Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Nijolei Urbonavičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo L. D. ieškinį atsakovei J. D. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokos nutraukimo pasekmių, dalyvaujanti institucija, teikianti išvadą byloje, - Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė J. D. atsiliepimo nepateikė, civilinės bylos nagrinėjime nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Iš ieškovo paaiškinimų, pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovas su atsakove bendrai gyveno nuo 1997 metų, santuoką sudarė 2004 m. kovo 26 d. (b.l. 11), jiems 2000 m. vasario 6 d. gimė dukra G. D. (b.l. 12), 2002 m. lapkričio 2 d. – sūnus E. D. (b.l. 13.). Santuokoje gyvendami įgijo automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 14), butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), sandėlį Nr. duomenys neskelbtini) (b.l. 16-21), ieškovas asmeninės nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), įgijo nekilnojamąjį turtą: 0,1300 ha ploto žemės sklypą, 0,8000 ha ploto žemės sklypą, 0,4800 ha ploto žemės sklypą, 0,4500 ha ploto žemės sklypą, 0,6200 ha ploto žemės sklypą, gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu, pirtimi, kiemo rūsiu, kitais statiniais. Ieškovo L. D. pajamos per paskutinius 6 mėnesius yra vidutiniškai gaunamas 1723,83 Lt faktinis darbo užmokestis (b.l. 97), atsakovės J. D. – 1058,92 Lt (b.l. 86).

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis numato, jog sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai, bei, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.28 straipsnyje teigiama, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pradžią. Santuokos nutraukimo sąlygas reglamentuoja CK 3.60 straipsnis ir 3.61 straipsnis. CK 3.61 straipsnyje numatyta, jog sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (1 dalis), sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (2 dalis); preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (3 dalis). CK 3.61 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgęs į CK 3.27 straipsnyje išvardintas sutuoktinių pareigas, santuokos sudarymo paskirtį ir prigimtį, pripažįsta, jog ieškovas įrodė, kad atsakovė nesilaikė savo, kaip sutuoktinės, pareigos būti lojalia savo sutuoktiniui, remti jį moraliai, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Išklausęs ieškovo L. D. paaiškinimų, liudytojos D. D. parodymų, teismas nustatė, jog atsakovė nuo 2013 m. sausio mėnesio bendras sutuoktinių lėšas pradėjo leisti savo reikmėms, neatsižvelgdama į šeimos interesus, nuo 2013 m. liepos mėnesio, nieko nepaaiškinusi, palikusi vaikus sutuoktinio priežiūrai, apskritai išvyko iš tuometinės šeimos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nuo to laiko faktiškai nei su sutuoktiniu, nei su vaikais nebendrauja, nebendrauja ir prasidėjus civilinės bylos nagrinėjimui. Toks atsakovės elgesys, kai lėšos pradedamos leisti savo reikmėms, ilgalaikis išvykimas be jokios aiškios priežasties, vaikų palikimas sutuoktiniui pripažįstamas savo, kaip sutuoktinio pareigų, nesilaikymu, nepagarba kitam sutuoktiniui, dėl šio ilgalaikio ir objektyviai nepateisinamo išvykimo santuokinis šalių gyvenimas tapo negalimas, santuoka yra nutraukiama ir atsakovė pripažįstama kalta dėl santuokos nutraukimo.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. CK 3.59 straipsnyje numatyta, jog teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimą. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas ginčą sprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, jei vaiko noras prieštarauja jo interesams. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi. Iš byloje pateiktų ieškovo paaiškinimų, įrodymų nustatyta, jog šiuo metu šalių nepilnamečiai gyvena su tėvu, jie abu teismo posėdyje pareiškė norą ir toliau gyventi su tėvu, tam, kad vaikai gyventų su tėvu, neprieštarauja ir Institucija, teikianti išvadą byloje, savo išvadoje nurodžiusi, kad tai geriausiai atitiktų vaikų interesus, ieškovas turi visas sąlygas tinkamai rūpintis vaikais, juos auklėti (b.l. 66-67, 68-75), šią išvadą teismo posėdyje patvirtino ir Institucijos atstovė. Be to, nustatyta, jog atsakovė nuo 2013 m. liepos mėnesio su vaikais faktiškai nebendrauja, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškovu.

Dėl išlaikymo priteisimo. Remiantis CK 3.192 straipsniu, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas sprendžia klausimą ir dėl išlaikymo priteisimo. Remiantis to paties CK 3.192 straipsnio 3 dalimi, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Šalių vaikų gyvenamąją vietą nustačius su ieškovu, išlaikymas yra priteisiamas iš atsakovės. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės po 200 Lt kas mėnesį mokamas periodines išmokas kiekvienam vaikui, mano, jog tokia suma užtikrins vaikų interesus. Nors nėra pateikti įrodymai dėl vaikų poreikių, kad užtikrinti tokio amžiaus vaikų būtiniausius poreikius jų gyvenamosiomis sąlygomis, teismas įvertinęs, jog prašomas priteisti išlaikymas nėra didelis, atsakovės pajamos yra šiek tiek daugiau nei 1000 Lt per mėnesį gaunamos faktinės pajamos, asmeninės nuosavybės teise turto, skirtingai nei atsakovas, neturi, pripažįsta, kad tokia suma atitinka abiejų šalių turtinę padėtį, galimybes teikti išlaikymą ir tokią sumą priteisia. Nors ieškovas prašo dalį išlaikymo dukrai priteisti turtu, akivaizdu, kad toks išlaikymo priteisimas neatitiktų vaiko interesų, nes vaikas pataptų nekilnojamojo turto dalies savininku, privalėtų mokėti jam priklausančius turto išlaikymo mokesčius, pajamų, įvertinus, kad turtas, kurio dalis jai būtų priteistas išlaikymu, yra šeimos turtas, iš tokio turto nebus, teismas pripažįsta, jog priteisiamas išlaikymas turtu, o ne fiksuota pinigų suma, pažeistų vaiko teisę į išlaikymą, todėl šioje dalyje ieškinys netenkinamas. Priešingai, nustatyta, jog atsakovė yra dirbanti ir pajėgi teikti išlaikymą fiksuotomis periodinėmis išmokomis, todėl išlaikymas visa apimtimi priteisiamas periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį.

Dėl turto padalinimo. CK 3.118 straipsnio 1 dalis numato, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinio turtas. Iš ieškovo paaiškinimų, pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog santuokos metu abu sutuoktiniai įgijo nekilnojamojo turto, valdomo bendrąja jungtine nuosavybe, ieškovo vardu registruotą automobilį, ieškovas taip pat įgijo turtą, valdomą ir asmeninės nuosavybės teise. Ieškovas nurodė, jog įgytą nekilnojamąjį turtą vertina 9730 Lt, automobilį – 800 Lt, tai yra viso įgijo dalintino turto 10 530 Lt sumai. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Remiantis CK 3.123 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir vienam sutuoktiniui priteisti didesnę turto dalį. Kadangi du nepilnamečiai vaikai lieka gyventi su atsakovu, teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, nukrypsta nuo lygių dalių principo ir pripažįsta, kad ieškovui priklauso didesnė dalis (2/3) bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausančio turto. Tačiau teismas, įvertinęs tą aplinkybę, jog dalintiną turtą sudaro nekilnojamasis turtas, kuriame gyvena ieškovas su vaikais, bei transporto priemonė, kuri yra nedalus daiktas (CK 4.6 straipsnis), visą dalintiną turtą priteisia ieškovui, o atsakovei iš ieškovo priteisia kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį (3510 Lt) (CK 3.127 straipsnis).

Dėl atsakovės pavardės. CK 3.69 straipsnyje numatyta, jog sutuoktinis po santuokos gali pasilikti savo santuokinę pavardę arba iki santuokos turėtą pavardę, jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai bendrų vaikų. Kadangi iš esmės nėra ginčo dėl atsakovės pavardės, ieškovas neprieštarauja, jog atsakovei po santuokos nutraukimo būtų palikta santuokinė pavardė, pati atsakovė savo pozicijos teismui nepateikė, taip pat atsižvelgus į tą aplinkybę, jog šalys turi nepilnamečių vaikų, atsakovei paliekama santuokinė D. pavardė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas pateikė įrodymus dėl 1678 Lt turėtų išlaidų (178 Lt dėl žyminio mokesčio bei 1500 Lt atstovavimo išlaidų (b.l. 8, 99)). Ieškovui įrodžius atsakovės kaltę dėl santuokos nutraukimo, žyminis mokestis dėl reikalavimo nutraukti santuoką (144 Lt) ieškovui priteisiamas iš atsakovės, taip pat iš atsakovės ieškovui priteisiama ir atstovavimo išlaidos (atsižvelgus į tai, jog ieškinys iš dalies tenkintas tik dėl išlaikymo vaikams būdo, pripažįstama, kad tai neturi įtakos atstovavimo išlaidų priteisimui). Įskaičius ieškovo reikalavimą atlyginti bylinėjimosi išlaidas į atsakovei tenkančią piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančio atsakovės turto dalį, atsakovei iš ieškovo priteisiama 1866 Lt (3510 Lt – 1644 Lt) kompensacija. Iš ieškovo valstybei turėtų būti priteisiama 177 Lt žyminio mokesčio už jam priteistą turto dalį (34 Lt ieškovas sumokėjo paduodamas ieškinį). Ieškovas paduodamas ieškinį prašė jį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio, Anykščių rajono apylinkės teismas, priėmęs ieškinį, neišsprendė klausimo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, o pats ieškinio priėmimas, be procesinio sprendimo atleisti, nelaikomas atleidimu nuo žyminio mokesčio. Tačiau teismas atsižvelgęs į tą aplinkybę, jog ieškovas paduodamas teismui ieškinį sumokėjo 50 % mokėtino žyminio mokesčio, vienas augina ir išlaiko du nepilnamečius vaikus, jo turtinė padėtis nėra gera, Anykščių rajono apylinkės teismas, iškeldamas civilinę bylą, pripažino tokio prašymo pagrįstumą, priimdamas sprendimą civilinėje byloje ieškovo prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio tenkina ir jį atleidžia nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Iš atsakovės valstybei priteisiamas 250 Lt dydžio žyminis mokestis (106 Lt už jai priteistą kompensaciją, 144 Lt – už vaikų išlaikymą), nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, bei 48,88 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 2).

Sprendimas dalyje dėl vaikų materialinio išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu – 265 straipsniu, 282 straipsniu, 385 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Anykščių rajono CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp L. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti, dėl santuokos nutraukimo kalta pripažinti atsakovę J. D..

Atsakovei palikti santuokinę D. pavardę.

Nustatyti nepilnamečių vaikų G. D., g. (duomenys neskelbtini), ir E. D., g. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu L. D..

Priteisti iš J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą G. D., g. (duomenys neskelbtini), ir E. D., g. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Lt (du šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013 m. rugpjūčio 6 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini);butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);negyvenamąją patalpą – sandėlį Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)

Atsakovei J. D. priteisti 1866 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt šešių litų) kompensaciją už ieškovui tenkančią turto dalį.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl vaikų materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Ieškovo L. D. prašymą tenkinti ir atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio (177 Lt) sumokėjimo.

Iš atsakovės J. D. valstybei priteisti 298,88 Lt (du šimtus devyniasdešimt aštuonis litus 88 centus) bylinėjimosi išlaidų (į valstybės biudžetą mokėti valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, a.s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas ,,Swedbank”, AB banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Kupiškio rajono apylinkės teismą.