Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos dr. Ludwik Rydygier ligoninės Suvalkuose atstovams advokatui V. Z. ir advokato padėjėjui L. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos dr. Ludwik Rydygier ligoninės Suvalkuose skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja dr. Ludwik Rydygier ligoninė Suvalkuose kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2024 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. 1D-3012 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo konstatuotas šalių sudarytos subsidijos sutarties Nr. 1S-931 (toliau – ir Sutartis) 5.1.7 punkto pažeidimas ir pareiškėja įpareigota sugrąžinti gautą finansavimą (423 170,38 Eur), bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Laiko, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas kompetentingos institucijos, vadovaujantis taikytinomis teisės normomis, surinkus visą reikiamą informaciją ir konsultuojantis su pažeidimą tyrusiomis institucijomis.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių bei nustatyto pažeidimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje sprendžiamas ginčas dėl VRM 2024 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. 1D-3012, kuriuo buvo konstatuotas šalių sudarytos subsidijos sutarties Nr. 1S-931 5.1.7 punkto pažeidimas ir pareiškėja įpareigota sugrąžinti gautą finansavimą (423 170,38 Eur), teisėtumo ir pagrįstumo.

Sprendime nurodyta, kad pagal 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, 125 straipsnio 4 dalį ir 143 straipsnio 1 dalį; 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų 27 straipsnio 2 dalį; Interreg V-A Lietuvos-Lenkijos bendradarbiavimo programos (CCI Nr. 2014TC16RFCB031), patvirtintos 2015 m. gruodžio 15 d. Europos Komisijos sprendimu C(2015) 9279, 5.3 skyrių; Programos gairių, susijusių su penktuoju kvietimu teikti paraiškas (patvirtintu 2020 m. balandžio 29 d. Jungtinio stebėsenos komiteto sprendimu), 4.5.2 skyrių; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 520 1.1 punktą; Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590) 8.1 punktą; 2014-2020 m. Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programos projektų išlaidų susigrąžinimo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 1V-699) 4 punktą; Subsidijos sutarties Nr. 1S-391/2020-11-20 5.1.1 ir 6.2.1 papunkčius, ir vadovaujantis 2024 m. birželio 3 d. Interreg V-A Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo programos Jungtinio priežiūros komiteto sprendimu dėl 2014-2020 m. Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programos (toliau – Programa) projekto Nr. LT-PL-5R-351 „Reagavimas į Covid-19 pasekmes, ypatingą dėmesį skiriant širdies ir kraujagyslių sistemai“ (toliau – Projektas), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, veikianti kaip Programos vadovaujančioji institucija, priima šį sprendimą dėl susigrąžinimo: Dėl Lenkijos auditorių grupės (Lenkijos Respublikos finansų ministerijos Viešųjų lėšų audito departamentas) nustatyto pažeidimo ir papildomos analizės, kurią pagal auditorių rekomendaciją atliko Programos pažeidimų kontrolierius (Viešojo subjekto jungtinis techninis sekretoriatas), ir vadovaujantis 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 65 straipsniu, buvo pritaikyta 100 proc. finansinė korekcija dėl nurodytų netinkamų finansuoti išlaidų pagal Komisijos finansinių korekcijų gairių, patvirtintų Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C (2019) 3452, 2.2 skirsnio 21 punktą: Projekto LT-PL-5R-351 Pagrindinis paramos gavėjas – Dr. Ludwik Rydygier vardo vaivadijos ligoninė Suvalkuose – pažeidė su penktuoju kvietimu teikti paraiškas susijusios 2020-11-20 pasirašytos Subsidijos sutarties Nr. 1S-391 5.1.7 punkto nuostatas ir Programos gairių 3.5.3 punkte aprašytas nuostatas, susijusias su išlaidų tinkamumu finansuoti, ir 497 847,51 Eur (423 170,38 Eur ERPF) suma laikoma netinkama finansuoti: Auditoriai nustatė 442 138,37 Eur (375 817,61 Eur ERPF lėšų, deklaruotų EK) netinkamų finansuoti išlaidų sumą, susijusią su išlaidomis, nurodytomis konsoliduotoje pažangos ataskaitoje (KPA) Nr. LT-PL-5R-351-C-6-1; 55 709,14 EUR (47 352,77 Eur ERPF lėšų, deklaruotų EK) netinkamų finansuoti išlaidų sumą, susijusią su KPA Nr. LT-PL-5R-351-C-7-1 nurodytomis išlaidomis, nustatė Programos pažeidimų kontrolierius.

Sprendime taip pat nurodyta, kad atsižvelgiant į pirmiau pateiktas išvadas, Projekto pagrindinis paramos gavėjas – Dr. Ludwik Rydygier vardo Suvalkų vaivadijos ligoninė – susigrąžina jau išmokėtą 423 170,38 Eur ERPF sumą ir perveda ją į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąskaitą per vieną mėnesį nuo šio sprendimo gavimo dienos.

Dėl pareiškėjos padaryto pažeidimo

Pareiškėjos skunde dėl nustatyto pažeidimo iš esmės remiamasi argumentu, kad Sutarties 5.1.7 punkto pažeidimas gali būti konstatuotas tik nustačius interesų konfliktą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo prasme, o šiuo atveju interesų konfliktas nustatytas ne VPĮ, o viešųjų ir privačių interesų derinimo bei tarnybinių teisinių santykių prasme, tačiau tai savaime nereiškia VPĮ pažeidimo. Pareiškėjos vertinimu, kadangi Sutarties 7.4 punkte nurodyta, jog Sutarčiai taikoma Lietuvos Respublikos teisė, ji skunde vadovaujasi būtent Lietuvos Respublikos VPĮ ir jo aiškinimu Lietuvos teismų praktikoje.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio argumento pirmiausia pažymi, kad teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai neginčijo faktinių bylos aplinkybių ir nurodė, jog „pažeidimas formaliai buvo“.

Dėl pažeidimui taikytinos teisės teisėjų kolegija nepagrįstais laiko pareiškėjos argumentus dėl viešųjų pirkimų procedūrų, atliktų Lenkijos Respublikoje, aiškinimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos VPĮ ir Lietuvos teismų praktika. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Sutarties 5.1.7 punkte yra nurodyta, jog Pagrindinis paramos gavėjas įsipareigoja savo ir Projekto paramos gavėjų vardu užtikrinti, kad būtų laikomasi tinkamumo finansuoti, viešųjų pirkimų, valstybės pagalbos taisyklių, nurodytų Programos vadove, taip pat kitų ES ir atitinkamos šalies, kurioje įsikūręs Pagrindinis paramos gavėjas, teisės aktų.

Taigi, Sutartyje yra aiškiai nustatyta, kad paramos gavėja (pareiškėja) įsipareigoja laikytis be kita ko Programos vadovo ir viešųjų pirkimų teisės aktų, galiojančių jos buvimo valstybėje (nagrinėjamu atveju – būtent Lenkijos Respublikoje).

Tai suponuoja išvadą, kad Sutarties 7.4 punkto nuostata, kuria remiasi pareiškėja, ir kurioje nurodyta, jog Sutartis aiškinama pagal Lietuvos Respublikos aktus ir jai taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktai, sistemiškai aiškinant Sutarties nuostatas reiškia Lietuvos Respublikos teisės taikymą ne bet kokiems iš vėliau Sutarties pagrindu kylantiems teisiniams santykiams, kuriuose dalyvauja kiti subjektai, o tik šios Sutarties šalių tarpusavio teisiniams santykiams, kiek tai susiję su šios Sutarties šalių teisėmis ir pareigomis sudarant ir vykdant šią Sutartį. Kitaip tariant, tai, ar pvz., Sutarties šalis turi įgaliojimus pasirašyti Sutartį, ir ar Sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, bus sprendžiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos teise, tačiau tai, ar vykdydama Projektą pareiškėja nepažeidė viešųjų pirkimų ar valstybės pagalbos taisyklių, bus sprendžiama pagal Programos vadovo ir Lenkijos Respublikos teisės nuostatas.

Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija nevertins, ar nustatytas pažeidimas atitinka Lietuvos Respublikos VPĮ nuostatas ir teismų praktiką, o tik patikrins, ar pažeidimo faktas buvo nustatytas vadovaujantis Lenkijos Respublikos VPĮ.

Nagrinėjamu atveju Palenkės vaivadijos biuro Balstogėje Pranešime apie nustatytą pažeidimą yra nurodyta, jog: „Audito institucija nustatė, kad konkurse <...> su jo rengimu ir vykdymu susijusius veiksmus atliko asmuo, turėjęs tiesioginės įtakos konkurso rezultatams, kuris per trejus metus nuo sutarties sudarymo procedūros pradžios buvo susijęs su rangovu darbo teisiniais ar faktiniais santykiais, galinčiais kelti pagrįstų abejonių dėl šio asmens nešališkumo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamoje procedūroje kilo interesų konfliktas dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos sąlygos atsiradimo, todėl buvo pažeistas objektyvumo ir nešališkumo principas.“.

Prie šio Pranešimo apie nustatytą pažeidimą yra pridėta Projekto audito išvadų santrauka, kurioje yra pacituota Lenkijos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio norma, expressis verbis nurodanti, kad interesų konfliktas kyla, kai viešųjų pirkimų komisijos narys 3 metus prieš pirkimo procedūrų paskelbimą buvo susiję darbo ar sutartiniais santykiais su vykdytoju, gaudavo atlyginimą iš vykdytojo kitais teisiniais pagrindais ar buvo vykdytojų, kurie siekia laimėti viešojo pirkimo konkursą, valdymo ar priežiūros organų nariai.

Šioje audito išvadoje (išvados vertimo 41-43 psl.) taip pat yra detaliai išdėstytos visos faktinės aplinkybės, susijusios su Komisijos pirmininko C. dalyvavimu Pirkimo procedūrose, Lenkijos viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimai dėl interesų konflikto, bei išvardyti įrodymai, kuriais vadovaujantis daromos atitinkamos išvados. Šioje audito išvadoje nustatytų aplinkybių pareiškėja nepaneigė, nepateikė įrodymų, kurie galėtų suponuoti priešingą išvadą dėl nustatyto pažeidimo (ne)egzistavimo, priešingai, kaip jau buvo minėta, jos atstovai teismo posėdžio metu pripažino nustatytų faktinių aplinkybių egzistavimą ir pažeidimo faktą.

Programos vadovo 4.5.1. punkte nurodyta, kad viešųjų pirkimų reikalavimų ar pirkimų taisyklių nesilaikymas gali būti pripažinti projektų pažeidimais. Šiame punkte taip pat nurodyta, kad Lenkijoje pažeidimus nustato FLC (First Level Control – pirmojo lygio kontrolė), t. y. Palenkės vaivadijos biuras Balstogėje (Programos vadovo 4.3.1 punktas).

Aptartų aplinkybių ir teisės normų visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju pažeidimo faktas pagrįstai buvo nustatinėjamas Lenkijos Respublikos atsakingų institucijų, todėl ginčijamame Sprendime pažeidimo faktui užfiksuoti pakanka pateikti nuorodas į Lenkijos institucijų sprendimus dėl tokio fakto, savarankiškai pakartotinai pažeidimo tyrimo neatliekant ir pakartotinai dėl pažeidimo konstatavimo ir (ar) reikšmingumo nesprendžiant.

Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamo Sprendimo dalis pažeidimo aspektu yra pagrįsta ir teisėta.

Dėl pareiškėjai paskirtos sankcijos

Programos vadovo 4.5.1. punkte, reglamentuojančiame lėšų susigrąžinimo procedūrą („Recovery procedure“) yra nurodyta, kad sprendimus dėl tolesnių veiksmų dėl pažeidimų (nepriklausomai nuo šalies, kurioje jie buvo nustatyti) priima JMC (Joint Monitoring Committee - Jungtinis stebėsenos komitetas). Jei pažeidimą padarė PL naudos gavėjas, pasiūlymas dėl JMC sprendimo dėl tolesnių veiksmų, susijusių su pažeidimu, rengiamas konsultuojantis su NA (National Authority – nacionaline institucija).

Jei JMC priima sprendimą dėl nustatyto pažeidimo, MA (Managing Authority – valdymo institucija) priima sprendimą dėl lėšų, susijusių su netinkamomis išlaidomis, susigrąžinimo. MA priėmus sprendimą dėl išlaidų susigrąžinimo, pradedamas susigrąžinimo procesas. Pagrindinis naudos gavėjas apie šį sprendimą informuojamas per 3 (tris) darbo dienas, elektroniniu paštu išsiunčiant sprendimo dėl susigrąžinimo kopiją, o originalą – pagrindinio naudos gavėjo adresu, nurodytu SC. Informacijos kopija siunčiama JS.

Šiame punkte taip pat nurodyta, kad yra siūlomi trys susigrąžinimo būdai:

1. Neteisėtų išlaidų susigrąžinimas pervedant lėšas į MA sąskaitą.

2. Atimti neteisėtas išlaidas iš atitinkamuose CPR nurodytos sumos, jei galutinė projekto išmoka nebuvo atlikta.

3. Kitas sprendimas gali būti priimtas pagal kitų teisės aktų nuostatas.

Nagrinėjamu atveju byloje kartu su skundžiamu Sprendimu yra pateiktas Jungtinio stebėsenos komiteto 2024 m. birželio 3 d. sprendimas (skundo 1 priedas).

Šiame JMC sprendime nurodyta, kad dėl nustatyto pažeidimo projekte Nr. LT-PL-5R-351 „Reagavimas į COVID-19 pasekmes, ypatingą dėmesį skiriant širdies ir kraujagyslių sistemai“ auditorių grupės iš Lenkijos pusės (Lenkijos Respublikos finansų ministerijos Viešųjų lėšų audito departamentas), kaip nurodyta 2023 m. rugsėjo mėn. audito ataskaitos dėl 2014-2020 m. INTERREG V-A Lietuvos-Lenkijos bendradarbiavimo programos projektų audito 2 punkte, ir papildomos analizės pagal auditorių pateiktą rekomendaciją, kurią atliko pažeidimų kontrolierius iš Lietuvos pusės (VšĮ Jungtinis techninis sekretoriatas), Pagrindinis paramos gavėjas – Dr. Liudviko Rydygierio Suvalkų vaivadijos ligoninė – vykdydamas viešojo pirkimo procedūras dėl Suvalkų vaivadijos ligoninės Vidaus ligų, kardiologijos, hipertenzijos ir endokrinologijos skyriaus modernizavimo ir rekonstrukcijos, dalyvaujant pirkimo komisijoje asmeniui, kuris anksčiau liko darbo santykiuose su laimėtoju, pažeidė 2020-11-19 pasirašytos Subsidijos sutarties Nr. 1S-391 5.1.7 punkto nuostatas, susijusias su išlaidų tinkamumu finansuoti, aprašytas Programos gairių 3.5.3 punkte, susijusiame su penktuoju kvietimu teikti paraiškas dėl 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 65 straipsnio.

Pritaikius 100 proc. finansinę korekciją nuo deklaruotų išlaidų, vadovaujantis Komisijos finansinių korekcijų gairių, patvirtintų Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C (2019) 3452, 2.2 skirsnio 21 punktu, 442 138,37 Eur (375 817,61,90 Eur ERPF deklaruotų EK) netinkamų finansuoti išlaidų suma, kurią nustatė auditoriai (susijusi su išlaidomis, deklaruotomis konsoliduotoje pažangos ataskaitoje (KPA) Nr. LT-PL-5R-351-C-6-1) ir 55 709,14 Eur (47 352,77 Eur ERPF lėšų, deklaruotų EK) suma, susijusi su išlaidomis, nurodytomis KPA Nr. LT-PL-5R-351-C-7-1 – iš viso 497 847,51 Eur (423 170,38 Eur ERPF lėšų) suma laikoma netinkama finansuoti: pritarti 423 170,38 Eur ERPF lėšų, susijusių su nustatytomis netinkamomis finansuoti išlaidomis, susigrąžinimui, prašant projekto Pagrindinį paramos gavėją – Suvalkų vaivadijos Dr. Liudviko Rydygierio ligoninę – pervesti netinkamas finansuoti ERPF lėšas į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąskaitą.

Teismas atkreipia dėmesį, kad originaliame JMC sprendimo tekste anglų kalba yra vartojama formuluotė: „to approve recovery of 423 170,38 Eur <....> requesting project Lead Beneficiary – Dr. Ludwik Rydygier Voivodeship Hospital in Suwalki – to transfer ineligible ERDF funds to the account of the Ministry of the Interior of the Republic of Lithuania“.

Ši originaliame tekste anglų kalba nurodyta formuluotė, yra akivaizdžiai suponuojanti pareiškėjos pareigą grąžinti nurodytas lėšas („to approve recovery“ turi būti verčiama kaip „patvirtinti susigrąžinimą“, o „requesting project Lead Beneficiary“ – „pareikalaujant iš Projekto pagrindinio paramos gavėjo“).

Toks JMC sprendimo tekstas, jį aiškinant Programos vadovo 4.5.1. punkto kontekste, suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju galutinį sprendimą dėl sankcijos, jos dydžio ir vykdymo būdo priėmė būtent JMC (o ne atsakovė), nurodydama pareiškėjai sugrąžinti neteisėtas išlaidas, pervedant lėšas į MA (atsakovės) sąskaitą, o atsakovė, priimdama ginčijamą Sprendimą, veikė tik kaip lėšų susigrąžinimą administruojantis subjektas.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja šį Jungtinio stebėsenos komiteto 2024 m. birželio 3 d. sprendimą butų apskundusi, ar kad jis būtų negaliojantis ar panaikintas. Nors atsakovės atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad kitus sprendimus laikė tarpiniais, todėl jų neskundė, o skundė tik atsakovės Sprendimą, nes būtent jis sukėlė pareiškėjai pasekmes, tačiau toks aiškinimas neišplaukia nei iš ir pirmiau nurodytų Programos vadovo nuostatų, nei iš kitų teisės aktų.

Pažymėtina, kad Programos vadovo 4.5.1. nurodoma, jog susigrąžinimo procedūros atliekamos laikantis reikalavimų, nustatytų 2005 m. gegužės 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 590 (2014 m. gruodžio 23 d. pakeitimas Nr. 1459) dėl finansinės paramos ir bendro finansavimo susigrąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą tvarkos.

Šiuo nutarimu patvirtintų taisyklių 8 punkte nustatyta, kad administruojančioji institucija, siekdama, kad projekto vykdytojas grąžintų neteisėtai išmokėtas ir (ar) panaudotas lėšas ir kitas reikalaujamas pagal teisės aktus ir (ar) paramos sutartis grąžinti lėšas, turi priimti sprendimą, atlikdama vieną iš šių veiksmų (netaikoma, jeigu lėšos gautos iš 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos): 8.1. sprendime nurodyti projekto vykdytojui per terminą, ne ilgesnį kaip 90 dienų nuo sprendimo įsigaliojimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka grąžinti lėšas į sprendime nurodytą kredito įstaigos sąskaitą, iš kurios jos pervedamos į Lietuvos Respublikos valstybės iždo sąskaitą, kaip nurodyta Taisyklių 25 punkte; 8.2. sprendime nurodyti projekto vykdytojui, kuriam skirta 2007–2013 metų ES fondų techninė parama, per terminą, ne ilgesnį kaip 90 dienų nuo sprendimo įsigaliojimo dienos, grąžinti teisės aktų nustatyta tvarka 2007–2013 metų ES fondų techninės paramos lėšas į sprendime nurodytą Lietuvos Respublikos valstybės iždo sąskaitą arba asignavimų valdytojo, jeigu projekto vykdytojo, kuriam skirta 2007–2013 metų ES fondų techninė parama, vadovas nėra asignavimų valdytojas, kredito įstaigos sąskaitą, iš kurios jos pervedamos į Lietuvos Respublikos valstybės iždo sąskaitą, kaip nurodyta Taisyklių 26 punkte; 3. sprendime nurodyti grąžintinų lėšų sumą išskaičiuoti iš sumos, mokėtinos pagal projekto vykdytojo pateiktą ir (arba) kitą (-us) teikiamą (-us) mokėjimo prašymą (-us), jeigu dar nebuvo galutinai atsiskaityta su projekto vykdytoju, įpareigodama projekto vykdytoją per terminą, ne ilgesnį kaip 90 dienų nuo sprendimo įsigaliojimo dienos, pateikti mokėjimo prašymą (-us), iš kuriuo (-iais) prašomos apmokėti sumos būtų galima išskaičiuoti grąžintinas lėšas (išskyrus tuos atvejus, kai įgyvendinamos finansų inžinerijos priemonės); 8.4. priimti kitus teisės aktuose nustatytus sprendimus.

Šiose Taisyklėse, nei nurodytame punkte, nei kitose nuostatose, nėra įtvirtintos atsakovės teisės priimti savarankišką sprendimą dėl taikytinos sankcijos dydžio, ar kvestionuoti JMC priimto sprendimo pagrįstumą ir (ar) proporcingumą. Viešojo administravimo subjektui, kuriam privaloma vadovautis taisykle „draudžiama viskas, kas nėra leidžiama“ veikiant teisės aktuose nenustatytu būdu kiltų veikimo ultra vires grėsmė, todėl atsakovė pagrįstai vadovavosi JMC sprendimu kaip pagrindu, ir veikė laikydamasi Taisyklių nuostatų.

Aptartos faktinės aplinkybės ir teisinis reglamentavimas, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju sprendimo proporcingumo principas pareiškėjos nurodytu aspektu (dėl sankcijos dydžio) netaikytinas, nes sprendimą dėl sankcijos dydžio priima ne atsakovė, o JMC; dėl šios priežasties taip pat nėra aktuali pareiškėjos nurodyta teismų praktika, susijusi su Gairių taikymu, nes atsakovės kompetencija nagrinėjamu atveju neapėmė pažeidimo pavojingumo ir sankcijos dydžio parinkimo.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad atsakovės Sprendimas buvo priimtas JMC sprendimo, kuriame taikyta 100 proc. finansinė korekcija ir nuspręsta susigrąžinti 497 847,51 Eur sumą, pagrindu. Šis JMC sprendimas yra nurodytas ginčijamame Sprendime, išieškomos sumos ir jų detalizacija sutampa, taip pat sutampa lėšų susigrąžinimo būdas. JMC sprendimas buvo atsiųstas pareiškėjai kartu su Sprendimu.

Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad Sprendimas yra pagrįstas ir pakankamai motyvuotas (yra aišku, koks pažeidimas nustatytas; kokią sankciją už šį pažeidimą skyrė JMC; yra nurodyta, kokia tvarka lėšos susigrąžinamos), jame nurodyti teisės aktai, kuriais atsakovė vadovavosi, todėl jo naikinti pareiškėjos nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nagrinėjant skundus dėl savo turiniu panašių santykių, susijusių su išmokėtų lėšų priteisimu, yra nurodoma, jog esant galiojančiam sprendimui dėl sankcijos taikymo, sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra vertinamas. Paramą gavusiam asmeniui šio sprendimo neapskundus ir nustatytu terminu šiame sprendime dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo nurodytų lėšų negrąžinus, taip pat nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti taikant grąžintinų lėšų įskaitymą, NMA atsiranda teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (žr. pvz., 2025 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-714-552/2025; 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1515-821/2022; 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2462-442/2021; kt.).

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Kiti pareiškėjos skunde nurodyti argumentai nekeičia teisinio bylos rezultato, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Atmetus pareiškėjos skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.