Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovui L. A. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje – Vilniaus miesto savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

3. Ieškovė aiškina, kad 2023 m. liepos 11 d. į trečiąjį asmenį kreipėsi namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventoja, kuri nurodė, kad šiuo adresu esančio namo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo inžinerinė sistema yra prijungta prie atsakovo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo inžinerinės sistemos. Ieškovė akcentuoja, kad kadangi atsakovas nėra perdavęs šios sistemos inžinerinės infrastruktūros trečiajam asmeniui, ieškovė negali užtikrinti tinkamo ir nepertraukiamo paslaugų teikimo namo, esančio (duomenys neskelbtini), , gyventojams. Ieškovė akcentuoja, kad vandens tiekimo ir nuotekų valymo infrastruktūros objektų perdavimas trečiajam asmeniui – tai viena iš atsakovo pareigų, prisiimtų 2019 m. kovo 15 d. trišale sutartimi, o atsakovas šios pareigos neįvykdė.

4. Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Procesiniai dokumentai jam įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. procesiniai dokumentai laikomi įteiktais po trisdešimties dienų nuo jų pakartotinio išsiuntimo atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.

6. Nustatyta, kad 2019 m. kovo 15 d. ieškovė, atsakovas ir trečiasis asmuo sudarė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutartį Nr. SUT-TST-61, pagal kurią atsakovas įsipareigojo savo sąskaita parengti statinio projektą ir pastatyti šiuos vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus: vandentiekio tinklus (duomenys neskelbtini) (gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato, Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Naujosios Vilnios sen., (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), šią infrastruktūrą neatlygintinai perleisti trečiojo asmens nuosavybėn (sutarties 1 punktas). Pagal sutarties 9 punktą, atsakovas įsipareigojo infrastruktūrą ir visas su jos aptarnavimu susijusias teises ir savo nuosavybės teisę į ją per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimo akto gavimo dienos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

7. Ieškovė 2018 m. rugpjūčio 20 d. išdavė atsakovui prisijungimo sąlygas Nr. PS18-2425 prie ieškovės tinklų. Atsakovas 2020 m. sausio 15 d. pateikė ieškovei prašymą prijungti žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), vandentiekio įvadą prie ieškovės vandentiekio tinklo ir įrengti vandens skaitiklį. 2021 m. spalio 20 d. ieškovė išdavė atsakovui pažymą Nr. PAŽ21-356, patvirtinančią, kad atsakovui priklausantis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), , yra prijungtas prie vandentiekio tinklų pagal projektą ir prisijungimo sąlygų Nr. PS18-2425 reikalavimus.

8. Trečiasis asmuo 2023 m. gegužės 31 d. išsiuntė atsakovui raštą, kuriame nurodė, kad atsakovas neįvykdė sutartimi prisiimto įsipareigojimo perduoti pastatytą infrastruktūrą trečiajam asmeniui, todėl jam yra priskaičiuota 287 000 Eur bauda pagal sutarties 12 punktą. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad dėl atsakovo neveikimo negali būti užtikrintas tinkamas vandens tiekimas objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilnius.

9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.383 straipsnio 1–2 dalimis, pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Energijos pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma su abonentu tik tuo atveju, kai jis turi energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir kai įrengti energijos apskaitos prietaisai. Kai tiesiami nauji energijos tiekimo tinklai, sudaromoms išankstinėms energijos pirkimo–pardavimo sutartims šios dalies reikalavimai netaikomi. Teisės aktų nustatytais atvejais energijos pirkimo–pardavimo sutartis su abonentu gali būti sudaroma ir tuo atveju, kai nėra tiesioginės šių energijos išteklių apskaitos tarp energijos tiekėjo ir abonento.

10. Vadovaujantis CK 6.391 straipsniu, CK VI knygos septintojo skirsnio (energijos pirkimo–pardavimo sutartys) normos taikomos aprūpinant elektros, šilumos energija, dujomis, naftos ir naftos produktais, vandeniu ir kitų rūšių energija per jų tiekimo tinklus, jeigu įstatymai nenustato ko kita arba kitokia išvada nedarytina atsižvelgiant į prievolės esmę. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (toliau – ir GVTNTĮ). Šio įstatymo tikslas – nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimo ir planavimo bendruosius reikalavimus, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, užtikrintas nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas, užtikrinta visuomenės poreikius atitinkanti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra, sudarytos sąlygos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas arba turėti galimybę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas (GVTNTĮ 1 straipsnis).

11. Vadovaujantis GVTNTĮ 16 straipsnio 4 dalimi, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti viešajam vandens tiekėjui arba regioniniam viešajam vandens tiekėjui, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 6 ir 11 dalyse. Pažymėtina, kad ankstesnė šio straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 15 d., skelbė, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, arba regioniniam viešajam vandens tiekėjui, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 6 ir 8 dalyse ir šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje.

12. Taigi, trišalės sutarties sudarymo laikotarpiu galiojo teisinis reglamentavimas, pagal kurį geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklai turėjo būti perduoti savivaldybei arba viešajam vandens tiekėjui. Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 6.157 straipsnio 2 dalimi, imperatyviųjų teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sąlygoms.

13. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas neįvykdė trišale sutartimi prisiimtų įsipareigojimų – neperdavė vandens tiekimo infrastruktūros trečiajam asmeniui. Nustatyta, kad dėl tokio atsakovo elgesio nepatogumų patiria kiti ieškovės klientai, neturintys tinkamo vandens spaudimo namuose. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad egzistuoja svarbios priežastys, dėl kurių atsakovas negali įgyvendinti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas tenkintinas (CK 6.38, 6.63 straipsniai).

14. Pagal CPK 273 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Vadovaujantis to paties straipsnio 3 dalimi, jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų.

15. Ieškovė prašo tuo atveju, jei atsakovas per sprendime nustatytą terminą neįvykdys sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, leisti ieškovei sprendimą įvykdyti savo lėšomis ir jėgomis, o atsakovui skirti po 100 Eur baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną. Taigi, ieškovė prašo taikyti tiek CPK 273 straipsnio 1 dalį, tiek CPK 273 straipsnio 3 dalį, nors šios CPK normos apibrėžia skirtingas situacijas ir negali būti taikomos kartu – jei sprendimą gali įvykdyti kreditorė, taikoma CPK 273 straipsnio 1 dalis, o jei jį gali įvykdyt tik skolininkas – CPK 273 straipsnio 3 dalis.

16. Šiuo atveju teismo įpareigojimą perduoti ginčo tinklus Vilniaus miesto savivaldybei gali atlikti tik pats atsakovas. Atsižvelgiant į tai, ir vadovaujantis CPK 273 straipsnio 3 dalimi, atsakovui neįvykdžius nurodyto įpareigojimo per teismo nustatytą terminą, teismas sprendžia skirti atsakovui 100 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną. Teismo vertinimu, tokio dydžio bauda už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną laikytina pagrįsta ir teisinga. Teismas, tenkindamas ieškovo prašymą skirti 100 Eur dydžio baudą atsižvelgia į tai, kad atsakovas sutartyje nustatyto įpareigojimo, kuris kaip pagrįstas pripažintas šiuo teismo sprendimu, nevykdo daugiau kaip 3 (tris) metus. Teismo vertinimu, norint užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą, kaip sudėtinę asmens teisės į teisingą procesą dalį, paskirtos baudos dydis yra teisingas siekiamiems tikslams pasiekti.

17. Ieškinį iš esmės tenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinas 109 Eur žyminis mokestis (CPK 79, 88, 93 straipsniai).

18. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 91 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 12,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovą L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) per 60 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įregistruoti valstybės įmonėje Registrų centre ir perduoti trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybei sutartyje nurodytą inžinerinę infrastruktūrą, t. y. vandentiekio tinklus, esančius (duomenys neskelbtini) (gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato, Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Naujosios Vilnios sen., (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“, j. a. k. 120545849, iš atsakovo L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 109 Eur (vieną šimtą devynis Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovui L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) neįvykdžius nurodyto įpareigojimo per teismo nustatytą terminą, skirti atsakovui 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną.

Priteisti iš atsakovo L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 12,68 Eur (dvylika Eur 68 ct) teismo patirtų pašto išlaidų. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) sąskaitą, įmokos kodas 5662. Teismui turi būti pateikti įrodymai apie sumokėtas pašto išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.