Kauno apygardos teismo sprendimas

2012-10-15 · Civilinė byla Nr. 2A-1712-485/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-10-15
Bylos Nr.
2A-1712-485/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintautas Koriaginas, Algirdas Remeika, Albinas Čeplinskas
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
UAB „Bebruva“
Trečiasis asmuo
VĮ „Kauno aerouostas“, R. B.
Civilinė byla Nr. 2A-1712-485/2012
Pirmos instancijos teismo teisėja Olga ŠinkarenkoProcesinio dokumento kategorijos:(S)44.5.2; 121.14; 121.21KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Albino Čeplinsko, Gintauto Koriagino ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1907-199/2012 pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Bebruva“, tretiesiems asmenims VĮ „Kauno aerouostas“, R. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu (t. 1, b. l. 3-4) prašė priteisti iš atsakovės 32 170 Lt žalos atlyginimui, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2009-01-14 įsigaliojo turto draudimo liudijimas, kuriuo buvo apdraustas draudėjo VĮ „Kauno aerouostas“ įrenginys - triukšmo matavimo stotis. 2009-05-02 šis įrenginys buvo sugadintas. Įrangos gedimas įvyko dėl elektros energijos stočiai tiekimo sutrikimų atsakovei UAB „Bebruva“ neteisingai pajungus laidus. Ieškovė draudėjui VĮ „Kauno aerouostas“ išmokėjo 32 170 Lt už žalą. 2009-11-12 atsakovei buvo pateikta pretenzija Nr. R0001023048 dėl žalos atlyginimo. Atsakovė ieškovės patirtos žalos neatlygino.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 25 d. sprendimu (t. 1, b. l. 119-126) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės valstybei 65,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, jog VĮ „Kauno aerouostas“ apdraudė savo turtą AB „Lietuvos draudimas“, draudimo laikotarpis nuo 2009-01-14 iki 2010-01-13, draudimo objektas - pastatai, gamybiniai įrenginiai. Jonavos rajono apylinkės prokuratūra nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 61-1-0662-09 2009-10-13 išaiškino, kad vykdant kasinėjimo darbus, buvo netyčia nutrauktas elektros kabelis, ko pasėkoje jį neteisingai sujungus buvo sugadinta didelė dalis triukšmo matavimo stotyje sumontuotos įrangos. Teismas atmetė trečiojo asmens VĮ „Kauno aerouostas“ bei ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ argumentus, kad kabelį iki pastato, kurioje buvo triukšmo matavimo stotis, įrengė atsakovė UAB „Bebruva“, kadangi iš šalių sudarytos 2006 m. sutarties matyti, jog atsakovė įsipareigojo trečiajam asmeniui VĮ „Kauno aerouostas“ sudaryti tik sąlygas nuo UAB „Bebruva“ naudojamų elektros tinklų pačiam VĮ „Kauno aerouostas“ įrengti ir prijungti elektros kabelį, kuriuo būtų tiekiama iki 1 kw elektros energija į VĮ „Kauno aerouostas“ pačios įrengtą orlaivių triukšmo matavimo įrenginį. Be to, panaudos sutarties projektą ruošė pats VĮ „Kauno aerouostas“, o atliekamų darbų schema nebuvo suderinta su atsakove UAB „Bebruva“. Teismas laikė, jog vadovaujantis panaudos sutarties 3.2. p, ieškovė negali reikalauti iš atsakovės atsakomybės už elektros energijos neteisingą tiekimą, nes tokios atsakomybės UAB „Bebruva“ nėra nustatyta nei panaudos sutartyje, nei pateiktame techniniame projekte, kuris nesuderintas su UAB „Bebruva“. Teismas atmetė ieškovės argumentus dėl atsakovės darbuotojų neteisėtos veikos, vykdant žemės kasimo darbus, kadangi nenustatė, jog šiuos darbus atliko būtent UAB „Bebruva“ darbuotojai. Teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus bei liudytojų paaiškinimus, darė išvadą, jog nenustatyta, kad už padarytą trečiojo asmens VĮ „Kauno aerouostas“ turtui žalą dėl triukšmo matavimo stoties sugadinimo turi būti atsakinga atsakovė, kadangi nenustatytos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovė negali būti atsakinga dėl trečiųjų asmenų, nutraukusių elektros kabelį bei neteisingai sujungusių elektros kabelį veikų, nes tie asmenys nėra atsakovės darbuotojai, be to, nėra nustatyta, kad kasinėjimo darbus bei kabelio sujungimo darbus liepė atlikti šiems asmenims atsakovė. Be to, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu nėra tie asmenys tiksliai nustatyti. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad kasinėjimo darbus galėjo atlikti UAB „Bebruva“ darbuotojai, nes ši aplinkybė neįrodyta, be to, pats VĮ „Kauno aerouostas“ neužtikrino triukšmo matavimo stoties tinkamo prijungimo prie elektros srovės, bei jos tinkamo eksploatavimo. Teismas darė išvadą, jog VĮ „Kauno aerouostas“ pats nesilaikė panaudos sutarties reikalavimų, be to, nesilaikė šio įrenginio techninio projekto bei neužtikrino jo tinkamo eksploatavimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu (t. 1, b. l. 135-139) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovė neturi atsakyti už elektros energijos tiekimo tinkamumą, kadangi trečiasis asmuo neįvykdė priešpriešinės pareigos suderinti atsakomybės ribas remiantis parengta elektros tinklų schema. Remiantis panaudos sutarties 2.2 p., panaudos davėjas įsipareigojo sudaryti sąlygas panaudos gavėjui nuo panaudos davėjo naudojamų elektros tinklų įsirengti ir prisijungti kabelį, kuriuo būtų tiekiama elektros energija į įrengtą orlaivių triukšmo kontrolės stotį; remiantis sutarties 3.2. p. prieš elektros energijos tiekimą panaudos gavėjas, t.y. trečiasis asmuo VĮ „Kauno aerouostas“, įsipareigojo parengti schemą į įrengtą orlaivių triukšmo kontrolės stotį. Kompleksiškai aiškinant sutarties nuostatas, šalys susitarė, jog trečiasis asmuo parengs schemą nuo trečiojo asmens įrengto kabelio iki triukšmo matavimo stoties, todėl trečiasis asmuo net ir negalėtų derinti schemos atsakovo naudojamų tinklų ribose, kurių neeksploatuotų. Elektros kabelis buvo pažeistas atsakovei priklausančio žemės sklypo teritorijoje, t.y. išimtinai atsakovės naudojamuose tinkluose. Remiantis sutarties nuostatomis, aplinkybė, jog kad nebuvo suderinta trečiojo asmens parengta elektros tiekimo schema niekaip neturi įtakos atsakovės pareigai užtikrinti elektros energijos tiekimą. Elektros tinklų schema šalys ketino tik susitarti dėl atsakomybės už kabelius, kuriuos trečiasis asmuo išsivedė iš atsakovei priklausančių tinklų (nuo elektros dėžutės iki orlaivių triukšmo matavimo stoties), o ne dėl pačių atsakovei priklausančių elektros tinklų, esančių atsakovės dispozicijoje (iki elektros dėžutės). Taigi, nesuderinta elektros tiekimo schema neturi įtakos trečiojo asmens VĮ „Kauno aerouostas“ atsakovės UAB „Bebruva“ atsakomybės paskirstymui;Ikiteisminio tyrimo metu sudarytame 2009-07-16 apžiūros protokole užfiksuota, jog kabelis buvo nutrauktas UAB „Bebruva“ kiemo teritorijoje, šią aplinkybę patvirtina ir liudytojų parodymai. Teismas vadovavosi atsakovės bendrovės vadovo 2009-05-26 aiškinamuoju raštu, kad 2009 m. gegužės mėnesį bendrovė veiklos, tuo tarpu ir kasinėjimo darbų, nevykdė. Tačiau atsakovės paaiškinimai vertintini kritiškai, kadangi liudytojų duoti parodymai ikiteisminio tyrimo medžiagoje patvirtina, jog kasinėjimo darbai ir nutraukto kabelio sujungimas buvo vykdomi atsakovės UAB „Bebruva“ vadovo pavedimu. Nors kai kurie liudytojai teismo posėdyje nurodė priešingas aplinkybes negu ikiteisminio tyrimo metu, tačiau nei vienas jų nepaneigė, kad elektros kabelis buvo nutrauktas būtent UAB „Bebruva“ teritorijoje. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į apeliantės argumentus, jog atsakovei neigiant kasinėjimo ir tvoros keitimo darbus, taip ir liko neišspręstos elektros kabelio nutraukimo aplinkybės. Neigdama kasybos darbų vykdymą UAB „Bebruva“ teritorijoje, atsakovė niekaip nepaaiškino, kaip jo sklype esantis inžinerinis įrenginys - elektros kabelis, galėjo būti nutrauktas. Teismas visiškai nevertino apeliantės argumentų, susijusių su atsakovės, kaip elektros tinklų valdytojo, atsakomybe už šių tinklų trūkumus, kadangi nustatyta, kad jie buvo netinkamai prižiūrimi. Nei nukentėjusiojo asmens VĮ „Kauno aerouostas“ tyčios ar didelio neatsargumo ar nenugalimos jėgos aplinkybių atsakovė neįrodinėjo, todėl atsakovės, kaip inžinerinių įrenginių valdytojo, griežtoji civilinė atsakomybė byloje liko nepaneigta.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo VĮ „Kauno aerouostas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2. b. l. 2-6) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškovės ieškinį tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovė privalėjo užtikrinti elektros energijos teikimą oro uosto triukšmo kontrolės stočiai. Tam, kad tinkamai įgyvendintų šį savo sutartinį įsipareigojimą, atsakovė privalėjo pasirūpinti ir įsitikinti, kad oro uostas tinkamai prisijungtų prie atsakovės naudojamų elektros tinklų ir to pasėkoje, kad būtų tinkamai vykdomas elektros energijos tiekimas į triukšmo stotį. Atsakovė, pažeisdama savo sutartinius įsipareigojimus, nesirūpino, kad būtų tinkamai užtikrintas elektros energijos teikimas oro uosto triukšmo kontrolės stočiai.Remiantis panaudos sutarties 2.5 punktu, atsakovė įsipareigojo pranešti panaudos gavėjui apie pastebėtus orlaivių triukšmo kontrolės stoties vizualinius trukumus, taip pat neleisti pašaliniams asmenims patekti prie orlaivių triukšmo kontrolės stoties. Atsakovės direktorius savo parodymais teismo posėdyje patvirtino, jog atsakovė nekontroliavo, kas vyksta jos nuosavybe esančioje teritorijoje, ir atitinkamai neužtikrino panaudos sutartimi prisiimtų savo įsipareigojimų vykdymo. Be to, atsakovės atsakomybę patvirtina ir tai, kad kabelis buvo nutrauktas jai priklausančioje teritorijoje. .Atsakovė nepagrįstai teigia, jog oro uostas elektros laidus iki orlaivių triukšmo kontrolės stoties prisijungė ne nuo pagrindinės maitinimo dėžės, o nuo laikino kabelio (laikinos dėžutės), tokiems argumentams pagrįsti atsakovė įrodymų nepateikė. Teismas turėjo remtis liudytojų parodymais, duotais ikiteisminiame tyrime, kadangi jie buvo duoti iš karto po įvykio. Tuo tarpu teismo posėdžiai vyko praėjus trims metams po įvykio, kai kurie liudytojai pakeitė savo parodymus. Be to, R. B. neneigė, jog jis neteisingai sujungė laidus, o būtent šis sujungimas ir lėmė žalos triukšmo kontrolės stočiai atsiradimą. Taigi galima preziumuoti, jog šis asmuo prisiėmė atsakomybę už įvykį. Nė vienas liudytojas bylos posėdžio metu nepaneigė, kad elektros kabelis buvo nutrauktas būtent UAB „Bebruva“ teritorijoje. Neigdama UAB „Bebruva“ priklausančiame sklype kasinėjimo darbų vykdymą, atsakovė niekaip nepaaiškino, kaip ir kokiomis aplinkybėmis galėjo būti nutrauktas jai priklausančiame žemės sklype esantis kabelis. Tai, kad elektros kabelį atsakovei priklausančiame žemės sklype neva galėjo iškasti tretieji asmenys, nėra atsakovės atsakomybę šalinanti aplinkybė. Remiantis LR Civilinio kodekso 6.266 straipsniu, statinio savininko civilinė atsakomybė gali būti pašalinta tik esant CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įvardintoms sąlygoms.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Bebruva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 10-12) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje vadovavosi deliktinę atsakomybę reglamentuojančiomis normomis, tuo tarpu apeliacinį skundą grindžia sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK 6.256 str. – 6.262 str. normomis.Ieškovės ieškinyje rėmėsi tik Jonavos rajono apylinkės prokuratūros ikiteisminiame tyrime nustatytomis aplinkybėmis baudžiamojoje byloje Nr. 61-1-0662-09, kurios visos buvo paneigtos nagrinėjant bylą iš esmės pirmos instancijos teisme. Ieškovė neįrodė, kad už padarytą žalą atsakinga atsakovė UAB „Bebruva“, t.y., neįrodyta UAB „Bebruva“ neteisėta veika, nenustatytas priežastinis ryšys tarp trečiojo asmens VĮ „Kauno aerouostas“ patirtos žalos dėl triukšmo matavimo stoties sugadinimo bei atsakovės veikimo arba neveikimo, neįrodyta atsakovės UAB „Bebruva“ kaltė dėl patirtos VĮ „Kauno aerouostas“ žalos dėl orlaivių triukšmo matavimo sugadinimo. Ieškovė neįrodė, kad žalą padarė atsakovė UAB „Bebruva“ kaip statinio savininkas, nes nenustatyta, jog triukšmo matavimo stotis sugadinta dėl statinio sugriovimo, kuriame buvo įranga, arba netinkamo to pastato priežiūros.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatyta, jog trečiasis asmuo VĮ „Kauno aerouostas“ apdraudė savo turtą AB „Lietuvos draudimas“, draudimo laikotarpis nuo 2009-01-14 iki 2010-01-13, draudimo objektu nurodyti - pastatai ir gamybiniai įrenginiai (t. 1, b. l. 9-14). Taip pat nustatyta, kad 2006-06-01 tarp VĮ „Kauno aerouostas“ (panaudos gavėjas ) ir UAB „Bebruva“ (panaudos davėjas) buvo sudaryta panaudos sutartis (toliau – Sutartis), pagal kurią panaudos davėjas leidžia panaudos gavėjui naudotis jam priklausančios teritorijos 0,5 kv. m. ploto dalimi, esančia UAB „Bebruva“ teritorijoje – Didžiojo Raisto gyvenvietė, Užusalių sen., Jonavos raj., kurioje panaudos gavėjas savo lėšomis ir savo priemonėmis įrengs ir eksploatuos orlaivių triukšmo kontrolės stotį bei apmokės panaudos davėjui už sunaudotą elektros energiją (t. 1, b. l. 20-24). Kaip matyti iš bylos medžiagos, vykdant kasinėjimo darbus, buvo netyčia nutrauktas elektros kabelis, ko pasekoje jį neteisingai sujungus buvo sugadinta didelė dalis triukšmo matavimo stotyje sumontuotos elektros įrangos. Dėl šio įvykio buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, tačiau jis 2009-10-13 Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu buvo nutrauktas (t. 1, b. l. 15-16). Įvykus draudiminiam įvykiui , t. y. sugadinus trečiojo asmens apdraustą turtą (įrenginį ) – triukšmo matavimo stotį, ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ sumokėjo trečiajam asmeniui VĮ „Kauno aerouostas“ 32 170 Lt draudimo išmoką (t. 1, b. l. 17-18, 25, 26 ). Atsakovė nesutiko atlyginti nuostolius ieškovei nurodydama, kad ji nėra atsakinga už padarytą žalą bei, kad nėra jos kaltės. Kauno miesto apylinkės teismas ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo atmetė (t. 1, b. l. 119-126 ). Teismas, atmesdamas ieškinį, nurodė, jog pagal šalių sudarytos Sutarties 3.2 p., ieškovė negali reikalauti iš atsakovės atsakomybės už elektros energijos neteisingą tiekimą, nes tokios atsakomybės UAB „Bebruva“ nėra nustatyta nei panaudos sutartyje, nei techniniame projekte, kuris taipogi nesuderintas su UAB „Bebruva“. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti negalima. CK 6.193 straipsnio 1 dalis nustato, jog aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu tikrųjų sutarties ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Kaip matyti, Sutarties 2.2 p. buvo įtvirtinta, kad panaudos davėjas įsipareigojo sudaryti sąlygas panaudos gavėjui nuo panaudos davėjo naudojamų elektros tinklų įrengti ir prijungti elektros kabelį, kuriuo būtų tiekiama 1 kW elektros energija į panaudos gavėjo įrengtą orlaivių triukšmo kontrolės stotį ir užtikrinti elektros energijos tiekimą. Pritartina išvadai, jog šia Sutarties sąlyga atsakovė įsipareigojo, pirma, sudaryti sąlygas įrengti ir prijungti elektros kabelį, antra, užtikrinti elektros energijos tiekimą. Teisėjų kolegijos nuomone, antrosios savo pareigos, t. y. užtikrinti tinkamą elektros energijos tiekimą, atsakovė šiuo atveju neįvykdė. Elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas būtent atsakovės naudojamuose tinkluose. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį rėmėsi Sutarties 3.2 p., kuriame numatyta, kad prieš elektros energijos tiekimą panaudos gavėjas įsipareigojo parengti elektros energijos tiekimo į įrengtą orlaivių triukšmo kontrolės stotį schemą, nustatyti atsakomybės ribas ir tai suderinti su panaudos davėju. Teismo nuomone, su atsakove ši Sutartyje nustatyta sąlyga nebuvo suderinta. Kaip matyti, šalys susitarė, kad trečiasis asmuo parengs schemą nuo trečiojo asmens įrengto kabelio iki triukšmo matavimo stoties. Šis Sutarties punktas numatytas kaip panaudos gavėjo įsipareigojimas, tačiau, kaip matyti, šį sutarties punktą galima buvo įgyvendinti tik sutarties šalims kooperuojantis. Trečiasis asmuo net ir negalėtų derinti schemos atsakovės naudojamų tinklų ribose, kurių neeksploatuoja, todėl darytina išvada, jog atsakovė taip pat buvo atsakinga už šio Sutarties punkto įgyvendinimą. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovė būtų reiškusi kokias nors pretenzijas trečiajam asmeniui dėl šio Sutarties punkto nesilaikymo. Byloje nustatyta, kad elektros kabelis buvo pažeistas atsakovei priklausančio žemės sklypo teritorijoje, t. y. išimtinai atsakovės naudojamuose tinkluose. Toks faktas nepaneigia atsakovės prisiimtos prievolės pagal Sutarties 2.2 p., kuriuo atsakovė įsipareigojo užtikrinti tinkamą elektros energijos tiekimą į objektą. Šiuo atveju, faktas, jog tarp šalių nebuvo suderinta apsaugos schema, nepaneigia aplinkybės, jog atsakovė neįvykdė savo prievolės pagal Sutartį ir neužtikrino elektros energijos tiekimo objektui, dėl ko buvo patirta žala. Teismo nuomone, Sutarties 3.2 p. turinys aiškintinas kaip panaudos gavėjo įsipareigojimas susitarti dėl atsakomybės už kabelius, kuriuos trečiasis asmuo išsivedė iš atsakovei priklausančių tinklų (nuo elektros dėžutės iki orlaivių triukšmo matavimo stoties), o ne dėl pačių atsakovei priklausančių elektros tinklų, esančių atsakovės dispozicijoje (iki elektros dėžutės). Tai patvirtina, jog nesuderinta elektros tiekimo schema neturėjo įtakos trečiojo asmens ir atsakovės atsakomybės paskirstymui. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šiuo atveju atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, neužtikrino elektros tiekimo į trečiojo asmens objektą, dėl ko trečiajam asmeniui atsirado žala. Ieškovei atlyginus trečiajam asmeniui VĮ „Kauno aerouostas“ jo patirtą žalą, atsakovė, dėl kurios kaltų veiksmų ši žala atsirado, privalo šiuos nuostolius atlyginti apeliantei (CK 6.1015 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, jog 2009-10-13 Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Iš Jonavos rajono apylinkės prokuratūros Nutarimo (t. 1, b. l. 15-16) matyti, jog buvo nustatyta, kad kabelis, tiekęs elektros energiją į trečiojo asmens objektą buvo sugadintas UAB „Bebruva“ priklausančioje teritorijoje. Šią aplinkybę patvirtina ir liudytojų parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. Č., dirbantis UAB „Bebruva“ priklausančiame pastate, parodė, kad 2009 m. gegužės mėn. buvo verčiama bendrovės tvora. Liudytojas E. B. parodė, kad sujungė būtent griovyje buvusį kabelį, kadangi UAB „Bebruva“ pastate nėra elektros. Liudytojas V. R. paliudijo, kad 2009 m. UAB „Bebruva“ direktorius V. Ž. prašė sujungti kabelius būtent UAB „Bebruva“ teritorijoje. Nors nagrinėjant bylą teisme, kai kurie liudytojai pakeitė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kolegijos nuomone, šie Jonavos rajono apylinkės prokuratūros atlikto ikiteisminio tyrimo duomenys negali būti paneigti, kadangi liudytojai parodymus davė iš karto po įvykio, liudytojų parodymai duoti nesant jokio suinteresuotumo bylos baigtimi. Teismas neturi pagrindo paneigti šių oficialiu rašytiniu įrodymu nustatytų aplinkybių. Atsižvelgiant į tokius bylos duomenis, darytina išvada, jog aplinkybė, kad kabelis buvo sugadintas būtent atsakovės teritorijoje yra įrodytas visiškai, todėl atsakovės nurodyta versija, kad 2009-04-28 buvo vykdomi kelio remonto darbai laikytina nepagrįsta. Apie tai nei vienas liudytojas nepatvirtino, rašytinių ar ikiteismino tyrimo metu surinktų daiktinių įrodymų nėra. Nors pirmosios instancijos teismas iš esmės vadovavosi atsakovės vadovo 2009-05-26 aiškinamuoju raštu, kad 2009 m. gegužės mėnesį bendrovė veiklos, tuo tarpu ir kasinėjimo darbų, nevykdė, tačiau šie parodymai vertintini kritiškai, kadangi atsakovės vadovas turi aiškų suinteresuotumą šios bylos baigtimi, tuo tarpu, dar kartą pažymėtina, jog ikiteisminiame tyrime duoti liudytojų parodymai laikytini objektyviais bei nepaneigtais jokiais kitais rašytiniais įrodymais. Pažymėtina ir tai, jog nors bylos nagrinėjimo teisme metu, tarp liudytojų parodymų atsirado prieštaravimų, tačiau iš esmės nei vienas jų nepaneigė, jog kabelis buvo sugadintas būtent atsakovės teritorijoje, atliekant tvoros keitimo darbus. Taigi, atsižvelgus į tokius bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas palaiko nuomonę, jog atsakovė, pasitelkdama nenustatytus trečiuosius asmenis, vykdė darbus, kurių metu buvo nutrauktas, o vėliau sujungtas elektros kabelis, dėl ko buvo sugadinta trečiajam asmeniui VĮ „Kauno aerouostas“ orlaivių triukšmo matavimo stotis. Žalos dydis byloje yra pagrįstas rašytiniais įrodymais (t. 1, b. l. 17-18, 26,27). CK 6.266 str. 1 d. nustato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės. Elektros perdavimo, energijos bei nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijos su jų maitinimo šaltiniais ir įrenginiais priskiriami statinio sklype esantiems inžineriniams tinklams, kurie yra laikomi inžineriniais statiniais (LR Statybos įstatymo 2 str. 9 d., 10 d.). Todėl dėl šių inžinerinių tinklų trūkumų atsiradusios žalos kyla žemės sklypo savininko griežtoji civilinė atsakomybė. Šiuo atveju, atsakovė neužtikrino, kad jos teritorijoje esančių elektros kabeliai būtų eksploatuojami tinkamai. Nors atsakovė šią savo pareigą neigė, tačiau, teismo nuomone, nepagrindė, kaip ir kokiomis aplinkybėmis galėjo būti nutrauktas jai priklausančiame žemės sklype esantis kabelis, atsakovė nesiėmė priemonių, kad UAB „Bebruva“ teritorijoje esantys elektros kabeliai būtų įrengti taip, kad nekiltų prielaidų išorėje juos pažeisti ir juo labiau sudaryti kokias nors prielaidas savavališkai šiuos kabelius sujungti. Nors atsakovė teigė, jog dėl nepaaiškinamų priežasčių elektros kabelį atsakovei priklausančiame žemės sklype galėjo iškasti tretieji asmenys, teismas šiuos argumentus vertina kritiškai, kadangi atsakovė, kaip sąžininga Sutarties šalis, turėjo užtikrinti jai patikėtų objektų saugumą, todėl jai tenka atsakomybė ir dėl jų sugadinimo. Remiantis CK 6.266 str., statinio savininko civilinė atsakomybė gali būti pašalinta tik esant CK 6.270 str. 1 d. įvardintoms sąlygoms, t.y. nenugalimos jėgos aplinkybėms arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Šiuo atveju nei nukentėjusiojo asmens VĮ „Kauno aerouostas“ tyčios ar didelio neatsargumo ar nenugalimos jėgos aplinkybių atsakovės neįrodinėjo. Todėl atsakovės, kaip inžinerinių įrenginių valdytojo, griežtoji civilinė atsakomybė byloje nebuvo paneigta. Taigi, teismo nuomone, šiuo atveju buvo visos atsakovės UAB „Bebruva“ civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.263 str. l d.), dėl ko buvo pagrindas ieškovei priteisti iš atsakovės jos trečiajam asmeniui išmokėtą žalos atlyginimą.

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, apeliacinis skundas tenkintinas, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys tenkintinas pilnai (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ priteistina iš atsakovės UAB „Bebruva“ 1 930 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį ir apeliacinį skundą. Taip pat ieškovė pateikė duomenis apie 2 220 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (t. 1, b. l. 7, 96, 141). Ši suma atitinka teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis), todėl priteistina ieškovei iš atsakovės. Taigi iš viso ieškovei iš atsakovės priteistinas 4 150 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Taip pat iš atsakovės valstybei priteistina 65,60 Lt išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginti (CPK 92, 96 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834) iš atsakovės UAB „Bebruva“ (į. k. 235094310) 32 170 Lt (trisdešimt du tūkstančius šimtą septyniasdešimt litų) žalos atlyginimui, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (32 170 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2011-08-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834) iš atsakovės UAB „Bebruva“ (į. k. 235094310) 4 150 Lt (keturis tūkstančius šimtą penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „Bebruva“ (į. k. 235094310) valstybei 65,60 Lt (šešiasdešimt penkis litus 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (mokama gavėjui VMI prie LR FM, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, tai patvirtinantį dokumentą pateikiant Kauno apygardos teismui).

Teisėjai Albinas ČeplinskasGintautas KoriaginasAlgirdas Remeika