- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2009-10-07
- Bylos Nr.
- 1-109-174/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Nukentėjusysis
- V. K., V. U.
- Kaltinamasis
- A., J.
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Šilutės r., LR pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas 1985-04-30 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 225 str. 2 d. ir 148 str. 2 d., paskirta 3 m. laisvės atėmimo bausmė; 1990-08-29 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 225 str. 2 d. – 2 m. laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis LR BK 25¹ str. lygtinai priverstinai įdarbinant, 1991-03-21 Trakų rajono apylinkės teismo grąžintas į laisvės atėmimo vietą 11 mėn. 20 d., 1992-03-11 paleistas atlikus bausmę, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 129 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis A. J. tyčia nužudė kitą žmogų.
Kaltinamasis A. J. 2008 m. rugsėjo 6 d., apie 21 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), namo kieme, prie įėjimo į namo laiptinę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių paskatų nužudė kitą žmogų – kilus konfliktui tarp nukentėjusiojo L. U. ir kaltinamojo dėl pastarojo sugyventinės L. K. įžeidimo jos bute ir nukentėjusiajam išėjus kartu su A. J. iš L. K. buto į namo kiemą, dėl to paties konflikto tarp A. J. ir nukentėjusiojo kilo muštynės. A. J. atsilenkė sulenkiamą peilį ir juo tyčia dūrė nukentėjusiajam L. U. 1 kartą į dešinę kirkšnį, tuo padarydamas nukentėjusiajam akliną durtinį-pjautinį dešinės kirkšnies sužalojimą ir šlaunies arterijos pažeidimą bei kiaurinį durtinį-pjautinį lytinės varpos sužalojimą, vieną kartą dūrė į nugarą, padarydamas durtinį-pjautinį sužalojimą nugaroje, ir 1 kartą dūrė į kairę šlaunį, padarydamas durtinį-pjautinį sužalojimą kairėje šlaunyje, tokiu būdu padarydamas L. U. sunkų sveikatos sutrikdymą, ir šis dėl ūmaus nukraujavimo į išorę dėl padarytų pjautinių-durtinių sužalojimų mirė, tokiu būdu kaltinamasis A. J. tyčia nužudė L. U..
Kaltinamasis A. J. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2008 m. rugsėjo 6 d. jis kartu su Užpelkiu kasė bulves pas S. Š.. Jokių konfliktų su žuvusiuoju nebuvo. Po talkos jie visi išgėrė ir S. Š. jį parvežė namo. Namuose jie dar išgėrė butelį degtinės ir tada atėjo L. U.. S. Š. jau buvo išvažiavęs. L. U. buvo piktas ir norėjo dar išgerti, tačiau jo sugyventinė L. K. varė jį eiti namo, nes jie ruošėsi eiti miegoti. Kai L. K. paprašė, kad jis išeitų, šis pavadino ją žiurke. Tada jis išstūmė L. U. į lauką. Lauke pirmiausiai L. U. jį pastūmė ir jis nukrito ant žemės. Krito ant nugaros. Tada L. U. ėmė jį spardyti, sudavė kumščiu į veidą, o po to jį užgulė ir viena ranka pradėjo jį smaugti, o kitos rankos alkūne laikė jį prirėmęs prie žemės. Jis bandė išsilaisvinti, tačiau jam nepavyko. Peilį jis turėjo dešinėje kelnių kišenėje, jį išsitraukė, atlenkė ir juo smūgiavo L. U.. Kiek kartų dūrė peiliu ir į kokias kūno vietas, negali pasakyti, nes jam buvo aptemusi sąmonė. Vieną kartą jam jau yra buvusi tokia pati situacija, tačiau tada buvo nustatyta būtinoji gintis. Nužudyti jis tikrai nenorėjo, tik gynėsi. L. U. po smūgių jis numetė nuo savęs ir jį palikęs nuėjo namo. Jį paliko gulintį. Pirmą smūgį peiliu sudavė į koją. Pamatęs kruvinas savo rankas bėgo prašyti, kad kas nors iškviestų pagalbą. Kai grįžo į lauką, L. U. gulėjo aukštielninkas. Grįžęs po sulaikymo pasakojo L. K., kad jis kaltas ir kad jį L. U. smaugė. Pirmieji jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo neteisingi, nes jis buvo neblaivus ir tyrėja rašė tai, ką norėjo. Jeigu jis nebūtų buvęs girtas, to nebūtų atsitikę.
Motyvuojamoji dalis
Be dalinio kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.
2008-09-07 apklausiamas kaip įtariamasis kaltinamasis nurodė šiek tiek kitokias įvykio aplinkybes. Jis tvirtino, kad jam nugriuvus nuo L. U. pastūmimo ant žemės ir po to, kai šis sudavė jam į galvą, jis prisitraukė jį už rūbų ir kada šis pradėjo jį smaugti, jo rankos buvo laisvos, todėl jis išsitraukęs iš kišenės ir atsilenkęs peilį smogė jam į koją. Po pirmojo smūgio L. U. ant jo užkrito ir tada jis numetė jį nuo savęs ant žemės. Kada ir kokiu būdu jis smogė peiliu L. U. į nugarą ir į kirkšnį, negali pasakyti, tačiau, kai jis nuėjo namo, šis liko gulėti ant nugaros. Kai pasiėmęs cigaretės grįžo į lauką, šis gulėjo toje pačioje vietoje. Beje, šios apklausos metu jis nenurodė, kad L. U. būtų pavadinęs L. K. žiurke, o teigė, kad jis pats varė eiti jį namo, nes norėjo miego (t. 1. b. l. 99–101). Vėlesniuose parodymuose jau atsirado žodis „žiurkė“, o kaip teigė A. J., L. U. šį žodį vartojo kaip priežodį, o ne kaip įžeidimą, tačiau jis vis tiek ant jo supykęs.
Iš įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu protokolo nustatyta, kad kaltinamasis šiuos savo parodymus patvirtino ir parodė, kaip smogė pirmą smūgį (t. 1. b. l.107–108).
Teismas kaltinamojo parodymais tiki tiek, kiek jie atitinka faktines bylos aplinkybes.
Nukentėjusioji V. K. patvirtino tas aplinkybes, kad žuvusysis yra jos brolis. Apie įvykio aplinkybes ji nieko nežino, tačiau teigia, kad jos brolis niekada nebuvo agresyvus, o kaltinamasis buvo agresyvus, dažnai puldavo ant brolio. Brolis gyveno su mama, labai jai padėdavo, nes mama silpnos sveikatos. Su kaltinamuoju brolis išgerdavo, tačiau nedažnai. Brolio mirtis juos labai sukrėtė. Palaiko civilinį ieškinį. Iš valstybės gautą 1040 Lt pašalpą iš civilinio ieškinio neišminusavo ir dėl paminklo pastatymo jokių dokumentų dar neturi.
Nukentėjusysis V. U. patvirtino tas aplinkybes, kad apie įvykį nieko nežino. Kada tą dieną kasė bulves, tarp brolio ir kaltinamojo konfliktų nebuvo. Brolis buvo ramaus būdo, o kaltinamasis buvo agresyvus, yra brolį sumušęs, jam teko gulėti ligoninėje. Su broliu jis kartu gyveno pas mamą.
Liudytoja L. K. patvirtino tas aplinkybes, kad atėjus L. U., ji su kaltinamuoju tikrai nebenorėjo gerti alkoholio, ir ji varė jį namo. Tada šis ją pavadino žiurke. Ji dėl to nelabai įsižeidė, o kaltinamasis įsižeidė. Tada L. U. pats pakilo nuo fotelio, o kaltinamasis jį išstūmė pro duris. A. J. iš lauko buvo parėjęs du kartus. Pirmą kartą nieko nesakė, o antrą kartą pasakė, kad nudūrė L. U. ir liepė skambinti greitajai medicininei pagalbai ir policijai. Jokių sužalojimų ji nei ant A. J. veido, nei ant kaklo nematė. A. J. buvo fiziškai stipresnis už L. U. ir L. U. tą vakarą buvo žymiai girtesnis. P. J. visada nešiodavosi su savimi. Tuo metu kai L. U. atėjo pas juos, sužalotas nebuvo.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. K. parodė, kad A. J. yra jos sugyventinis. Tą vakarą, kai buvo nudurtas L. U., apie 20 val. 30 min., savo bute, kartu su A. J. ir S. Š. išgėrė butelį degtinės, o apie 21 val. 30 min. į butą atėjo U. . Jis buvo girtas, žymiai girtesnis negu A. J.. Atsisėdęs prie stalo, U. kvietė J. eiti išgerti, todėl ji U. paliepusi išeiti iš buto, ir U. ją pavadino žiurke. Dėl to supykęs A. J. – sugriebęs už rūbų nugaroje ir išstūmęs pastarąjį į koridorių. A. U. muistėsi, mėgino priešintis, tačiau jėgos buvo nelygios – nors abu yra panašaus kūno sudėjimo, tačiau tą vakarą dėl L. U. girtumo A. J. buvo fiziškai pranašesnis negu A. U.. Koridoriuje A. J. paleido L. U. ir pastarasis, nieko netaręs, išėjo pro duris į lauką, o iš paskos – A. J., nors jam jokio reikalo į lauką eiti nebuvo. Po 2–3 minučių į butą sugrįžo ramus A. J. ir ramiu balsu pasakė, kad kviestų greitąją bei policiją, tačiau dėl ko – nesakė. Kadangi A. J. elgėsi ramiai, tai ji niekur neskambino, nes nematė reikalo. Kraujo ant A. J. rūbų ir rankų nematė. Netrukus A. J. išėjo į lauką ir vėl sugrįžo po kelių minučių – šį sykį jo rankos buvo kruvinos. Tada A. J. ramiai pasakė, kad nudūrė Leoną. Išbėgusi laukan ir prie įėjimo į laiptinę pamačiusi ant nugaros gulintį L. U.. Po juo buvo pribėgę kraujo. A. J. kaklo ir veide jokių sužalojimų nepastebėjusi. A. J. maždaug prieš savaitę buvo nusipirkęs sulenkiamą peilį ir jį nešiojosi kelnių kišenėje (t. 1. b. 1. 60–65). Šie jos parodymai yra detalesni, ji juos patvirtino teismo posėdžio metu ir teismas neturi pagrindo jais netikėti.
Liudytoja A. M. patvirtino tas aplinkybes, kad tą vakarą pas juos į namus buvo atėjęs kaltinamasis ir prašė iškviesti medikus ir policiją. Jis nebuvo labai girtas. Kadangi jos telefonas neveikė, ji paprašė tą padaryti kaimynės.
Liudytoja N. K. patvirtino, kad A. M. prašymu ji iškvietė pagalbą, nes lauke buvo negyvas žmogus. Kaltinamasis buvo agresyvus žmogus, dėl jo ne kartą būdavo kviečiama policija. Pas ją ne vieną kartą buvo atėjusi prašyti pagalbos dėl kaltinamojo smurto. L. U. buvo labai ramus žmogus.
Liudytojas S. Š. patvirtino, kad apie įvykį nieko nežino, nes tuo metu ten jo nebebuvo. Teigia, kad kaltinamasis yra labai agresyvus žmogus, visi kaimo žmonės jo bijojo, o žuvusysis buvo labai lėtas, neagresyvus. Fiziškai pajėgesnis buvo kaltinamasis.
Liudytojas P. K. patvirtino, kad apie įvykį nieko nežino. Parėjęs iš darbo kieme pamatė gulintį žmogų. L. U. buvo ramaus būdo.
Iš 2008-09-06 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta apžiūrėta. Šilutės rajone, Balčių kaime, namo kieme, prie įėjimo į laiptinę rastas ant nugaros gulintis L. U. lavonas su durtinėmis žaizdomis. Įvykio vietoje surastas ir paimtas sulenkiamas peilis (t. 1. b. l. 4-–15), o daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad šio sulenkiamo peilio geležtės ilgis yra 9,5 cm, ant abiejų jos pusių yra panašios į kraują spalvos dėmių (t. 1. b. l. 17–20).
Iš 2008-09-08 Specialisto išvados Nr. M 757/08(03) nustatyta, kad L. U. prieš mirtį padarytas aklinas durtinis-pjautinis dešinės kirkšnies sužalojimas ir šlaunies arterijų pažeidimas bei kiaurinis durtinis-pjautinis lytinės varpos sužalojimas buvo padaryti dėl vieno trauminio poveikio, ir tai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, kuris yra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su mirtimi, bei durtinis-pjautinis sužalojimas nugaroje ir durtinis-pjautinis sužalojimas kairėje šlaunyje, tai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir praėjus kelioms minutėms nuo šių sužalojimų dėl ūmaus nukraujavimo į išorę per visus pjautinius-durtinius sužalojimus L. U. mirė. Taip pat nustatyta, kad L. U. prieš pat mirtį padaryta poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimai veide kietu, buku, turinčių ribotą paviršių daiktų. Šis padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas įtakos mirčiai neturėjo. Mirusiojo kraujyje rasta 2,49 promilių etilo alkoholio (t. 1. b. 1. 27–30).
Iš 2008-10-28 daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti žuvusiojo rūbai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visi žuvusiojo rūbai yra permirkę krauju, ypatingai priekinė jų dalis. Žuvusiojo kelnės, kelnaitės, kojinės, batai permirkę krauju. Apžiūrint įvykio vietą buvo nustatyta, kad žuvusiojo batų padai taip pat kruvini (t. 1. b. l. 33–37,8). Todėl teismas daro išvadą, kad peiliu į kirkšnį žuvusiajam buvo smogta pastarajam stovint, nes kraujas bėgo į apačią ir pats žuvusysis buvo įlipęs į kraujo klaną. Tai paneigia kaltinamojo versiją, kurią jis pateikė teismo posėdžio metu, kad visus smūgius peiliu jis sudavė gulinčiam ant jo žuvusiajam, kuris jį smaugė, o po to jį nuo savęs nustūmė. Tai praktiškai neįmanoma atsižvelgiant į žaizdų kanalų kryptis. Be to, apžiūrėjus kaltinamojo rūbus nustatyta, kad jie labai mažai ištepti krauju (t. 2. b. l. 83–94). Po smūgio į kirkšnį, kuris, beje, negalėjo būti suduotas tokioje padėtyje, kaip teigia kaltinamasis, ant jo rūbų būtų buvę labai daug kraujo. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad smūgis suduotas peiliu į nugarą žuvusiajam stovint. Ši išvada darytina vertinant žaizdos kanalo kryptį, o prasidėjus grumtynėms, kada žuvusysis bandydamas gintis bandė kaltinamojo kaklą spausti rankomis jau gulint ant žemės, buvo smogta į koją. Ši išvada darytina taip pat atsižvelgiant į žaizdos kanalo kryptį, bei kaltinamajam padarytus sužalojimus. Smūgis į kirkšnį taip pat buvo suduotas žuvusiajam stovint, nesant tokiam kontaktui su kaltinamuoju, kaip jis teigia. Byloje nėra duomenų, leidžiančių padaryti objektyvias išvadas dėl suduotų smūgių eiliškumo. Tačiau tai neturi įtakos nei kaltės klausimui, nei nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimui, nes šios išvados paneigia kaltinamojo versiją, kad jis buvo būtinosios ginties situacijoje. Akivaizdu, kad gynėsi ne kaltinamasis, o žuvusysis.
Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad kaltinamasis tokioje situacijoje yra atsidūręs antrą kartą. 2004-10-26 Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nustatyta, kad A. J. situacija buvo būtinosios ginties (t. 1. b. l. 142–143 ). Akivaizdu, kad A. J. modeliuoja įvykį pagal buvusią situaciją. Tačiau tai prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.
Visi apklausti liudytojai teigė, kad kaltinamasis yra agresyvus, jo žmonės bijojo, o žuvusysis buvo lėto būdo žmogus, nesiveldavo į konfliktines situacijas. Nei L. K., nei pats kaltinamasis nepatvirtino, kad jie būtų įsižeidę dėl to, kad žuvusysis pavadino ją žiurke. Žodis „žiurkė“, kaip teigė pats A. J., L. U. buvo vartojamas kaip priežodis, o ne kaip įžeidimas. L. K. parodė, kad pats L. U. pakilo išeiti iš jų buto ir kaltinamajam nebuvo jokio reikalo eiti kartu su juo į lauką. Be to, liudytoja L. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kruvinas kaltinamojo rankas pamatė tada, kai jis antrą kartą parėjo iš lauko. Ji nurodė, kad pirmą kartą jis grįžo ramus ir todėl jam pasakius, kad kviestų greitąją medicininę pagalbą, ji to nedarė. Antrą kartą grįžęs kruvinomis rankomis, jis ramiai pasakė, kad nudūrė Leoną.
Iš 2008-09-08 Specialisto išvados Nr. G 1788/08(03) nustatyta, kad ant A. J. kūno rasti šie sužalojimai: poodinė dešinio smilkinio kraujosruva, kaklo priekinio paviršiaus smulkūs odos nubrozdinimai ir kraujosruvos, nedidelis odos nubrozdinimas ant dešinės plaštakos nykščio pagrindo, smulkūs odos nubrozdinimai abiejų alkūnių sąnarių užpakaliniame paviršiuje, odos nubrozdinimas dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje, tai yra jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1. b. l. 93–96). Atkreiptinas dėmesys, kad kakle padaryti sužalojimai yra labai nežymūs, ant kaklo priekinio paviršiaus yra padaryti nežymūs nubrozdinimai, ir tai negalėjo būti stiprus asmens smaugimas, dėl kurio, kaip teigia kaltinamasis, jam buvo aptemusi sąmonė ir jis neprisimena, ką darė.
Iš 2008-09-08 Specialisto išvados Nr. T-A 1840/08(03) nustatyta, kad A. J. kraujyje rasta 0,97 promilės etilo alkoholio (t. 1. b. 1. 90).
Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. J. nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu nesirgo ir neserga lėtiniu psichikos sutrikimu ir galėjo bei gali teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos teisingai valdyti. Nusikaltimo padarymo metu jis nebuvo psichozinio sutrikimo būsenos – buvo paprasto girtumo būsenos. A. J. stebimi labai ryškūs emociškai nestabilaus tipo asmenybės bruožai. Tyrimo metu stebėta A. J. ryškiai manipuliacinė gynybinė psichikos sutrikimo simuliacija (t. 1.b. l. 170–172).
Byloje surinktų įrodymų visetas neabejotinai įrodo kaltinamojo kaltę.
Kaltinamasis suduodamas peiliu į gyvybiškai svarbias kūno vietas – nugarą, koją, kirkšnį – suprato, kad savo veiksmais kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, ir, nors nenorėjo jos atimti, tačiau leido tokioms pasekmėms kilti, todėl atsako už padarytas pasekmes. Todėl nužudymas padarytas netiesiogine tyčia.
Kadangi kaltinamasis tyčia nužudė kitą žmogų, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 129 str. 1 d.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai lėmė nusikalstamos veikos padarymą.
Nukentėjusiosios V. K. civilinis ieškinys tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos tenkintini iš dalies. Nukentėjusiųjų V. U. ir A. U. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos tenkintini iš dalies.
V. K. prašo priteisti 10000 Lt turtinės žalos atlyginimo, tačiau ji gavo 1040 Lt pašalpą iš valstybės, kurios iš civilinio ieškinio neišminusavo. Paminklo pastatymui ji teigė planuojanti išleisti 6000 Lt, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl ieškinio dalis dėl paminklo pastatymo paliktina nenagrinėta, pripažįstant civilinės ieškovės teisę į ieškinio patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio proceso tvarka.
Nukentėjusieji A. U. ir V. U. prašo priteisti po 100 000 Lt neturtinės žalos.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais, o jais neturtinės žalos tiksliai įvertinti neįmanoma.
Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Įstatymai nenustato neturtinės žalos nei minimumo, nei maksimumo. Pagal teismų praktiką konkretų padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį nurodo pats nukentėjusysis ieškinio pareiškime.
Žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus. Teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į kaltininko interesus, taip pat reikalauja, kad asmeniui skiriama bausmė būtų proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai.
Teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo (CK 6.263 str. 2 d., 6.283 str. 1 d.), šiuo atveju tai būtų žuvusiojo mama A. U.. Tačiau asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi ir tretieji asmenys. Žmogaus gyvybė yra absoliuti vertybė, todėl išgyvenimai, sukelti pažeidus šią vertybę, yra ypač dideli. Teisė tretiesiems asmenims dėl jų artimųjų gyvybės atėmimo gauti neturtinės žalos atlyginimą dabartinio teisinio reguliavimo sąlygomis nėra absoliuti. Neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys, kurie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju. Tai – šios teisės turėtojai (mirusiojo nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai, kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties) ar šios normos kriterijus atitinkantys asmenys (buvo mirusiojo išlaikomi ar jo mirties dieną turėjo teisę į tokį išlaikymą). Konkrečiu nagrinėjamu atveju nukentėjusieji V. U. ir V. K. netiesiogiai nukentėjo dėl A. J. padarytų nusikalstamų veikų. Tačiau kaltinamojo A. J. padarytas nusikaltimas yra labai sunkus ir tyčinis. Jo pasekmės negrįžtamos, žuvo jų brolis. Jie patyrė dvasinius sukrėtimus ir didelius išgyvenimus. Su broliu juos siejo stiprus dvasinis ryšys. Brolis gyveno su mama, jai padėjo, artimai bendravo su jais. Buvo pažeista viena iš labiausiai teisės ginamų vertybių – žmogaus gyvybė, todėl žalos nustatymo kriterijai yra prioritetiniai lyginant su žalą padariusio asmens turtine padėtimi. A. J. yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas, jo turtinė padėtis ateityje gali pagerėti. Tačiau, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ir į tai, kad sesuo kartu su broliu negyveno, jie nebuvo jo išlaikomi.
Analizuojant teismų praktiką, darytina išvada, kad išimtiniais atvejais kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, gali būti priteisiama ir kitiems BPK 38 str., BK 248 str. nurodytiems šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams (broliams, seserims, seneliams, vaikaičiams).
Žuvusiojo mama neabejotinai patyrė didelius dvasinius išgyvenimus. Sūnus gyveno kartu su ja, padėjo jai ūkio darbuose, nes ji yra silpnos sveikatos, po sūnaus mirties jos sveikata dar labiau pablogėjo.
Teismas pažymi, kad visi neturtinės žalas dydžio nustatymo kriterijai, numatyti CK 6.250 str. 2 d., nevertintini atskirai konkrečia pinigine suma ar atitinkamu proporcingu dydžiu, todėl šie kriterijai nesumuojami, o vertinama jų visuma, siekiant teisingo neturtinės žalos atlyginimo.
Atsižvelgiant į visas nurodytas ir nustatytas aplinkybes, į kaltinamojo amžių, jo turtinę padėtį, nukentėjusiesiems V. K. ir V. U. priteistina po 40 0000 Lt neturtinės žalos. Žuvusiojo motinai nukentėjusiajai A. U. priteistina 100 000 Lt neturtinė žala.
Iš kaltinamojo priteistinos proceso išlaidos liudytojų kelionės išlaidoms apmokėti.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą, jo pasekmės negrįžtamos, žuvo jaunas žmogus. Kaltinamasis charakterizuojamas blogai, baustas administracine tvarka, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Tačiau, kadangi teistumas jam išnykęs, laikytinas neteistu asmeniu. Jam skirtina bausmė didesnė nei BK 129 str. 1 d. numatytas sankcijos vidurkis.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d., ir nuteisti 11 m. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir kardomajame kalinime būtą laiką nuo 2008-09-07 iki 2009-02-04 ir nuo 2009-06-03 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
Bausmės pradžią nustatyti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės nekeisti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus – peilį ir žuvusiojo L. U. rūbus bei kraujo pavyzdžius ir žaizdų išpjovas – sunaikinti.
Iš A. J. V. K. priteisti 40 000 Lt neturtinės žalos ir 2960 Lt turtinės žalos, V. U. priteisti 40 000 Lt neturtinės žalos ir A. U. priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos.
V. K. civilinio ieškinio dalį dėl paminklo pastatymo palikti nenagrinėtą, pripažįstant civilinei ieškovei teisę į ieškinio patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Iš A. J. valstybei priteisti 232.48 Lt proceso išlaidų liudytojų kelionės išlaidoms apmokėti.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.