- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-17
- Bylos Nr.
- 2S-1392-302/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Henrichas Jaglinskis, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- valstybės biudžetinės įstaigos Vilniaus Gedimino technikos universiteto, valstybės biudžetinei įstaigai Vilniaus Gedimino
- Ieškovas
- valstybės įmonės Vilniaus Gedimino technikos universiteto Eismo mokomojo centro, VĮ VGTU Eismo, VĮ VGTU Eismo mokomojo centro
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo valstybės biudžetinės įstaigos Vilniaus Gedimino technikos universiteto atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 14 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo valstybės įmonės Vilniaus Gedimino technikos universiteto Eismo mokomojo centro prevencinį ieškinį atsakovui valstybės biudžetinei įstaigai Vilniaus Gedimino technikos universitetui dėl uždraudimo atlikti veiksmus ateityje.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas VĮ VGTU Eismo mokomasis centras kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu, prašydamas uždrausti valstybės biudžetinei įstaigai VGTU imtis bet kokių veiksmų siekiant iškraustyti VĮ VGTU Eismo mokomąjį centrą iš mokymo pastato, garažo su priestatais, kontrolinio punkto, ūkinio pastato, esančių Plytinės g. 27, Vilniuje, bei 1,5 ha bendrojo ploto pirminio vairavimo aikštelės, esančios Plytinės g., Vilniuje, ar kaip kitaip apsunkinti VĮ VGTU Eismo mokomojo centro naudojimąsi šiuo nekilnojamuoju turtu. Taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę bei uždrausti valstybės biudžetinei įstaigai Vilniaus VGTU imtis bet kokių veiksmų siekiant iškraustyti VĮ VGTU Eismo mokomąjį centrą iš mokymo pastato, garažo su priestatais, kontrolinio punkto, ūkinio pastato, esančių Plytinės g. 27, Vilniuje, bei 1,5 ha bendrojo ploto pirminio vairavimo aikštelės, esančios Plytinės g., Vilniuje, ar kaip kitaip apsunkinti VĮ VGTU Eismo mokomojo centro naudojimąsi šiuo nekilnojamuoju turtu iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje. Nurodė, kad atsakovas raštu dėl negyvenamųjų patalpų panaudos sutarties nutraukimo išreiškė savo aiškų ketinimą uždrausti ieškovui naudotis turtu, todėl ieškovui atsirastų neprotingai dideli nuostoliai.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. liepos 14 d. nutartimi Ieškovo VĮ VGTU Eismo mokomojo centro prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Uždraudė valstybės biudžetinei įstaigai VGTU imtis bet kokių veiksmų siekiant iškraustyti VĮ VGTU Eismo mokomąjį centrą iš mokymo pastato, garažo su priestatais, kontrolinio punkto, ūkinio pastato, esančių Plytinės g. 27, Vilniuje, bei 1,5 ha bendrojo ploto pirminio vairavimo aikštelės, esančios Plytinės g., Vilniuje, ar kaip kitaip apsunkinti VĮ VGTU Eismo mokomojo centro naudojimąsi šiuo nekilnojamuoju turtu iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje.
Teismas nutartį motyvavo tuo, kad atsižvelgiant į tai, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra tapati prevencinio ieškinio dalykui, todėl yra tikslinga taikyti byloje ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę, priešingu atveju, būsimo teismo sprendimas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu.
Šalies argumentai
Atsakovas valstybės biudžetinė įstaiga VGTU atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismui išsprendus bylą ieškovo naudai, nebus jokių kliūčių ginčo statinius ieškovui perduoti naudotis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka. VGTU, nutraukęs valstybės turto panaudos sutartį su ieškovu, negali užkirsti kelio ieškovui įgyti teisę į šio turto valdymą ateityje arba teismo sprendimo įvykdymui. Ginčijama teismo nutartimi tarp šalių kilusio ginčo išsprendimas iš esmė prieštarauja imperatyvioms Civilinio proceso kodekso 234, 259 straipsniuose įtvirtintoms normoms, įpareigojančioms ginčą iš esmės išspręsti tik teismo posėdyje, įvertinant įrodymus.
Teismas turėjo įvertinti šalių teisinę padėtį valstybės turto valdymo santykyje, kadangi ieškovas ginčo statinių atžvilgiu būdamas subpanaudos gavėjas, bet ne savininkas, pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą.
Teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo bei ekonomiškumo principą parinkdamas laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovui yra apribotas negyvenamųjų patalpų panaudos sutarties, sudarytos su ieškovu, 5.3 p. taikymas, tai iš esmės pažeidžia atsakovo teises, dėl ko jis patiria žalą.
Nurodo, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą, būtina įvertinti tai, kad ieškovas be raštiško panaudos davėjo bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos, valdančios ginčo turtą patikėjimo teise, sutikimo, yra sudaręs dalies šių statinių panaudos ar nuomos sutartis su kitais subjektais, taigi atsakovui suvaržoma pareiga imtis veiksmų prieš pažeidėją, pažeidžiamas viešas interesas.
Atsiliepimas
Ieškovas VĮ VGTU Eismo mokomasis centras atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad tai, jog pareikštas prevencinis ieškinys ir nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sutampa su ieškinio dalyku, nesudaro pagrindo panaikinti laikinųjų apsaugos priemonių. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos, kad būtų garantuotas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Atskirojo skundo argumentai, kad nutartimi buvo išspręstas šalių ginčas, pažeidžia procesinės teisės normas (234, 259 str.), nepagrįsti, nes laikinoji apsaugos priemonė yra procesinė, laikino pobūdžio priemonė, turinti specialų tikslą ir galiojantį bylos nagrinėjimo metu.
Tai, kad pasak apelianto, ieškovas pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą, neįrodo laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo neteisėtumo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta pažeidžiant procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl yra pagrindas ją panaikinti.
Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, kurios vienaip ar kitaip gali įtakoti būsimo teismo sprendimo tinkamą įvykdymą, vadovaujantis teisingumo principu užtikrinti kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyrą, ir priimti atitinkamą sprendimą taikyti arba ne laikinąsias apsaugos priemones. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tokiu būdu įstatymo leidėjas laikinąsias apsaugos priemones susiejo su galimo sprendimo įvykdymu, o tai reiškia, kad pareikšto byloje ieškinio pobūdis apsprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikomų konkrečioje byloje rūšį. Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 12 p. yra įtvirtinta laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ir padidėti.
Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė atsakovo atžvilgiu ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir tuo pažeidė aukščiau nurodyto įstatymo nuostatas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas kreipėsi į teismą siekdamas apginti jo nurodomas pažeidžiamas daiktines teises – uždrausti atsakovui VbĮ Vilniaus Gedimino technikos universitetui imtis bet kokių veiksmų, siekiant iškraustyti ieškovą VĮ VGTU Eismo mokomąjį centrą iš mokymo pastato, garažo su priestatais, kontrolinio punkto, ūkinio pastato, esančių Plytinės g. 27, Vilniuje, bei 1,5 ha bendrojo ploto pirminio vairavimo aikštelės, esančios Plytinės g., Vilniuje, ar kaip kitaip apsunkinti VĮ VGTU Eismo mokomojo centro naudojimąsi šiuo nekilnojamuoju turtu iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje. Įvertinus pareikšto prevencinio ieškinio reikalavimą, ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės turinys sąlygoja tai, kad pritaikius tokią laikinąją apsaugos priemonę, būtų iš anksto pasisakyta dėl bylos esmės, pripažįstant, jog atsakovas atlieka neteisėtus veiksmus, t.y. neteisėtai nutraukė panaudos sutartį, o tai prieštarauja laikinosios apsaugos priemonės paskirčiai, taip pat pagrindiniams civilinio proceso principams. Pats ieškinio dalykas yra suformuluotas kaip prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones rezoliucinė dalis. Pažymėtina, kad ieškovas reikšdamas prevencinį ieškinį, net neginčija panaudos sutarties nutraukimo teisėtumo, o siekia per laikinąsias apsaugos priemones, atsakovui nutraukus panaudos sutartį, įgyti teisę į tolesnę objektų panaudą.
Be to, kolegija pažymi, jog ieškovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra netikslinga, nes jos pritaikymas niekaip neįtakotų ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo, jos nesiėmus, nepiniginio pobūdžio teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų. Apeliantas nurodo, kad patirtų nuostolių, jei atsakovas imtųsi tolimesnių veiksmų ryšium su panaudos sutarties nutraukimu, tačiau apeliantas nenurodė ir neįrodinėja, kad ieškovas ketina imtis tolimesnių veiksmų, susijusių su panaudos sutarties nutraukimu, todėl kolegija sprendžia, kad tokie ieškovo galimi nuostoliai nesudaro pagrindo Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 12 p. numatytos laikinosios apsaugos priemonės taikymui.
Dėl nurodyto skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 p.).
Apeliacinės instancijos teismas patyrė 5,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl atmetus apelianto atskirąjį skundą, iš jo priteistinos 5,70 Lt bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 p., 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 straipsniais, kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 14 d. nutartį panaikinti, VĮ VGTU Eismo mokomasis centras prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Priteisti iš VĮ VGTU Eismo mokomasis centras 5,70 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme į valstybės biudžetą.