- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-13
- Bylos Nr.
- 2A-772-479/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žydrūnas Bertašius (pirm.), Savinijus Katauskas, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- A.P.
- Atsakovas
- S.P.
- Trečiasis asmuo
- R.S., B.S.P., Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, D.V.
- Advokatai
- Egidijas Paročka
- Kategorijos
- 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Žydrūnas Bertašius Civilinė byla Nr. 2A-772-479/2008
2008 m. lapkričio 13 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Erikos Misiūnienės, sekretoriaujant Daliai Rimgailienei, dalyvaujant atsakovo įgaliotiems atstovams advokatui Egidijui Paročkai ir A.O.P., viešame kolegijos posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A.P. ieškinį atsakovui S.P., tretiesiems asmenims R.S., B.S.P. ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl santuokinio turto padalijimo ir atsakovo S.P. priešieškinį ieškovei A.P., tretiesiems asmenims R.S., B.S.P., D.V. ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl žemės sklypo pripažinimo asmenine nuosavybe bei ieškovės A.P. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2008-04-15 sprendimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. P. patikslintu ieškiniu prašė teismo padalyti santuokoje įgytą turtą – 463/1574 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), plane žymimo A 403 m, priteisiant jai 2/3 dalis šio sklypo, o atsakovui – 1/3 dalį žemės sklypo. Ieškovė nurodė, kad atsakovo vardu registruotas žemės sklypas yra įsigytas už bendras lėšas jai gyvenant santuokoje su atsakovu ir laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ieškovė prašė priteisti 2/3 dalis žemės sklypo motyvuodama tuo, kad ji gyvena su neįgaliu sūnumi, jį išlaiko, todėl nukrypimas nuo lygių dalių principo dalijant sutuoktinių turtą yra pateisinamas dėl vaiko interesų. Ieškovė taip pat pateikė pareiškimą atnaujinti praleistą terminą pareikšti ieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Nurodė, kad po santuokos su atsakovu nutraukimo ji rūpinosi nepilnamečiais vaikais, kurių vienas buvo pripažintas neįgaliu. Dėl pablogėjusios sūnaus sveikatos ir lėšų trūkumo ji negalėjo anksčiau kreiptis į teismą, todėl prašė praleistą terminą atnaujinti.
Atsiliepimas
Atsakovas S.P. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti žemės sklypą asmenine jo nuosavybe, o ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad motina jam padovanojo butą (duomenys neskelbtini). Kadangi prie namo buvo suformuotas žemės sklypas, atsakovas kaip buto, t. y. namo dalies, savininkas įgijo teisę išsipirkti dalį prie namo esančio žemės sklypo. Visus reikalus, susijusius su žemės išsipirkimu, tvarkė jo motina pagal atsakovo išduotą įgaliojimą. Atsakovas teigė, kad sklypas įgytas už asmenines lėšas. Atsakovas, motyvuodamas teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teigė, kad ieškovė negali pretenduoti į žemės sklypą, nes neturi nuosavybės teise priklausančios jokios pastato (duomenys neskelbtini), dalies. Tuo tarpu, vadovaujantis CK 6.394 straipsnio nuostatomis, namo dalies savininkas, perleisdamas nuosavybės teisę į pastato dalį, privalo perleisti ir teisę į žemės sklypą. Be to, ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, kuris turėtų būti skaičiuojamas nuo 1995-07-26, t. y. nuo santuokos nutraukimo įregistravimo dienos. 1993-03-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendime nutraukti atsakovo santuoką su ieškove yra konstatuota, kad sutuoktiniai jau apie metus iki teismo sprendimo priėmimo kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio. Atsakovas prašė netenkinti ieškovės prašymo atnaujinti senaties terminą, nes ieškovė neįrodė, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2008-04-15 sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė, iš ieškovės A. P. į valstybės biudžetą priteista 1 799 Lt žyminio mokesčio.
Šalies argumentai
Ieškovė A. P. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliantė nurodo, kad teismas neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad šalys po santuokos nutraukimo kurį laiką dar gyveno kartu bei vedė bendrą ūkį. Atsakovas nuolat žadėjo, kad dėl santuokoje įgyto turto dalybų nekils problemų. Ieškovė tegia tikėjusi atsakovo žodžiu, be to, nuolat buvo užsiėmusi neįgalaus sūnaus priežiūra, todėl, pablogėjus santykiams su atsakovu, neturėjo kada rūpintis turto padalijimo klausimais. Apie savo teisių pažeidimą apeliantė teigia sužinojusi tada, kai atsakovas pradėjo agresyviai elgtis šeimos atžvilgiu. Nuo tada turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas, kuris atnaujintinas, kadangi praleistas dėl svarbių priežasčių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas S. P. su apeliaciniu skundu nesutinka bei prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo jos ieškinys atmestas, nes praleistas ieškinio senaties terminas. Teigia termino nepraleidusi, kadangi apie savo teisės pažeidimą sužinojusi tada, kai suprato, jog atsakovas neketina geruoju dalytis santuokoje įgyto turto, ir iš karto kreipėsi į teismą dėl ginčo sprendimo iš esmės, todėl nuo tada ir skaičiuotina ieškinio senaties termino pradžia. O jeigu terminas laikytinas praleistu, tai apeliantė mano, jog jis atnaujintinas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių – vaiko ligos. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais. Šalių santuoka nutraukta 1993-03-04 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu, Civilinės metrikacijos skyriuje (toliau – CMS) ištuoka įregistruota 1995-07-26, taigi ginčo teisiniams santykiams taikytinas tuo metu galiojęs Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Šalys pripažįsta, jog santuokos nutraukimo metu turtas nebuvo padalytas, to nereikalavo ir tuo metų galiojęs įstatymas. Todėl nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, koks buvo senaties terminas pareikšti ieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, nuo kurio momento skaičiuotina šio termino pradžia bei ar ieškovė, pareiškusi tokį ieškinį 2007-04-13, šio termino nepraleido, o jeigu praleido – tai ar yra pagrindas jį atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
Pagal SŠK iš santuokos ir šeimos santykių kylantiems reikalavimams ieškinio senatis nebuvo taikoma, išskyrus atvejus, kai pažeistai teisei ginti terminas yra nustatytas įstatymuose. Kiekvienu šeimos teisinių santykių pažeidimo atveju, jeigu jiems ginti taikoma ieškinio senatis, įstatyme nurodomas konkretus terminas, per kurį pažeistoji teisė ginama. SŠK 23 straipsnio 3 dalyje buvo nustatytas trejų metų ieškininės senaties terminas sutuoktinių bendrajai jungtinei nuosavybei padalyti. Tačiau iš šio straipsnio neaišku, nuo kurio momento turi būti pradedama skaičiuoti ieškinio senaties termino eiga – ar nuo santuokos nutraukimo, ar nuo subjektyvinės teisės pažeidimo momento. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką tapačiose bylose, yra išaiškinęs, jog pagal SŠK 10 straipsnį ieškinio senaties termino eigos pradžia gali būti skaičiuojama dvejopai: 1) nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; 2) nuo to momento, kuris nurodytas atitinkamame SŠK straipsnyje. Minėta, kad SŠK 23 straipsnio 3 dalyje nenustatyta, nuo kurio momento turi būti pradedama skaičiuoti ieškinio senaties termino eiga, tačiau SŠK 9 straipsnyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminams, kurie taikomi šeimos teisiniams santykiams, jei įstatyme nenustatyta kitaip, turi būti taikomos civilinių įstatymų dėl ieškinio senaties terminų taisyklės. Ieškinio senaties termino dėl sutuoktinių turto padalijimo po ištuokos eiga prasideda nuo tos dienos, kada sutuoktinis sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo subjektyvinės teisės į bendrąją jungtinę nuosavybę pažeidimą (SŠK 10 straipsnis). Taigi dėl turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, padalijimo šis terminas skaičiuotinas ne nuo santuokos nutraukimo, bet nuo tos dienos, kada sutuoktinis sužinojo arba turėjo sužinoti, kad pažeista jo subjektyvinė teisė naudotis, valdyti arba disponuoti šiuo turtu. Toks šios teisės pažeidimas gali sutapti su santuokos nutraukimu, bet gali ir nesutapti (2007-01-30 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2007). Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka apie savo teisės pažeidimą žinojusi santuokos nutraukimo metu, teigia, jog ši aplinkybė paaiškėjo vėliau. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio senaties termino pradžią skaičiavo nuo ištuokos įregistravimo CMS momento. Akivaizdu, jog 1993 metais šalys, nutraukusios santuoką teismo sprendimu, kurį laiką dar gyveno kartu ir ištuoka įregistruota tik 1995-07-26, todėl į ieškovės nurodytas aplinkybes, jog ji tikėjosi taikių turto dalybų su atsakovu ir nemanė, jog jos teisė yra pažeista, buvo atsižvelgta. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinio senaties terminas baigėsi 1998-07-26 ir ieškovė šį terminą praleido.
Apeliantė teigia praleidusi ieškinio senaties terminą dėl rūpesčio neįgaliu sūnumi bei prašo jį atnaujinti. Rūpestis neįgaliu vaiku, kolegijos vertinimu, pakankamai svarbi priežastis, kuri galėtų kliudyti asmeniui laiku ir tinkamai apginti pažeistą teisę. Tačiau šiuo atveju akivaizdu, jog ieškovei ši aplinkybė netrukdė bylinėtis su DNSB „Vakarai“ dėl skolos, su antstoliu A. Selezniovu dėl išieškojimo nenukreipimo į šeimos būstą ir su S. P. dėl išlaikymo dydžio. Kitų įrodymų, pagrindžiančių apeliantės nurodytas aplinkybes, dėl kurių ji praleido ieškinio senaties terminą, teismui nepateikta (CPK 178 str.). Bendro pobūdžio apeliantės teiginiai dėl vaikų ugdymo ir auginimo problemų, agresyvaus atsakovo elgesio nesudaro pagrindo atnaujinti terminą, kuris praleistas beveik keturis kartus (beveik 12 metų). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. P. nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga bei dėl aplaidumo laiku negynė savo teisių. Dėl šių priežasčių A. P. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, jis paliktinas galioti.
Sprendžiant ieškovės apeliacinio skundo priėmimo klausimą 2008-06-18 Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi iki sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo ieškovei buvo atidėtas 1 888 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimas. Atmetus apeliacinį skundą, ši suma priteistina iš ieškovės (CPK 84 str., 93 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2008-04-15 sprendimą palikti nepakeistą.
Iš A.P. valstybei priteisti 1 888 Lt žyminio mokesčio.