokėtojui neįmanoma (mokesčių mokėtojas (jo atstovas) nerandamas arba duomenų apie mokesčių mokėtojo adresą nėra atitinkamame registre), mokesčių administratorius, siekdamas įteikti dokumentus, centrinio mokesčių administratoriaus interneto svetainėje paskelbia pranešimą (pranešime nurodomas juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens identifikacinis kodas, fizinio asmens vardas, pavardė, individualios veiklos vykdymo patvirtinimo dokumento (individualios veiklos pažymos, verslo liudijimo) numeris, kvietimo atvykti priežastis; kai mokesčių mokėtojas yra investicinis fondas ir (ar) pensijų fondas, šios nuostatos mutatis mutandis taikomos tiems investicinių fondų ir (ar) pensijų fondų atsakingiems asmenims ar kitiems asmenims, kurie pagal specialiuosius mokesčių įstatymus privalo vykdyti atitinkamas šio mokesčio mokėtojo mokestines prievoles), kuriame mokesčių mokėtojui (jo atstovui) per nustatytą terminą (ne trumpesnį kaip 5 dienos ir ne ilgesnį kaip 20 dienų nuo pranešimo paskelbimo dienos) pasiūloma atvykti pas mokesčių administratorių atsiimti atitinkamo dokumento šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu. Jeigu mokesčių mokėtojas per nustatytą terminą neatvyksta, dokumentas laikomas įteiktu minėto pranešimo paskelbimo centrinio mokesčių administratoriaus interneto svetainėje dieną. Šioje dalyje nurodytų procedūrų mokesčių administratorius neprivalo taikyti, jeigu mokesčių mokėtojui įteiktinas centrinio mokesčių administratoriaus sprendimas priimtas išnagrinėjus mokesčių mokėtojo skundą dėl vietos mokesčių administratoriaus priimto sprendimo. Pranešime nurodytų duomenų skelbimo laikotarpis yra ne ilgesnis kaip pranešime nurodytas laikotarpis mokesčių mokėtojui atvykti pas mokesčių administratorių.

Nagrinėjamu atveju, kadangi nepavyko susisiekti su pareiškėja VMI turimais, taip pat viešojoje erdvėje prieinamais kontaktais, buvo nuspręsta įteikti dokumentus pareiškėjai viešai paskelbiant VMI interneto svetainėje. 2024-09-09 buvo pasiūlyta pareiškėjai atvykti pas mokesčių administratorių atsiimti dokumentų apie numatomą atlikti mokestinį tyrimą pareiškėjos atžvilgiu. Pareiškėjos atstovai per nustatytą terminą neatvyko, todėl dokumentų įteikimo data yra laikoma 2024-09-09.

Pareiškėja turėjo pareigą pateikti VMI teisingą kontaktinę informaciją, kad būtų galima susisiekti su pareiškėja, tačiau Panevėžio AVMI buvo žinomi kontaktai, kuriais nebuvo galimybės susisiekti su pareiškėja.

Atsakovo vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti suprantamos kaip pažeidžiančios formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, kadangi mokestis apskaičiuotas pagal MAĮ 70 str. 1 d. nuostatas, taikant mokesčių administratoriaus įvertinimą, atsižvelgiant į nuosekliai LVAT formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, todėl nėra pagrindo atnaujinti mokestinio ginčo bylos procesą MAĮ 160 str. 2 d. 9 p. pagrindu.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Sprendime pasisakydama dėl MAĮ 160 str. 2 d. 9 p. nurodyto pagrindo, omenyje turėjo ir MAĮ 160 str. 2 d. 7 p. pagrindą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl VMI 2025 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 69-19 Dėl 1Home Group AS (kodas 9001180884) 2025-02-18 prašymo atnaujinti procesą teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, jog Panevėžio AVMI atliko pareiškėjos pelno mokesčio už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2022-12-31 apskaičiavimo ir sumokėjimo į biudžetą teisingumo patikrinimą ir 2024-11-05 surašė patikrinimo aktą Nr. (42.59 Mr) FR0680-326 (toliau – ir Patikrinimo aktas).

Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja 2021-2022 m. nedeklaravo nekilnojamojo turto nuomos pajamų ir 2022 m. nekilnojamojo turto pardavimo pajamų. Mokestis pareiškėjai apskaičiuotas taikant MAĮ 70 straipsnio nuostatas, pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą. Iš viso pareiškėjai papildomai apskaičiuota 169 626 Eur PM.

Vadovaujantis 2004-05-28 VMI prie FM viršininko įsakymu Nr. VA-108 patvirtintų Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių, pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą FR0687 formos ir užduoties atlikti mokestinį tyrimą FR0688 formos ir jos priedo FR0688P formos patvirtinimo 36.1. ir 36.4. punktų nuostatomis, mokestinio tyrimo metu nustačius riziką, kad mokesčių mokėtojas nebendradarbiauja su mokesčių administratoriumi, neteikia prašomų dokumentų, paaiškinimų ar buhalterinės apskaitos registrų, identifikuojami mokesčių slėpimo požymiai, kai mokesčių bazė sumažinama, slepiant realiai įvykusias ūkines operacijas ir kitais būdais, kai yra pagrindas mokesčius apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, inicijuotas pareiškėjos mokestinis patikrinimas.

2024-04-10 VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srityje Mano VMI buvo įkeltas Pranešimas apie numatomą mokestinį tyrimą Nr. (42.59 Mr) MTP-223, prašant pateikti už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2022-12-31 atitinkamus dokumentus. Pareiškėja su Pranešimu apie numatomą mokestinį tyrimą ir Užduotimi atlikti mokestinį tyrimą nesusipažino.

Peržiūrėjus mokesčių mokėtojų registre pareiškėjos deklaruotus atstovus nustatyta, kad nuo 2015-06-16 iki dabar pareiškėją atstovauja (duomenys neskelbtini). Mokestinio tyrimo metu, 2024-04-11 el. paštu (duomenys neskelbtini) išsiųstas laiškas informuojant, kad Inspekcija į pareiškėjos Mano VMI įkėlė dokumentus ir prašoma susipažinti su įkeltais dokumentais.

2024-04-11 el. laiške (duomenys neskelbtini) nurodė, jog jau seniai (daugiau nei 5 metus) su nurodyta įmone jokių santykių, pavedimų, atstovavimo teisių ar kontaktų neturintis. Šiuo metu jis nėra pareiškėjos atstovas ir su minėtais dokumentais susipažinti negalintis. Taip pat el. laiške (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad pareiškėjai (kaip klientui) buvo teikiamos tik vienkartinės paslaugos pagal konkrečius pavedimus. VMI sistemose atstovavimo įrašas išlikęs tik todėl, kad jis neradęs jokios funkcijos, kuri leistų tokį atstovavimą panaikinti.

2024-04-15 raštu Nr. 6-1205, laišku su įteikimu (RS289025752LT), pareiškėjos mokesčių mokėtojų registre nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini) išsiųsta 2024-04-10 užduoties atlikti mokestį tyrimą Nr. (42.59 Mr) FR0688-302 ir 2024-04-10 pranešimo apie numatomą atlikti mokestinį tyrimą Nr. (42.59 Mr) MTP-223 elektroninių dokumentų nuorašai. Taip pat pareiškėja informuota, kad minėti dokumentai 2024-04-10 buvo patalpinti Mano VMI. Šis laiškas 2024-05-02 grįžo neįteiktas, nurodant – netikslus adresas.

2024-05-28 raštu Nr. 6-1691, laišku su įteikimu (RS293197935LT), internete surastu pareiškėjos adresu: (duomenys neskelbtini) 2024-04-10 užduoties atlikt i mokestį tyrimą Nr. (42.59 Mr) FR0688-302 ir 2024-04-10 pranešimo apie numatomą atlikti mokestinį tyrimą Nr. (42.59 Mr) MTP-223 elektroninių dokumentų nuorašai. Taip pat pareiškėja informuota, kad minėti dokumentai 2024-04-10 buvo patalpinti Mano VMI. Šis laiškas 2024-06-11 grįžo neįteiktas, nurodant – nežinomas adresas.

Per Mano VMI 2024-09-09 viešai paskelbta, kad pareiškėja turi atvykti pas mokesčių administratorių atsiimti dokumentų. Pareiškėjos atstovai neatvyko.

2024-10-11 pranešimas apie mokestinį patikrinimą Nr. (42.59 Mr) FR0663-166 su priedu – preliminariu mokesčių administratoriui pateiktinų dokumentų patikrinimui sąrašu, 2024-10-11 paskelbtas VMI portalo autorizuotų elektroninių paslaugų srityje. Pareiškėja su dokumentu Mano VMI nesusipažino.

Mokestiniam tyrimui ir patikrinimui pareiškėja dokumentų, suvestinių registrų bei duomenų, reikalingų tyrimui/patikrinimui atlikti nepateikė.

Patikrinimo aktas 2024-11-05 buvo patalpintas Mano VMI. Pareiškėja su patikrinimo aktu nesusipažino ir per MAĮ 131 str. 1 dalyje nustatytą 30 dienų terminą rašytinių pastabų dėl patikrinimo akto nepateikė.

Inspekcija išnagrinėjusi Patikrinimo aktą 2024-12-10 sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (42.59 Mr) FR0682-251 (toliau – ir Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo) patvirtino Patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjai sumokėti 169 626 Eur PM, apskaičiavo 28 634 Eur PM delspinigių bei skyrė 135 701 Eur PM baudą. Minėtas sprendimas buvo patalpintas Mano VMI 2024-12-10. Pareiškėja su Sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo nesusipažino.

Pareiškėja MAĮ 152 straipsnyje nustatyta tvarka per nustatytą terminą nepateikė skundo VMI dėl Inspekcijos sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo, todėl minėtas sprendimas laikomas įsiteisėjusiu.

2025-01-07 VMI suformavo nurodymą Nr. (23.31-08) 467-8273 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) FR0492 iš pareiškėjos iš viso 334 354,83 Eur sumai.

2025-02-06 pareiškėja kreipėsi į Inspekciją su prašymu pateikti jos atžvilgiu vykdyto mokestinio patikrinimo medžiagą. 2025-02-11 Inspekcija pateikė pareiškėjai Patikrinimo akto ir Sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo nuorašus.

2025-02-18 pareiškėja kreipėsi į VMI su prašymu atnaujinti mokestinio ginčo bylos procesą MAĮ 160 str. 2 d. 1, 7 ir 9 punktų pagrindu.

VMI Sprendimu netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti mokestinio ginčo bylos procesą.

Pareiškėja nesutikdama su Sprendimu pateikė skundą teismui.

MAĮ 160 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestinio ginčo bylos, kurioje vietos mokesčių administratoriaus, centrinio mokesčių administratoriaus ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimas nustatytu terminu nebuvo apskųstas, procesas gali būti atnaujintas šiame straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka.

MAĮ 160 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai: 1) naujai paaiškėja esminės aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių mokėtojui mokestinio ginčo nagrinėjimo metu; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos asmenų veikos nagrinėjant mokestinį ginčą; 4) panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas ar nuosprendis, kuris buvo pagrindas priimti skundžiamą sprendimą; 5) mokesčių mokėtojas buvo neveiksnus ir nebuvo atstovaujamas atstovo pagal įstatymą; 6) mokestinį ginčą išnagrinėjo neteisėtos sudėties Mokestinių ginčų komisija; 7) pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą; 8) panaikinamas kaip neteisėtas teisės aktas, kuriuo remiantis buvo priimtas šis sprendimas; 9) būtina užtikrinti vienodą mokestinių ginčų nagrinėjimo praktiką.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad mokestinių ginčų bylų procesas atnaujinamas, jeigu yra vienas arba keli iš MAĮ 160 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Prašymą atnaujinti mokestinio ginčo bylos procesą turi teisę paduoti mokesčių mokėtojas, jeigu sprendimas nustatytu terminu nebuvo apskųstas. Mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus sprendimu dėl papildomų mokesčių apskaičiavimo paprastai gali skųsti šį sprendimą, taigi sprendimo apskundimas yra įprasta mokesčių mokėtojo teisių gynimo tvarka mokestiname ginče. MAĮ 160 straipsnyje nustatytas mokestinių ginčų bylų proceso atnaujinimo institutas yra ekstraordinarinė mokestinio ginčo nagrinėjimo tvarka, kuri gali būti taikoma tik nustačius vieną iš įsakmiai šiame straipsnyje nustatytų pagrindų. Administracinis sprendimas, kuris nebuvo nustatyta tvarka apskųstas, todėl tapo galutiniu administraciniu sprendimu, gali būti peržiūrėtas tik esant įstatyme nustatytiems pagrindams ir laikantis įstatyme nustatytos tvarkos dėl prašymo padavimo termino ir kitų reikalavimų, kitaip būtų nepaisoma teisinių santykių stabilumo (žr. LVAT 2021-03-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2505-602/2021).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja savo prašymą atnaujinti procesą grindė MAĮ 160 str. 2 d. 1, 7 ir 9 punktų nuostatomis. Nurodė, kad patikrinimo metu mokestis buvo apskaičiuotas pagal MAĮ 70 str. 1 d. nuostatas, pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, tačiau pareiškėja turi apskaitos dokumentus, kurie leidžia apskaičiuoti mokesčius tiesioginiu būdu, gali juos pateikti, todėl tai turėtų būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi esminė aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma mokesčių mokėtojui mokestinio ginčo nagrinėjimo metu (MAĮ 160 str. 2 d. 1 p.). Taip pat prašė atnaujinti procesą MAĮ 160 str. 2 d. 7 p. pagrindu, t. y. kai pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, kadangi Panevėžio AVMI bei VMI apskaičiuodama papildomas pajamų mokesčio prievoles Bendrovei, MAĮ 70 str. pritaikė išimtinai pajamų, o ne sąnaudų kontekste, kadangi nevertino Bendrovės patirtų butų remontų išlaidų, išlaidų patirtų notaro paslaugoms, išlaidų, susijusių su nuomojamų objektų komunalinėmis paslaugomis, todėl Bendrovei papildomas prievoles paskaičiavo netiksliai ir neteisingai. Taigi, Bendrovei priskaičiuotos papildomos prievolės yra netikslios, nepagrįstos, apskaičiuotos neteisingai taikant MAĮ 70 str. Taip pat nurodė, kad patikrinimo metu mokestis pareiškėjai buvo apskaičiuotas pagal MAĮ 70 str. 1 d. nuostatas, pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, kas pareiškėjos vertinimu prieštarauja formuojamai praktikai tokio pobūdžio bylose, nes pareiškėja turi apskaitos dokumentus, kurie leidžia apskaičiuoti mokesčius tiesioginiu būdu, o tai yra pagrindas atnaujinti procesą siekiant užtikrinti vienodą mokestinių ginčų nagrinėjimo praktiką (MAĮ 160 str. 2 d. 9 p.).

Tuo tarpu VMI Sprendime vertino ir pasisakė tik dėl vieno pareiškėjos prašyme nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo – konstatavo, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti suprantamos kaip pažeidžiančios formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, kadangi mokestis apskaičiuotas pagal MAĮ 70 str. 1 d. nuostatas, taikant mokesčių administratoriaus įvertinimą, atsižvelgiant į nuoseklią LVAT formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, todėl nėra pagrindo atnaujinti mokestinio ginčo bylos procesą MAĮ 160 str. 2 d. 9 p. pagrindu.

MAĮ 34 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas) atlikdamas savo funkcijas ir įgyvendindamas jam suteiktas teises, atliekamus veiksmus įformina sprendimais ir kitais dokumentais, kurių formas ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.

VAĮ 10 straipsnyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodomas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, motyvai (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktai). Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio (iki 2020 m. lapkričio 1 d. VAĮ 8 straipsnis) nuostatas, LVAT yra pažymėjęs, kad administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Sprendime turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827-14).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad priimant administracinį aktą „<...> iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. <...> kai nėra pagrindo atitinkamą administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas administracinio akto adresato (mokesčių mokėtojo) požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą“ (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nors prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėja prašė vertinti galimybę ir dėl proceso atnaujinimo ir MAĮ 160 str. 2 d. 1 ir 7 p. nurodytais pagrindais, tačiau Sprendime dėl to nepasisakyta, kas lemia, kad Sprendimas yra nepakankamai išsamus ir motyvuotas, todėl laikytinas neatitinkančiu VAĮ 10 str. 5 d. nuostatų ir naikintinas (ABTĮ 88 str. 2 p.).

Pasisakydamas dėl pareiškėjos antrojo skundo reikalavimo – įpareigoti atsakovę atnaujinti mokestinio ginčo procesą dėl Panevėžio AVMI 2024-12-10 sprendimo Dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (42.59 Mr) FR0682-251 – teismas pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu valdžių padalijimo principu, administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1606/2012). Tačiau panaikinus VMI Sprendimą administracinė procedūra lieka nebaigta, todėl VMI įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2025-02-18 prašymą Dėl mokestinio bylos proceso atnaujinimo.

Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas buvo priimtas pareiškėjos naudai, todėl ji įgijo teisę į savo patirtų išlaidų atlyginimą iš atsakovės. Pareiškėja už skundo pateikimą sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį, kurie yra įskaityti byloje, todėl ši suma iš atsakovės priteistina pareiškėjai. Kitų duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos1Home Group AS skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2025 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 69-19 Dėl 1Home Group AS (kodas 9001180884) 2025-02-18 prašymo atnaujinti procesą.

Įpareigoti atsakovę iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2025 m. vasario 18 d. prašymą Dėl mokestinio bylos proceso atnaujinimo.

Priteisti pareiškėjai 1Home Group AS iš atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 22,50 Eur žyminį mokestį.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Asta Adamonytė-ŠipkauskienėJūratė Bliznikaitė-PovilanskienėSigita Fomičiova