Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartis

2021-01-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-31-1083/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-29
Bylos Nr.
II-31-1083/2021
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00001-2021-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Marius Jankauskas (pirm.)
Nukentėjusysis
G. K.
Pažeidėjas
G. L.
Institucija
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Byla Nr. II-31-1083/2021
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00001-2021-1 Procesinio sprendimo kategorija: 21.10.4.
(S)PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. sausio 29 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas,sekretoriaujant Laurai Levickienei,dalyvaujant: nukentėjusiajai G. K.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. L. (G. L.), jo atstovui advokatui A. K.,

teismo posėdyje išnagrinėjęs G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, (duomenys neskelbtini), išsituokusio, turinčio aukštesnįjį išsilavinimą, dirbančio UAB (duomenys neskelbtini), nebausto administracine tvarka,

skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Skundžiamu nutarimu atsakomybėn traukiamas asmuo G. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 16 eurų bauda. Taip pat skundžiamu nutarimu atsakomybėn traukiamas asmuo G. L. įpareigotas atlyginti 300 Eur dydžio turtinę žalą. G. L. nubaustas už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio reikalavimus, t. y. 2020 m. kovo mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, savavališkai vykdydamas savo tikrą ar tariamą teisę, kurią ginčija kitas asmuo, išgręžė kieme namo, esančio (duomenys neskelbtini), augančios eglės kamiene skylę ir į skylę švirkštu suleido neaiškaus skysčio, nuo ko eglė pradėjo džiūti.

Šalies argumentai

2. Skundu atsakomybėn traukiamas asmuo G. L. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Jis cituoja skundžiamą nutarimą, ANK 518 straipsnį, dėsto teismų praktiką tokio pobūdžio bylose ir teigia, kad jis nepadarė jam inkriminuojamos veikos – jis nepragręžė eglės ir nesuleido į ją skysčio. Minėta eglė augo pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir kenkė R. M., kuri 2020 m. vasarą pareikalavo, jog L. K. ir G. K. pašalintų, nupjautų eglę. Po to, kai R. M. kreipėsi į teismą reikalaudama nupjauti eglę, L. ir G. K. įvykdė tokį reikalavimą ir eglę pašalino (nupjovė), o R. M. reikalavimą atsiėmė ir teismas civilinę bylą nutraukė. Taigi, eglė augo neteisėtai, todėl jokia žala L. ir G. K. nebuvo padaryta, nes negalima padaryti žalos turtui (medžiui), kuris turi būti sunaikintas (pašalintas).

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu Institucija su atsakomybėn traukiamo asmens skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o skundžiamą nutarimą palikti galioti. Nurodo, kad liudytojas A. E. atpažino atsakomybėn traukiamą asmenį G. L. kaip asmenį, kuris 2020 m. pavasarį, tikslios dienos neprisiminė, apie 10 val., persisvėręs per (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų tvorą, akumuliatoriniu gręžtuvu gręžė (duomenys neskelbtini) sklype augusią eglę ir į išgręžtą skylę švirkštu kažką suleido. Šio liudytojo parodymais netikėti nėra pagrindo. Atsižvelgdama į tai, Institucija daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

4. Nukentėjusioji G. K. teismui pateiktame dokumente nurodo, kad sunaikinta eglė – eglė paprastoji, jos skersmuo 1 metro aukštyje yra 30 centimetrų (tai nustatyta byloje esančiu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos 2020 m. liepos 2 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini)). Eglė, iki jos pragręžimo, neturėjo jokių defektų ir jos būklė buvo gera, ji buvo sveika, gerai išsivysčiusi, normalaus dydžio, normalios spalvos, nepažeista kenkėjų, be žaizdų. Eglė augo jos kieme, tai buvo jos nuosavybė ir jos sunaikinimu padarytą žalą ji įvertina kaip savininkė, pati. Mano, kad 300 Eur vertė yra objektyvi, teisinga ir netgi mažesnė, nei reali tokio medžio vertė. Naudojantis Lietuvoje galiojančia metodika, kuria paskaičiuojama atkuriamoji vertė Lietuvos miškuose ir želdynuose, sunaikintos eglės vertė būtų 347,54 Eur (pateikiamas šios vertės skaičiavimas). Atsižvelgdama į tai, nukentėjusioji G. K. mano, kad jos pareikštas ieškinys turtinei žalai atlyginti yra teisėtas, realus ir pagrįstas, todėl turi būti patenkintas, o atsakomybėn traukiamo asmens G. L. skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

5. Teismo posėdžio metu atsakomybėn traukiamas asmuo G. L. savo skundą palaikė ir parodė, kad kartu su R. M. gyvena (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo ir jame esančio namo savininkė yra R. M., tačiau jis savo pinigais yra prisidėjęs prie minėto turto pagerinimo, todėl mano, kad dalis šio turto priklauso ir jam. Prieš du metus su kaimyne G. K. kalbėjo apie jos (kaimynės) kieme augančią eglę. Jo ir R. M. namas yra statytas seniai, namo pamatuose yra mažiau betono, todėl minėto medžio šaknys ardė namo pamatus, tvorą, taip pat eglė naikino naudingą dirvožemį. Jo ir R. M. nuomone, minėta eglė kėlė pavojų jų namui. Jis (atsakomybėn traukiamas asmuo) mano, kad kaimynų žemės sklype auganti eglė pažeidė tiek jo, tiek R. M. interesus. Kaimynai žinojo, kad jie (jis ir R. M.) norėjo tą medį pašalinti – tiek jis, tiek R. M. yra kalbėję dėl minėtos eglės su G. K., pastaroji žadėjo nupjauti eglę, tačiau eglės nepjovė ir į jų prašymus nereagavo. Taip pat jis (atsakomybėn traukiamas asmuo) kalbėjo su nukentėjusiosios G. K. sutuoktiniu dėl minėtos eglės, tačiau pastarasis jam atsakė, jog eglė jam gražu, todėl jis (atsakomybėn traukiamas asmuo) suprato, kad į jo prašymą niekas nereaguos ir kaimynai eglės nepjaus. R. M. kreipėsi į savivaldybę, o vėliau su advokatu į teismą dėl to, kad būtų pašalinta minėta eglė. Tik po to kaimynai įvykdė jų reikalavimus ir eglę pašalino. Jis (atsakomybėn traukiamas asmuo) eglės kamieno nepragręžė ir skysčio į kamieną nepripylė. Liudytojo A. E. jis nepažįsta, matė pirmą kartą, su juo nėra susipykęs. Liudytojas A. E. ir nukentėjusioji G. K. yra pažįstami, todėl, jo nuomone, liudytojas A. E. galėjo duoti jį (atsakomybėn traukiamą asmenį) kaltinančius ir melagingus parodymus. Mano, kad liudytojas A. E. negalėjo matyti jo, gręžiančio eglės kamieną, dėl tankios jo sklypo tvoros ir jo sklype augančių medelių. Jam (atsakomybėn traukiamam asmeniui) nėra žinomas asmuo, kuris galėjo pragręžti skylę eglės kamiene. Į jų (atsakomybėn traukiamo asmens ir R. M.) sklypą negalėjo patekti pašalinis asmuo ir prieiti prie kaimynystėje augančios eglės kamieno, nes jų sklypo tvora (nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės) pakankamai aukšta ir kiemo vartai būna uždaryti.

6. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji G. K. parodė, kad atsakomybėn traukiamas asmuo G. L. ir R. M. kaimynystėje gyvena apie 4–5 metus. Prieš aptariamą įvykį, žiemą, atsakomybėn traukiamas asmuo G. L. sakė jos sutuoktiniui, kad jų (nukentėjusiosios ir jos sutuoktinio) sklype auganti eglė jiems nepatinka ir su šia egle reikėtų kažką daryti. Eglė augo per arti kaimynų sklypo, jiedu su sutuoktiniu suprato, kad medis auga pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir kaimynų interesus. Aptarė su sutuoktiniu, kad reikės su egle kažką daryti, tačiau tuo metu nieko nedarė, nes sutuoktiniui reikėjo išvažiuoti į užsienį, o atsakomybėn traukiamas asmuo G. L. nenurodė termino, iki kada eglę reikėtų pašalinti. Po to, tikslaus laiko nepamena, bet tai buvo 2020 m. pavasarį, galbūt balandžio mėnesį, praeidamas kaimynas A. E. jai pasakė, kad atsakomybėn traukiamas asmuo G. L. pragręžė eglės kamieną ir įpylė kažkokio skysčio. Tuomet ji apžiūrėjo eglės kamieną ir pamatė, kad kamiene yra pragręžta viena skylė, o iš jos kažkas išbėgę. Skylė buvo padaryta nuo kaimynų G. L. ir R. M. sklypo pusės. Dėl šios skylės eglės kamiene ji niekur nesikreipė, nes tuo metu neturėjo laiko – turėjo svarbesnių rūpesčių. Po to, 2020 m. birželio mėnesį ji pastebėjo prie eglės šviežias drožles, o apžiūrėjusi medžio kamieną pamatė išgręžtą antrą skylę. Ši skylė taip pat buvo pragręžta nuo kaimynų G. L. ir R. M. sklypo pusės, žemiau už pirmąją skylę. Iš pradžių ji niekur nesikreipė, nes tikėjosi, jog pasikalbės su kaimynais ir pastarieji paaiškins, ką jie padarė, susitars, iki kada pašalinti eglę. Tačiau pokalbis neįvyko, todėl vėliau, liepos mėnesį, ji apsisprendė ir apie tai pranešė aplinkosaugininkams. Atvykusi aplinkos apsaugos darbuotoja surašė patikrinimo aktą ir paaiškino, kad šio įvykio ji netirs, nes medis auga privačiame žemės sklype ir nėra saugomas valstybės. Todėl vėliau ji (nukentėjusioji) apie įvykį pranešė policijos pareigūnams, kurie pradėjo tyrimą. Po to, kai eglės kamiene buvo pragręžtos skylės, eglė pradėjo akivaizdžiai džiūti, ji ėmė žymiai intensyviau mesti spyglius ir kankorėžius, nei anksčiau, nors prieš kamieno pragręžimą ji buvo sveika, graži ir nenudžiūvusi. Po to, kai pranešė apie sužalotą medį atitinkamoms institucijoms, gavo kaimynės R. M. rašytinį reikalavimą, be kita ko, nupjauti eglę. Rugpjūčio mėnesį didžioji dalis eglės nudžiūvo, todėl vėliau jie (nukentėjusioji su sutuoktiniu) medį pašalino – jį nupjovė. Eglė nuo (duomenys neskelbtini) gatvės augo maždaug apie 3 metrų atstumu, pašaliniai asmenys, eidami (duomenys neskelbtini) gatve, eglės pasiekti ir jos sužaloti negalėjo. Dėl to, kad buvo sužalotas medis, ji jautėsi pažeminta. Mano, kad aptarti medžio pašalinimo (nupjovimo) sąlygas ir terminus su kaimynais buvo galima bendraujant ir kalbant, o ne savavališkai žalojant medį. Prašo priteisti iš atsakomybėn traukiamo asmens G. L. 300 eurų dydžio žalą ne dėl sugadintos medienos, o dėl sužaloto medžio. Nežino, ar mediena buvo sugadinta, nes į specialistus dėl to nesikreipė. Vertindama patirtą žalą ji nevertino to, kad medis augo pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir vis tiek jį būtų reikėję pašalinti. Nupjautą eglę pasiliko sau, namuose sutuoktinis iš eglės padarė dirbinių – suolelį, taip pat jie ketina sukūrenti eglę.

7. Liudytojas A. E. teismo posėdžio metu parodė, kad tikslaus laiko nepamena, bet tai buvo pavasarį, dienos metu, apie 10–11 val., eidamas (duomenys neskelbtini) gatve jis pamatė, kaip atsakomybėn traukiamas asmuo G. L., persisvėręs per tvorą iš (duomenys neskelbtini) sklypo (nuo šio sklypo pusės), akumuliatoriniu gręžtuvu gręžia medžio, augančio kaimynystėje ((duomenys neskelbtini)), kamieną. Jam pasirodė keistas toks elgesys – jis pagalvojo, gal žmogus nori sulos, bet eglė sulos neturi. Todėl jis stabtelėjo ir stebėjo minėtą asmenį. Pamatė, kad pragręžęs skylę medžio kamiene atsakomybėn traukiamas asmuo G. L. pasiėmė švirkštą ir kažką suleido į išgręžtą skylę – aiškiai matė kaip atsakomybėn traukiamas asmuo G. L. įkišo į skylę švirkštą ir jį paspaudė. Nuo gatvės pusės (duomenys neskelbtini) sklypo tvora aukštesnė, tačiau (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypus skirianti tvora yra neaukšta, jis (liudytojas) sustojo (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties abiejų sklypų riba, todėl viską aiškiai matė. Abejoja, ar atsakomybėn traukiamas asmuo G. L. matė jį (liudytoją). Jis (liudytojas) atsakomybėn traukiamam asmeniui nieko nesakė ir nuėjo toliau. Po kiek laiko, maždaug po mėnesio, jis nukentėjusiajai G. K. pranešė, kad atsakomybėn traukiamas asmuo G. L. jos eglės kamiene gręžė skylę ir kažką įpylė. Jis (liudytojas) atsakomybėn traukiamo asmens asmeniškai nepažįsta, jį pirmą kartą pamatė, kai pastarasis gręžė skylę medžio kamiene. Jiedu nėra susipykę. Nukentėjusiąją jis pažįsta tik iš matymo, bet iki aptariamo įvykio su ja bendrauti neteko.

8. Liudytoja I. J. teismo posėdžio metu parodė, kad ji dirba Aplinkos apsaugos departamente. Tiksliai datos nepamena, bet tai gali būti 2020 m. liepos 2 d., kuomet buvo surašytas patikrinimo aktas. Tądien buvo gautas pranešimas apie žalojamą medį. Ji (liudytoja) nuvyko į įvykio vietą ((duomenys neskelbtini)), apžiūrėjo privačiame žemės sklype augusią ir sužalotą eglę, jos kamiene matė dvi skyles. Tiksliai nepamena, kurioje medžio kamieno pusėje buvo padarytos skylės, tačiau jos buvo padarytos ne nuo įėjimo į (duomenys neskelbtini) sklypą pusės ir ne nuo šiame sklype esančio namo pusės, jos buvo padarytos labiau nuo (duomenys neskelbtini) sklypo pusės, eglės kamieno šone. Pranešėjos kaimynas paaiškino, kad jis matė kaip buvo žalojama eglė. Eglė vizualiai nebuvo visiškai nudžiūvusi. Įvykio vietoje nustatytas aplinkybes ji (liudytoja) surašė į patikrinimo aktą. Medžio kamiene pragręžus skyles (iki medžio šerdies) ir įpylus atitinkamą skystį, medis gali žūti. Šiuo atveju, kiek pamena, išgręžtos skylės galėjo pasiekti medžio šerdį, todėl supylus atitinkamą skystį šis medis galėjo žūti.

9. Pagal byloje esančią 2020 m. liepos 2 d. patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją seka, jog tą pačią dieną sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), augančios eglės kamiene buvo rastos dvi gręžtinės žaizdos (skylės). Jos buvo padarytos 0,75 metro ir 1,09 metro aukštyje. Eglės kamieno skersmuo 1 metro aukštyje – 30 centimetrų (Institucijos pateikta medžiaga, 31–32 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

10. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog abi skylės eglės kamiene buvo išgręžtos nuo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pusės (Institucijos pateikta medžiaga, 3 b. l.; teismo byla, 27 b. l.).

11. Tyrimo metu liudytojas A. E. atpažino atsakomybėn traukiamą G. L. kaip asmenį, kuris 2020 m. pavasarį, tikslios datos nepamena, persisvėręs per tvorą su grąžtu gręžė kaimynų, gyvenančių (duomenys neskelbtini), kieme augančios eglės kamieną, o po to į eglės kamiene išgręžtą skylę kažką suleido su švirkštu (Institucijos pateikta medžiaga, 53–56 b. l.).

12. Teismo posėdžio metu atsakomybėn traukiamas asmuo G. L. ir jo atstovas prašė skundą tenkinti. Nukentėjusioji G. K. prašė skundo netenkinti.

13. Skundas tenkinamas iš dalies.

14. ANK 518 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą – savavališką tikros ar tariamos teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Savavaldžiaujant gali būti įgyvendinamos tiek turtinės, tiek ir neturtinės savo ar kitų asmenų tikros ar tariamos teisės. Turtinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus, jų įgyvendinimą ir pareigų vykdymą reglamentuoja CK.

15. CK 1.137 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatyta, jog asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis <...>; įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų; draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai <...>.

16. Susipažinus su atsakomybėn traukiamo asmens G. L. skundu, administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis ir teismo posėdyje išklausius proceso dalyvių matyti, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, paneigiančių atsakomybėn traukiamo asmens G. L. poziciją ir patvirtinančių jo kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje.

17. Visų pirmiausiai teismas pažymi, jog atsakomybėn traukiamas asmuo G. L. savo skunde neginčija skundžiamu nutarimu nustatytų objektyviųjų jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo požymių, t. y. to, kad skundžiamame nutarime nurodytu laiku, nurodytoje vietoje ir nurodytu būdu (pragręžiant) eglės kamiene buvo padaryta žaizda (skylė), o po to minėtas medis nudžiūvo ir nukentėjusioji R. K. šį medį pašalino. Ginčo dėl šių aplinkybių, kurias patvirtina kiti byloje esantys duomenys, šioje byloje nėra.

18. Savo kaltę, t. y. subjektyviuosius aptariamo administracinio nusižengimo požymius, atsakomybėn traukiamas asmuo G. L. neigia dviem aspektais – pirma, jis neigia pragręžęs eglės kamieną ir suleidęs į pragręžtą skylę nenustatytą skystį; antra, jis tvirtina, jog neteisėtai augusiai eglei (turtui) negalėjo būti padaryta žala, nes šis medis turėjo būti sunaikintas (pašalintas).

18.1. Šioje vietoje teismas pažymi, jog pagal byloje esančius duomenis ir teismo posėdžio metu apklaustų proceso dalyvių parodymus tiek atsakomybėn traukiamas asmuo G. L., tiek jo draugė R. M. buvo nepatenkinti kaimynų žemės sklype augusia egle, dėl to tarp jų ir kaimynų G. K. bei L. K. buvo kilęs ginčas – tai patvirtina byloje esantys dokumentai, iš kurių matyti, kad N. M. jau po aptarimo galimo nusižengimo padarymo, t. y. 2020 m. liepos 9 d. reikalavimu kreipėsi į nukentėjusiąją G. K. ir jos sutuoktinį reikalaudama pašalinti, be kita ko, eglę; G. K. ir jos sutuoktiniui neįvykdžius tokio reikalavimo R. M. 2020 m. rugpjūčio 31 d. ieškiniu kreipėsi į teismą, reikalaudama įpareigoti G. K. ir jos sutuoktinį pašalinti, be kita ko, eglę; po to, nukentėjusiajai ir jos sutuoktiniui įvykdžius R. M. reikalavimus, R. M. savo civilinio ieškinio atsisakė (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Tai, kad kaimynystėje augusi eglė trukdė tiek atsakomybėn traukiamam asmeniui G. L., tiek jo draugei R. M., teismo posėdžio metu patvirtinto pats atsakomybėn traukiamas asmuo G. L. (kuris parodė, kad tiek jis pats, tiek R. M. kalbėjo su kaimynais dėl minėtos eglės, nes eglės šaknys ardė namo pamatus, tvorą, taip pat eglė naikino naudingą dirvožemį), o taip pat nukentėjusioji G. K. (kuri nurodė, jog G. L. sakė jos sutuoktiniui apie minėtos eglės pašalinimą). Taigi, šie bylos duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog atsakomybėn traukiamas asmuo G. L. buvo suinteresuotas minėtos eglės pašalinimu ir siekė to.

18.2. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog žaizda (skylė) kamiene eglės, augusios kieme sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo padaryta nuo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pusės (Institucijos pateikta medžiaga, 3 b. l.; teismo byla, 27 b. l.). Tai, kad minėta žaizda (skylė) prieš nukentėjusiosios G. K. kreipimąsi į policijos įstaigą (t. y. prieš 2020 m. liepos 2 d.) eglės kamiene buvo padaryta būtent nuo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pusės, teismo posėdžio metu patvirtino nukentėjusioji G. K. ir iš dalies įvykio vietoje buvusi bei ją apžiūrėjusi liudytoja I. J. (ši liudytoja parodė, kad, kiek ji pamena, skylė buvo padaryta labiau nuo (duomenys neskelbtini) sklypo pusės, eglės kamieno šone). Teismo posėdžio metu atsakomybėn traukiamas asmuo G. L. parodė, kad į jo ir R. M. sklypą (esantį (duomenys neskelbtini)) negalėjo patekti pašalinis asmuo ir prieiti prie minėto medžio kamieno, nes jų sklypo tvora (nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės) pakankamai aukšta ir kiemo vartai būna uždaryti. Be to, teismo posėdžio metu nukentėjusioji G. K. parodė, jog eglė nuo (duomenys neskelbtini) gatvės augo maždaug apie 3 metrų atstumu, pašaliniai asmenys, eidami (duomenys neskelbtini) gatve, eglės pasiekti ir jos sužaloti negalėjo. Tai patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos (Institucijos pateikta medžiaga, 29 b. l.; teismo byla, 27 b. l.). Visa tai rodo, jog pašalinis asmuo sužaloti minėto medžio nuo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pusės negalėjo. Itin svarbu, kad tai, jog prieš nukentėjusiosios G. K. kreipimąsi į policijos įstaigą žaizdą (skylę) kamiene eglės, augusios sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), padarė ir į ją nenustatyto skysčio pripylė ne kas nors kitas, o būtent atsakomybėn traukiamas asmuo G. L., teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas A. E., kuris, be kita ko, atsakomybėn traukiamą asmenį G. L. tyrimo metu atpažino asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu (Institucijos pateikta medžiaga, 53–56 b. l.). Byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, kad liudytojas A. E., kuris, pamatęs atsakomybėn traukiamo asmens G. L. priešingą teisei elgesį, būdamas principingu ir sąžiningu piliečiu, apie tai pranešė nukentėjusiajai G. K., o po to atpažino tai padariusį atsakomybėn traukiamą asmenį G. L. ir viso proceso metu davė vienodus ir nuoseklius parodymus, turėtų kokį nors pagrįstą motyvą atsakomybėn traukiamą asmenį G. L. apkalbėti ir nepagrįstai kaltinti jį tuo, kad šis padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Pažymėtina, kad atsakomybėn traukiamas asmuo G. L. taip pat nenurodė jokių objektyviai pagrįstų aplinkybių, kurios leistų manyti, jog liudytojas A. E. galėtų būti suinteresuotas apkalbėti jį nepagrįstai kaltinant administracinio nusižengimo padarymu. Esant šioms aplinkybėms nėra jokio pagrindo netikėti liudytojo A. E. parodymais, kuriuos jis, be to, davė būdamas įspėtu dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą ir kuriuos patvirtina kiti pirmiau paminėti bylos duomenys. Tai, kad liudytojo A. E. parodymai yra priešingi atsakomybėn traukiamo asmens G. L. parodymams, nepaneigia liudytojo A. E. parodymų objektyvumo.

18.3. Atsakomybėn traukiamo asmens G. L. veikos pasekmes patvirtina byloje esanti fotonuotrauka, kuri, pasak nukentėjusiosios G. K., buvo padaryta 2020 m. rugpjūčio mėnesį (Institucijos pateikta medžiaga, 30 b. l.) – šioje fotonuotraukoje matyti, kad nukentėjusiosios G. K. sklype augusios eglės didžioji dalis yra nudžiūvusi, be spyglių.

18.4. Byloje esantys duomenys rodo, jog minėta eglė sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), augo pažeidžiant tiek teisės aktų reikalavimus, tiek kaimynystėje gyvenančio atsakomybėn traukiamo asmens G. L. teisėtus interesus (per arti kaimyno žemės sklypo). Tai teismo posėdžio metu patvirtino tiek nukentėjusioji G. K., tiek atsakomybėn traukiamas asmuo G. L.. Būtent dėl to atsakomybėn traukiamo asmens G. L. draugė R. M. (po to, kai nukentėjusioji G. K. pranešė tiek aplinkosaugininkams, tiek policijos pareigūnams apie neteisėtą atsakomybėn traukiamo asmens G. L. veiką) nustatyta tvarka kreipėsi iš pradžių į kaimynus, o po to į teismą dėl šio medžio pašalinimo, po ko kaimynė G. K. ir jos sutuoktinis pašalino minėtą medį. Tačiau tai, kad minėtas medis augo pažeidžiant tiek teisės aktų reikalavimus, tiek kaimynystėje gyvenančio atsakomybėn traukiamo asmens G. L. teisėtus interesus, dėl ko vėliau minėtas medis buvo pašalintas, nesuteikė teisės atsakomybėn traukiamam asmeniui G. L. prieš tai (iki 2020 m. liepos 9 d.) savavališkai, nesilaikant teisės aktais nustatytos tvarkos, ginti savo interesus ir vykdyti savo teisę (savavališkai sužalojant medį). Vien tik tai, kad po neteisėtos atsakomybėn traukiamo asmens G. L. veikos minėtas medis teisės aktais nustatyta tvarka buvo pašalintas, negali eliminuoti atsakomybėn traukiamo asmens G. L. atsakomybės už prieš tai jo padarytą administracinį nusižengimą – savavaldžiavimą.

18.5. Sakydamas baigiamąją kalbą atsakomybėn traukiamo asmens G. L. atstovas kėlė abejones, ar atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo pragręžti eglės kamieną, nes, atstovo nuomone, tam turėjo trukdyti sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), skiriančios tvoros aukštis. Tačiau tokias atstovo abejones paneigia byloje esanti 2020 m. liepos 2 d. patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) kopija ir fotonuotraukos. Iš jų matyti, kad viršutinė skylė eglės kamiene buvo padaryta 1,09 metro aukštyje, o apatinė skylė – 0,75 metro aukštyje. Iš fotonuotraukos (Institucijos pateikta medžiaga, 3 b. l.) matyti, jog viršutinė skylė buvo padaryta ties medžio kamiene esančia žyme, horizontaliai einančia aplink visą medžio kamieną. Kita fotonuotrauka (Institucijos pateikta medžiaga, 29 b. l.) rodo, jog minėta žymė, horizontaliai einanti aplink visą medžio kamieną, yra ties tvoros, skiriančios minėtus du sklypus, viršumi. Akivaizdu, jog minėtos tvoros aukštis ties minėta egle yra apie 1,20 metro ir toks tvoros aukštis, įvertinus atsakomybėn traukiamo asmens G. L. ūgį, negalėjo sutrukdyti atsakomybėn traukiamam asmeniui G. L. pragręžti skylę eglės kamiene tiek 1,09 metro aukštyje, tiek 0,75 metro aukštyje.

18.6. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog atsakomybėn traukiamas asmuo G. L. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už tai, kad jis, be kita ko, savavališkai vykdė savo teisę, o taip pat eglės kamiene išgręžė vieną skylę. Bet iš teismo posėdžio metu patikrintų įrodymų matyti, jog atsakomybėn traukiamas asmuo G. L. galėjo vykdyti ne tik savo, bet ir jo draugės R. M. teisę, taip pat jis galėjo eglės kamiene išgręžti dvi skyles. Tačiau ši byla teisme nagrinėjama pagal atsakomybėn traukiamo asmens G. L. skundą ir šiuo konkrečiu atveju skundo ribos neleidžia teismui savarankiškai papildyti atsakomybėn traukiamam asmeniui pareikštą administracinį kaltinimą naujomis, pirmiau paminėtomis ir jam neinkriminuotomis aplinkybėmis ir tokiu būdu pabloginti atsakomybėn traukiamo asmens G. L. teisinę padėtį.

18.7. Visi pirmiau paminėti duomenys paneigia atsakomybėn traukiamo asmens G. L. versiją ir patvirtina tai, jog aptariamo įvykio metu ne kas nors kitas, o būtent atsakomybėn traukiamas asmuo G. L., būdamas suinteresuotu pašalinti minėtą eglę ir siekdamas to, vykdydamas savo teisę, nesilaikydamas nustatytos tvarkos, bendrų gyvenimo taisyklių, piktnaudžiaudamas savo teise (teise į neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus augančio medžio pašalinimą), savavališkai sužalojo nukentėjusiosios G. K. sklype augančią eglę, dėl ko vėliau minėta eglė nudžiūvo. Tokiu būdu, minėtoje administracinio nusižengimo byloje įrodžius visus atsakomybėn traukiamam asmeniui G. L. inkriminuojamo ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius, jis visiškai pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas.

19. Skundžiamu nutarimu atsakomybėn traukiamam asmeniui G. L., nenustačius jo atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių, buvo paskirta minimali administracinė nuobauda – 16 Eur bauda. Atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis teismas nenustatė nei ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, nei kitų administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skundžiamu nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos sušvelninimo pagrindų.

20. Apibendrindamas visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, įvertinęs visus bylos duomenis įrodymų vertinimo aspektu, sutikdamas su Institucijos atliktu įrodymų vertinimu ir pritardamas skundžiamo nutarimo motyvams teismas konstatuoja, kad priešingai, nei mano administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. L., Institucija visapusiškai, objektyviai ir nepažeisdama teisės aktų reikalavimų ištyrė bylos įrodymus. Byloje esantys ir teismo posėdžio metu ištirti duomenys patvirtina atsakomybėn traukiamo asmens G. L. kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo, todėl Institucija pagrįstai pripažino atsakomybėn traukiamą asmenį G. L. kaltu pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį bei paskyrė jam administracinę nuobaudą. Naikinti skundžiamą nutarimą taip, kaip to savo skunde prašo atsakomybėn traukiamas asmuo G. L., nėra jokio pagrindo.

21. Tačiau skundžiamas nutarimas keičiamas kitais pagrindais.

22. Teismas pažymi, kad skundžiamu nutarimu atsakomybėn traukiamas asmuo G. L. buvo nubaustas už tai, kad jis administracinį nusižengimą padarė vykdydamas savo tikrą ar tariamą teisę. Tačiau byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog aptariamo nusižengimo padarymo metu atsakomybėn traukiamas asmuo G. L. vykdė savo tikrąją teisę – teisę į tai, jog medis, kaimynystėje augantis pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, būtų pašalintas. Todėl skundžiamas nutarimas keičiamas iš jo pašalinant neįrodytą aplinkybę – tai, jog nusižengimo padarymo metu atsakomybėn traukiamas asmuo G. L. vykdė tariamą teisę.

23. Skundžiamu nutarimu atsakomybėn traukiamas asmuo G. L. buvo įpareigotas iki nustatyto termino atlyginti padarytą 300 Eur dydžio turtinę žalą. Nukentėjusioji G. K. pateikė teismui tokio dydžio turtinės žalos suskaičiavimą patvirtinančius dokumentus (teismo byla, 35–36 b. l.). Teismo posėdžio metu nukentėjusioji G. K. tvirtino, kad ji turtinę žalą patyrė dėl jos kieme augusios eglės sužalojimo. Tačiau šioje vietoje teismas pažymi, kad skundžiamu nutarimu Institucija nenustatė, jog atsakomybėn traukiamas asmuo G. L. savo veika būtų padaręs esminės žalos nukentėjusiosios G. K. teisėms ar teisėtiems interesams (būtent dėl to Institucija atsakomybėn traukiamo asmens G. L. veiką kvalifikavo pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį, o ne pagal kurį nors kitą ANK straipsnį (pavyzdžiui, ne pagal ANK 115 straipsnį)). Skundžiamame nutarime Institucija visiškai nemotyvavo ir nepagrindė savo sprendimo pripažinti, jog nukentėjusiajai G. K. buvo padaryta esminė turtinė žala ir įpareigoti atsakomybėn traukiamą asmenį G. L. atlyginti šią žalą. Nors Institucijos pateiktoje medžiagoje esančiu nutarimu G. K. buvo pripažinta nukentėjusiąja dėl jai padarytos neturtinės (moralinės) žalos (Institucijos pateikta medžiaga, 18 b. l.), nukentėjusiosios G. K. teigimu, jai tokia žala nebuvo padaryta – tiek teismo posėdžio metu, tiek teismui pateiktuose dokumentuose nukentėjusioji G. K. tvirtino, kad ji dėl eglės sužalojimo patyrė ne neturtinę (moralinę) žalą, o turtinę žalą (teismo byla, 35–36 b. l.). Be to, kaip jau buvo paminėta pirmiau, minėtas medis nukentėjusiosios G. K. žemės sklype augo pažeidžiant tiek teisės aktų reikalavimus, tiek atsakomybėn traukiamo asmens G. L. interesus ir sunaikinti (pašalinti) tokį medį (nepriklausomai nuo to, ar šis medis buvo sužalotas, ar sveikas) buvo ne kieno nors kito, o būtent nukentėjusiosios G. K. pareiga. Tokią pareigą nukentėjusioji G. K. įvykdė tik po to, kai N. M. iš pradžių raštu kreipėsi į nukentėjusiąją G. K. ir jos sutuoktinį reikalaudama pašalinti, be kita ko, eglę, o vėliau – į teismą, reikalaudama įpareigoti G. K. ir jos sutuoktinį pašalinti, be kita ko, eglę. Taigi, šiuo konkrečiu atveju būtų neteisinga atsakomybėn traukiamą asmenį G. L. įpareigoti atlyginti nukentėjusiajai G. K. žalą, kurią ji neišvengiamai būtų patyrusi ir faktiškai patyrė vykdydama savo pačios pareigą (pareigą pašalinti (sunaikinti) pažeidžiant teisės aktų reikalavimus augusį medį). Ne mažiau svarbu tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog minėtos eglės mediena buvo sugadinta ir jos nebūtų galima panaudoti. Priešingai, teismo posėdžio metu nukentėjusioji G. K. parodė, kad nupjauta eglė liko jos namuose, sutuoktinis iš eglės padarė dirbinių – suolelį, taip pat jie ketina eglę sukūrenti. Taigi, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog dėl atsakomybėn traukiamo asmens G. L. veikos nukentėjusioji G. K. būtų patyrusi realią ir tiesioginę turtinę žalą, jog dėl atsakomybėn traukiamo asmens G. L. veikos padarytas medžio sužalojimas kaip nors trukdytų šį medį (jo medieną) panaudoti tiems patiems tikslams, kuriems jis naudojamas šiuo metu. Todėl priteisti iš atsakomybėn traukiamo asmens G. L. nukentėjusiajai G. K. turtinės žalos atlyginimą šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo. Tokiu būdu skundžiamas nutarimas keičiamas panaikinant įpareigojimą atsakomybėn traukiamam asmeniui G. L. atlyginti padarytą 300 Eur dydžio turtinę žalą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu teismas

nutaria:

Pakeisti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš nutarimo pašalinti aplinkybę, jog G. L. administracinį nusižengimą padarė vykdydamas tariamą teisę.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria G. L. iki 2021 m. sausio 10 d. įpareigotas atlyginti padarytą 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio turtinę žalą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėjas Marius Jankauskas