- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-20
- Bylos Nr.
- AN2-514-348/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00209-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. spalio 19 d. nutarimo A. M. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. M. Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 1200 Eur bauda be transporto priemonės konfiskavimo. Jis nubaustas už tai, kad 2018 m. liepos 16 d. 0.22 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus bei turėdamas galiojančią nuobaudą už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, padarymą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Institucija, nesutikdama su Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarimu prašo, skundžiamą nutarimą pakeisti ir taikyti už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą transporto priemonės konfiskavimą.
Šalies argumentai
2.1. Skunde nurodo, jog apylinkės teismas individualizuodamas nuobaudą A. M., netinkamai aiškino ir taikė normas, reguliuojančias turto, kuris buvo pažeidimo įrankis (priemonė) konfiskavimo klausimą. Skunde pažymima, jog ANK 427 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. A. M. linkęs savo teisei priešingu veikimu pažeisti įstatymų nustatytą tvarką, moralės bei elgesio normas. Praeityje jis trauktas administracinėn atsakomybėn už administracinės teisės pažeidimus tarp jų ir už KET pažeidimus. Pažymima, jog A. M. automobilį vairavo neturėdamas tokios teisės ir būdamas neblaivus, tai tik patvirtina jo sąmoningai priešingą teisei elgesį, įstatymų ir nustatytos tvarkos akivaizdų ir įžūliai viešai deklaruojamą nesilaikymą.
2.2. Institucijos nuomone, teismo sprendimas yra nepagrįstas, sprendimo teiginiai deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais jų teisingumą bei pagrįstumą ir jų patikimumą patvirtinančiais duomenimis. Institucijos teigimu, A. M. privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, kurios atsižvelgiant į jį charakterizuojančius duomenis, jam yra žinomos. Nustatytos aplinkybės ypatingai neigiamai apibūdina administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį bei jo padaryto pažeidimo pobūdį - pažeidimas pavojingas ir ypatingai grubus, asmuo transporto priemonę vairavo neturėdamas tokios teisės ir būdamas neblaivus, jis yra nuolat traukiamas administracinėn atsakomybėn už įvairius KET reikalavimų pažeisimus. Institucijos įsitikinimu, paskyrus A. M. nuobaudą - ne jam priklausančios, tačiau jo valdytos pažeidimo padarymo metu, transporto priemonės konfiskavimą, nebūtų pažeistas proporcingumo ir protingumo principai ar transporto priemonės savininko teisė į nuosavybę. Vien ta aplinkybė, kad transporto priemonė priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, bet kitam asmeniui, nėra pagrindas neskirti administracinės nuobaudos transporto priemonės konfiskavimo. Teismas, A. M. neskirdamas turto konfiskavimo nuobaudos, nepagrįstai prioriteto tvarka vertino ir atsižvelgė į automobilio (pažeidimo padarymo įrankio) savininko teises, o ne visuomenės interesą - teisę į saugią aplinką. Institucijos pastebėjimu, vertinant pažeidėjo veiksmus ir byloje esančius duomenis matyti, kad kitam asmeniui priklausantis automobilis nebuvo paimtas prieš jo valią, taip pat byloje nėra duomenų apie transporto priemonės perėjimą A. M. žinion neteisėtais būdais.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į Institucijos apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinis skundas atmetamas.
5. Ginčo dėl padaryto nusižengimo nėra. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje.
6. Apeliaciniame institucijos skunde keliamas A. M. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Institucijos teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą netaikė administracinio poveikio priemonės - automobilio, kuris buvo pažeidimo įrankis, konfiskavimo. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų (ANK 652 straipsnis). Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas skundžiamu nutarimu pagrįstai nustatė, kad administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas šiuo konkrečiu atveju neturėjo būti skiriama ir pagrįstai jos netaikė.
7. ANK 427 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad už 427 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. Taigi minėto straipsnio sankcijoje numatytas transporto priemonės konfiskavimas yra privaloma papildoma, o ne alternatyvi administracinė nuobauda.
8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ANK 29 straipsnio 4 dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio arba tiesioginio objekto konfiskavimo yra numatyta papildomų sąlygų, ribojančių kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančio turto konfiskavimą. Šios sąlygos laikytinos palankesnėmis pažeidėjui ir konfiskuotino daikto savininkui, nes švelnina administracinio nusižengimo baudžiamumą, susiaurina ANK 427 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo įrankio paėmimo valstybės nuosavybėn galimybes. Šiuo metu konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Minėto straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, jog už šio kodekso 427 straipsnyje numatytą administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė, jeigu - perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šios nuostatos suponuoja išvadą, jog, sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo skyrimo pagrįstumo, privalu išsiaiškinti aplinkybes, kurios leistų daryti kategorišką išvadą dėl transporto priemonės savininko atsakomybės panaudojant jo nuosavybę darant neteisėtus veiksmus.
9. Aukštesniojo teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, jog nėra surinkta pakankamai duomenų, kad transporto priemonės savininkė būtų žinojusi apie neteisėtą jos nuosavybės panaudojimą. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nutarime, nagrinėjamu atveju nustatė, kad transporto priemonė – automobilis „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) faktiškai priklauso O. M.. O. M. paaiškinime nurodė, jog brolis A. M. jos automobilį paėmė neatsiklausęs, savavališkai. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kuriai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas, jog nėra surinkta jokių patikimų įrodymų, jų nepateikė ir Institucija, kad transporto priemonės savininkė būtų atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu ir kad būtų galima daryti neabejotiną išvadą, jog ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta sąlyga egzistuoja.
10. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, vien ta aplinkybė, kad automobilis buvo pažeidimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje padarymo įrankis, nėra pakankamas pagrindas konfiskuoti automobilį ir daryti išvadą, kad automobilio savininkei buvo žinoma, kad jai priklausantis automobilis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Ši aplinkybė negali būti preziumuojama. Ji turi būti įrodinėjama ir nustatinėjama kaip ir visos kitos reikšmingos aplinkybės, sudarančios administracinio nusižengimo sudėtį. Tačiau iš pateiktos administracinio nusižengimo bylos matyti, kad Institucija atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą visiškai nesiaiškino aplinkybių susijusių su automobilio paėmimu iš jo savininkės. Be paminėtų aplinkybių svarbu ir tai, kad automobilio konfiskavimo tiesioginis neigiamas poveikis akivaizdžiai ir neproporcingai didesnis jo savininkui nei pažeidimą padariusiam asmeniui, o šiuo atveju nėra jokių duomenų, kad automobilio savininkė su pažeidimo padarymu būtų susijusi, todėl, šios transporto priemonės konfiskavimas neturės tiesioginio nubaudimo poveikio pažeidėjui ir nebus efektyvi prevencinė priemonė. Be to, byloje nėra duomenų ir apie buvimą kitų ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų atvejų, kai gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai. Todėl O. M. priklausančio automobilio konfiskavimas pagal ANK 29 straipsnio nuostatas nagrinėjamoje byloje negalimas.
11. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. spalio 19 d. nutarimą nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.